Civilinė byla Nr. 2A-121-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01037-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jūratės Varanauskaitės,
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant ieškovo atstovams R. K. ir S. T.,
atsakovų atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,
trečiojo asmens atstovui advokatui Juozui Kuncai,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (buvusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja J. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeistas teisių perėmėju ieškovu Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovų V. P. ir V. P. (toliau kartu – ir atsakovai) solidariai priteisti 46 848 Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatyta, jog atsakovai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), vykdė (organizavo) kūdros kasimo darbus, kurių metu buvo neteisėtai sunaikinta natūrali pelkė. Sunaikintos natūralios pelkės plotas – 5 566,39 kv. m. Šiais veiksmais atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiųjų sąlygų) 128.1, 128.2, 128.3 papunkčių reikalavimus. Už padarytus pažeidimus atsakovai buvo nubausti administracine tvarka. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų aplinkai buvo padaryta 48 848 Eur žala. Ji apskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – Metodika), 17 punkto nuostatomis. Žala pasireiškė tuo, kad vykdant kūdros kasimo darbus buvo iškastos ir ant pelkės supiltos žemės.
3. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ta aplinkybė, jog jie neskundė nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, negali būti vertinama kaip pripažinimas visų nurodytose bylose nustatytų aplinkybių. Atsakovų nuomone, ieškovas neteisingai nustatė užpiltą pelkės plotą. Be to, ieškovas žalą apskaičiuoja pagal Metodiką, kuri buvo paskelbta tik 2014 m. kovo 13 d. Tai reiškia, kad padarytos žalos dydis pagal Metodiką gali būti apskaičiuotas tik tuo atveju, jei žala buvo padaryta po šios datos. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas tikslus pelkės sugadinimo laikas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 yra nurodyta, kad kūdros kasimo ir žemės lyginimo darbai buvo pradėti 2013 m. lapkritį ir su pertraukomis buvo vykdomi 2013–2014 m. žiemą. Atsakovų nuomone, Metodika nagrinėjamu atveju netaikytina. Ieškovas neįrodė, kokiais konkrečiais neteisėtais būtent atsakovų veiksmais buvo sunaikinta pelkės dalis, ją užpylus kastiniu gruntu. Atsakovai buvo užsakę kūdros valymo ir gilinimo darbus, tačiau rangovas nesilaikė sutarties sąlygų. Todėl tarp atsakovų ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Žalos padarymą lėmė kasimo darbus vykdžiusio trečiojo asmens veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 46 848 Eur už aplinkai padarytą žalą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu priteisė valstybei iš atsakovų po 618,50 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas sutiko, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Specialiųjų sąlygų 128.1, 128.2, 128.3 papunkčių reikalavimus. Už šį pažeidimą atsakovai buvo nubausti administracine tvarka, nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose neskundė. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovai iš esmės pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nesutiko su atsakovais, kad ta aplinkybė, jog protokolus surašė ieškovas, neleidžia protokolams suteikti didesnės įrodomosios galios įrodymo statuso. Tokią savo poziciją teismas siejo su tuo, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra įsiteisėję bei galiojantys. Teismo nuomone, protokoluose nustatyti faktai yra prejudiciniai šiai bylai ir iš jų darytina išvada apie visų sąlygų atsakovų atsakomybei kilti egzistavimą.
6. Teismo nuomone, ieškovas įrodė, kad gamtai yra padaryta būtent 46 848 Eur dydžio žala. Nors atsakovai teigia, kad ieškinyje nurodytas pelkės plotas yra netikslus, tačiau nepateikė tą patvirtinančių įrodymų. Žalos dydis pagrįstai apskaičiuotas pagal Metodiką, nes šis teisės aktas galiojo būtent tada, kai buvo užfiksuoti atsakovų padaryti pažeidimai. Atsakovų atlikti kūdros kasimo darbai buvo tęstinis veiksmas (trunkamasis teisės pažeidimas). Teismas, nustatydamas pažeidimo laiką, nesivadovavo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015, kuriame yra užfiksuota, jog kasimo ir žemės lyginimo darbai vyko 2013-2014 m. žiemą. Teismas nurodė, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Žalos aplinkai faktas yra nustatytas ieškovo patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-152, šis dokumentas yra pagrindinis dokumentas, nustatantis žalos gamtai atsiradimo faktą trunkamojo pažeidimo atveju.
7. Nors atsakovai, nesutikdami su sunaikintos pelkės ploto apskaičiavimu, prašė iš ieškovo išreikalauti globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) imtuvo metrologinę patikrą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą, GPS imtuvams metrologinė patikra neatliekama. Teismas taip pat nesutiko, kad pas ieškovą dirbantys inspektoriai yra nekompetentingi.
8. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad žalą pelkei padarė ne jie, o kūdrą kasęs trečiasis asmuo, nes ne trečiasis asmuo, o atsakovai už pažeidimą, dėl kurio prašoma atlyginti žalą, buvo nubausti administracine tvarka. Trečiasis asmuo nėra sklypo, kuriame yra kūdra, savininkas, taip pat neorganizavo kūdros darbų kasimo, o tik juos vykdė pagal su atsakovais sudarytą sutartį, t. y. atliko tai, ką jam pavedė atsakovai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde apeliantas V. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apelianto apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Tvenkinio kasimo darbų organizavimo faktas pats savaime nėra neteisėtas ir nesuponuoja išvados, kad buvo padarytas veiksmas, sukėlęs žalą gamtai. Žala kilo ne dėl kūdros kasimo darbų organizavimo, o dėl to, kad kasimo darbus vykdęs asmuo iškastas žemes paskleidė ant šalia kūdros esančios pelkės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai atliko kasimo ir žemių paskleidimo pelkėje veiksmą. Šiuos veiksmus atliko trečiasis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad žalą atlygina ją padaręs asmuo, t. y. tas, kas kasė ir išpylė žemes neleistinoje vietoje, pelkėje. Atsakovai jokių nurodymų trečiajam asmeniui nedavė.
9.2. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes nepareikalavo iš ieškovo ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, preziumavo faktus, kurie privalomai turėjo būti įrodyti byloje. Teismas neteisingai administracinio nusižengimo medžiagai suteikė prejudicinę reikšmę ir protokoluose bei nutarimuose nurodytus faktus laikė nustatytais vien tuo pagrindu, kad atsakovai jų neskundė, sumokėjo baudą. Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas administracinis tyrimas, ar atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė, o administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje (CPK 182 straipsnis).
9.3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
9.3.1. Teismas, nesant įrodymų, konstatavo, kad kasimo ir žemių išlyginimo darbus asmeniškai vykdė atsakovai.
9.3.2. Teismas ignoravo įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovai su J. G. nebuvo dėl nieko susitarę ir nedavė pastarajam jokių nurodymų, ir savo sprendimą grindė byloje neištirtais įrodymais – tarp atsakovų ir J. G. sudaryta sutartimi. Tokios sutarties byloje nėra, todėl teismui nebuvo žinomas net jos turinys.
9.3.3. Apeliantas, kaip ir trečiasis asmuo, nėra sklypo savininkas, todėl skundžiamas sprendimas turi loginį nenuoseklumą ir prieštarauja protingumo principui.
9.3.4. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas klastojo administracinės bylos medžiagos turinį bei nurodė tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismas ignoravo atsakovų pareiškimą apie galimą nutarimuose ir apskaičiavime pateiktų duomenų klastojimą ir šiais įrodymais rėmėsi sprendime.
9.3.4.1. Ieškovas suklastojo dokumentus sąmoningai iš karto jame nurodydamas neteisingus duomenis, t. y. klaidingai 2014 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte Nr. VR-8.10-152 nurodydamas, kad patikrinimo metu atsakovas V. P. dalyvavo ir pateikė paaiškinimus žodžiu.
9.3.4.2. 2014 m. rugsėjo 10 d. faktinių duomenų patikrinime vietoje ir patikrinimo akte Nr. VR-8.10-152 nurodyta, kad sunaikintos (užpiltos gruntu bei durpėmis) pelkės plotas – 4 211,39 kv. m. Tačiau byloje esančiuose 2014 m. spalio 23 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose, 2014 m. gruodžio 10 d. aplinkai padarytos žalos dydžio, sunaikinus natūralią pelkę, apskaičiavime yra nurodomas ženkliai didesnis sunaikintas pelkės plotas – 5 566,39 kv. m. Apklaustas atsakovės darbuotojas, inspektorius M. T. paaiškino, kad šiuos duomenis įrašė inspektorius V. J., tačiau kokiu pagrindu atsirado įrašytas didesnis plotas paaiškinti negalėjo. Atsakovai liudytoju prašė apklausti ir V. J., tačiau jam neatvykus, teismas nesiėmė jokių priemonių, užtikrinančių liudytojo dalyvavimą, neskyrė jam baudos ir bylai svarbių, esminių aplinkybių nesiaiškino. Teismas ignoravo pareiškimą apie galimą nutarimuose ir apskaičiavime pateiktų duomenų klastojimą, šiais įrodymais rėmėsi sprendime.
9.3.5. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo ir pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kad visi nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo tikslinami sklype esantys žemės naudmenų plotai. Duomenų patikslinimo metu nustatyta, kad atsakovui V. P. priklausančiame žemės sklype duomenų tikslinimo dienai pelkė užima 4 345 kv. m plotą. Šis plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2014 m. spalio 14 d. Tai patvirtina, kad ieškinyje nurodytas sunaikintos pelkės plotas yra nurodytas klaidingai, atsakovai negalėjo sunaikinti 5 566,39 kv. m pelkės. Vadovaujantis ieškovo apskaičiavimu, atsakovai sunaikino didesnį pelkės plotą nei apskritai sklype buvo pelkės, nes iš buvusio pelkės ploto atėmus sunaikintą pelkės plotą gaunamas neigiamas rezultatas (5 345 kv. m – 5 566,39 kv. m). Tačiau po ieškovo patikrinimo atlikti matavimai ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esantys duomenys tvirtina, kad sklype vis dar yra 4 345 kv. m ploto pelkė. Ieškinyje nurodomas sunaikintos pelkės plotas tiesiog prieštarauja elementariai matematinei logikai.
9.3.6. 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nekilnojamojo turto išrašo, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis žemės sklype buvo nustatyta pareiga saugoti 5 345 kv. m pelkės plotą. Tai reiškia, kad atsakomybė gali kilti tik už nurodyto, bet ne didesnio pelkės ploto sunaikinimą.
9.3.7. Ieškovas nepateikė jokios planinės medžiagos su koordinatėmis ir linijų ilgiais, kurioje būtų užfiksuota ir parodyta sunaikintos pelkės vieta bei plotas, kad atsakovai turėtų realią galimybę patikrinti tokius teiginius su matininko pagalba.
9.3.8. Ieškovo patikrinimo metu naudoto GPS imtuvo, kurio pagalba buvo užfiksuotas sunaikintos pelkės plotas, duomenys yra nepatikimi, nes imtuvas neturi metrologinės patikros, sertifikatų bei reikalingo ženklinimo, kuris patvirtintų prietaiso rezultatų patikimumą. Teismas, nurodydamas, kad tokiems prietaisams metrologinė patikra neatliekama, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog teisės aktas, kuriame tai nustatyta, įsigaliojo tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d., o patikra atlikta 2014 m. rugsėjo 10 d. Taikydamas negaliojantį teisės aktą, teismas pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis. Kadangi ieškovė neįrodė GPS prietaiso atitikimo teisės aktų keliamiems metrologijos reikalavimams ir neįrodė sunaikintos pelkės ploto, todėl ieškinys negalėjo būti tenkintas.
9.3.9. Teismas taip pat negalėjo remtis Metodika, nes šis teisės aktas buvo paskelbtas 2014 m. kovo 13 d. Žala pagal šį norminį teisės aktą gali būti apskaičiuojama tik tuo atveju, jei ji padaryta po nurodytos datos. Iki šios datos galiojo kitas įsakymas – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika (2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-4 redakcija), pagal kurios 8 punktą pelkės (be durpių vertės) bazinis tarifas litais už kvadratinį metrą yra 16,7 karto mažesnis. Teismas nepateikė jokių įrodymų, kada buvo nutrauktas daromas trunkamasis pažeidimas, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jo pabaigos data yra 2014 m. rugsėjo 10 d. Teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti tikrąją pažeidimo padarymo datą, o ieškovas privalėjo pateikti įrodymus ir paaiškinti, kaip buvo nustatytas pažeidimo padarymo laikas.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
10.1. Teismas pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Reikia atsižvelgti į tai, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą yra be kaltės, t. y. taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.
10.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju tarp jo veiksmų ir gamtai kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio doktrina, pagal kurią priežastinis ryšys gali būti ir netiesioginis. Apelianto veiksmų neteisėtumas pasireiškė įstatymo reikalavimų nesilaikymu, dėl ko buvo sunaikinta natūrali pelkė. Nors apeliantas ir neatliko konkrečių kasimo darbų, tačiau jis žinojo, kad turi pareigą saugoti pelkę, ėmėsi kūdros kasimo darbų organizavimo, neužtikrino tinkamų sąlygų dėl iškastų žemių išvežimo, tokiais savo veiksmais prisidėdamas prie žalos atsiradimo fakto. Apeliantas, vadovaudamasis CK 6.123 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad žalą atlygina ją padaręs asmuo, dirbtinai bando perkelti atsakomybę kasimo darbus vykdžiusiam trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad jeigu apeliantas nebūtų užsakęs kūdros kasimo darbų, tai nebūtų kilusi žala aplinkai. Tai patvirtina, kad tarp apelianto veiksmų ir kilusios žalos aplinkai yra netiesioginis priežastinis ryšys ir jam kyla pareiga atlyginti aplinkai atsiradusią žalą.
10.3. Apelianto neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį įrodo tai, kad jis, būdamas žemės sklypo naudotoju ir žemės sklypo savininko tėvu, sąmoningai organizavo kūdros kasimo darbus. Vandens telkinio iškasimas buvo susijęs su poilsio paslaugomis, kuriomis jis užsiima. Apeliantas užsakė kasimo darbus ir sudarė paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu dėl šių darbų vykdymo, nors pagal viešus duomenis žemės sklypui buvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, draudžiančios vykdyti tokio pobūdžio darbus. Jei ne abiejų atsakovų veiksmai, žala aplinkai nebūtų kilusi.
10.4. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tariantis dėl kasimo darbų, apeliantas teigė, jog žemės sklype galima vykdyti kasimo darbus ir yra gauti visi reikalingi leidimai. Pradėjus kasimo darbus trečiasis asmuo juos vėliau nutraukė, nes jam kilo įtarimų dėl įstatymų pažeidimo. Tiek apeliantas, tiek atsakovas V. P. vykdomus kasimo darbus kontroliavo, nes jų gyvenamasis namas yra šalia kasimo vietos.
10.5. Žala aplinkai buvo apskaičiuota tinkamai ir tuo teisės aktu, kuris galiojo teisės pažeidimo fiksavimo metu. Būtent 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas. Kasimo darbai truko tam tikrą laiką, todėl pažeidimas yra trunkamasis.
10.6. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi duomenimis, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui po patikrinimo, tačiau patikrinimo metu viešuose registruose buvo įregistruoti ir galiojo kiti duomenys apie žemės sklype esančius žemės naudmenų plotus. 2006 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintame žemės sklypo plane pelkės plotas yra 0,67 ha, patikslintame 2014 m. liepos 17 d. žemės sklypo plane – 0,5345 ha. Akivaizdu, kad dėl vykdytų tęstinių kasimo darbų sunaikintos pelkės plotas buvo 0,1355 ha. Todėl apelianto teiginys, kad ieškovas pateikia suklastojo pelkės dydį, yra nepagrįstas. Apskritai, apelianto ir atsakovo V. P. veiksmai atliekant naujus kadastrinius matavimus po patikrinimo vertintini kaip sąmoningas atsakomybės vengimas. Patikslintais 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo kadastriniais matavimais buvo nustatytas mažesnis pelkės plotas nei numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.1, 128.2, 128.3 papunkčių reikalavimuose dėl vykdomų kasimo darbų. Žalos apskaičiavime yra paaiškinta, kaip gaunamas sunaikintos pelkės 5 566,39 kv. m plotas.
10.7. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose esantys faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai.
10.8. Apeliantą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, tačiau apelianto atstovas neprašė skirti ekspertizės ir (ar) kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ikiteisminiam tyrimui dėl dokumentų klastojimo pradėti. Argumentas dėl dokumentų klastojimo yra tik apelianto gynybinės pozicijos dalis.
10.9. Žalos padarymo metu, t. y. 2014 m. rugsėjo 10 d., nebuvo reglamentuota GPS imtuvų patikra, todėl ji nebuvo atliekama ir ieškovas nesivadovavo apelianto skunde nurodomu teisės aktu.
11. Atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Apelianto teiginys, kad žala atsirado dėl to, kad kasimo darbus vykdęs asmuo iškastas žemes paskleidė ant šalia kūdros esančios pelkės, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Trečiasis asmuo kasimo darbus vykdė apelianto ir atsakovo V. P. nurodymu ir jų kontroliuojamas. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016.
11.2. Apeliantas ir atsakovas patikino trečiąjį asmenį, kad jokių kliūčių kasti kūdrą nėra. Vėliau kilus dėl to įtarimų, trečiasis asmuo darbus nutraukė ir kreipėsi dėl informacijos šiuo klausimu gavimo.
11.3. Apeliantas ir atsakovas V. P. tam, kad įteisintų pažeidimus, sudarė žemės sklypo planą, atliko kadastrinius matavimus, pažymėjo kūdrą kaip vandens telkinį ir matavimo rezultatus su žemės sklypu įregistravo VĮ Registrų centre. Tokia registracija kelia abejonių, nes toje vietoje yra nustatytos Specialiosios sąlygos, jas panaikinti ar sumažinti jų plotus negalima.
11.4. Nors apeliantas teigia, kad žalos padarymo momentas yra 2014 m. vasario mėn., tačiau iš apelianto ir kito atsakovo paaiškinimų aplinkosaugos pareigūnams matyti, jog ir po pažeidimo nustatymo jie pasitelkė kitus asmenis tam, kad su kūdra susiję darbai būtų atlikti.
11.5. Trečiasis asmuo darbus vykdė civilinės sutarties pagrindu, todėl pagal CK 6.264 straipsnį žalą turi atlyginti ne trečiasis asmuo, veikęs civilinės sutarties pagrindu, o su juo tokią sutartį sudarę asmenys.
11.6. Apeliantas privalo atlyginti žalą taip pat kaip ir kitas atsakovas – žemės savininkas, nes jie abu naudoja žemės sklypą, jį eksploatuoja.
11.7. Sunaikintos pelkės plotas yra 5 565,39 kv. m, t. y. užpiltos pelkės plotas yra 4 211,39 kv. m, kita dalis – mechaniškai iškastos pelkės dalis. Apeliantas nurodo tik užpiltos pelkės plotą. Todėl teismo išvada dėl padaryto pažeidimo ir žalos dydžio yra teisinga.
12. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų už aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ieškovui teigiant, kad atsakovai sunaikino natūralią pelkę.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
15. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina principą, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, o 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalį neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos apsaugos normatyvais, standartais, limitais, teisinėmis ir ekonominio reguliavimo priemonėmis. Šio įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad jose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).
Dėl žemės sklypui nustatytų Specialiųjų sąlygų
17. Asmens veiksmai, kuriais daromas neigiamas poveikis aplinkai, neteisėti, kai jais pažeidžiami aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad jie, sunaikindami natūralią pelkę, pažeidė Specialiųjų sąlygų 128.1, 128.2 ir 128.3 papunkčių reikalavimus.
18. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio, reglamentuojančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 4 dalyje nustatyta, kad Specialiosios sąlygos – tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas nustato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą laikytis žemės sklypui nustatytų Specialiųjų sąlygų. Žemės savininkai (naudotojai), nesilaikantys Specialiųjų sąlygų, privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 13 dalis).
19. Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiuo įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatomos Specialiosios sąlygos. Šios dalies 3 punkte nustatytos vienos iš Specialiųjų sąlygų – žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Šių sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).
20. Konkrečiam žemės sklypui taikomos Specialiosios sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis); sąlygos taikomos nuo įrašymo į registrą dienos (Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo „Dėl Specialiųjų sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 2.1 papunktyje nustatyta, kad Specialiosios sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, taip pat kitais teisiniais pagrindais perduodant valstybinę žemę kitų asmenų nuosavybėn ar naudojimui; 2.3 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
21. Ieškovas, kaip minėta, byloje įrodinėja, kad atsakovai pažeidė Specialiųjų sąlygų 128.1, 128.2 ir 128.3 papunkčių reikalavimus. Juose nustatyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą; kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos ministerijos leidimo.
22. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto 2014 m. rugpjūčio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 7–9) matyti, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu buvo nustatytos Specialiosios sąlygos – pelkės ir šaltinynai, kurios įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą 2006 m. spalio 18 d. (žr. šio išrašo 9.3 papunktyje nurodytą įrašo galiojimo datą). Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad pirminis šio žemės sklypo planas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, buvo sudarytas 2006 m. liepos 31 d. (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 113), o jame nurodyta, kad žemės sklype taikomos Specialiosios sąlygos „pelkės ir šaltinynai“, kurių plotas 0,67 ha (1 t., b. l. 29, antra pusė). Toks pats pelkės ir šaltinynų plotas užfiksuotas 2006 m. liepos 31 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenyse, kurie saugomi valstybės įmonėje Registrų centre (1 t., b. l. 20–25).
23. Iš aptartų duomenų galima spręsti, kad žemės sklypui nuo 2006 metų Apskrities viršininko sprendimo pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą buvo įrašytos pelkių ir šaltinynų Specialiosios sąlygos, taikomos 0,67 ha žemės sklypo plote. Todėl remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu žemės sklypo savininkui ir naudotojams kilo pareiga laikytis šių Specialiųjų sąlygų, be kita ko, laikytis draudimo ardyti pelkių natūralią augalinę dangą, kasti pelkių durpes ir kt.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P.. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2013 m. lapkričio 18 d. V. P. su J. G. sudarė paslaugų sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo atlikti tvenkinio kasimo paslaugas ir kitus žemės lyginimo darbus. Teismų procesiniuose sprendimuose užfiksuotas V. P. teiginys, kad J. G. tvenkinį pradėjo kasti 2013 m. gruodžio mėn. ir, nepabaigęs darbų, 2014 m. kovo mėn. dingo. Tarp V. P. ir J. G. kilo ginčas dėl atsiskaitymo už darbus, jų kokybės ir kt., kuris buvo išspręstas paminėtais teismų procesiniais sprendimais, be kita ko, Vilniaus apygardos teismui nustačius, kad tvenkinys buvo neleistinai kasamas pelkių ir šaltinynų plote.
25. Ieškovo darbuotojai pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. gautą informaciją 2014 m. rugsėjo 10 d. atliko patikrinimą žemės sklype ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą bei patikrinimo aktą Nr. VR-8.10-152, kuriuose nustatė, kad žemės sklype yra vykdyti žemės kasimo darbai, kurių metu yra iškasta kūdra, o kasant kūdrą susidariusios žemės yra supiltos šalia iškastos kūdros pelkės ir šaltinyno vietoje. Išpiltos žemės yra išlygintos bei mechaniškai suardyta natūralios pelkės augalinė danga, aukščio skirtumas tarp natūralios pelės ir iškastomis durpėmis bei gruntu užpiltos pelkės yra iki 1 m (1 t., b. l. 10–11). 2014 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo metu buvusi faktinė situacija yra užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 12–18).
26. Ieškovas 2014 m. spalio 17 d. V. P. atžvilgiu ir 2014 m. lapkričio 19 d. V. P. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus (1 t., b. l. 33–34, 38–39), kuriuose nurodė, kad V. P. ir V. P. žemės sklype atliko (organizavo) kūdros kasimo darbus, kurių metu mechaniškai suardė natūralios pelkės augalinę dangą kasant ir užpilant iškastomis durpėmis bei gruntu, tuo padarė žalą gamtai, pažeidė Specialiąsias sąlygas, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje („Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas“). Ieškovo 2014 m. spalio 23 d. nutarimu ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu už minėtų teisės pažeidimų padarymą V. P. ir V. P. nubausti baudomis, kurias jie sumokėjo (t. 1, b. l. 35–36, 40–41).
Dėl ieškovo surašytų protokolų ir nutarimų atsakovų administracinių teisės pažeidimų bylose įrodomosios reikšmės
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra įsiteisėję bei galiojantys, todėl juose nustatyti faktai yra prejudiciniai šiai bylai ir iš jų darytina išvada, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti – kaltė, neteisėti veiksmai, gamtai padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir padarytos žalos. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nepagrįstais.
28. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs prejudiciniais faktais nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė CPK 182 straipsnio nuostatas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), o pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Taigi, pagal šias civilinio proceso normas administracinių institucijų, įgaliotų tirti administracinius teisės nusižengimus (ne teismų), administracinių nusižengimų protokoluose ir nutarimuose nubausti asmenį už nusižengimo padarymą nurodytos aplinkybės ar nutarimuose nustatyti administracinio nusižengimo padariniai nėra laikomi prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti civilinėse bylose.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti. Ji neturi būti taikoma administracinių institucijų nutarimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2006). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo laikomasi nuostatos administracinių institucijų nutarimus, administracinių nusižengimų protokolus vertinti kaip paprastus rašytinius įrodymus kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais (pvz., jau minėta kasacinio teismo nutartis, taip pat 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
30. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose nurodytus faktus nepagrįstai laikė prejudiciniais šiai bylai – ieškovo surašyti protokolai ir nutarimai vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai kartu su kitais civilinėje byloje surinktais įrodymais.
Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų
31. Nežiūrint į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose nurodytas aplinkybes nepagrįstai laikė prejudiciniais faktais, tačiau padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog atsakovai pažeidė Specialiąsias sąlygas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamame žemės sklype kasant tvenkinį ir užpilant iškastomis durpėmis bei gruntu buvo mechaniškai suardyta natūralios pelkės augalinė danga.
32. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, 4 punkte pelkė apibūdinama kaip įmirkęs žemės plotas su charakteringa pelkių augalija, kuriame vyksta pelkėjimo procesas ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis.
33. Byloje yra pakankamai duomenų, kad žemės sklype buvo susiformavusi pelkė, šią aplinkybę patvirtina ne tik tai, kad žemės sklypui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą buvo įrašytos pelkių ir šaltinynų Specialiosios sąlygos, tačiau ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. vasario 22 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. raštuose pateikti duomenys bei kartu su šiais raštais pateikti žemėlapių fragmentai, patvirtinantys pelkės žemės sklypo pietrytinėje dalyje buvimą.
34. Natūralios pelkės augalinės dangos mechaninį suardymą kasant ir užpilant iškastomis durpėmis bei gruntu patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 nurodytos faktinės aplinkybės, kad J. G. pagal su V. P. sudarytą paslaugų sutartį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. vykdė tvenkinio kasimo ir žemės lyginimo darbus. Pelkės suardymą patvirtina ir ieškovo darbuotojų 2014 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo žemės sklype duomenys, užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ir patikrinimo akte Nr. VR-8.10-152 bei fotonuotraukose, iš kurių matyti, kad žemės sklype (jo pietrytinėje dalyje) yra iškastas tvenkinys, durpės ir gruntas išlyginti pelkėje. 2014 m. spalio 17 d. V. P. ieškovui pateikė paaiškinimą, kad jis organizavo žemės sklype esančio tvenkinio valymą, darbai nėra baigti, krantai lyginami kitos firmos dėl to, kad su buvusiu darbų atlikėju vyksta teisminiai ginčai dėl neatliktų darbų (1 t., b. l. 32). 2014 m. lapkričio 18 d. V. P. ieškovui pateikė paaiškinimą, kad tvenkinio kasimą organizavo jo tėvas V. P., šiuo momentu valo tvenkinį, tvarko krantus (1 t., b. l. 37). Administracinių teisės pažeidimų protokoluose, surašytuose V. P. ir V. P. atžvilgiu, atsakovai sutiko, kad savo veiksmais padarė ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Kad tvenkinys buvo neleistinai kasamas pelkių ir šaltinynų plote nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016.
35. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl subjekto, atsakingo už neigiamo poveikio pelkei padarymą, nurodydamas, kad tvenkinio kasimo darbus vykdė ir iškastas žemes išlygino trečiasis asmuo J. G., o ne atsakovai.
36. Dėl šių atsakovo argumentų teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad minėtos Žemės įstatymo nuostatos nustato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą laikytis žemės sklypui nustatytų Specialiųjų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju pareiga laikytis pelkėms ir šaltinynams nustatytų Specialiųjų sąlygų pirmiausia kilo V. P. kaip žemės sklypo savininkui. Būtent jis su J. G. sudarė paslaugų sutartį, kurios pagrindu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. buvo vykdomi tvenkinio kasimo ir žemės lyginimo darbai. Tuo būdu atsakovas V. P. neužtikrino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų laikomasi Specialiųjų sąlygų ir nebūtų daromas neigiamas poveikis sklype susiformavusiai pelkei.
37. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad J. G. darbus sklype vykdė ne savavališkai, bet sutarties su žemės sklypo savininku pagrindu, pastarajam pageidaujant žemės sklype iškasti tvenkinį. Minėtuose teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės, kad V. P. už atliekamus darbus atsilygino (vėliau dėl to kilo ginčas). Kad buvo žemės sklypo savininko valia iškasti žemės sklype tvenkinį ir sutvarkyti žemės sklypą patvirtina tiek V. P., tiek V. P. rašytiniai paaiškinimai ieškovui, iš kurių matyti, kad žemės sklype tam tikri žemės darbai buvo atliekami ir ieškovo patikrinimo metu 2014 m. rugsėjo 10 d. Pastebėtina, kad atsakovas V. P. neginčija savo civilinės atsakomybės, apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė.
38. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo V. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 nurodytas aplinkybes, jog atsakovai su J. G. nebuvo dėl nieko susitarę, nedavė pastarajam jokių nurodymų, taip pat kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas atsakovų ir J. G. sudarytos sutarties dėl tvenkinio kasimo, negalėjo ja remtis.
39. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties matyti, kad teismai nustatė sutartinių santykių tarp V. P. ir J. G. egzistavimo faktą, tačiau juos įvertino ne kaip rangos sutartinius teisinius santykius, bet kaip paslaugų teisinius santykius (kadangi nenustatė sutarties šalių įsipareigojimo atliekamais darbais sukurti konkretaus darbų rezultato). Taigi, iš teismų procesinių sprendimų turinio galima spręsti, kad J. G. veikė susitarimo su V. P. pagrindu ir darbus atliko ne savavališkai, bet būtent jo užsakymu. Tokios aplinkybės pakankamos konstatuojant žemės sklypo savininko neteisėtus veiksmus neužtikrinus Specialiųjų sąlygų laikymosi. Tai, kad į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta pati paslaugų sutartis, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis sutarties sudarymo faktu kaip tokiu, nes jis, kaip minėta, buvo nustatytas iš į bylą pateiktų teismų procesinių sprendimų turinio. Pastebėtina, kad ieškovas nepareiškė ieškinio J. G. atžvilgiu, todėl byloje šio asmens civilinės atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas.
40. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, kaip ir J. G., nebuvo žemės sklypo savininku, tačiau iš jo buvo priteistas žalos atlyginimas. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties apskųstasis sprendimas yra nenuoseklus ir prieštarauja protingumo principui. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Kaip nustatyta iš 2014 m. spalio 17 d. paties V. P. ir 2014 m. lapkričio 18 d. V. P. paaiškinimų, būtent V. P. buvo tas asmuo, kuris faktiškai organizavo tvenkinio kasimo, krantų lyginimo darbus. Būtent V. P. dalyvavo ieškovui atliekant patikrinimą žemės sklype. Be to, byloje yra duomenys, kad V. P. ir V. P. gyvena toje pačioje vietovėje, kurioje buvo atliekami darbai (pvz., ta pati atsakovų gyvenamoji vieta nurodyta administracinių teisės pažeidimų protokoluose ir nutarimuose). Iš visų šių aplinkybių matyti, kad V. P. organizavo darbus, kuriais buvo sunaikinta pelkė, esant žemės sklypo savininko V. P. pavedimui ir jo sutikimui, todėl V. P. taip pat kyla pareiga atsakyti už padarytą žalą (CK 6.265 straipsnis). V. P. nepagrįstai savo teisinę situaciją tapatina su J. G. teisine situacija, nes ji yra kitokia – J. G., kaip minėta, vykdė darbus pagal paslaugų sutartį, o V. P. darbus organizavo žemės sklypo savininko pavedimu ir esant jo sutikimui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl apskųstojo sprendimo nenuoseklumo ir prieštaravimo protingumo principui atmetami kaip nepagrįsti.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo V. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl įrodymų suklastojimo nėra pagrįsti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pareiškė apie tai, kad ieškovo 2014 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte užfiksuoti neteisingi duomenys, jog sklypo savininkas V. P. dalyvavo patikrinimo metu, taip pat kad 2014 m. rugsėjo 10 d. faktinių duomenų patikrinime vietoje ir patikrinimo akte užfiksuotas sunaikintos pelkės plotas skiriasi nuo ploto, kuris nurodytas nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose ir aplinkai padarytos žalos dydžio, sunaikinus natūralią pelkę, apskaičiavime.
42. Teisėjų kolegija dėl šių atsakovo argumentų pažymi, kad V. P. paaiškinimas apie tai, kad kūdros kasimo darbus organizavo V. P., yra užfiksuotas 2014 m. lapkričio 18 d. paaiškinime, todėl net ir nesiremiant ieškovo 2014 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis apie tai, kad V. P. patikrinimo metu žodžiu paaiškino, jog jis kūdros kasimo darbų neorganizavo, o juos organizavo jo tėvas V. P., yra galimybė nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Vien tai, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte buvo užfiksuoti neteisingi duomenys apie tai, jog patikrinimo metu dalyvavo sklypo savininkas, neteikia pakankamo pagrindo daryti išvadai apie šio dokumento suklastojimą, t. y. kad neteisingi duomenys šiame dokumente buvo nurodyti sąmoningai.
43. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovo sudarytuose dokumentuose nurodyti skirtingi sunaikintos pelkės plotai. Tačiau toks faktas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nereiškia dokumentų klastojimo. Iš byloje surinktų duomenų visumos yra matyti, kad skirtumai dėl sunaikintos pelkės ploto dokumentuose atsirado dėl to, kad ieškovas prie patikrinimo metu nustatyto naudojant GPS imtuvą durpėmis ir gruntu užpiltos žemės ploto (4 211,39 kv. m) pridėjo 1 355 kv. m plotą, gautą iš 2006 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintame žemės sklypo plane nurodyto pelkės ploto (0,67 ha) atėmus 2014 m. liepos 17 d. patvirtintame žemės sklypo plane nurodytą pelkės plotą (0,5345 ha). Taigi, neatitikimai atsirado ne dėl dokumentų klastojimo, bet dėl ieškovo pasirinkto sunaikintos pelkės ploto apskaičiavimo būdo.
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų veiksmus vertino kaip neteisėtus, kuriais buvo pažeisti Specialiųjų sąlygų 128.1, 128.2 ir 128.3 papunkčių reikalavimai.
Dėl aplinkai padarytos žalos fakto ir jos dydžio
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
46. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo mechaniškai suardyta natūralios pelkės augalinė danga. Byloje nėra ginčijama, kad pelkės sunaikinimas daro žalą aplinkai, nes, kaip nurodo ieškovas, pelkių ekosistemos yra itin vertingas dar išlikusios natūralios kraštovaizdžio aplinkos elementas. Todėl byloje yra įrodytas aplinkai padarytos žalos aplinkai faktas.
47. Ieškovas padarytą žalą aplinkai įvertino 46 848 Eur suma, nustatęs, kad buvo sugadinta 5 566,39 kv. m pelkės ir pritaikęs Metodikos 17 punkte nustatytą formulę bei remdamasis Metodikos 1 lentelėje žalos apskaičiavimo metu galiojusiu baziniu tarifu (20 Lt už 1 kv. m). Atsakovas nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, nurodydamas argumentus dėl neteisingai nustatyto sunaikintos pelkės ploto, taip pat nesutikdamas su tuo, kad žalos dydžio apskaičiavimui buvo pritaikyta Metodika, įsigaliojusi 2014 m. kovo 13 d.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, išklausiusi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovai sunaikino būtent 5 566,39 kv. m pelkės plotą.
49. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą ir nustatant, koks saugomos pelkės plotas buvo sunaikintas, būtina vadovautis pirmiausia Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kadangi Žemės įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas žemės savininkus ir naudotojus įpareigoja laikytis tų Specialiųjų sąlygų, kurios įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Nagrinėjamu atveju Specialiosios sąlygos „pelkės ir šaltinynai“ pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis nuo 2006 m. buvo taikomos ne visam žemės sklypui, o tik 0,67 ha ploto žemės sklypo daliai, todėl tik šios dalies atžvilgiu atsakovai turėjo pareigą laikytis Specialiųjų sąlygų 128.1, 128.2 ir 128.3 papunkčių reikalavimų.
50. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė planinės medžiagos iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, iš kurios būtų matoma, kurioje konkrečioje žemės sklypo vietoje galiojo pelkėms nustatyti apribojimai. Ieškovo atstovai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad tokia planinė medžiaga neegzistuoja ir į bylą yra pateikti visi duomenys, saugomi valstybės įmonėje Registrų centre. Ieškovas, grįsdamas žemės sklype esančios pelkės vietą, rėmėsi valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. vasario 22 d. ir balandžio 25 d. raštais bei prie jų pridėtomis ištraukomis iš žemėlapių.
51. Pastebėtina, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas yra Žemės informacinės sistemos tvarkytojas (Žemės įstatymo 34 straipsnis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 9, 11 punktai). Ši valstybės įmonė, be kita ko, tvarko Žemės informacinės sistemos dalimi esančių valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinius, vienas kurių – Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinys SŽNSDB10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų sąlygų patvirtinimo“ nustatytos Specialiosios sąlygos. Ieškovo pateiktuose valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. vasario 22 d. ir balandžio 25 d. raštuose yra nurodyti duomenys apie Lietuvos Respublikos teritorijos M 1 : 10 000 Specialiųjų sąlygų erdvinių duomenų rinkinyje (SŽNS_DR10LT) žemės sklype nustatytą pelkės plotą, atitinkantį Specialiųjų sąlygų skyriuje „XXX. Pelkės ir šaltinynai“ nustatytus saugojimo ir naudojimo reikalavimus. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. vasario 22 d. rašte nurodoma, kad žemės sklype yra 1,26 ha plotas, atitinkantis pelkių kriterijus, iš kurio žemės sklype apaugusi mišku žemė užima 0,46 ha plotą. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. balandžio 25 d. rašte duomenys patikslinti eliminavus miško žemę ir nurodyta, kad žemės sklype pelkė užima 0,8959 ha. Šie pelkių užimami plotai pavaizduoti prie raštų pridėtose žemėlapių ištraukose.
52. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokį pelkių plotą žemės sklype nustatė valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, žemės sklypo savininką ar naudotojus saisto tik tos Specialiosios sąlygos, kurios yra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Todėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. vasario 22 d. ir balandžio 25 d. raštai bei prie jų pridėtos ištraukos iš žemėlapių nėra tinkami įrodymai nustatyti saugomos pelkės buvimo vietą žemės sklype. Tuo atveju, jeigu pagal Žemės informacinės sistemos duomenis saugomų pelkių plotas faktiškai turėtų būti didesnis, tai sudarytų pagrindą Žemės įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka valstybės institucijoms priimti atitinkamus sprendimus dėl žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų ar jų patikslinimo, pagal kuriuos žemės sklypui būtų taikomos papildomos Specialiosios sąlygos. Tokių veiksmų neatlikus, turi būti vadovaujamasi būtent Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašytais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje būtent Nekilnojamojo turto kadastras laikomas duomenų, apibūdinančių nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018 37 punktas).
53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal ieškovo surinktus duomenis yra neįmanoma išsiaiškinti, kurioje tiksliai žemės sklypo vietoje galiojo Specialiosios sąlygos ir kurioje tiksliai vietoje pažeidžiant šias sąlygas buvo sunaikinta pelkė. Tuo būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nustatytas sunaikintos pelkės plotas ir remiantis juo apskaičiuotas žalos aplinkai dydis negali būti laikomas tiksliu ir juo negalima vadovautis kaip objektyviai atspindinčiu padarytos žalos dydį.
54. Kita vertus, CK nuostatos nustato, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šia teisės norma, pagal byloje surinktų įrodymų visumą privalo nustatyti padarytų nuostolių dydį, kuris kuo labiau atitiktų neigiamo poveikio aplinkai pobūdį bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
55. Iš kartu su valstybės įmonės Valstybės žemės fondo raštais pateiktų žemėlapių fragmentų matyti, kad pelkė yra susiformavusi pietrytinėje žemės sklypo dalyje (žr., pvz., 1 t., b. l. 48–49, 53–54). Kadangi pelkės formuojasi ilgą laikotarpį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2006 m. liepos 31 d. žemės sklypo kadastro duomenyse nurodytas 0,67 ha saugomų pelkių ir šaltinynų plotas buvo nustatytas toje pačioje žemės sklypo dalyje, kuri kaip pelkės užimta žemė yra nurodoma Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pateiktuose žemėlapių fragmentuose.
56. Kaip minėta, nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. tvenkinio kasimo ir žemės lyginimo darbai buvo vykdomi pagal su J. G. sudarytą paslaugų sutartį. UAB „GeoSieksnis“ 2014 m. birželio 6 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2014 m. liepos 17 d. Iš UAB „GeoSieksnis“ 2014 m. birželio 6 d. sudaryto žemės sklypo plano (t. 1, b. l. 30) duomenų matoma, kad žemės sklype buvo iškastas 8 305 kv. m ploto tvenkinys dalinai toje vietoje, kurioje pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo pateiktus žemėlapių fragmentus yra pelkė. UAB „GeoSieksnis“ 2014 m. birželio 6 d. sudarytame žemės sklypo plane fiksuojama, kad pelkės ir šaltinynai užima 5 345 kv. m plotą. Iš šių duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad lyginant su 2006 m. įrašytais duomenimis 0,67 ha ploto pelkei buvo padarytas neleistinas poveikis, dėl kurio pelkės užimamas plotas sumažėjo 0,1355 ha plotu (6 700 kv. m – 5 345 kv. m).
57. Nors atsakovai teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šis pasikeitimas įvyko ne dėl pačios pelkės ploto sumažėjimo, o dėl tikslesnių matavimų, tokie atsakovų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, žemės sklype buvo atliekami tvenkinio kasimo ir žemės lyginimo darbai. Atliktų darbų rezultatas yra užfiksuotas UAB „GeoSieksnis“ 2014 m. birželio 6 d. sudarytame žemės sklypo plane, jame pažymėtas naujai žemės sklype atsiradęs objektas – 8 305 kv. m ploto tvenkinys. Pelkės ploto sumažėjimas ženklus. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamos patvirtinti, kad pelkės plotas sumažėjo būtent dėl tvenkinio kasimo ir žemės lyginimo darbų, o ne dėl tikslesnių matavimų atlikimo.
58. Ieškovas kaip sunaikintą pelkės plotą vertina ir patikrinimo metu naudojant GPS imtuvą pamatuotą durpėmis ir gruntu užpiltos žemės plotą (4 211,39 kv. m). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis plotas negali būti pripažįstamas sunaikintos saugomos pelkės plotu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų planinėje medžiagoje, patvirtinančių, kurioje tikslioje žemės sklypo dalyje yra šis patikrinimo metu pamatuotas durpėmis ir gruntu užpiltos žemės plotas. Taigi, negalima spręsti, kad durpėmis ir gruntu užpilta žemė yra būtent 2006 m. liepos 31 d. žemės sklypo kadastro duomenyse nurodytame 0,67 ha saugomų pelkių ir šaltinynų plote, o ne kitoje žemės sklypo dalyje, ypač įvertinus, kad pelkės požymius atitinkanti žemė pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo duomenis užima didesnį nei 0,67 ha plotą, be to, pelkės požymius atitinkanti žemė susiformavusi ir želdiniais apaugusioje žemės sklypo dalyje. Patikrinimo metu ieškovo darbuotojams nenustačius 0,67 ha saugomų pelkių ir šaltinynų ploto ribų, neatmestina, kad jie durpėmis ir gruntu užpiltos žemės plotą pamatavo ir toje žemės sklypo dalyje, kuri, nors pagal faktinę būklę ir atitiko pelkės požymius, tačiau nebuvo saugoma Specialiomis sąlygomis. Kitaip tariant, ieškovui nepateikus pirminių duomenų, iš kurių būtų aišku, kurioje tikslioje žemės sklypo vietoje yra saugoma 0,67 ha pelkė bei nesant planinės medžiagos, nurodančios tikslią užpiltos žemėmis sklypo vietą, nėra aišku, ar visas patikrinimo metu nustatytas durpėmis ir gruntu užpiltos žemės plotas (4 211,39 kv. m) iš tiesų yra saugomos 0,67 ha ploto pelkės dalyje. Todėl teisėjų kolegija nesiremia patikrinimo metu naudojant GPS imtuvą pamatuotu durpėmis ir gruntu užpiltos žemės plotu (4 211,39 kv. m).
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas į bylą yra pateikęs UAB „GeoSieksnis“ 2014 m. rugsėjo 29 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kurie 2014 m. spalio 14 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (1 t., b. l. 31). Iš šių duomenų matyti, kad žemės sklype esantis pelkių ir šaltinynų plotas, šių matavimų duomenimis, sudaro 4 345 kv. m.
60. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
61. Kadangi 2014 m. rugsėjo 29 d. kadastrinių matavimų duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, laikytina, kad būtent jie, o ne ieškovo patikrinimo metu naudojant GPS imtuvą, užfiksuoti duomenys, leidžia tiksliau įvertinti, kiek sumažėjo saugomos pelkės plotas dėl jos užpylimo durpėmis ir gruntu. Lyginant UAB „GeoSieksnis“ 2014 m. rugsėjo 29 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis su tos pačios bendrovės 2014 m. birželio 6 d. atliktų matavimų duomenimis matoma, kad pelkių ir šaltinynų užimama žemė sumažėjo nuo 5 345 kv. m iki 4 345 kv. m. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad saugomos pelkės plotas dėl jos užpylimo durpėmis ir gruntu sumažėjo 0,1 ha plotu (5 345 kv. m – 4 345 kv. m).
62. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktų įrodymų visumą gali būti laikomas įrodytu ne didesnis kaip 0,2355 ha sunaikintos pažeidžiant Specialiųjų sąlygų 128.1, 128.2 ir 128.3 papunkčius pelkės plotas (0,1355 ha + 0,1 ha), remiantis kuriuo perskaičiuotinas padarytos žalos aplinkai dydis taikant Metodikos 17 punkte nustatytą formulę. Tuo būdu, remiantis Metodikos 1 lentelėje nustatytu šiuo metu galiojančiu ir ieškovo žalos apskaičiavimo metu (2014 m. gruodžio 10 d.) galiojusiu baziniu tarifu (5,79 Eur už 1 kv. m sunaikintos pelkės), aplinkai padaryta žala vertintina 13 635,45 Eur suma (5,79 × 2 355). Ši suma dar turi būti indeksuojama pagal Metodikos 10 punktą, kuriame nurodyta, kad nustatyti baziniai žalos apskaičiavimo tarifai indeksuojami kartą per metus pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotą ir pateiktą vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas kiekvienų metų lapkričio mėnesio kainas palyginus su 2015 metų sausio mėnesio kainomis ir skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Pagal Aplinkos ministerijos interneto svetainėje skelbiamą informaciją (žr. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/aplinkosauginiai-mokesciai/aplinkosauginiu-mokesciu-ir-aplinkai-padarytos-zalos-dydziu-indeksavimo-koeficientai) taikytinas šiuo metu galiojantis 1,097 indeksas ir aplinkai padaryta žala vertintina 14 958,09 Eur suma (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks žalos dydis atitinka aplinkai padarytos žalos pobūdį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Kartu pastebėtina, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 10 d. žalos apskaičiavime nepagrįstai taikė 1,453 indeksą, nes pagal Metodikos 10 punktą galėjo būti taikomas vartotojų kainų indeksas, nustatomas kiekvienų metų lapkričio mėnesio kainas palyginus su 2015 metų sausio mėnesio kainomis. Ieškovui atliekant apskaičiavimus toks indeksas, akivaizdu, nebuvo nustatytas. Tai matoma ir iš Aplinkos ministerijos interneto svetainėje skelbiamos informacijos.
63. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis Metodika, nes šis teisės aktas buvo paskelbtas 2014 m. kovo 13 d. Iš bylos duomenų matyti, kad neleistinas poveikis pelkei buvo daromas nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki pat ieškovo patikrinimo atlikimo 2014 m. rugsėjo 10 d. Taigi, atsakovų daromas aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimas (natūralių pelkių augalinės dangos ardymas ir kiti veiksmai) buvo vykdomi ir žala aplinkai daroma jau galiojant Metodikai.
64. Kadangi teisėjų kolegija nesiremia patikrinimo metu naudojant GPS imtuvą pamatuotu durpėmis ir gruntu užpiltos žemės plotu, atsakovo argumentai dėl ieškovo patikrinimo metu naudoto GPS imtuvo metrologinės patikros, sertifikatų bei reikalingo ženklinimo teisėjų kolegijos nevertinami.
Dėl bylos baigties
65. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose nurodytus faktus nepagrįstai laikė prejudiciniais šiai bylai, netinkamai įvertino žalos dydžiui nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, apskųstasis teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteisiamą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydį iki 14 958,09 Eur.
66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo V. P., nei viena iš šalių neskundė. Įprastai, atsižvelgiant į apeliacinio proceso ribas, teismo sprendimo dalies dėl atsakovo V. P. keisti nebūtų pagrindo (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismui nustačius mažesnį padarytos žalos atlyginimo dydį ir abiejų atsakovų prievolei atlyginti padarytą aplinkai žalą esant solidariai, yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti iš V. P. priteistinos žalos atlyginimo sumą, nors jis apeliacinio skundo ir nepadavė. Pasielgus priešingai, būtų paneigta apeliacinės instancijos teismo pareiga ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, nusižengta iš Konstitucijos kylančiam imperatyvui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Atsakovas V. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką apmokėti (1 t., b. l. 77–78, 98–99). Kadangi netenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 68,07 proc., atsakovui iš ieškovo priteistina proporcinga pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 748,77 Eur (1 100 × 0,6807).
68. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu priteisė valstybei iš atsakovų po 618,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas. Kadangi priteisiamo iš atsakovų žalos atlyginimo suma šia nutartimi mažinama iki 14 958,09 Eur, iš atsakovų valstybei priteistino žyminio mokesčio suma taip pat mažintina. Už patenkintą ieškinio reikalavimų sumą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 448,74 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl iš atsakovų priteistina po 224,37 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
69. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovui V. P. buvo atidėtas 1 237 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas, dalis, proporcinga nepatenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovo priteisiamas 14 958,09 Eur žalos atlyginimas, valstybei priteisiamas mokėtinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal šią sumą (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 84 straipsnis), t. y. 448,74 Eur.
70. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
71. Trečiasis asmuo J. G. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo V. P. 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovo pusėje, o atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga nepatenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai (31,93 proc.), t. y. 57,47 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir 2018 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą pakeisti ir šių sprendimų rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. 14 958,09 Eur už aplinkai padarytą žalą.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovų V. P. ir V. P. po 224,37 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas.
Priteisti atsakovui V. P. iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 748,77 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.“.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. 448,74 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti trečiajam asmeniui J. G. iš atsakovo V. P. 57,47 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Jūratė Varanauskaitė