Baudžiamoji byla Nr. T-566-963/2018

Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00482-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.5.16 

                                                                              (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovei Dovilei Danauskaitei,

nuteistajam A. K.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1K-4380.

Teismas

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 357-423 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Po intensyvios priežiūros taikymo per likusios neatliktos bausmės dalį A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalimi, nustatyti įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuteistasis A. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių su prašymu kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustatant jam pareigas, galinčias turėti teigiamą įtaką jo elgesiui bei individualizuojančias probacijos sąlygas, kurių vykdymas būtų suderintas su jo darbu Jungtinėje Karalystėje – vietoje teismo nuosprendžiu nustatytų pareigų: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatyti pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir tęsti darbą ir leisti jam nuo 2018 m. spalio 15 d. išvykti į Jungtinę Karalystę.  

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1K-4380 nuteistojo prašymo netenkino, nurodydamas, kad A. K. yra nuteistas ir jo teisės ir laisvės bausmės atlikimo laikotarpiu yra apribotos įstatymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje „. Teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. atidėtas, todėl jo teisinė padėtis yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymima, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR nuostatas, kuriomis remiantis vienos Europos Sąjungos narės kompetentinga institucija galėtų prašyti kitos valstybės narės institucijos pripažinti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo asmeniui paskirti įpareigojimai, ar kontroliuoti įpareigojimų ar pareigų vykdymą, asmeniui skyrus probaciją, nuo 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublika savo nacionalinėje teisėje įgyvendina vadovaujantis 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotuos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, tačiau vadovaujantis šiuo įstatymu A. K. atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis negalėtų būti perduodamas vykdyti užsienio valstybei, nes A. K. išvykimas iš Lietuvos Respublikos būtų trumpalaikis. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių trumpalaikius išvykimus iš Lietuvos Respublikos, nėra ir Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį.        

2018 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas nuteistojo A. K. skundas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1K-4380. Skundu jis prašo tenkinti jo 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymą arba pritaikyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 3 dalį ir atleisti jį nuo bausmės vykdymo. Nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, kurioje jis gyveno ir dirbo iki ekstradicijos dienos, Lietuvoje jam neleido deklaruoti gyvenamosios vietos. Nedeklaravęs gyvenamosios vietoje Lietuvoje, jis negali registruotis darbo biržoje, dirbti, gauti vairuotojo pažymėjimą. Mano, kad jo atveju tikslinga pakeisti probacijos sąlygas ir leisti jam išvykti į namus Jungtinėje Karalystėje, ten dirbti ir padėti šeimai. Pažymi, kad Lietuvoje be jokių pajamų gyvena pusę metų, nes jam nemokama bedarbio pašalpa, o Jungtinėje Karalystėje darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvoje, be to, jis turi padėti savo šeimai, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje, nes jo sutuoktinė bei sūnus turi sveikatos problemų. Taip pat pažymi, kad jau didžiąją bausmės dalį yra atlikęs.     

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos negauna jokių socialinių garantijų, negali registruotis niekur, nes neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Dabar gyvena pas brolio žmoną, bet ten prasidėjo skyrybų procesas. Brolis savo būste nenori jo deklaruoti. Į savivaldybę dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nesikreipė. Darbo birža jį priregistravo iš gailesčio, nors formaliai negalėjo to daryti. Nurodė, kad gauna išmoką, kurios užtenka pragyvenimui. Turi autošaltkalvio profesiją, bet niekada juo nedirbo, ieškojo vairuotojo darbo, bet nerado, nors lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturi. Taip pat prašė nutraukti jam probacijos terminą anksčiau termino, iki kurio liko 3 mėnesiai, o iš viso dar likę 9 mėnesiai. Pažymėjo, kad visas probacijos sąlygas vykdo tinkamai, būna namuose, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Prašė leisti jam išvykti į Angliją.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė prašė nuteistojo skundo netenkinti, o atleisti nuo bausmės nuteistojo negalima, nes dar nesuėję du trečdaliai bausmės, be to, nuteistojo rizika nusikalsti yra vidutinė.

Prokuroras prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 1K-4380 yra teisėtas, teisingas, pagrįstas. Teismo posėdžio metu išklausius nuteistojo paaiškinimus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, negalėjimo susirasti darbo, probacijos įpareigojimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo panaikinti probacijos sąlygas, juolab atleisti prieš laiką nuo jam paskirto likusias bausmės laiko probacijos tarnyboje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 357-423 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Po intensyvios priežiūros taikymo per likusios neatliktos bausmės dalį A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nustatyti įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos negauna jokių socialinių garantijų, negali registruotis niekur, nes neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Į savivaldybę dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nesikreipė. Darbo biržoje registruotas. Nurodė, kad gauna išmoką, kurios užtenka pragyvenimui. Turi autošaltkalvio profesiją, bet niekada juo nedirbo, ieškojo vairuotojo darbo, bet nerado, nors lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturi. Taip pat prašė nutraukti jam probacijos terminą anksčiau termino, iki kurio liko 3 mėnesiai, o iš viso dar likę 9 mėnesiai. Pažymėjo, kad visas probacijos sąlygas vykdo tinkamai, būna namuose, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Prašė leisti jam išvykti į Angliją. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 28 d., 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis buvo perduota vykdyti pagal veiklos teritoriją Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai. A. K. su 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių su prašymu dėl probacijos sąlygų pakeitimo, kurio esmė buvo ta, kad jis prašė, jog būtų pakeistos sąlygos nustatant sąlygas - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir tęsti darbą ir leisti jam nuo 2018 m. spalio 15 d. išvykti į Jungtinę Karalystę. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1K-4380 atmetė jo prašymą.

 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyta Probacijos tarnybos teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybos pareiga yra tinkamai vykdyti probuojamojo priežiūrą. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Probacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. 

Kaip matyti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1K-4380, netenkino A. K. prašymo ir nusprendė nesikreipti į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Šiuo atveju Probacijos tarnyba sprendė, kad A. K. gavus leidimą trumpalaikėm išvykom į Jungtinę Karalystę, ji negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigų - t.y. vykdyti probuojamojo priežiūrą, todėl netenkino A. K. prašymo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad A. K. atžvilgiu negali būti taikomos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.), kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, nuostatos. O kitų teisės aktų, reglamentuojančių išvykimus iš Lietuvos Respublikos nėra ir Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrintiesiems išvykti į užsienį.  

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, teismas sutinka su tokiu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus sprendimu.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ji apriboja nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Taikant lygtinio paleidimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad  tolesni bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir tolimesnio realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės.

A. K. taip pat prašė, jeigu nebūtų patenkintas jo skundas dėl probacijos tarnybos sprendimo panaikinimo, atleisti jį nuo probacijos prieš terminą. Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju nustatyta, kad dar nėra suėjęs trijų ketvirtadalių probacijos terminas, nuo kada būtų galima spręsti dėl probuojamo asmens priežiūros nutraukimo prieš terminą (dar liko trys mėnesiai), todėl A. K. prašymas nutraukti probacijos priežiūrą, atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, 

n u t a r i a:

nuteistojo A. K. skundo dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1K-4380 panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                        Rasa Stonkuvienė