Civilinė byla Nr. e2-512-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01883-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Railana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovių N. K. ir M. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-746-258/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Amestana“, N. K., L. I., V. I. ir M. P. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Railana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Amestana“ 480 908 Eur žalos atlyginimą, priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Amestana“, N. K., L. I., V. I. Ir M. P. 82 051 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų UAB ,,Amestana“, N. K., L. I., V. I. ir M. P. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Railana“ nuo 2008 metų ir UAB „Amestana“ nuo 2015m. pabaigos yra tarptautinėje rinkoje veikiančios įmonės, teikiančios krovinių gabenimo, ekspedijavimo geležinkeliais paslaugas. Atsakovai N. K., L. I., V. I. ir M. P. pagal darbo sutartis dirbo pas ieškovę UAB „Railana“. Visi atsakovai disponavo ieškovės konfidencialią paslaptį sudarančią informacija bei turėjo prieigą prie šios informacijos. Be to, atsakovai buvo pasirašę konfidencialumo sutartis, pagal kurias įsipareigojo užtikrinti visos jiems žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos slaptumą, be darbdavio išankstinio rašytinio sutikimo nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai bei neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims. Atsakovai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016-03-31 nutraukė su ieškove darbo sutartis. Ieškovės manymu, atsakovai buvo pervilioti dirbti į konkurento įmonę galimai palankesnėmis darbo sąlygomis, būtent dėl tos priežasties, kad jie disponavo konfidencialia informacija apie ieškovę.

3.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB ,,Amestana“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 562 959 Eur sumai bei areštuoti      N. K., L. I., V. I. ir M. P. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 82 051 Eur sumai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tikėtinai pagrįstu ieškiniu bei didele ieškinio suma, kuri gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018-10-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones visiems solidariems atsakovams (areštavo jų turtą).

5.       Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas UAB „Amestana“ atskirąjį skundą, 2019-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-94-186/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-10-12 nutartimi atsakovės UAB „Amestana“ turtui taikytą areštą.

6.       Atsakovės N. K. ir M. P. kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-17 nutarties išaiškinimais ir naujausia teismų praktika, pagal kurią didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turima turtą ar kitaip ji apsunkinti. Netenkinus šio prašymo, atsakovės prašė įpareigoti ieškovę pateikti atsakovių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, sumokant į teismo depozitinę ne mažesnę kaip 164 102 Eur (kiekvienai po 82 051 Eur) sumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019-01-23 nutartimi tenkino atsakovių N. K. ir M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-10-12 nutartimi atsakovių N. K. ir M. P. nekilnojamajam ir (ar) kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms pritaikytą areštą.

8.       Teismas, be kita ko atsižvelgęs ir į šioje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-12 nutarties išaiškinimus, sprendė, kad sąžiningumo prezumpcijos taikymas yra aktualus ne tik atsakovei UAB „Amestana“, bet ir atsakovėms N. K. ir M. P.. Teismas konstatavo, kad jokių aplinkybių, rodančių šių atsakovių nesąžiningumą, byloje nėra nustatyta. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pavyzdžiais, nurodė, kad vien didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

9.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie leistų daryti pagristą prielaidą, jog atsakovės ketina paslėpti savo turtą, sumažinti jo vertę, perleisti ar įkeisti jį tretiesiems asmenims arba kitaip apsunkinti, siekdamos išvengti galimai nepalankaus joms teismo sprendimo vykdymo, todėl atsakovių N. K. ir M. P. turtui pritaikytą areštą panaikino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Railana“ atskirajame skunde prašo panaikinti 2019-01-23 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovių N. K. ir M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; priteisti iš atsakovių N. K. ir M. P. bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-17 nutartimi, tačiau visiškai nepasisakė ir nevertino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 metų praktikos  analogiškose bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant didelei ieškinio sumai. 2017 metais suformuotoje praktikoje nurodoma, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi.

10.2.                      Atsakovėms reikalavimo suma (82 051 Eur) yra labai didėlė, todėl egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo galimybė. Ne ieškovė turi pareigą įrodyti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bet atsakovės, prašančios panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi paneigti tokios grėsmės galimybę. Ieškovė negali pateikti objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovės gali nesąžiningai perleisti turtą tretiesiems asmenims arba kitaip jį apsunkinti, tačiau įrodinėjimo našta ir neturėtų būti perkeliama ieškovei.

10.3.                      Patenkinus ieškinį, ieškinio suma būtų priteista iš atsakovių solidariai, tačiau joms perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba neįmanoma išieškoti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas preziumuoti, kad ieškinio suma šiuo atveju pati savaime gali būti laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10.4.                      Atsakovės yra fiziniai asmenys, todėl laikinosios apsaugos priemonės, skirtingai nei UAB ,,Amestana“ atveju, neproporcingai nesuvaržys jų teisių, kadangi jokia veikla nebus sutrikdyta. 

11.       Atsakovės N. K. ir M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-01-23 nutartį palikti nepakeistą; nepanaikinus atsakovių N. K. ir M. P. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigoti ieškovę UAB „Railana“ pateikti atsakovių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 164 102 Eur (kiekvienos atžvilgiu po 82 051 Eur) sumai, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Aktualiausioje 2018 metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovėms savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. 

11.2.                      Svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovių tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jų ketinimus perleisti joms priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. 

11.3.                      Nepritaikius nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tuo atveju, jeigu atsakovių prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo nebūtų tenkinamas, ieškovė ir atsakovės atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. Areštavus atsakovių banko sąskaitas 82 051 Eur sumai, atsakovės gali patirti didelių nuostolių. Be to, bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl atsakovėms turi būti užtikrinta, kad dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieškinys bus atmestas, atsakovės turėtų teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių sutaptis leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir galimybės, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, buvimas. Atitinkamai, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo arba grėsmės būsimo sprendimo neįvykdymui vertinimas.

13.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės N. K. ir M. P. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, grįsdamos jį aplinkybėmis, kad vien didelė joms nukreipto reikalavimo suma savaime neleidžia spręsti apie atsakovių nesąžiningumą kaip grėsmę sprendimo įvykdymui. Antraip (nepanaikinus turto arešto) prašė taikyti apeliantei nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.  

14.       Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovių prašymą ir laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo2018-10-12 nutartimi, panaikino, pripažinęs, kad nėra grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Visų pirma pažymėtina tokia aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje 2019-05-15 priimtu sprendimu ginčą jau išsprendė ir apeliantės reikalavimus atsakovėms N. K. ir M. P. atmetė (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis dar neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014). Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtų galima kalbėti, be kita ko, ir apie pakitusį preliminaraus ieškinio pagrįstumo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, vertinimą.

15.       Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovių prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atsižvelgti į apeliantės atskirajame skunde įvardijamus 2017 metų Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus dėl preziumuojamos grėsmės, pareiškus didelės sumos reikalavimą, ir atsisakyti panaikinti joms taikytą areštą. Siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, kaip teigia apeliantė, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK būtų įtvirtinęs nuostatą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visose apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai tik didelių sumų reikalavimų (CPK 27 str. 1 p.).      

16.       Pagal Konstitucinę doktriną bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose saisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).   

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime byloje Nr.26-07 yra pasisakęs ir dėl precedentų konkurencijos, nurodęs, kad tuo atveju, kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat būtina atsižvelgti į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

18.       Šiame kontekste pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimu vien dėl didelės pareikšto reikalavimo sumos, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė būtent į pastarųjų kelerių metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nuosekliai teikiamus išaiškinimus, susijusius su didelės ginčo sumos kriterijaus nepakankamumu sprendimo neįvykdymo grėsmei identifikuoti. Vien ieškinio sumos dydis savaime negali patvirtinti grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo ir, atitinkamai, nepagrindžia poreikio taikyti atsakovui ribojimus disponuoti jam priklausančius turtu. Kitaip tariant, nuosekliais vėlesniais teismų praktikos pavyzdžiais yra paneigta apeliantės cituojamose ankstesnių metų nutartyse taikyta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19.       Nauji išaiškinimai buvo teikiami atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir bylos proceso stadiją, kurioje jas galima taikyti (pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme), t. y.  kai ginčas dar nėra išspręstas iš esmes ir nėra tikrai žinoma, ar reikalavimai bus teismo patenkinti, arba dėl ginčo priimtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjo (CPK 144 str. 2 d., 150 str. 2,3 d.). Kitaip nei turto areštas įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstino vykdymo atveju (CPK 658 str. 2 d., 675 str.), laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei turto paieškoms, nei jo sukaupimui. 

20.       Neabejotina, kad tokios konservacinės priemonės padeda išsaugoti atsakovo turtą nuo galimai nesąžiningų jo veiksmų, kai sąmoningai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.  Tačiau jos gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o tokius duomenis ir argumentus pareiga pateikti / nurodyti parastai tenka ieškovui, prašančiam imtis šių procesinių prievartos priemonių prieš antrąją ginčo šalį (atsakovą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017-01-16 nutartis byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir padarė teisingą išvadą, kad vien didelė ieškinio suma dar nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne vieną kartą buvo pasisakyta, kad pirmiausiai  pats prašymą pateikęs asmuo privalo įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies iki bylos iškėlimo atlikti veiksmai ir elgesys, tiek ir jos nagrinėjimo metu atliekami ar ketinami atlikti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018). Todėl nėra pagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir dėl šios priežasties nepagrįstai sprendė, kad grėsmės neįrodžiusi šalis yra apeliantė.

22.       Atskirajame skunde pati apeliantė patvirtina negalinti pateikti įrodymų apie tai, kad atsakovės gali nesąžiningai perleisti turtą tretiesiems asmenims arba kitaip jį apsunkinti. Kadangi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nėra preziumuojama, atskirajame skunde suformuluota apeliantės pozicija, esą pareiga paneigti grėsmę tenka pačioms atsakovėms, nepagrįsta dar ir todėl, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Atsakovės, nežinodamos, ką apeliantė laiko grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančiais jų veiksmais (išskyrus jau aptartą didelę ieškinio sumą), objektyviai negali pateikti jokių atsikirtimų ir įrodymų.             

23.       Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei faktų nepakanka paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Todėl skundžiama nutartis, kuria teismas atsakovių prašymu panaikino pirmiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė