Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-626/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00117-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštu;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, griežčiausia nauju nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausme apimant arešto bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. 

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 5 d., 14.20 val., iki 2019 m. lapkričio 6 d., 16.25 val. (dvi dienos), ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 2 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Nuspręsta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. turi nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, A. B. paskirtas įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat A. B. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuspręsta A. B. nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. K., padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį G. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1.                      pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalyje už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „ N. “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti faktoringo įmonės UAB „D.“ turtą – pinigines lėšas, surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitas (Invoice), jose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie užsienio bendrovėms suteiktas paslaugas, ir netikras sąskaitas pateikė faktoringo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pagrindą suteikti paskolą, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus:

- 2019 m. vasario 8 d. sąskaitą Nr. 10034, išrašytą 9 016 Eur sumai, 2019 m. vasario 15 d. sąskaitą Nr. 10035, išrašytą 9 156 Eur sumai, 2019 m. kovo 7 d. sąskaitą Nr. 10039, išrašytą 11 088 Eur sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie suteiktas paslaugas Nyderlandų Karalystėje veikiančiai įmonei „S. P. S.“;

- 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą Nr. 10056, išrašytą 17 390 Eur sumai, 2019 m. balandžio 2 d. sąskaitą Nr. 10059, išrašytą 24 050 Eur sumai, 2019 m. balandžio 29 d.  sąskaitą Nr. 10101, išrašytą 6882 Eur sumai, 2019 m. gegužės 6 d. sąskaitą Nr. 10106, išrašytą 7 326 Eur sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie suteiktas paslaugas Nyderlandų Karalystėje veikiančiai įmonei „I. BV“.

Šias netikras UAB „N.“ vardu išrašytas sąskaitas A. B. tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)išsiuntė faktoringo įmonei UAB „D.“ kaip pagrindą suteikti paskolą pagal 2019 m. sausio 7 d. pasirašytą sąskaitų finansavimo sutartį. UAB „D.“ į UAB „N.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pervedė pinigines lėšas:

- pagal 2019 m. vasario 18 d. specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)2019 m. vasario 21 d. pervedė 14 536 Eur;

- pagal 2019 m. kovo 8 d. specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 8 d. pervedė 8 870 Eur;

- pagal 2019 m. balandžio 1 d. specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)2019 m. balandžio 3 d. pervedė 13 912 Eur;

- pagal 2019 m. balandžio 3 d. specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)2019 m. balandžio 4 d. pervedė 19 240 Eur;

- pagal 2019 m. balandžio 29 d. specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)2019 m. gegužės 9 d. pervedė 5 505 Eur;

- pagal 2019 m. gegužės 7 d. specialiąsias sąskaitų finansavimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)2019 m. gegužės 9 d. pervedė 5 860 Eur.

Tokiu būdu A. B. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „D“ priklausantį 67 923 Eur vertės turtą (pinigines lėšas).

1.2.                      pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „N.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: būdamas UAB „N.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys nesklebtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, numatančią, kad už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už UAB „N“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.                      Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. B. paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, t. y. baudą. Apeliantas nurodo, kad A. B. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

4.                      Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų sunkumą, A. B. asmenybę (dirba, turi tris mažamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį ir savo noru atlygino, nors ir labai nedidelę jo dalį, toliau dengia įsiskolinimą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, jog A. B. resocializacija už nusikaltimų padarymą galima ir jam realiai atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikant BK 75 straipsni 3 dalies nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių visuma kaip tik sudaro pagrindą nuteistajam skirti švelnesnę bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą.

4.1.                      Apeliantas pažymi, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, nuteistasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nuteistojo elgesys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismo nuomone, pagrindžia jo nuoširdų gailėjimąsi, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis charakterizuojamas vienareikšmiškai teigiamai, nors yra išsituokęs, tačiau dirbo ir išlaikė šeimą – tris nepilnamečius vaikus. Būdamas laisvėje nuteistasis galės atlyginti žalą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų linkęs piktybiškai ar sistemingai pažeisti įstatymus ar visuomenėje priimtinas normas. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių visuma ir yra tos ekstraordinarinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. B. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

4.2.                      Gynėjo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant galimybės nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. B. gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. bauda. Priešingu atveju susidaro situacija, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji pasiekia tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris šioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

5.                      Civilinio ieškovo UAB „F“ įgaliota atstovė advokatė Irina Lemežytė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas.

6.                      Advokatė mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei padarė išvadą, jog resocializacija už nusikaltimų padarymą galima ir A. B. atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atstovės vertinimu, apygardos teismas iš esmės ir taip labai sušvelnino nuteistajam paskirtą bausmę, nepaisant to, kad vienas iš jo padarytų nusikaltimų yra sunkus, o padaryta turtinė žala yra ganėtinai didelė. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

6.1.                      Atstovė pažymi, kad apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliantas skunde nurodo, kad nuteistojo asmenybė charakterizuojama teigiamai, jis nėra linkęs sistemiškai nusikalsti, A. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nuteistasis turi išlaikyti savo vaikus, o būdamas laisvėje galės atlyginti žalą. Advokatės nuomone, tai nėra išskirtinai teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. 

6.2.                      Atstovė atkreipia dėmesį, kad nuteistojo gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra apsimestinis ir yra tik priemonė siekiant išvengti griežtesnės bausmės. Tokią poziciją pagrindžia tai, kad viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu A. B. net nesistengė bent minimaliai dengti UAB „F“ padarytos žalos. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis tik prieš pat paskutinį teismo posėdį UAB „F“ sumokėjo labai mažą dalį neteisėtai įgytų piniginių lėšų sumos – 800 Eur. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. B. ir toliau vengia grąžinti neteisėtai gautus pinigus. Tai parodo jo nekritišką požiūrį į padarytus nusikaltimus. Atstovė pažymi, kad nuteistasis yra darbingas, turi galimybę įsidarbinti, gauti pajamas ir dengti žalą, tačiau to net nemėgina daryti.

6.3.                      Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas sankcijas už konkrečias nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jų pavojingumą, galimas pasekmes. Todėl vien tai, kad buvo padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimai, nemažina nusikalstamų veikų pavojingumo ir nesudaro pagrindo manyti, jog už nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Už nusikalstamas veikas skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti. Neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

7.                      Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

8.                      Prokurorė pažymi, kad remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikydamas 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su A. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, bei nenustatė, kad šiam asmeniui skiriama bausmė neatitinka įstatymo reikalavimų. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei skirti jam švelnesnę bausmę, nei numato BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija, t. y. baudą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinis skundas atmestinas.

9.                      Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė A. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

10.                      Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją švelninti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už atskirą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. baudą. Su tokiais nuteistojo gynėjo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

11.                      Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

12.                      Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar aiškiai per griežtą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B. pirmiau paminėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurias subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

13.                      Už kvalifikuotą sukčiavimą yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už dokumentų suklastojimą ar jų panaudojimą numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o už aplaidų apskaitos tvarkymą –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14.                      Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, įstatymo priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, taip pat vieną neatsargų nusikaltimą. A. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. B. šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė prieš priimant jo atžvilgių pirmesnį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 2 d. baudžiamąjį įsakymą, todėl pagrįstai konstatavo, kad anksčiau jis nebuvo teistas, nusikaltimų padarymo metu A. B. dirbo, LITEKO suformuotame išraše apie asmens darbovietę yra nurodyta, kad jis verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat atsižvelgęs į tai, jog A. B. turi tris mažamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kad pripažįsta civilinį ieškinį ir atlygino savo noru dalį padarytos turtinės žalos (pastaba – nors ir labai nedidelę), už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė jam 3 metų laisvės atėmimą, atitinkamai už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 300 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį) 30 ir 20 parų areštą. Kadangi BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vieną laisvės atėmimo bausmę (t. y. nėra numatyta alternatyvių bausmių), todėl pirmosios instancijos teismas tokios rūšies bausmę ir paskyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų bausmių dydžiai parinkti žemiau sankcijose numatytų vidurkių.

15.                      Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog A. B. šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, tačiau nors ir nusikalto pirmą kartą, tačiau eilę kartų (29) baustas administracine tvarka, skirtos baudos nesumokėtos (t. 10, b. l. 70–96). Išdėstytas pirmiau aplinkybes įvertinus kartu su tuo, jog A. B. iš ,,F“ padarytos turtinės žalos – 67 923 Eur atlygino tik 800 Eur žalą (t. 13, b. l. 7), kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip labai nedidelė turtinės žalos dalis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, už A. B. padarytas nusikalstamas veikas, net ir už tas, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato kitas alternatyvias laisvės atėmimui bei areštui bausmes, paskirdamas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam A. B. tiek už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta.

16.                      Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pagal BK 182 straipsnio 2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė (dydis), o tik jos rūšis, visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Nurodant, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas išsamesnių argumentų dėl parenkamo laisvės atėmimo bausmės dydžio nenurodė, tačiau atsižvelgus į pirmiau aptartus bausmės parinkimui aktualius bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei tai vertinant kartu su visuma kitų nustatytų svarbių aplinkybių (šeiminėmis, socialinėmis bei asmenybę charakterizuojančiomis ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad paskyrus žemiau sankcijos vidurkio numatytą laisvės atėmimo bausmę (pastaba – sankcija numato laisvės atėmimą iki 8 metų, vadinasi bausmės mediana yra 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), į šias aplinkybes buvo atsižvelgta tinkamai, jos vertintos kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, skiriant visoms vienodą dėmesį ir nė vienos iš jų nelaikant dominuojančia ar išskirtine.

17.                      Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. B. padaryti nusikaltimai tiek pagal padarytų nusikaltimų kategoriją, kaltės formą, tiek pagal teismo nuosprendžiu už juos paskirtas bausmes, atitinka BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, galutinės subendrintos bausmės vykdymą iš dalies atidėjo. Atidėdamas bausmės vykdymą, apygardos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada padaryta, įvertinus A. B. asmenybę, jo amžių, šeimines ir kitas socialines aplinkybes (dirba, padeda išlaikyti mažamečius vaikus, kurie gyvena su savo motinomis A. B., M. A. ir S. P. (t. 12, b. l. 131)) bei atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumas, sutinkamai su BK 41 straipsniu, yra vienas iš bausmės tikslų.

18.                      Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta bendros taisyklės išimtis, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-P-89/2014, 2K-412/2014, 2K-115-648/2016, 2K-126-693/2018 ir kt.). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

19.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam A. B. minėto įstatymo nuostatas nėra pagrindo. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymo leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šioje byloje nėra duomenų ir apie A. B. padarytų nusikaltimų, konkrečiai BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, žymiai mažesnį pavojingumą.

20.                      Apeliaciniame skunde nurodytos, beje ir pirmosios instancijos teismo įvertintos, aplinkybės, teigiamai apibūdinančios A. B. (šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, stengiasi atlyginti padarytą turtinę žalą, yra atlyginęs, nors ir nedidelę, jos dalį), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad 3 metų laisvės atėmimo bausmės taikymas pagal BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos ribas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Gynėjo nurodytos aplinkybės (tiek socialinės, tiek šeiminės, tiek susijusios su nuteistojo asmenybe) nėra išimtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininko (A. B.) ir paminėtos nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingai, nei yra nurodęs gynėjas apeliaciniame skunde, nustatytos aplinkybės yra tipinės. Be to, atkreipiamas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs ir jos būtų reikšmingos individualizuojant bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjo apeliaciniame skunde aptarti socialiniai ir šeiminiai ryšiai A. B. neatgrasė nuo nusikalstamų veiksmų darymo.

21.                       Apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai (padeda išlaikyti savo nepilnamečius vaikus), taip pat tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, civiliniam ieškovui UAB ,,F.“ atlygino dalį neturtinės žalos) (pastaba – 800 Eur iš 67 923 Eur) bei sutinka atlyginti likusią žalą, vertintini teigiamai, bet neleidžia spręsti, kad A. B. asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis, o BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš jau paminėtų byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. buvo baustas administracine tvarka 29 kartus, tame tarpe ir už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus (pvz., KET pažeidimai, susiję su vairavimu, kai tokia teisė atimta ANK 424 straipsnio 3 dalis, transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam ir kai teisė vairuoti atimta ANK 427 straipsnio 1, 4 dalis ir kt.). Prieš priimant skundžiamą nuosprendį, A. B. padarė dar vieną tyčinį nusikaltimą (numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje), už kurį yra nuteistas 2021 m. vasario 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės rodo apie A. B. nenorą laikytis visuomenėje nustatytų gyvenimo taisyklių bei nuosekliai koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme.

22.                      Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog į kaltininko šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės bausmės paskyrimas, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

23.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinės bausmės dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                      Jolanta Čepukėnienė

                              Vitalija Norkūnaitė

                                                      Regina Pocienė