Skundas Nr. 1S-336-449/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00014-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria laikinai nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. gegužės 21 d. apribotos nuosavybės teisės į civilinei atsakovei UAB „X“ priklausantį turtą – 50 000 Eur pinigines lėšas, saugomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, nustatant visiško nuosavybės teisės apribojimo būdą.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją), 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) ir 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakciją). Jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas teisę disponuoti juridinio asmens piniginėmis lėšomis, gavęs iš asmenų pinigus už UAB „X“ parduotus pastatus – gyvenamuosius namus – dalies šių lėšų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir neįnešė į įmonės kasą, kasos išlaidų orderiais pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, taip pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „X“ turtą – 244 318,2 Eur. Taip pat apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. P. kaltinamas ir tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, padarydamas 93 945 Eur žalą valstybės biudžetui.
2. UAB „X“ akcininkė UAB „Y“ 2020 m. gegužės 28 d. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, reikalaudama iš kaltininko priteisti 620 967,41 Eur turtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2020 m. birželio 22 d. nutarimu UAB „Y“ pripažinta civiline ieškove. 2022 m. vasario 21 d. civilinė ieškovė UAB „Y“ pareiškė kaltinamajam R. P. patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 2 133 272,2 Eur turtinę žalą ir proceso išlaidas.
3. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. vasario 7 d. pareiškė kaltinamajam R. P. ir civilinei atsakovei UAB „X“ civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 94 978 Eur turtinę žalą. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. gegužės 13 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 93 945 Eur sumai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2022 m. vasario 21 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu UAB „X“ įtraukta į procesą civiline atsakove.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. kovo 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, laikinai, šešiems mėnesiams, apribota UAB „X“ nuosavybės teisė į jai priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinio nuosavybės teisės apribojimo būdas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (parduoti, perleisti jį kitiems asmenims, išnuomoti, įkeisti arba kitu būdu pakeisti turto teisinę būklę). Ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimis nuosavybės teisės į šį turtą apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 19 d. Bylą nagrinėjančio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės į UAB „X“ turtą apribojimo terminas pratęstas šešiems mėnesiams iki 2023 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2023 m. spalio 26 d. raštu teismui persiuntė kaltinamojo R. P. prašymą grąžinti UAB „X“ pingines lėšas – 50 000 Eur, kurios buvo 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimais pervestos į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą. Prokurorė 2023 m. spalio 26 d. rašte nurodė prašymą taikyti laikiną nuosavybės teisės į UAB „X“ turtą – 50 000 Eur pinigines lėšas apribojimą.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi laikinai nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. gegužės 21 d. apribotas nuosavybės teisės į civilinei atsakovei UAB „X“ priklausantį turtą – 50 000 Eur pinigines lėšas, saugomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „X“ turtui – piniginėms lėšoms skiriamas civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštam 94 978 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Civilinės atsakovės UAB „X“ atstovas advokatas M. Bliuvas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą, prokurorės 2023 m. spalio 26 d. raštą bei jame išdėstytus prašymus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo UAB „X“ piniginėms lėšoms – 50 000 Eur atmesti, o UAB „X“ direktoriaus R. P. 2023 m. spalio 18 d. prašymą dėl piniginių lėšų, pervestų į Lietuvos Respublikos generalines prokuratūros banko sąskaitą, grąžinimo patenkinti.
3.1. Civilinės atsakovės atstovas nurodo, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas laikinai apriboti nuosavybės teises į UAB „X“ pinigines lėšas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams. Toks teismo sprendimas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo bendrovės nuosavybės teises.
3.2. Skunde nurodoma, kad piniginės lėšas – 50 000 Eur į Generalinės prokuratūros banko sąskaitą bendrovė pervedė daugiau kaip prieš 3 metus. Pervedant nurodytas pinigines lėšas bendrovė ne kartą pareiškė prašymą, kad vietoje laikino nuosavybės teisės apribojimo nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), būtų paskirtas ir toliau taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtoms piniginėms lėšoms. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam nekilnojamam turtui, tačiau neilgai trukus ir vėl šiam turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Skunde pažymima, kad net ir panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodytam nekilnojamajam turtui, bendrovės į Generalinės prokuratūros banko sąskaitą pervestoms piniginėms lėšoms laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas nebuvo. Taip pat pažymima, jog bendrovė ir jos direktorius teiktuose prašymuose ir skunduose dėl šioje baudžiamojoje byloje kitam turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo eilę kartų atkreipė tiek prokurorės, tiek bylą nagrinėjančio teismo, o taip pat ir aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad UAB „X“ yra savanoriškai pervedusi 50 000 Eur sumą į Generalinės prokuratūros banko sąskaitą, tačiau jų priimti sprendimai rodo, jog nebuvo būtinybės šioms bendrovės lėšoms taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tik po to, kai bendrovės direktorius pateikė prašymą grąžinti minėtus pinigus, prokurorė pateikė prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo šioms lėšoms skyrimo.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokurorė, pateikdama tokį prašymą, nenurodė jį pagrindžiančių motyvų, taip pat ir nesilaikė tokiems prašymams keliamų formos reikalavimų. Tokį prašymą ji nurodė lydraštyje. Atstovo nuomone, jau vien dėl tokių turinio ir formos pažeidimų prokurorės 2023 m. spalio 26 d. rašte išdėstytas prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo aptariamam bendrovės turtui turėjo būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu bei žemesnės instancijos teismo atmestas. Teismas šiuos pažeidimus ignoravo, jų nevertino ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip tris metus nei prokurorė, nei bylą nagrinėjantis teismas, nei aukštesnysis teismas, įvertinę byloje pareikštus turtinius reikalavimus, nemanė esant reikalingu taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovės savanoriškai į Generalinės prokuratūros banko sąskaitą pervestoms piniginėms lėšoms, atstovas daro išvadą, jog ir šiuo metu tam nėra jokio pagrindo.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė klaidingą, netikslią Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio sumą – 94 978 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcija 2022 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį 93 945 Eur sumai. Šie netikslumai, atstovo nuomone, aiškiai parodo, jog žemesnės instancijos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo bendrovės piniginėms lėšoms išsprendė formaliai, pakankamai neįsigilinęs į visas reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes.
3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, turėtų būti įvertinama, kokia apribojimo apimtis būtina tikslui pasiekti, ar būtina visiškai apriboti nuosavybės teises, ar pakaktų apriboti tik dalį jų. Nepagrįstas nepasinaudojimas nuosavybės apsaugai palankesne tvarka, juolab, kai jos taikymo galimybė neįvertinama, iš esmės gali sukelti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. EŽTT praktikos apibendrinimas „Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (I)“. Teismų praktika. 2010, 32).
3.7. Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra taikomas ir toliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui: 1) R. P. nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini); kurio bendra vidutinė rinkos vertė, remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, sudaro 110 150 Eur; 2) UAB „X“ turtui – pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu yra 29 100 Eur; 3) R. P. priklausančioms 5 000 vnt. 144 800 Eur nominalios vertės UAB „S“ akcijoms; 4) R. P. priklausančioms 2 527 vnt. 73 181,92 Eur nominalios vertės UAB „TT“, akcijoms. Šiam R. P. ir bendrovei priklausančio turto bendra vidutinė rinkos vertė yra ne mažiau kaip 357 231,92 Eur. Atstovas skunde nurodo, kad nors skundžiamoje nutartyje teigiama, jog bendrovės turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė nenustatyta ir R. P., kaip bendrovės direktorius, duomenų apie šio turto vertę nepateikė, tačiau šio turto vertė ne kartą buvo nurodyta baudžiamojoje byloje teiktuose prašymuose ir skunduose. Be to, yra pateiktas ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad bendrovės turto – pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 29 100 Eur. Taip pat turto vertė buvo nurodyta ir bendrovės atstovo 2023 m. lapkričio 6 d. skunde dėl prokurorės 2023 m. spalio 26 d. rašto, kurį pateikė žemesnės instancijos teismui. Atstovo nuomone, aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas vertino, jog duomenys apie bendrovės turto vertę tariamai nėra pateikti, parodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta neįsigilinus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl šios nutarties negalima laikyti pagrįsta ir teisėta.
3.8. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. P. priklausančio žemės sklypo ir pastatų adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2021 m. lapkričio 30 d., o UAB „X“ turto – pastato adresu (duomenys neskelbtini) – 2020 m. vasario 14 d. Atstovo nuomone, įvertinus laiką, praėjusį nuo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo datos, esamą ekonominę situaciją bei vis didėjančias nekilnojamojo turto kainas, šio turto vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra didesnė nei 357 231,92 Eur. Todėl atstovas daro išvadą, kad taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas ir apimtis yra daugiau nei pakankama Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio 93 945 Eur sumos bei R. P. pareikštame kaltinime inkriminuojamos 244 318,20 Eur sumos užtikrinimui.
3.9. Nors skundžiamoje nutartyje be Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio yra paminimas ir šioje baudžiamojoje byloje pareikštas UAB „Y“ civilinis ieškinys, tačiau tiek nutarties motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje dalyse, aptardamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindą, žemesnės instancijos teismas nurodo tik vienintelį Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kurio užtikrinimui yra skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės piniginėms lėšoms – 50 000 Eur. Taip pat ir prokurorė 2023 m. spalio 26 d. rašte ir teismo posėdyje nurodo tik Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, atstovo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismo paminėtos aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir UAB „Y“ civilinis ieškinys, nėra teisiškai reikšmingos.
3.10. Atstovo nuomone, įvertinus R. P. pareikštame kaltinime inkriminuojamą sumą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio sumą, taip pat turto, kuriam šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertę, šioje proceso stadijoje pakanka jau taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pakako civilinių ieškinių užtikrinimui. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria nuspręsta tenkinti prokurorės 2023 m. spalio 26 d. rašte išdėstytus prašymus ir skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovės į Generalinės prokuratūros banko sąskaitą pervestoms piniginėms lėšoms 50 000 Eur sumoje, turi būti panaikinta, kaip nepagrįstai ir neproporcingai suvaržanti bendrovės nuosavybės teises.
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Civilinės atsakovės UAB „X“ atstovo advokato M. Bliuvo skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs civilinės atsakovės UAB „X“ atstovo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, skundžiamos nutarties argumentus, pateiktus baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, sprendžia, kad žemesniojo teismo sprendimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą civilinei atsakovei UAB „X“ priklausančiam turtui – 50 000 Eur piniginėms lėšoms, priešingai nei teigiama skunde, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Pagal BPK 151 straipsnio 2 dalį juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų taikyti šią procesinę prievartos priemonę nenumatoma. To paties BPK straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jo termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltinamojo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galimai yra padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikšti civiliniai ieškiniai arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matosi, kad byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų E. J., A. K., V. C., M. L., J. P., G. S., N. P., I. P., A. G., T. M., S. O. ir kitų liudytų parodymai, ūkinės finansinės veikos specialisto išvados, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, kiti bylos duomenys), sudarančių pagrindą manyti, jog R. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių turtinę žalą galėjo patirti civilinius ieškinius pareiškusios Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Y“. Skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į civilinei atsakovei UAB „X“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 50 000 Eur, siekiant užtikrinti civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. P. pareikšti kaltinimai ir dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo (BK 220 straipsnio 2 dalis). R. P. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „X“ direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų ir deklaracijų pateikimą, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą bei jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip padarė 93 945 Eur žalą valstybės biudžetui. Dėl tokių kaltinamojo R. P. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam R. P. ir civilinei atsakovei UAB „X“. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2022 m. vasario 21 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove, o 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu UAB „X“ įtraukta į procesą civiline atsakove.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamajam R. P. ir civilinei atsakovei UAB „X“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 94 978 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir, kaip teisingai nurodoma skunde, vėliau pateikė patikslintą civilinį ieškinį 93 945 Eur sumai. Žemesnės instancijos teismas, aptardamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio sumą, skundžiamoje nutartyje iš pradžių nurodo civiliniame ieškinyje nurodytą pirminę turtinės žalos atlyginimo sumą – 94 978 Eur, o vėliau, aptardamas bendrą civilinių ieškinių sumą, jau nurodo patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytą sumą – 93 945 Eur. Skunde bendrovės atstovas teigia, kad ši aplinkybė rodo, jog teismas formaliai, neįsigilinęs į reikšmingas aplinkybes priėmė sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovės piniginėms lėšoms, tačiau aukštesnysis teismas tokį netikslumą vertina tik kaip dėl teismo neatidumo padarytą rašymo klaidą. Civilinį ieškinį, o po to patikslintą civilinį ieškinį 2 133 272,20 Eur sumai pareiškė ir UAB „Y“. Taigi šioje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Y“ pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, kurių bendra suma 2 227 217,2 Eur (93 945 + 2 133 272,20 Eur). Laikinai apriboto kaltinamojo R. P. turto vertė 328 131,92 Eur (144 800 Eur + 73 181,92 Eur + 110 150 Eur) yra ženkliai mažesnė už civilinių ieškinių sumą.
Iš bylos duomenų matosi, kad šiuo metu civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tik UAB „X“ priklausančiam turtui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas šiam civiliniam ieškiniui užtikrinti skyrė ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą civilinei atsakovei UAB „X“ priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms – 50 000 Eur.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „X“ į Generalinės prokuratūros sąskaitą pervedė iš viso 50 000 Eur. UAB „X“ direktorius R. P. 2023 m. spalio 18 d. pateikė prokuratūrai prašymą grąžinti savanoriškai į prokuratūros sąskaitą pervestus 50 000 Eur. Persiųsdama šį prašymą apygardos teismui, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, prokurorė 2023 m. spalio 26 d. rašte nurodė prašymą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį UAB „X“ priklausantį turtą – pinigines lėšas. Galima sutikti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras laiku neišsprendė klausimo dėl šių UAB „X“ savanoriškai pervestų piniginių lėšų. Tačiau tai nereiškia, jog šio klausimo negalėjo išspręsti apygardos teismas, kurio žinioje šiuo metu yra baudžiamoji byla. Aukštesnysis teismas taip pat atmeta skundo argumentus, kad prokurorės rašto, kuriuo ji teismo prašė skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „X“ pinigines lėšas, perverstas į prokuratūros sąskaitą, turinys ir forma neatitinka tokiems prašymams keliamų reikalavimų. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, teismas, kurio žinioje yra byla, tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, turi teisę ir gali spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo padaryta. Apygardos teismas, kurio žinioje šiuo metu yra baudžiamoji byla, gavęs iš prokurorės informaciją, pateiktą rašte persiunčiant UAB „X“ direktoriaus R. P. prašymą grąžinti pinigines lėšas, pervestas į prokuratūros sąskaitą, savo iniciatyva išsprendė klausimą paskirti procesinę prievartos priemonę. Nors ilgą laiką ikiteisminio tyrimo metu ir jau perdavus bylą pirmosios instancijos teismui šioms piniginėms lėšoms nebuvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos skirtos procesinės prievartos priemonės teisėtumui. Gavęs prokurorės raštą su prašymu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „X“ pinigines lėšas, pervestas į prokuratūros sąskaitą, apygardos teismas skundžiama nutartimi civilinei atsakovei UAB „X“ skyrė procesinę prievartos priemonę ir toks sprendimas, aukštesniojo teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinas nuosavybės teisės apribojamo mastas yra sumažėjęs. Iki šios skundžiamos nutarties priėmimo laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas tik UAB „X“ priklausančiam turtui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skunde pats civilinės atsakovės UAB „X“ atstovas nurodo, kad nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog šio bendrovės turto vertė yra 29 100 Eur. Todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto, į kurį šiuo metu laikinai apribota nuosavybės teisė, gali ir nepakakti civilinių ieškinių dėl nusikalstamomis veikomis galimai padarytos žalos atlyginimo užtikrinimui. Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio dydį – 93 945 Eur, į šiam civiliniam ieškiniui užtikrinti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtį, aukštesniojo teismo nuomone, teismo sprendimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir į UAB „X“ priklausančias pinigines lėšas – 50 000 Eur – yra būtinas, pagrįstas ir teisingas. Ši procesinė prievartos priemonė yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti civilinės atsakovės UAB „X“ atstovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Padarius išvadą, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą 50 000 Eur pinigų sumai teismas paskyrė pagrįstai, skunde dėstomi prašymai dėl prokurorės prašymo atmetimo ir kaltinamojo prašymo patenkinimo taip pat atmetami.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
civilinės atsakovės UAB „X“ atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Linas Šiukšta