Civilinė byla Nr. e2S-771-513/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03974-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3;
3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6; 3.3.1.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolė B. T.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Rentopa“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 30 dienų termino, kuris baigiasi 2022 m. birželio 29 d., skaičiavimą likusios 90 procentų sumos už varžytynėse Nr. 226371 įsigytą turtą sumokėjimui iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Rentopa“ skundas dėl antstolės B. T. veiksmų.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Rentopa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakyta priimti ir jis kartu su priedais grąžintas juos pateikusiam asmeniui.
Pareiškėja UAB „Rentopa“ 2022 m. liepos 7 d. padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties patvirtinta kopija pareiškėjai buvo įteikta 2022 m. birželio 27 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), todėl atskirąjį skundą pareiškėja teismui galėjo paduoti iki 2022 m. liepos 4 d., tačiau padavė 2022 m. liepos 7 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti nepateikė.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos UAB „Rentopa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6902-971/2022.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Rentopa“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį, priimti ir išnagrinėti jos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties.
Nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių J. G., kuri per UAB „Rentopa“ paskyrą LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje teismui pateikė ir sisteminiu elektroniniu parašu pasirašė prašymą, teisę būti pareiškėjos atstove pagal pavedimą teisme. Teismas laikė, kad J. G. neturi teisės pareiškėjos vardu atlikti procesinių veiksmų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai atidus ir nepagrįstai atsisakė priimti prašymą. Teigia, kad J. G. yra UAB „Rentopa“ vadovė nuo 2021 m. liepos 14 d., tai patvirtina JAR išrašas.
Taip pat nesutinka, kad praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Teigia, kad 2022 m. birželio 23 d. nutartį, prisijungusi prie EPP, gavo 2022 m. liepos 7 d. ir tą pačią dieną padavė atskirąjį skundą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria nepriimtas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nevertina Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl plačiau neanalizuoja apeliantės argumentų dėl šios nutarties. Šios civilinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kai apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs apeliacinį ar atskirąjį skundą turi patikrinti, ar skundas pateiktas per įstatyme nustatytą terminą.
CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Būtent taip ir nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018). Taigi, sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti, kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, yra labai svarbi nutarties įteikimo atitinkamai šaliai data, kadangi būtent nuo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius dokumentus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 23 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo nutarties pareiškėjai įteikimo dienos. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 23 d. nutartis pareiškėjai UAB „Rentopa“ išsiųsta per EPP tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 23 d. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, taigi, nagrinėjamu atveju tai yra 2022 m. birželio 27 d., kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, o ne diena, kurią pareiškėja patikrino savo EPP paskyrą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja yra EPP vartotoja, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), aktuali redakcija nuo 2016 m. liepos 2 d., 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Pareiškėja, prašydama aktyvuoti jos EPP paskyrą, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises. Pareiškėja, kaip paslaugų gavėja, privalo prisiimti atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 punktas). Taigi pareiškėjos paskyra sukurta, kad ji būtų informuota apie teisme nagrinėjamas bylas, gautų į paskyrą procesinius dokumentus. Pažymėtina, jog pareiškėja nenurodo, kad būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nepateikė duomenų, kad būtų deaktyvavusi savo paskyrą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos paskyra yra neaktyvi. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo siųsta nutartis pareiškėjai įteikta tinkamai 2022 m. birželio 27 d. pagal aukščiau nurodytos CPK 1751 straipsnio 10 dalies reikalavimus, o aplinkybė, kad ji neperžiūrėjo procesinių dokumentų EPP, nepatvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai jai neįteikti ar įteikti netinkamai, juo labiau, kad pareiškėja ir neginčija gavusi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį. Tuo tarpu, pareiškėjos neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra LITEKO VEP posistemyje, nesidomėjimas proceso eiga nesudaro pagrindo kitaip traktuoti CPK 1751 straipsnio 10 dalį ir joje numatytą įteikimo terminą, taigi, nėra teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad teismo nutarties gavimo data laikytina EPP paskyros patikrinimo data. Pareiškėja, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinodama apie vykstantį civilinį procesą, pati jį inicijavusi žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismo procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą, o jos netikrinimas sukelia pareiškėjai tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irma Čuchraj