(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Veta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei iškelta restruktūrizavimo byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1203-777/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinės direktoriaus A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Pajūrio mėsinei dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Veta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV), uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Skuba“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB Pajūrio mėsinės direktorius A. P. 2016 m. gegužės 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atsakovė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą nėra. 2016 m. gegužės 5 d. bendrovės akcininkai priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės vadovo parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis. Apie priimtą bendrovės akcininkų sprendimą buvo informuoti bendrovės kreditoriai. Jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir bendrovės akcininkų sprendimu. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus restruktūrizavimo plano metmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB Pajūrio mėsinei; paskyrė RUAB Pajūrio mėsinės administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir nutarė atlikti kitus, su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius, veiksmus.

Teismas konstatavo, jog UAB Pajūrio mėsinė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 2001 m., nėra ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių ir 5 straipsnio pažeidimų. Bendrovė nuosekliai prisitaiko prie besikeičiančių rinkos poreikių, pavyzdžiui, teikia ritualinio skerdimo paslaugą. Bendrovė pradėjo veiksmus, susijusius su jos veiklos optimizavimu, – buvo sumažintos veiklos sąnaudos, sumažėjo bendrovės darbuotojų skaičius. Atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartis su vienais didžiausių šalies mėsos perdirbėjų. Apie priimtą bendrovės akcininkų sprendimą buvo informuota UAB „Veta“, jai buvo sudaryta sąlyga susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir bendrovės akcininkų sprendimu. Ginčas tarp UAB Pajūrio mėsinės ir UAB „Gelvora“ dėl šios bendrovės reikalavimo teisės ir reikalavimo sutarties perleidimo sutarties yra nagrinėjamas teisme. Todėl teismas sprendė, jog pagrįstai ieškovas į bendrovės kreditorių sąrašą įtraukė ne UAB „Gelvora“, o J. J., kuriai registruotu paštu išsiuntė pranešimą dėl susipažinimo su ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais dokumentais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Tretieji asmenys UAB „GELVORA“ ir UAB „VETA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei UAB „GELVORA“, nei UAB „VETA“ iš atsakovės nėra gavusios atsakovės akcininkų susirinkimo protokolo ir restruktūrizavimo plano metmenų. Šios pareigos neįvykdymas yra atskiras pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Todėl teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. UAB „GELVORA“ yra tinkama UAB Pajūrio mėsinės kreditorė, todėl buvo pažeisti ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai, nes UAB „GELVORA“ negavo UAB Pajūrio mėsinės akcininkų susirinkimo protokolo bei restruktūrizavimo plano metmenų patvirtintų kopijų. Vykstanti civilinė byla Nr. e2-845-941/2016 yra dėl skolos priteisimo, o ne dėl reikalavimo sutarties, kuria UAB „GELVORA“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, galiojimo ar teisėtumo.
2. Aiškiai savo nesutikimą su restruktūrizavimo bylos iškėlimu išreiškusių UAB Pajūrio mėsinės kreditorių reikalavimų suma sudaro net 67,8 proc. visų reikalavimų. Be daugumos kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas yra neperspektyvus.

Atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „GELVORA“ ir UAB „VETUS“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Mažai tikėtina, kad atsakovės kreditoriai tvirtins įmonės restruktūrizavimo planą, o nepatvirtinus plano, restruktūrizavimo byla turės būti nutraukta. Įmonė turi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nėra laikini. AB Šiaulių bankas pagal 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutartį yra suteikęs atsakovei 1 280 136 Eur kreditą, negrąžinto kredito likutis šiuo metu sudaro 1 040 442,85 Eur, o pradelsti mokėjimai sudaro 26 472,13 Eur.
2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, todėl nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia, pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės.

Atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „GELVORA“ ir UAB „VETUS“ atskirąjį skundą ieškovas A. P. prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. UAB „Veta“ pranešimas buvo įteiktas 2016 m. gegužės 11 d., o pačios UAB „Veta“ pasyvumas gavus pranešimą apie jos skolininkės akcininkų sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo ir nesikreipiant dėl susipažinimo su dokumentais nuotoliniu būdu, nesąlygoja atsakovės ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, nes nurodyta įstatymo nuostata buvo visiškai įvykdyta. Ginčas dėl UAB „GELVORA“ reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties yra nagrinėjamas teisme. UAB Pajūrio mėsinei nepripažįstant reikalavimo perleidimo iš J. J. UAB „Gelvora“, į įmonės kreditorių sąrašą buvo įtraukta ne UAB „Gelvora“, o J. J..
2. Atsakovė UAB Pajūrio mėsinė yra laidavusi už UAB „Agrovet“ įsipareigojimų AB SEB bankui įvykdymą, tačiau išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą iš UAB „Agrovet“ net nėra pradėtas, AB SEB bankas mato realią galimybę skolą atgauti iš pagrindinio skolininko. Be to, yra pagrindas abejoti šio laidavimo sandorio galiojimu. AB Šiaulių bankas nenurodė konkrečių ĮRĮ numatytų pagrindų, kuriems esant teismas galėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Atsakovė kartu su 2016 m. birželio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pirmos instancijos teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius priešingą nuomonę turinčių įmonės kreditorių bei įmonės darbuotojų patvirtinimus, kad jie palaiko ir pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Restruktūrizavimo bylai iškelti neprivalu gauti kreditorių sutikimą. Turi būti ginami ne pavieniai kreditoriai, o turi būti ginama jų dauguma, kaip visuma. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant.             

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal atsakovės UAB Pajūrio mėsinės kreditorių atskiruosius skundus sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą. Šis teismo procesinis sprendimas iš esmės ginčijamas dviem aspektais – apeliančių teigimu, joms apie atsakovės akcininkų sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo nebuvo tinkamai pranešta bei tai, jog įmonės restruktūrizavimui prieštarauja dauguma atsakovės kreditorių. Neperžengdamas atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirajame skunde keliamų klausimų.

Dėl tinkamo pranešimo įmonės kreditoriams apie ketinimus kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo

Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu buvo pažeista įmonės kreditorių informavimo apie restruktūrizavimo procesą tvarka. ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įmonės dalyvio susirinkimo pritarimo restruktūrizavimo plano metmenims, turi raštu pranešti kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės kreditorių teisė gauti visą reikiamą su įmonės restruktūrizavimo procesu susijusią informaciją negali būti paneigta. Tačiau tuo atveju, kai įmonė turi labai daug kreditorių, o dokumentų, kurie turi būti raštu pateikti kreditoriams apimtis yra didelė, įmonė gali pateikti kreditoriams tik pranešimus apie pradėtą įmonės restruktūrizavimo procesą, priimtą įmonės dalyvių sprendimą bei patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis ir sudaryti realias galimybes kreditoriams gauti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą informaciją raštu ar elektronine forma. Priešingas aptariamo atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindo aiškinimas neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų ir paskirties, proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų bei pačių kreditorių interesų, nes finansinių sunkumų turinti įmonė patirtų papildomų finansinių bei darbo sąnaudų. Ar kreditoriams nurodytų dokumentų apie restruktūrizavimo proceso pradžią neįteikimas asmeniškai pažeidžia kreditorių teises ir turi reikšmės restruktūrizavimo proceso teisėtumui, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

Pasisakydamas dėl apeliantės UAB „VETA“ tinkamo informavimo, pirmosios instancijos teismas atsakovės pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikė tinkamu ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos kreditorių informavimo pareigos įvykdymu, nepaisant to, kad kartu su šiuo pranešimu ir nebuvo pateiktas atitinkamas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas bei jame patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenys. Pasisakydamas dėl kitos kreditorės – UAB „GELVORA“, tinkamo informavimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ginčijo J. J. jos atžvilgiu turimos reikalavimo teisės perleidimą apeliantei UAB „GELVORA“, sprendė, jog pagrįstai ieškovas į bendrovės kreditorių sąrašą įtraukė ne UAB „Gelvora“, o J. J., kuriai registruotu paštu išsiuntė pranešimą dėl susipažinimo su ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi įstatyminio pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, jog nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai įvykdė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą kreditorių informavimo pareigą.

ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad įmonė raštu turi pateikti kiekvienam kreditoriui metmenis bei įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą dėl metmenų patvirtinimo. Šios, kaip ir kitos ĮRĮ nuostatos turi būti aiškinamos neatsietai nuo ĮRĮ paskirties, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, ar netinkamu informavimu yra iš esmės pažeidžiamos kreditorių teisės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 5 d. atsakovės akcininkai priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis (t. 1, b. l. 11-13). Restruktūrizavimo plano metmenys yra pakankamai didelės apimties dokumentas (28 psl.), bendrovėje tuo metu kreditorių skaičius buvo itin didelis (249 kreditoriai). Pateiktas atsakovės siunčiamos korespondencijos sąrašas 2016 m. gegužės 6 d. (t. 1, b. l. 83-88) patvirtina, jog visiems atsakovės kreditoriams, įskaitant ir UAB „VETA“ bei UAB „GELVORA“ perimtos reikalavimo teisės pradinę kreditorę J. J., registruotomis siuntomis buvo išsiųsti pranešimai apie galimybę atsakovės buveinėje susipažinti su atsakovės akcininkų susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimas, protokolu ir restruktūrizavimo plano metmenimis (t. 2, b. l. 89, 136). ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų dokumentų kopijų išsiuntimas raštu kiekvienam kreditoriui būtų neekonomiškas finansinių sunkumų turinčiai įmonei, neatitiktų protingumo principo ir pačių įmonės kreditorių interesų. Iš minėto korespondencijos sąrašo 2016 m. gegužės 6 d. (t. 1, b. l. 83-88) taip pat matyti, jog apie ketinimus kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo buvo pranešta ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliančių UAB „VETA“ ir UAB „GELVORA“ bendrame prašyme (3 psl.) įtraukti jas į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, UAB „VETA“ patvirtino nurodyto turinio pranešimą gavusi (t. 2, b. l. 52-53), tačiau tokio pranešimo nelaikė tinkamu, manydama, jog jai turėjo būti pateiktos ir pačių dokumentų (restruktūrizavimo plano metmenų ir akcininkų susirinkimo, kuriame jie buvo patvirtinti, protokolo) kopijos. Atsakovės argumentus, jog galimybė susipažinti su atsakovės restruktūrizavimo plano metmenimis ir akcininkų susirinkimo protokolu, kuriame jie buvo patvirtinti, tokį pageidavimą išreiškusiems kreditoriams buvo sudaroma ir elektroniniu būdu, patvirtina kitų kreditorių pozicija nagrinėjamoje byloje, pvz., VSDFV prašyme įtraukti ją į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu (2 psl.) nurodoma aplinkybė, jog atsakovė minėtus dokumentus jai pateikė elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 70-72), taip pat atsakovės pateikti kreditoriams išsiųsti elektroniniai laiškai apie galimybę su minėtais dokumentais susipažinti interneto svetainėje www.agrovet.lt/restrukturizacija/pjm, prisijungus su atsakovės suteiktu slaptažodžiu (t. 2, b. l. 136-140). Apeliantės teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi veiksmų, siekdamos su minėtais dokumentais susipažinti arba kad joms buvo sudarytos kliūtys tai padaryti. Apeliantės jų prašymu buvo įtrauktos į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, todėl taip pat turėjo galimybę susipažinti su į bylą pateiktais atsakovės restruktūrizavimo plano metmenimis ir akcininkų susirinkimo, kuriame jie buvo patvirtinti, protokolu. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB „VETA“ pasyvumas nelemia atsakovės ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, nes įstatymo nuostata buvo įvykdyta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-845-941/2016, kurioje, kaip ir tvirtino atsakovė, buvo keliamas klausimas ir dėl to, ar UAB „GELVORA“ turi reikalavimo teisę į atsakovę, ar ši reikalavimo teisė priklauso J. J. (CPK 179 str. 3 d.). Ir nors atskiras reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sandorio nuginčijimo toje byloje nebuvo pareikštas, o apie reikalavimo perleidimą apeliantė UAB „GELVORA“ atsakovę sprendimo kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo priėmimo metu buvo informavusi, todėl atsakovė iš esmės nevisiškai tinkamai UAB „GELVORA“ atžvilgiu įgyvendino pareigą pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau iš minėtoje byloje nurodytų duomenų darytina išvada, jog atsakovė sąžiningai klydo, manydama UAB „GELVORA“ reikalavimo teisės į ją neturint, net ir gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimą, dalies skolos mokėjimo pavedimą atliko ne naujajai kreditorei UAB „GELVORA“, o pradinei kreditorei J. J. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą UAB „GELVORA“ sužinojo, kartu su UAB „VETA“ pateikė teismui bendrą prašymą įtraukti į jos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, teismas šį prašymą tenkino, todėl UAB „GELVORA“ buvo sudarytos visos galimybės su reikiamais dokumentais susipažinti teisme (CPK 42 str. 1 d.).

Susiklosčius tokiai situacijai, darytina išvada, kad nors atsakovė kartu su pranešimu ir nepateikė kiekvienam kreditoriui restruktūrizavimo plano metmenų bei akcininkų susirinkimo sprendimo dėl metmenų tvirtinimo, tačiau atsakovės veiksmai atitiko protingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus, iš esmės nepažeidė įmonės kreditorių, kuriems buvo sudarytos realios galimybės susipažinti su ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais dokumentais elektroniniu būdu, atsakovės buveinėje, taip pat bylą nagrinėjant teisme, teisių bei teisėtų interesų, t. y. formalus procedūrinio pobūdžio pažeidimas neturi reikšmės restruktūrizavimo proceso pagrįstumui ir nereiškia įmonės kreditorių esminių teisių pažeidimo.

Dėl kreditorių pozicijos svarbos sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.).

Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011).

Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, nenukrypstant nuo šios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, svarbu pažymėti, jog vien kreditorių daugumos palaikymo restruktūrizavimo bylos kėlimui nebuvimas pats savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, tokio pagrindo neįtvirtina ir įstatymas. Klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sprendžiantis teismas privalo įvertinti visas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, tai, ar įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimas iš esmės perspektyvus. Tuomet, kai pati įmonė siekia būti restruktūrizuota ir iš esmės atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo proceso pradėjimas yra neperspektyvus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo proceso pradėjimas yra perspektyvus, pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip tai, jog atsakovė nėra nutraukusi veiklos, nuosekliai prisitaiko prie besikeičiančių rinkos poreikių, pavyzdžiui, teikia ritualinio skerdimo paslaugą. Bendrovė pradėjo veiksmus, susijusius su jos veiklos optimizavimu, – buvo sumažintos veiklos sąnaudos, sumažėjo bendrovės darbuotojų skaičius. Atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartis su vienais didžiausių šalies mėsos perdirbėjų (nevieša pripažinta bylos medžiaga, t. 2, b. l. 111). Taigi iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti jos aktyvios pastangos imantis konkrečių priemonių išspręsti bendrovės mokumo problemas, kas sudaro pagrindą daryti prielaidą apie tikėtiną atsakovės veiklos perspektyvumą. Dalis atsakovės kreditorių pritaria atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui (t. 2, b. l. 122-131). Remiantis pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo pateiktais duomenimis (5 psl.), atsakovė siekia išsaugoti darbo vietą net 150 kvalifikuotų darbuotojų (t. 1, b. l. 2-8). Trečiojo asmens AB Šiaulių banko atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti duomenys taip pat rodo, jog atsakovė iš dalies vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Finansinius sunkumus turinčios atsakovės kreditoriai taip pat turi bendradarbiauti dėl įmonės, kuri realiai plėtoja ar gali plėtoti savo veiklą, išsaugojimo, jeigu yra tokia galimybė. Todėl šiuo atveju būtų neteisinga ginti tik didžiausių kreditorių interesus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių, įskaitant ir įmonės darbuotojų, interesus, ir vien dėl to šio proceso besąlygiškai nepradėti, nors nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog atsakovė atitinka visus restruktūrizavimo bylos iškėlimui įstatyme keliamus reikalavimus. 

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.