Administracinė byla Nr. eAS-545-624/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03703-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) (neveikimą / vilkinimą); 2) įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 3 p.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo); 3) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą.
Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas), neatitinka tikrovės. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Raštą, tačiau nenurodo, kada jį gavo. Teismas nurodė, kad apie ginčijamą Raštą pareiškėjui buvo žinoma dar 2025 m. kovo 31 d., nes jis dėl Rašto panaikinimo 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025), todėl sprendė, jog pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Rašto paduoti. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, teismas atsisakė pareiškėjo pareiškimą (skundą) priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) 1998 m. liepos 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas, tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo)
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo Nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais tikrovės nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nesant pradėtos nagrinėti konkrečios bylos, negali būti nagrinėjamas.
Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti veiksmus neteisėtais nenagrinėjant (vilkinant, blokuojant) bylų ir kt., nurodė, kad pareiškėjas ginčija ne valdžios institucijos (viešojo administravimo subjekto) aktus ar veiksmus (neveikimą), kurių teisėtumą administraciniai teismai turi kompetenciją tikrinti, o teisminės valdžios veiksmus, t. y. Regionų administracinio teismo neveikimą, pareiškėjo teigimu, atsisakymą nagrinėti jo reiškiamus skundus.
Teismas vertino, kad teismas atsakovu gali būti, ir reikalavimai teismui gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Administracinio teismo veiksmus vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą) asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. pagal ABTĮ nustatytą tvarką teikiant atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti, todėl pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes ginčas kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o iš jurisdikcinės teismo veiklos bei juo siekiama faktų pripažinimo, o ne išspręsti ginčą viešojo administravimo srityje.
Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Regionų administracinio teismo (teisėjų) veiksmais vykdant teisingumą, pažymėjo, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, teismas skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą bei pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka tikrovės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją, kuomet administracinė byla vis nepradedama nagrinėti, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl Rašto panaikinimo 2025 m. gruodžio 4 d., akivaizdžiai praleido terminą skundui paduoti, neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą taip pat ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimai pripažinti Konstitucinio Teismo Nutarime nurodytus teiginius neatitinkančiais tikrovės, pripažinti veiksmus neteisėtais nenagrinėjant (vilkinant, blokuojant) bylų, kildinami ne viešojo administravimo srityje, pareiškėjas ginčija ne valdžios institucijos (viešojo administravimo subjekto) aktus ar veiksmus (neveikimą), kurių teisėtumą administraciniai teismai turi kompetenciją tikrinti, o teisminės valdžios veiksmus, t. y. Regionų administracinio teismo neveikimą, pareiškėjo teigimu atsisakymą nagrinėti jo reiškiamus skundus, taip pat reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, todėl nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus pareiškėjo skundo reikalavimus, vertina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo sprendimais, teisėjų veikla, taip pat pareiškėjo siekiu pripažinti tam tikrus faktus, o prašoma priteisti neturtinė žala kildinama iš kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.
Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-662/2026; 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-393-415/2026; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti Konstitucinio Teismo Nutarimo nuostatas neatitinkančiomis tikrovės pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.), administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.). ABTĮ 18 straipsnio nuostatos nesuteikia kompetencijos administraciniams teismams nagrinėti klausimus dėl atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė