Civilinė byla Nr. 2S-1510-642/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04627-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismui Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M., atstovaujamos atstovės pagal įgaliojimą T. Ž., skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, K. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi yra galimybė toliau tęsti išieškojimą iš kito solidariojo skolininko K. M.. Nurodė, kad skolininkas K. M. dirba, jam mokamas darbo užmokestis, taip pat turi piniginių lėšų, todėl yra galimybė vykdyti skolos išieškojimą iš kito turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos M. M. skundas dėl antstolės L. P. veiksmų atmestas.

3.       Teismas nustatė, kad per raginime nurodytą laikotarpį pareiškėja ir solidarusis skolininkas K. M. neįvykdė savo hipoteka užtikrinto įsipareigojimo ir nesumokėjo 73 376,04 Eur skolos išieškotojai, todėl antstolė pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia pradėjo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto pareiškėjai kartu su solidariuoju skolininku priklausančio turto.

4.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad solidarusis skolininkas K. M. taip pat turi ir kito turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, šiuo atveju nėra reikšminga, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą (CPK 663 straipsnio 5 dalis).

5.       Teismas sutiko su antstolės 2019 m. birželio 17 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pozicija, jog išieškojimą iš įkeisto turto reglamentuoja specialiosios teisės normos, kuriose jokie apribojimai ir draudimai nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą nenumatyti. Todėl teismas padarė išvadą, kad antstolė išieškojimą pagrįstai ir teisėtai nukreipė į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą.

6.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo, pažymėjo, kad tiek CPK 626, tiek CPK 627 straipsnis numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms egzistuojant antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus, tuo tarpu aplinkybė, kad vienas iš solidariųjų skolininkų gauna pajamas ir, pareiškėjos nuomone, galimas išieškojimas iš solidariojo skolininko gaunamų pajamų, nėra CPK numatytas pagrindas sustabdyti vykdomosios bylos ar tam tikrų patvarkymų vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tokiais motyvais:

7.1.                      2019 m. balandžio 1 d. antstolei buvo pateiktas prašymas leisti pasiūlyti savo pirkėją dėl pareiškėjai priklausančio ½ dalies turto, tačiau antstolė šį prašymą ignoravo, nesudarė galimybės pasiūlytam pirkėjui realiai apžiūrėti objektus ir juos įvertinti.

7.2.                      2019 m. balandžio 9 d. antstolė kartu su suinteresuotu asmeniu – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktore L. C. organizavo slaptą ir neteisėtą nurodyto objekto (būsto) vienašališką ekspertizę, šiurkščiai pažeidžiant visas pareiškėjos teisės ir teisėtą interesą, neleidžiant dalyvauti būsto ekspertizėje nei pareiškėjai, nei jos įgaliotam asmeniui. 2019 m. balandžio 12 d. turto vertinimo aktas buvo apskustas antstolei, tada Klaipėdos apylinkės teismui, po to atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui.

7.3.                      Nei antstolė, nei pats teismas nutartyje nemotyvavo ir neįrodė savo atliktų veiksmų pagrįstumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir veikė suinteresuotai.

7.4.                      Teismo nutartyje nurodyti motyvai yra išgalvoti ir niekuo nepagrįsti.

8.       A. L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, antstolė nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad nutartis naikintina, o skundas dėl antstolio veiksmų turėtų būti patenkintas.

8.2.                      Pareiškėja antstolei pateiktame skunde 2019 m. birželio 10 d. nebuvo nurodžiusi, kad jai nebuvo suteikta teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo. Šie pareiškėjos argumentai yra vertintini kaip nauji reikalavimai, kurie nebuvo skundo dėl antstolio veiksnių nagrinėjimo dalykas, todėl neturėtų patekti į atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Teismas

k o s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos M. M. skundas dėl antstolės L. P. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Dėl išieškojimo vykdymo iš hipoteka įkeisto turto

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).

14.       Išieškojimą iš fizinio asmens reglamentuoja CPK 664 straipsnis, kuriame aiškiai nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų tvarka bei šaltiniai, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Priverstinis vykdymas pradedamas, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą jo neįvykdo (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

15.       Atsižvelgdamas į nurodytas nagrinėjamos bylos aplinkybes bei išieškojimo vykdymo iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad per raginime nurodytą laikotarpį pareiškėja ir solidarusis skolininkas K. M. neįvykdė savo hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, todėl antstolė pagrįstai, vadovaudamasi CPK 664 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia pradėjo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto pareiškėjai kartu su solidariuoju skolininku priklausančio turto ir ta aplinkybė, kad solidarusis skolininkas K. M. taip pat turi ir kito turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, šiuo atveju nėra reikšminga, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo

16.       Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyvieji pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o pagal 627 straipsnį, antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus ar atidėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.

17.       Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia aplinkybe, jog vienas iš solidariųjų skolininkų gauna pajamas, ir, pareiškėjos nuomone, galimas išieškojimas iš solidariojo skolininko gaunamų pajamų. Taigi pareiškėja šiuo atveju prašo sustabdyti vykdomąją bylą – priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi yra galimybė toliau tęsti išieškojimą iš kito solidariojo skolininko, t. y. K. M., tačiau tokio privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo CPK nenumato.

19.       CPK 627 straipsnyje numatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje teisės normoje išdėstyti pagrindai, kuriais remdamasis antstolis turi teisę, tačiau ne pareigą visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, dėl kurių pareiškėja prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, konstatuoja, jog šiuo atveju taip pat nėra ir fakultatyviųjų pagrindų visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą.

20.       Šios nutarties 17 ir 19 punktuose nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas, kurių pagrindu antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, todėl antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir atidėti vykdymo veiksmų arba sustabdyti vykdomosios bylos, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

Dėl kitų prašymų

21.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacine instancija neturi būti vertinamos tos aplinkybės, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Esant šioms aplinkybėms, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Danutė Žvinklytė