Civilinė byla Nr. e2-757-676/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11147-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3;

(S)

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.3.1; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovei J. J. ir jos atstovei advokatei Galinai Morozovai,

išvadą teikiančios institucijos atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikianti institucija byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 3 100 EUR išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu, nors santuokos nesudarė, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra M. J.. Atsakovas pripažino tėvystę ir iki tol, kol gyveno kartu teikė dukrai išlaikymą. 2016 m. ieškovė su atsakovo išsiskyrė. Dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ji dukra rūpinasi ir išlaiko. Atsakovas nuo 2016 m. gegužės mėnesio išlaikymo dukrai neteikia. Kadangi dukra nuo gimimo dienos ir iki šiol pastoviai gyvena su ieškove ir ji dukra rūpinasi, prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Šalių dukra ieškinio pateikimo metu yra 2 metų amžiaus. Ieškovė gauna socialinę pašalpą apie 150 EUR per mėnesį. Be to jai reikalingas maistas, rūbai, žaislai, knygos, kitos ugdymo ir laisvalaikio priemonės. Ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 400 EUR, jai dukrą išlaikyti padeda jos tėvai. Dukra M. yra alergiška, jai būtinas specialus maistas. Gyvena su dukra tėčiui priklausančiame bute. Atsakovas su mergaite nebendrauja. Kai vaikas pradės eiti į darželį, ieškovė planuoja ieškotis darbo. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio registruosis darbo biržoje. Mano, kad atsakovas, kuris yra sveikas ir darbingas, dukros išlaikymui kas mėnesį turi ir gali mokėti po 200 EUR. Kadangi atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2016 m. gegužės mėnesio, jis be periodinių išmokų turi sumokėti dukrai išlaikymo skolą už 15,5 mėnesių, už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki bylos teisme iškėlimo dienos. Išlaikymo skolą prašo priteisti, skaičiuojant po 200 EUR per mėnesį. Skolą sudaro 3 100 EUR (200x15,5).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis ieškinys pagrįstas, yra pagrindas jį tenkinti.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui ieškinyje nurodytu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu įteikti. 2017 m. spalio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai kreipėsi į Karališkuosius teisingumo rūmus dėl atsakovui A. J. procesinių dokumentų jam įteikimo. K. T. rūmai pranešimu informavo teismą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad 2017 m. lapkričio 23 d. teismo dokumentai įteikti įmetus juos į atsakovo pašto dėžutę pagal Anglijos ir Velso Civilinio proceso taisykles, toks įteikimas laikomas tinkamu. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškinta, kad „pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, 56 straipsnio l dalį asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui“. Procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais tinkamai (CPK 130, 805 straipsniai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 12 ir 13 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovui yra žinoma, bet jis teismui nepateikė atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, nepranešė apie savo paskirtą įgaliotą asmenį. Teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t. y. siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo įmanoma per trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į ieškinį ar pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius ar patvirtinančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese.

Nustačius, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pranešta tinkamai, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas dukra nesirūpina, nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Įstatymu įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. J. yra šalių dukra. Ieškovė nurodo, kad ji ir jos tėvai išlaiko nepilnametę dukrą, atsakovas prie išlaikymo neprisideda nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką. Teismo posėdyje nurodė, kad jos pajamas sudaro apie 87,75 EUR gaunama socialinė pašalpa ir 35,60 EUR vaikui skiriamos išmokos; registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi; ieškovės paaiškinimais ji kartu ir nepilnamete dukra gyvena jos tėčiui priklausančiame būste, adresu Taikos pr. 55-23, Klaipėda.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelę neturi pagrindo manyti, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 200 EUR dukros išlaikymui suma būtų neatitinkanti ekonominės realybės ar jai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui. Pažymėtina, kad atsakovas A. J., žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, atsiliepimo į ieškinį dėl išlaikymo dydžio, priešpriešinių įrodymų nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, įgalioto atstovo byloje nepaskyrė.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus bei išlaikytinius duomenų nepateikė. Byloje esančiais duomenimis bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nepateikta. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti. Įvertinus tai ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo A. J. priteistina po 200 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 3 100 EUR išlaikymo įsiskolinimą šalių dukrai nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gyvenimo skyriumi pradžios - nuo 2016 m. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2016 m. gegužės 1 d., už 15,5 mėnesio, skaičiuojant įsiskolinimą po 200 EUR per mėnesį. Byloje nesant prieštaravimų, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinas 3 100 EUR (15,5 x 200 = 3 100) išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnametei dukrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 199 EUR žyminis mokestis – 75 EUR už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 124 EUR už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš teismui 2018 m. kovo 22 d. pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-1895 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 299,69 EUR išlaidų, šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3 100 EUR (trijų vieno šimto eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.

Nepilnamečio vaiko M. J., gimusios 2015 m. gegužės 2 d., išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), 199 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), 299,69 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „DNB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                      Raimondas Dilys