Administracinė byla Nr. I-4292-643/2016

Proceso Nr. 3-61-3-04782-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Jurgitai Demeškienei ir advokatui Vaitiekui Novikevičiui bei atsakovo atstovams Kristinai Bytautei ir Vytautui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Venumis“ skundą  atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas UAB „Venumis“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) Vilniaus miesto agentūros 2015-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62 ir Departamento 2015-08-12 sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1222.

Pareiškėjas nurodo, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra 2015-07-24 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-62 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nurodė pareiškėjui 2015-07-24 sudaryti visas sąlygas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams patekti į UAB „Venumis“ teritoriją ir patalpas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Privalomąjį nurodymą apskundė Departamentui, kuris 2015-08-12 sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1222 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas su nurodytais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad Departamento Vilniaus miesto agentūros inspektorius 2015-07-24 į UAB „Venumis“ naudojamą teritoriją ir patalpas pateko be jokių trikdžių ar apribojimų. Tačiau, į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įleisti neturėjo galimybės, nes minėtos patalpos pagal 2015-05-21 panaudos sutartį naudojamos bendrovės „Chatila Auto-Export GmbH“, kuri šiose patalpose sandėliuoja autodetales. Minėtos aplinkybės inspektoriui buvo paaiškintos, pateikta panaudos sutartis, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė.

Atsakovas pažymėjo, kad Privalomas nurodymas prieštarauja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai privalomo nurodymo sąvokai. Jame nėra nustatyta, kokius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus įgyvendinti arba kokių priemonių imtis, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones įgyvendinti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas trumpesnis nei jo apskundimo terminas. Be to, skundžiamas privalomasis nurodymas buvo priimtas jau pasibaigus 2015-07-13–2015-07-22 pareiškėjo planiniam patikrinimui, kurio metu pareigūnas, atlikęs patikrinimą pretenzijų ir klausimų  neturėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-28). Atsakovas, remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad  į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Todėl atsakovas laiko, kad UAB „Venumis“ Privalomuoju nurodymu teisėtai buvo įpareigotas sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“, esančias adresu  (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nurodė, kad Privalomasis nurodymas išduotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkto pagrindu kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Privalomajame nurodyme pateikta nuorodą į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 ir 17 straipsnius, kuriais nurodomas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančio pareigūno teisės patekti į privačią teritoriją ir patalpas pagrindas. Privalomajame nurodyme nurodyta sudaryti visas sąlygas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams, patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“. Todėl atsakovas laiko, kad Privalomajame nurodyme buvo nurodytas veiksnys, sudarantis sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti ir įpareigojimas jį pašalinti.

Atsakovas akcentavo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik maksimali privalomojo nurodymo termino trukmė – ne ilgiau kaip du mėnesiai, ir laikėsi nuomonės, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiam pareigūnui yra numatyta diskrecijos teisė nustatyti konkretų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, per kiek laiko turi būti surašytas privalomasis nurodymas, todėl šis terminas turi būti nustatomas vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais. Privalomasis nurodymas buvo išduotas praėjus 2 dienoms po 2015-07-22 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-428 surašymo, todėl manė, kad tai buvo padaryta laikantis protingo termino nuo planinio patikrinimo atlikimo pabaigos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamento Vilniaus miesto agentūra atsiliepimu palaikė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir pareiškėjo skundą prašė atmesti (b. l. 45-46).

Skundas atmestinas

Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62 sudaryti sąlygas patekti į UAB „Venumis“ priklausančią teritoriją ir  Departamento 2015-08-12 sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1222, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas galioti.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2015-05-21 panaudos sutartimi (b.l. 55) UAB „Venumis“ leido Chatila Auto-Export GmbH laikinai ir neatlygintinai sandėliuoti autodalis ir kitą turtą patalpose, esančiose  (duomenys neskelbtini).

2015-07-02 Departamento Vilniaus miesto agentūros raštu Nr. VR-14.6-1046 (b.l. 34-35) UAB „Venumis“ buvo informuotas, kad nuo 2015-07-13 bus atliekamas UAB „Venumis“ planinis teminis patikrinimas. Patikrinimo dalykas – aplinkosauginių reikalavimų laikymasis.

2015-07-21 pavedimu atlikti patikrinimą Nr. VR-14.6-1110 (b.l. 53), atsižvelgiant į gyventojų telefoninį pranešimą, pavesta patikrinti Chatila Auto-Export GmbH, Minsko pl. 33, Vilnius aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Patikrinimą pavesta atlikti per laikotarpį nuo 2015-07-21 iki 2015-08-17.

2015-07-22 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-428 (b.l. 9) užfiksuota, kad UAB „Venumis“ vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimą ir apdorojimą. Patikrinus UAB „Venumis“ atliekų tvarkymo žurnalus ir pavojingų atliekų pridavimo lydraščius 2014-2015 m. nustatyta, kad kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*) absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis medžiagomis (atliekos kodas 15 02 02*), tepalų filtrai (atliekos kodas 16 01 07), aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 16 01 14*), pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07-16 01 11, 16 01 13-16 01 14 ir 16 01 23-16 01 25 (atliekos kodas 16 01 21*) buvo saugomos ilgiau nei 6 mėnesiai, tuo pažeidžiant 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 17 punkto reikalavimus ir Aplinkos ministerijos 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 2 priedo 10 punkto reikalavimus.

2015-07-24 privalomuoju nurodymu Nr. VR14.2-62 (b.l. 8) UAB „Venumis“ nurodyta 2015-07-24 Departamento Vilniaus miesto agentūros aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“, esančias Minsko pl. 33, Vilniuje (žemės sklypas Nr. 0101-0081-032).

2015-07-31 pareiškėjas skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti 2015-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62.

2015-08-12 sprendimu Nr. (35-2)-VR-1.7-1222 (b.l. 7) Departamentas paliko Privalomąjį nurodymą nepakeistą.

Byloje spręstinas ginčas dėl Departamento Vilniaus miesto agentūros  2015-07-24 privalomojo nurodymo Nr. VR14.262 ir Departamento 2015-08-12 sprendimo (35-2)-VR-1.7-1222 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant UAB „Venumis“ reikalavimų panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ginčijamą Privalomąjį nurodymą Departamento Vilniaus miesto agentūra priėmė vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 12 straipsniu, 17 straipsniu ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu.  AAVKĮ nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą (1 str. 1 d.).

AAVKĮ 2 straipsnio 7 dalyje privalomasis nurodymas apibrėžtas, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos nustatytos AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, kad kontrolės pareigūnai, pateikę tarnybinį pažymėjimą, turi teisę netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti (12 str. 1 d. 1 p.), įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą (12 str. 1 d. 5 p.), AAVKĮ nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims (12 str. 1 d. 6 p.), AAVKĮ nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą (12 str. 1 d. 7 p.), gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą (12 str. 1 d. 13 p.), gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti (12 str. 1 d. 15 p.).

AAVKĮ 17 straipsnyje reglamentuotas kontrolės pareigūnų patekimas į privačias teritorijas. Į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.

AAVKĮ 18 straipsnyje išvardinti privalomojo nurodymo davimo atvejai, tame tarpe kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (18 str. 1 p.).

Tuo tarpui AAVKĮ 54 straipsnyje įtvirtintos fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų veiksmus (neveikimą), o 2 dalyje – kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t.y. 2015-07-21 pavedimą atlikti Chatila Auto-Export GmnH, panaudos sutarties pagrindu veikiančios pareiškėjui priklausančiose patalpose adresu Minsko pl. 33, Vilnius,  patikrinimą Nr. VR14.6-1110, kad patikrinimą pavesta atlikti reaguojant į gyventojų telefoninį pranešimą ir siekiant patikrinti, kaip nurodyta įmonė laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei į tai, kad minėta panaudos sutartis viešajame registre registruota nebuvo ir prieš trečiuosius asmenis panaudota negali būti ir į tai, kad panaudos sutartyje tėra nurodyta Chatila Auto-Export Gmbh rekvizitai užsienio valstybėje, vadovaujantis anksčiau teismo sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą reikalauti iš pareiškėjo, kaip tikrinamos teritorijos teisėto valdytojo, sudaryti visas sąlygas pateikti į teritoriją ir patalpas (AAVKĮ 17 str. 1 d.). Tai leidžia teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, individualus administracinis aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Iš į bylą pateikto Privalomojo nurodymo akivaizdu, kad jis atitinka paminėtus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo argumento, kad privalomuoju nurodymu nustatant trumpesnį jo įvykdymo terminą nei jo apskundimo terminas, buvo pažeisti bendrieji teisės principai, pastebėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas minimalus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad teisės aktuose įtvirtinta atsakovo diskrecijos teisė parenkant įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ir paties pareiškėjo registruota buveinė yra Vilniaus mieste (Ateities g. 7-33, Vilnius), viešojo registro duomenimis pareiškėjas nuomos sutarties pagrindu yra teisėtas valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu Minsko pl. 33C, Vilniuje valdytojas (b.l. 40-41), Privalomojo nurodymo įvykdymui, t.y. sąlygų patekti į teritoriją sudarymui, nebuvo reikalinga atlikti kokius papildomus, daug laiko reikalaujančius, veiksmus, bei atsižvelgiant į Privalomuoju nurodymu siekiamus tikslus darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovo pareigūnų reikalavimas pareiškėjui sudaryti sąlygas patekti į ginčo teritoriją tą pačią dieną, neprieštarauja nei teisės aktų nuostatoms, nei bendriesiems teisės principams.

Remiantis anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais darytina išvada, kad naikinti Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62 nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. 

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015-07-31 skundą ir prašymą panaikinti Privalomąjį nurodymą, 2015-08-12 sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1222 (b.l. 7) pareiškėjo skundo netenkino iš esmės tokiais pat motyvais, kaip ir teismas. Ginčijamas sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t.y. yra teisėtas ir pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti jį taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo UAB „Venumis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                Ina Kirkutienė

        Ernestas Spruogis

                                                                                                                                                                                                                                                 Margarita Stambrauskaitė