Civilinė byla Nr. 3K-3-434/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
44.5.2.12; 77.1; 95.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno
(pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Ž.
ir Z. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo mažamečio Ž. K. interesais
įstatyminės atstovės S. K. pareikštą ieškinį atsakovui
nepilnamečiui T. Ž. ir jo įstatyminiams atstovams V. Ž. bei Z. Ž. dėl turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje
nagrinėjamas klausimas dėl subsidiariųjų skolininkų pagal nepilnamečio nuo
keturiolikos iki aštuoniolikos metų prievolę dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo nustatymo.
Ieškovo
mažamečio Ž. K. įstatyminė atstovė S. K. kreipėsi
į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. solidariai 996 Lt turtinės
žalos atlyginimo, priteisti nukentėjusiajam Ž. K. iš
atsakovų solidariai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad jos nepilnametį
sūnų Ž. K. (gimusį 1995 m. rugpjūčio 10 d.) sumušė,
sužalojo Valkininkų vidurinės mokyklos mokinys nepilnametis T.
Ž. (gimęs 1993 m. rugsėjo 20 d.). 2008 m. gruodžio 19 d. Ž.
K. buvo nuvykęs dalyvauti mokyklos naujametiniame karnavale ir šokiuose.
Apie 21.30 val. jis išėjo į kiemą, ten pamatė T. Ž. su
draugu. Einant pro šalį, T. Ž. ranka jam sudavė į veidą,
nuo smūgio sūnus nukrito, tada pajuto smūgį koja į veidą. Varėnos ligoninėje
Žygimantui buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas ir galvos
smegenų sutrenkimas, jis buvo paguldytas į Traumatologijos skyrių ir gydomas
iki 2008 m. gruodžio 23 d. Po to jam buvo operuota nosis. Dėl įvykio buvo
kreiptasi į Varėnos rajono policijos komisariatą, kur buvo pradėtas
ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Varėnos rajono apylinkės
prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl T. Ž. nutrauktas,
nes nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo šešiolikos metų ir dėl savo
amžiaus negalėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. T. Ž. savo neteisėtais veiksmais jai ir
jos sūnui padarė turtinės ir neturtinės žalos. Iš viso turtinė žala – 1096 Lt.
Vertindama T. Ž. neatsakingų veiksmų padarinius – sūnaus
patirtus praradimus (sveikatą, išvaizdą), dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją,
fizinį skausmą, ieškovė taip pat reikalavo sūnui padarytos neturtinės žalos
atlyginimo (CK 6.250 straispnis), nes patirti sužalojimai ir sūnaus būklė po
šio įvykio, o ypač pirmosiomis dienomis bei po atliktos operacijos, jam sukėlė
daugybę neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, didelį stresą. Pasikeitė bendravimo
įpročiai, jis pasidarė uždaresnis, jautė nesaugumo ir baimės jausmą, sumažėjo
galimybės bendrauti su bendraamžiais. Jį dažnai vargina galvos skausmas, sunkiau
susikaupti užsiėmimų mokykloje metu. Sūnus negali užmiršti patirtų išgyvenimų,
tai turi neigiamos įtakos ir jo mokymosi rezultatams. Be to, sūnaus laukia dar
viena operacija, kurios metu reikės atkurti nosies formą. Atsižvelgiant į
aplinkybių ir įstatyme nustatytų kriterijų visumą, sužalojimo padarinius, Ž. K., ieškovės teigimu, padaryta 20 000 Lt neturtinės žalos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Varėnos rajono
apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškovo Ž. K. įstatyminės atstovės S. K. ieškinį
tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės S.
K. naudai 996 Lt turtinei žalai atlyginti; solidariai iš V.
Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai
– 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad atsakovai iš
esmės pripažino nusikalstamos veikos faktą bei šia veika padarytą žalą. Teismas
padarė išvadą, kad ieškovė prašomos atlyginti turtinės žalos patyrė dėl to, jog T.
Ž. jos mažamečiam sūnui Ž. K. nesunkiai sutrikdė
sveikatą. Neabejotina, kad sužalojimai sukėlė vaikui didelį fizinį skausmą, po
įvykio jis buvo operuotas bei gydytas ligoninėje, po to jam paskirtas
ambulatorinis gydymas. Dėl to jis patyrė nepatogumų, sumažėjo bendravimo
galimybės, dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tai jam sukėlė
didelius dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas ieškovės rūpestį dėl sūnaus
sužalojimų ir ar toks sužalojimas ateityje neturės jam neigiamų padarinių šiuo
atveju taip pat priskyrė prie neturtinės žalos, atsižvelgdamas į tai, kad
nurodyti sužalojimai padaryti trylikamečiam vaikui. Byloje esantys medicininiai
dokumentai patvirtina ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį, jų trukmę. Teismas
nagrinėjamoje byloje, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgė į įstatyme nurodytų
kriterijų visumą, juos išsamiai ištyrė ir tuo remdamasis padarė išvadą, jog
reikalaujama priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl
mažintina iki 10 000 Lt.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą
pagal atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. apeliacinį
skundą 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2009
m. rugpjūčio 28d. sprendimą už akių pakeitė: priteistą iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 5000
Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog pastarųjų metų
teismų praktika yra tokia, jog analogiškose bylose būtų priteisiamas iki 1000
Lt žalos atlyginimas; padarė išvadą, kad priteista 10000 Lt suma yra per
didelė, nes Ž. K. dėl atsakovų sūnaus veiksmų sveikata
buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusiojo elgesys prieš įvykį priskirtinas
prie kitų, turinčių reikšmės bylai aplinkybių, į kurias atsižvelgti įpareigoja
teismą materialiosios teisės norma – CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Kaltininko
reakcija – smūgis ranka ieškovės sūnui į veidą sekė po to, kai Ž.
K., išlėkęs iš mokyklos, trenkėsi į T. Ž. nugarą,
todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad neatsargus paties nepilnamečio Ž. K. elgesys paskatino atsakovų sūnaus nusikalstamus veiksmus,
ir į tai turėjo būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. Kolegija padarė išvadą,
kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nepilnamečiui dėl nosies kaulų
lūžimo, veido sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo yra pakankamo dydžio žalos
atlyginimas. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai pripažintini
nereikšmingais. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų argumentai dėl
netinkamo atsakovo byloje nepagrįsti. CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostata,
jog žalą turi atlyginti už nepilnametį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų
mokymo, auklėjimo įstaiga, jei nepilnametis žalos padarymo metu buvo šių
institucijų prižiūrimas, taikytina tais atvejais, kai nepilnametis neturi tėvų
ar jo priežiūra yra pavesta mokymo ar auklėjimo institucijoms, priimant
teismo nutartis dėl globos ar rūpybos CPK nustatyta procesine tvarka.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovai V. Ž. ir Z. Ž. prašo
panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą
perduoti nagrinėti pirmąja instancija iš naujo. Kasaciniame skunde nurodoma,
kad pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos
priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši
institucija, nebent ji įrodys, kad įvykis įvyko ne dėl jos kaltės. Žala
padaryta nepilnamečio, kuris buvo prižiūrimas Valkininkų vidurinės mokyklos.
Teismai nepagrįstai atsisakė įtraukti šią mokyklą į bylą, nors jai taip pat
turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismai neįtraukdami mokymo įstaigos į
bylą ir patenkindami ieškinį vien prieš esamus atsakovus pažeidė CPK 47
straipsnį, tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimų į
kasacinį skundą byloje negauta.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu,
remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis
aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl
kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami
ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro
kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl CK 6.276 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Konstitucijos
38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo
vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos
išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos
prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų
valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai
reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų –
tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo
keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis
už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi
turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos
dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne
dėl jų kaltės.
Šiuolaikinėje
visuomenėje vaiko socialinė, fizinė, kultūrinė ir kita raida sunkiai įmanoma be
įvairių mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų
pagalbos. Tuo tikslu valstybė yra sukūrusi įvairias institucijas, siekiančias
vienaip ar kitaip pasitarnauti vaiko raidos užtikrinimui, taip tiesiogiai ar netiesiogiai
padedant tėvams vykdyti jų konstitucines priedermes įgyvendinti tėvų valdžią.
Vaikų labui teikdamos įvairias viešąsias, pavyzdžiui, mokymo ir auklėjimo,
paslaugas, šios institucijos laikinai padeda vykdyti pagal savo prigimtį tik
tėvams priskirtinas pareigas prižiūrėti vaikus. Tinkamas pareigų vykdymas
negali būti užtikrintas neprisiimant atitinkamos atsakomybės už jų nevykdymą ar
netinkamą vykdymą. Tai lemia, kad priežiūros institucijos prisiima ir
atsakomybę už savo pareigų netinkamą vykdymą, kuri gali kilti inter alia
dėl to, kad jos priežiūroje esantis vaikas padaro žalos. Tuo tikslu CK 6.276 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad
kyla mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos civilinė
atsakomybė, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų delikto
padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos)
institucijos prižiūrimas.
Iš pirmiau
nurodytų įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją
atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Šių
asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant
klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros
institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, ar turi ir kokiomis
dalimis subsidiarieji skolininkai turi atsakyti prieš nukentėjusįjį, kiekvienu
atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Kalte šio
delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama
priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai,
tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei
priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios
institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra
ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų,
mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų,
pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje
ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten,
kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą,
muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi
tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini
atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose,
pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar
globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad
galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas
pareigas, susijusias su nepilnamečiu.
Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokyklos
organizuoto ir vykdyto renginio metu, taigi dėl to yra pagrindas svarstyti dėl mokyklos
vykdytos nepilnamečio asmens priežiūros, jos tinkamumo ir įtakos žalai kilti,
t.y. civilinei atsakomybei taikyti dėl netinkamos nepilnamečio asmens
priežiūros. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuolat kėlė klausimą, kodėl į bylą
neįtraukta ir mokykla, tačiau teismai nepagrįstai šiems prašymams ir pastaboms
nesuteikė teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant
dėl subsidiarių skolininkų civilinės atsakomybės pagrindų į bylą turėjo būti įtraukti
tiek tėvai, tiek mokykla, nes byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės
jiems taikymo. Išsprendus skolininkų – nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus - tėvų civilinės
atsakomybės klausimą, kai skolininkai nurodo, kad už žalą gali būti atsakinga
mokykla ir žala galėjo kilti ir dėl mokyklos veiksmų, buvo nustatytas žalos
atlyginimo prievolės dydis, todėl teismai priėmė sprendimą esant netinkamai
proceso subjektų sudėčiai. Tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje byla
buvo sprendžiama neįtraukus mokyklos į bylą, taip buvo pažeista skolininko
procesinė teisė įtraukti į bylos nagrinėjimą kitą galimą skolininką.
Atsižvelgdama
į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.276 straipsnio pažeidimas
nustatant už nepilnamečio nuo keturiolikos ik aštuoniolikos metų padarytą žalą
atsakingus asmenis bei jų prievolės dydį yra pagrindas panaikinti teismo
sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo
nagrinėjantis teismas savo iniciatyva turi įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu
atsakovų pusėje mokyklą, o esant ieškovo atitinkamam prašymui - spręsti dėl
netinkamos šalies pakeitimo tinkama arba dėl dar vieno atsakovo patraukimo
byloje. Į bylą įtraukus visus jos baigtimi suinteresuotus asmenis gali būti
sprendžiama ir pasisakoma, kas, o jeigu kyla klausimas, – ir kokiomis dalimis,
atsako civilinės atsakomybės tvarka papildomai už nepilnamečio nuo keturiolikos
ik aštuoniolikos metų padarytą žalą. Kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas
susijęs su procese nedalyvavusių asmenų įtraukimu į bylą, tai byla iš naujo perduodama
nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Varėnos rajono
apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti
ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Algis Norkūnas
|
|
|
Antanas Simniškis
|
|
|
Janina Stripeikienė
|