Teisėja Leonora Jakubauskienė                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                            Proceso Nr. 1-70-1-00005-2014-1

                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2014 m. rugsėjo 23 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. - 40 parų arešto, pagal BK 178 str. 1 d. – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu, visiškai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2014-03-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Taip pat civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš V. C. priteista UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ - 279 Lt padarytai žalai atlyginti ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 1329 Lt padarytai žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. C. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. už tai, kad 2013-12-23, laikotarpyje nuo 11.20 val. iki 11.27 val., tiksliai nenustatytu laiku, uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buitinės technikos skyriaus parodos ekspozicijoje pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lygintuvą „PHILIPS“ (prekės kodas 51003237) 279 Lt vertės, tuo padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 279 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2013-12-23, apie 11.38 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo lentynos pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „ASUS X550CC-XO028“, serijos Nr. D7N0CV017590278, 1329 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1329 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo sumažinti jam skirtą bausmės laiką. Paskirtoji bausmė neteisinga, nes jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, turi nepilnametį sūnų, kurį prižiūri apelianto motina.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė rasti galimybę skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. 

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių rūšį ir dydį, galutinę subendrintą bausmę, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, t.y. atsižvelgė į tai, kad pa­da­ry­tas 1 baudžiamasis nusižengimas ir 1 nesunkus tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, amžių, charakterizuojančią medžiagą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Negalima ignoruoti faktų, jog V. C. jau anksčiau daug kartų teistas už analogiškas veikas nuosavybei, yra baustas administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 50 str., nedirba. Tai, kad nuteistasis turi sūnų, nėra pagrindu švelninti bausmę, kadangi sūnaus turėjimas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių ir nesistengia keisti savo elgesio.

Nors apeliantas nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis nusikalto neišnykus teistumui, t.y. būdamas recidyvistu, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, turėjo vadovautis BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis ir parinkti bausmes, susijusias su laisvės atėmimu. Tai ir buvo padaryta: V. C. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. - 40 parų arešto, pagal BK 178 str. 1 d. – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės tiek iki jas subendrinant, tiek subendrinta bausmė, įvertinus jau anksčiau paminėtas aplinkybes, nėra laikytina per griežta bausme. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai laisvės atėmimo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti šią bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iki 2014-03-14 nuosprendžio priėmimo (nuosprendis su kuriuo buvo subendrinta paskirta bausmė), apylinkės teismas teisingai parinko bausmių subendrinimo būdą ir paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. subendrino visiško sudėjimo būdu su 2014-03-14 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nėra nurodyta, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. keičiama į laisvės atėmimo bausmę ir bendrinama, vadovaujantis BK 63 str. 3 d., tačiau pats bausmių subendrinimo būdas yra nurodomas, o galutinė bausmė paskirta teisingai – 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik su realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimu, priešingu atveju, tai gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Bausmės vykdymo atidėjimas V. C. nėra galimas, kadangi jis nusikalto būdamas recidyvistu, jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos nebus keičiamas.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai (kaip jau ne kartą paminėta šioje nutartyje) vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dy­džio, bausmių bendrinimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-09-02 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2935, patvirtinančią 186,80 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistiesiems nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Albinas Antanaitis

Teisėjai                                                                                                  Svetlana Jurgaitienė

                                                                                                         Valdas Vitunskas