Administracinė byla Nr. eA-514-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05109-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Robala“ ir atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Robala“ skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Erdvės norma“, dėl žalos priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Robala“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) (kartu toliau – ir atsakovai), žalos atlyginimą (iš viso 3 288 617,63 Eur), kurį sudaro: nugriauto pastato – svečių namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Svečių namai), rinkos vertė – 1 460 000 Eur; pastato – restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Restoranas), nugriautos dalies rinkos vertė – 163 264,42 Eur; pastatų griovimo išlaidos – 31 369,25 Eur; pastato – Svečių namai, monolitinių pamatų griovimo išlaidos – 26 622,42 Eur; kiemo dangų atstatymo išlaidos – 12 397 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro paslaugų išlaidos – 488,76 Eur be PVM; padėties, buvusios iki 2004 m. gruodžio 27 d., atstatymo išlaidos – 21 724,68 Eur; negautos pajamos (negautas grynasis pelnas) – 1 062 829,10 Eur; 2021 m. spalio 26 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. A1860 (toliau – ir Ekspertinio tyrimo aktas) parengimo išlaidos – 7 260 Eur; UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2021 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 1 210 Eur; UAB „Newsec Valuations“ 2020 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 1 452 Eur; neturtinė žala – 500 000 Eur; 2) priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       UAB „Robala“ 1997 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LP-71 įsigijo pastatą – Svečių namus, ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 1997 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemio ūkio veiklai sutartis Nr. 43, kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnuomojo pareiškėjui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – ir Žemės sklypas). Šioje nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vykdyti statinių rekonstrukciją pagal suderintą projektą („7. Statybos nuomojamame žemės sklype: Rekonstrukcija pagal suderintą projektą“). Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2 nuspręsta organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Parengtam detaliajam planui Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė detaliojo plano patikrinimo išvadą Nr. 628, kurioje buvo konstatuota, kad parengtas detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, bei pasiūlyta detalųjį planą teikti tvirtinti. Be to, kad buvo išduota teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada Nr. 628, Žemės sklypo detalųjį planą suderino: Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Neringos savivaldybės architektūros skyrius, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Klaipėdos PGT), ekspertinę išvadą pateikė prof. habil. dr. J. B. Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtino žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) ir infrastruktūros plėtojimo sutartį. Infrastruktūros plėtojimo sutartis buvo pasirašyta 2003 m. sausio 31 d. Neringos savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 68 statinių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Detalųjį planą. Parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statiniams adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstruoti ir pertvarkyti (toliau – ir Statybos leidimas). Statybos leidimo pagrindu griežtai laikantis techninio projekto buvo atlikti statybos darbai. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų aktais (2006 m. liepos 14 d. aktas Nr. 09 ir 2007 m. spalio 30 d. aktas Nr. STN-347-(12.7)) (toliau – ir Pripažinimo tinkamais naudoti aktai) statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, buvo pripažinti tinkamais naudoti, nukrypimų nuo techninio projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, nenustatyta.

2.2.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Robala“ įpareigota nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį pastatą – kavinę, taip, kad jis atitiktų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y. nugriauti Restoraną; pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės, įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti Restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5–7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5–7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą Restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B–C ir 6–7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B–C6–7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį, ir grąžinti šią bylos dalį Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2.3.       Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-492/2016 paliko nepakeistą. Pareiškėjas buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Statybos leidimo pagrindu: pastatą – Svečių namai (kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)), su pastatu – Svečių namai, sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv. m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę; nuosavybės teise priklausantį pastatą – Restoraną, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B–C ir 6–7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini)) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L. B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį Inspekcija 1998 m. sausio 29 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 4-R.

2.4.       Dar vykstant procesui administracinėje byloje, Ministras Pirmininkas 2013 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 3271 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę problemoms, susijusioms su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, spręsti. Darbo grupė pateikė pasiūlymus, kuriais buvo siūloma „siekiant pakeisti šiuo metu susidariusią situaciją, susijusią su teismų sprendimų dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, tikslinga pavesti kompetentingai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, nagrinėti galimybes keisti teritorijų planavimo dokumentus (KNNP tvarkymo planą), kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, kuriuo buvo nutarta pradėti rengti naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, sprendžiant valstybės, savivaldybės, fizinių ir juridinių asmenų interesų suderinimo klausimus. Šiuo Vyriausybės nutarimu buvo siekiama sudaryti sąlygas sudaryti taikos sutartį ir išvengti statinių griovimo bei iš to atsirandančios valstybės pareigos atlyginti statytojams patirtą žalą.

2.5.       Vykstant deryboms dėl taikaus situacijos išsprendimo, pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. pateikė raštą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT). 2016 m. balandžio 4 d. įvyko posėdis „Dėl pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Nidoje, pertvarkymo galimybių“, kuriame suformuluoti reikalavimai: pertvarkyti statinius pagal VSTT reikalavimus ir atsisakyti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės, dėl taikos sutarties sudarymo nurodytomis sąlygomis pranešti iki 2016 m. balandžio 30 d. Pareiškėjo VSTT pateikti reikalavimai nebuvo priimtini visa apimtimi, todėl derybos vyko toliau. 2016 m. lapkričio 2 d. buvo gautas VSTT direktoriaus el. laiškas, kuriame pareiškėjas informuotas, kad taikos sutarties sudarymas įmanomas tik Vyriausybei patvirtinus KNNP tvarkymo plano korektūrą. Pareiškėjas 2017 m. sausio 11 d. gavo Vyriausybės kanceliarijos raštą, kuriame nurodyta, jog dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese turėtų tartis išieškotojas (Inspekcija) ir skolininkas (pareiškėjas). Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. gavo Inspekcijos raštą, kuriame nurodoma, jog sąlygos taikos sutarčiai vykdymo procese nėra sudarytos, kol nėra užbaigtas KNNP tvarkymo plano korektūros rengimas. Prieš tai minėtos aplinkybės patvirtina, kad, nors valstybės institucijos vis nukreipdavo pareiškėją, taip apsunkindamos derybas, tačiau nei viena institucija neneigė, jog bandoma taisyti susidariusią situaciją ir sudarius taikos sutartį (įteisinant atliktus statybos darbus) išvengti pareiškėjui padarytos žalos kompensavimo.

2.6.       Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas naujas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kurio sprendiniai sudarė sąlygas spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Visgi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Po minėto nutarimo priėmimo valstybės institucijos nutraukė derybas dėl taikaus situacijos išsprendimo.

2.7.       Pareiškėjas kreipėsi į antstolę A. R. Ž. dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tol, kol bus patvirtintas naujas tvarkymo planas, t. y. atsiras galimybė taikos sutarties sudarymui vykdymo procese, tačiau 2017 m. birželio 9 d. antstolė A. R. Ž. surašė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti teismo sprendimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydamas išaiškinti teismo sprendimą, tačiau 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo atsisakyta aiškinti priimtą teismo sprendimą. Pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Antstolė A. R. Ž. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo sprendimo dalies, kuria skolininkas pareiškėjas įpareigotas nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojui Inspekcijai pačiam nugriauti, išieškant visas patirtas išlaidas iš UAB „Robala“. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1366-460/2020 nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolės pareiškimą tenkinti ir skirti skolininko (pareiškėjo) vadovui 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną. Šiuo metu pareiškėjas minėtą teismo sprendimą yra įvykdęs, šie duomenys Inspekcijoje yra užfiksuoti.

2.8.       Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos administraciniai aktai dėl Detaliojo plano patvirtinimo, statybos leidimo išdavimo ir kt. (Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2 dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 68 statinių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimo ir pertvarkymo projekto rengimui pagal Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintą detalųjį planą; Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m. gruodžio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statinių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai ir pertvarkymui; 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 dėl infrastruktūros plėtojimo, sudaryta Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“). Taip pat buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko patvirtinti pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktai (Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 paskirtos komisijos 2006 m. liepos 14 d. statinio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 9; Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) paskirtos komisijos 2007 m. spalio 30 d. statinio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-347-(12.7)).

2.9.       Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė eilę imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybas ir saugomų teritorijų apsaugą. Imperatyvių teisės normų pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Todėl yra pagrindas kilti atsakovų civilinei atsakomybei. Pareiškėjo vertinimu, jei minėtos institucijos būtų tinkamai vykdžiusios teisės aktų normas, nebūtų padaryta žala, t. y. nebūtų išduota neteisėta Žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo išvada (aktas) Nr. 628, nebūtų patvirtintas neteisėtas Detalusis planas, nebūtų išduoti projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, nebūtų išduotos pažymos apie atliekamų statybos darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams, statiniai nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, nebūtų reikėję atlikti statinio dalies griovimo darbų, pareiškėjo turtas nebūtų sumažėjęs ir pareiškėjas būtų galėjęs gauti suplanuotas pajamas, nauji statinių duomenys nebūtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas nebūtų patyręs žalos. Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai lėmė pareiškėjo patirtos žalos atsiradimą. Minėtos aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos.

2.10.       Turtinės žalos apskaičiavimui pareiškėjas kreipėsi į teismo ekspertą R. B., kuris apskaičiavo pareiškėjo patirtą turtinę žalą (2 778 695,63 Eur). Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas neteko viso pastato – Svečių namų, kuris buvo nugriautas vykdant teismo sprendimą, pastato – Restorano, dalies, kuris buvo nugriautas (išardytas) vykdant teismo sprendimą. Sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai patvirtina, kad pastatų griovimo išlaidos buvo 31 369,25 Eur, o pastato – Svečių namų, monolitinių pamatų griovimo darbai kainavo 26 622,42 Eur. Pareiškėjas patyrė tiesioginių nuostolių, susijusių su Žemės sklypo sutvarkymu – 12 397 Eur be PVM. Pareiškėjas privalėjo ne tik nugriauti Restorano dalį, bet ir atstatyti padėtį, buvusią iki 2004 m. gruodžio 27 d., kas sudarė 21 724,68 Eur be PVM. Be to, pareiškėjas patyrė 488,76 Eur be PVM išlaidų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu – duomenų VĮ Registrų centre registravimu.

2.11.       Pareiškėjo, privataus juridinio asmens, veiklos tikslas – siekti pelno, racionaliai naudoti Bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius. Pareiškėjas iki 2021 metų negalėjo įgyvendinti užsibrėžtos optimalios verslo strategijos (išnuomoti turtą maksimizuojant gaunamą naudą), todėl buvo priverstas savo jėgomis vykdyti maitinimo ir apgyvendinimo verslą. Tik pasibaigus ilgai vykusiems procesams bei įvykdžius teismo sprendimą, pareiškėjas įgijo realią galimybę išnuomoti turimą turtą ir gauti didžiausią naudą. 2021 m. spalio 19 d. buvo pasirašyta pastato nuomos sutartis Nidos seklyčia / 21-10 (toliau – ir Pastato nuomos sutartis). Jeigu pareiškėjas būtų išnuomojęs nugriautas patalpas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos nuomos sutartyje, įskaitant tokią pačią 1 kv. m bendrojo ploto nuomos kainą, tai Bendrovė iš nugriautos dalies (377,37 kv. m) pastatų nuomos per 10 metų būtų gavusi 1 444 379,68 Eur daugiau pajamų. Kadangi netiesioginiai nuostoliai yra negautas grynasis pelnas, juos nustatant turi būti įvertintos ne tik pajamos, bet ir išlaidos (sąnaudos). Įvertinus visas sąnaudas ir pelno mokesčio įtaką, pareiškėjo negautas grynasis pelnas sudaro 1 062 829,10 Eur. Ekspertinio tyrimo akto parengimo išlaidos iš viso sudaro 9 922 Eur.

2.12.       Atsakovų veiksmai padarė neatitaisomą žalą pareiškėjo reputacijai. Visuomenėje buvo kuriama nuomonė, kad pareiškėjas yra atsakingas dėl neteisėtos statybos darbų, kas apsunkino bendradarbiavimą su kontrahentais, maitinimo ir apgyvendinimo veiklą. Net ir po teismo sprendimo įvykdymo viešojoje erdvėje likusi informacija apie statybas neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu ir jų pasekmių pašalinimą ir toliau daro neigiamą įtaką Bendrovės reputacijai, apsunkinant veiklą ateityje, mažinant kontrahentų pasitikėjimą Bendrove ir potencialių verslo kontaktų paiešką, bendradarbiavimą su verslo partneriais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ateityje. Patirtą neturtinę žalą, t. y. žalą reputacijai, Bendrovė vertina 500 000 Eur.

2.13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Žala pareiškėjui buvo padaryta kelių asmenų veiksmais, todėl jiems kyla solidarioji prievolė ją atlyginti.

2.       Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pareiškėjas turi teisę, jog jam būtų kompensuota nugriauto turto rinkos vertė, o ne turto įsigijimo sąnaudos (pirkimo ar statybos). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensacijos dydis paprastai turi būti skaičiuojamas pagal turto rinkos vertę nuosavybės teisės į jį praradimo (t. y. nugriovimo) dieną bei kad priteista kompensacija turi suteikti galimybę įsigyti naują panašų turtą. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad prieštaravimai tarp Nekilnojamojo turto registre užfiksuoto masinio turto vertinimo ir individualaus turto vertinimo yra galimi ir kad tokiais atvejais, nesant turto vertinimo ataskaitos nuginčijimo įstatymo nustatyta tvarka, turi būti vadovaujamasi individualiu turto vertinimu. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti neginčijami įrodymai apie vykdytas taikos derybas (derybos prasidėjo 2013 metais, o buvo nutrauktos Vyriausybės, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą, užkirtusį kelią KNNP tvarkymo plano keitimui su tikslu įteisinti statybas pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus), todėl teismų praktika, kurioje nuspręsta taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamai bylai yra neaktuali. Visgi, jei teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas formaliai yra praleistas, pareiškėjas prašė senaties terminą atnaujinti, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – vykstančių taikos derybų.

3.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimo metodika, kurią taikė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad Svečių namus įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 1997 m. sausio 23 d., pagrindu, tačiau šios sutarties nepateikė. Šioje sutartyje turėjo būti nurodyta kaina, už kurią pareiškėjas įsigijo pastatą – Svečių namus. Kitą pastatą – Restoraną, pareiškėjas įgijo 1999 m. liepos 12 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, tai patvirtina prie Detaliojo plano esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas. Šis aktas taip pat į bylą nebuvo pateiktas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokias tiesiogines išlaidas patyrė nuo 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimo gavimo iki 2006 m. liepos 14 d. Būtent 2004–2006 metais buvo įvykdyti statybos darbai, kurių pagrindu pareiškėjas patyrė statybos išlaidas. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, privalėjo sudaryti su rangovais rangos sutartis bei sukaupti visas sąskaitas už darbus, medžiagas, įrengimus ir kita. Pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad šių dokumentų nebesaugo ir nebeturi – pareiškėjui nepalankus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas buvo priimtas praėjus 5 metams po rekonstravimo darbų pabaigos, taigi, nepasibaigus dokumentų saugojimo terminui.

4.2.       Šioje byloje nebuvo ir nėra susiklostę CK 4.93, 4.100 straipsniuose reglamentuoti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams santykiai, todėl pareiškėjo nurodyta teismų praktika yra neaktuali. Priešingai, pareiškėjas reikalauja žalos atlyginimo pagal CK Šeštosios knygos nuostatas. Kita vertus, pareiškėjo pasirinktas metodas apskaičiuoti griautinų pastatų rinkos vertę 2020–2021 metais yra ydingas ir dėl kitos priežasties. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 20 d., o skundas šioje byloje buvo paduotas tik 2021 m. gruodžio 27 d. (beveik po 6 metų). Nuo 2016 m. sausio 20 d. (kuomet pareiškėjas įgijo pareigą griauti statinius) griautinų pastatų vertė tik augo – ir dėl rinkos pokyčių, ir dėl galimų paties pareiškėjo padarytų atnaujinimų, remonto ir panašių investicijų. Atitinkamai atsakovas neprivalo kompensuoti turto vertės išaugimo per 2016–2021 metus, nes tai nėra susiję su kaltais atsakovo veiksmais.

4.3.       Turto vertintojų paskaičiuotos Svečių namų ir Restorano rinkos vertės iš esmės skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų rinkos verčių. 2021 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (prieš griovimo darbus) buvo nurodyta, kad Svečių namų vidutinė rinkos vertė – 460 785 Eur, o Restorano vidutinė rinkos vertė – 337 521 Eur. 2021 m. spalio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (po griovimo) nurodyta, kad Restorano vidutinė rinkos vertė – 238 000 Eur (plotas sumažėjo nuo 232,2 kv. m iki 194,29 kv. m). Taigi vieno kvadratinio metro Svečių namų ir Restorano vidutinė rinkos vertė 2021 metais buvo apie 1 200–1 300 Eur. Tačiau turto vertintojai šį įkainį pakėlė daugiau nei tris kartus – iki apie 4 300 Eur / kv. m. Be to, pareiškėjo reikalaujami priteisti 1 460 000 Eur (Svečių namų rinkos vertė 2020 m. gruodžio mėn.) ir 163 264,42 Eur (nugriauto Restorano rinkos vertė 2021 m. vasario mėn.) savo prigimtimi yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. pajamos, kurias pareiškėjas galėjo gauti pardavęs pastatus 2020–2021 metais. Taip pat šiam reikalavimui yra taikytinas ieškinio senaties terminas – pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2012 m. spalio 3 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012. Jei teismas nesutiktų skaičiuoti ieškinio senaties termino eigos nuo 2012 m. spalio 3 d., tuomet vėliausias momentas, nuo kurio būtų galima pradėti skaičiuoti ieškinio senaties terminą (reikalavimui dėl statinių praradimo nuostolių), yra 2016 m. sausio 20 d., kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas, įpareigojęs pareiškėją griauti statinius (jų dalis).

4.4.       Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 31 369,25 Eur pastatų griovimo išlaidų, 26 622,42 Eur Svečių namų monolitinių pamatų griovimo išlaidų, tačiau nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjas apskaičiavo būtent tokias pastatų ir jų pamatų griovimo išlaidas. Į bylą pareiškėjas yra pateikęs 2021 m. vasario 1 d. statybos darbų subrangos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“. Joje numatyta, kad rangovas įsipareigoja nugriauti Svečių namus, jungtį tarp Svečių namų ir Restorano. Sutarties kaina – 25 319,30 Eur įskaitant PVM. Pareiškėjas pagal Statybos darbų subrangos sutarties 10 punktą buvo įsipareigojęs sumokėti rangovui 5 000 Eur avansą. Pareiškėjas buvo įsipareigojęs pateikti rangovui griovimo leidimą ir darbo projektą (sutarties 13.1 punktas). Prie sutarties buvo pridėta lokalinė sąmata 25 319,25 Eur. Tačiau nėra aišku, kodėl pareiškėjas reikalauja priteisti iš atsakovų 31 369,25 Eur pastatų griovimo išlaidų, kai sutarties su rangovu kaina buvo – 25 319,25 Eur. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų priėmęs UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 2021 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSC 21-0301 31 369,25 Eur sumai – ant šios sąskaitos nėra pareiškėjo atstovo parašo. Pareiškėjas neįrodo pastatų ardymo darbų kainos pagrįstumo. Rangovas UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodė, kad reikia griauti 200 kub. m pastatų, pervežti 200 kub. m atliekų į atliekų sandėliavimo aikštelę, po to pervežti 200 kub. m atliekų į utilizavimo įmonę. Rangovas paskaičiavo išlaidas už 40 kub. m buitinių atliekų (neaišku, kokie veiksmai su jomis atliekami) ir už 15 kub. m stiklo atliekų (neaišku, kokie veiksmai su jomis atliekami). Pareiškėjas pateikė ir antrą sąmatą, pasirašytą pareiškėjo ir rangovo UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ – 34 424,50 Eur sumai už pamatų ardymo darbus. Pamatų ardymo darbams pareiškėjas nepateikė kitos rangos sutarties. Taigi nėra įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėjas ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ išties turėjo rangos sutartį dėl pamatų ardymo. 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GSC 21-0401, kuri išrašyta 26 622,42 Eur sumai, yra be rangovo ir pareiškėjo atstovų parašų. Pareiškėjas taip pat neįrodinėjo, kad pasirinko ekonomiškiausią pastatų griovimo būdą ir geriausią kainą pasiūliusį rangovą. Pareiškėjas, žinodamas, kad reikalaus priteisti griovimo išlaidas iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės, turėjo atlikti bent minimalią tiekėjų kainų apklausą ir pasirinkti geriausią kainos pasiūlymą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvo rūpestingas ir atidus bei siekė minimaliais resursais įvykdyti teismo sprendimą dėl pastatų griovimo.

4.5.       Pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSC 21-0535, 14 467,97 Eur sumai už kiemo dangų atstatymo darbus, bei 363 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą už smėlį. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad sumokėjo rangovo išrašytas sąskaitas, t. y. nepagrindė tariamų nuostolių realumo. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė paties fakto, kad kiemo dangos yra atstatytos – nėra pateiktos tai patvirtinančios fotonuotraukos ar kiti įrodymai. Pareiškėjas yra pateikęs duomenis, kad 2021 m. kovo 18 d. sumokėjo G. Š. 140 Eur už neįvardintas transporto paslaugas, tačiau jų nesusiejo su pastatų griovimu. Be to, kiemo dangų atstatymas nėra susijęs su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo vykdymu. Pareiškėjas nebuvo įpareigotas atstatyti kiemo dangą ir, juo labiau, įrengti trinkelėmis grįstą aikštelę. Tikėtina, kad pareiškėjas paklojo trinkelių aikštelę dėl savo svečių ir darbuotojų patogumo, tačiau tai nėra susiję su teismo sprendimo vykdymu. Pareiškėjas taip pat nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl kyla abejonių kiemo aikštelės teisėtumu. Neringos savivaldybė nėra išdavusi pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento kiemo aikštelės statybai ginčo sklype.

4.6.       Pareiškėjas nurodė patyręs 488,76 Eur be PVM VĮ Registrų centro išlaidų ir pateikė VĮ Registrų centro išrašytas PVM sąskaitas faktūras nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., tačiau nepateikė jokio paaiškinimo, kaip šios išlaidos priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovų veiksmais. Pareiškėjas prašė teismo priteisti iš atsakovų 21 724,68 Eur išlaidų, kurias nurodė patyręs atstatydamas iki 2004 metų buvusią Restorano padėtį. Pareiškėjas minėtas išlaidas grindžia sąskaitomis, išrašytomis 2021 m. kovo–rugsėjo mėn. už darbus, medžiagas bei įrengimus. Visgi, atsakovo vertinimu, pareiškėjas piktnaudžiauja ir teikia visas be išimties buhalterijoje turimas sąskaitas, kurios yra ir nesusijusios su teismo sprendimo vykdymu (padėties iki 2004 m. gruodžio 27 d. atstatymu). Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina tai, kad prie skundo yra pridėti abejonių keliantys dokumentai. Kai kurias pareiškėjo sąskaitas apmokėjo ne pats pareiškėjas, o R. K.

4.7.       Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų negautas pajamas – 1 062 829,10 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo pastatų statybos ir rekonstravimo darbus jis atliko turėdamas tikslą išnuomoti statinius juridiniam asmeniui, turinčiam patirties maitinimo ir apgyvendinimo veikloje. Byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį apie jo realius ketinimus nuomoti pastatus trečiajam asmeniui. Taip pat pareiškėjas nepagrindė hipotetinių pajamų gavimo dydžio. Nors pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. spalio 19 d. Pastato nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Miesto dviratis“, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ši sutartis yra realiai vykdoma, t. y. kad nuomininkas jau yra sumokėjęs pareiškėjui 19 200 Eur nuomos mokesčio dalį. Pastato nuomos sutarties sudarymo faktas nepatvirtina, kad nuomininkas nepertraukiamai vykdytų nuomos sutartį dar 10 metų į priekį ir mokėtų pareiškėjui jo nurodytas dėl infliacijos padidintas pinigines sumas. Ši nuostolių apskaičiavimo dalis yra hipotetinė, fiktyvi ir nepagrįsta. Nuo 2012 metų pareiškėjas žinojo, kad Svečių namai ir Restorano dalis yra neteisėtai pastatyti statiniai, todėl negali būti naudojami siekiant gauti naudos. Ekspertinio tyrimo aktas sudarytas kritiškai nevertinant pareiškėjo pateiktų duomenų ir dokumentų, taip pat dokumentų trūkumą, netikslumus ir neišsamumą vertinant pareiškėjo naudai. Ekspertinio tyrimo akte, planuojant sąnaudų dydį dešimčiai metų į priekį, sąnaudoms jau nebėra taikoma infliacijos korekcija, t. y. jos nėra didinamos. Ekspertinio tyrimo akte preziumuojama, kad turtui taikomi mokesčiai, darbo užmokestis, buhalterinės paslaugos ir kitos sąnaudos per ateinančius 10 metų nekils (nebrangs), kas, atsakovo vertinimu, neįtikima. Būsimos sąnaudos Ekspertinio tyrimo akte yra sumažintos iki nepagrįsto ir neįtikimo minimumo tik todėl, kad mažesnės sąnaudos leidžia apskaičiuoti didesnį tariamą būsimą pelną. Šiuo atveju realios pareiškėjo metinės sąnaudos svyruoja nuo 200 000 Eur iki 300 000 Eur, o ekspertas ateinantiems 10 metų priskaičiuoja dešimt ir daugiau kartų mažesnes sąnaudas. Tai leidžia daryti tvirtą išvadą dėl eksperto šališkumo ir Ekspertinio tyrimo akto nepagrįstumo.

4.8.       Pareiškėjas prašė priteisti 500 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad neteisėti atsakovų veiksmai padarė nepataisomą žalą jo reputacijai, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tariamai patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas net nenurodė, kas konkrečiai skleidė nuomonę visuomenėje, kad pareiškėjas neva yra atsakingas už nelegalias statybas, juo labiau, neįrodė, kad tokius gandus skleidė atsakovai. Priešingai, žiniasklaidoje pareiškėjas buvo vertinamas ne kaip pažeidėjas, o kaip neteisėtų valstybės ir savivaldybės veiksmų auka.

4.9.       Detaliojo plano rengimo iniciatorius ir finansuotojas buvo pats pareiškėjas. Detalusis planas buvo rengiamas turint tikslą keisti Žemės sklypo naudojimo būdą – iš rekreacinės į komercinę teritoriją viešbučiui su Restoranu statyti, įrengti ir eksploatuoti. Taigi Detaliojo plano rengimą inicijavo ne valstybė ir ne savivaldybė, o pats pareiškėjas, kuris ketino vystyti Žemės sklype komercinę veiklą. Pareiškėjas, prieš inicijuodamas Detaliojo plano rengimą, žinojo arba turėjo žinoti viešai paskelbto teisės akto – KNNP planavimo schemos (generalinio plano), sprendinius, kurie draudė ginčo Žemės sklype didinti užstatymo plotą, keisti pastatų išdėstymą ir įgyvendinti kitus su generaliniu planu nesuderinamus sprendinius. Todėl šiame kontekste teismas turi teisę atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės, nes pats pareiškėjas įtakojo Detaliojo plano parengimą ir patvirtinimą. Jei teismas nuspręstų visiškai ar iš dalies priteisti žalą pareiškėjui, žalos dydis turi būti mažinamas CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies bei 6.282 straipsnio pagrindais. Būtent pareiškėjo komerciniai interesai nulėmė Detaliojo plano sprendinius, kurie vėliau buvo pripažinti neteisėtais.

4.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Direkcija atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1.       Pareiškėjas apie administracinių aktų panaikinimą sužinojo arba turėjo sužinoti 2012 m. spalio 3 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012, kuria buvo patvirtinta, kad administraciniai aktai yra naikinami bei pripažinta negaliojančia Neringos savivaldybės ir pareiškėjo sudaryta 2003 m. sausio 31 d. sutartis Nr. 21 „Dėl infrastruktūros puoselėjimo“. Vadinasi, ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo senaties termino pabaiga laikytina 2015 m. spalio 3 d. Vertinant aplinkybę, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 pareiškėjas per vienerius metus nuo teismo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žala pareiškėjui galėjo atsirasti įvykdžius minėtą teismo sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistu. Sprendimas turėjo būti įvykdytas 2017 m. sausio 20 d., vadinasi pareiškėjas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo turėjo teisę kreiptis ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 20 d.

6.2.       Šiuo atveju turėtų būti vertinami visų planavimo dokumentų rengimo procedūrose dalyvavusių viešojo administravimo subjektų veiksmai, kurie galbūt lėmė civilinės atsakomybės (ir žalos) atsiradimą. Sprendžiant Direkcijos civilinės atsakomybės klausimą, turi būti atsižvelgta į tai, kad Direkcija ėmėsi aktyvių veiksmų užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms ir žalai atsirasti, pateikdama raštus, kuriuose informavo apie galimus pažeidimus (įskaitant ir procedūrinius pažeidimus), kreipdamasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, nepasirašydama abiejų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų, todėl tai turėtų būti vertinama kaip civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios sąlygos.

6.3.       Būtent planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose dalyvavusių viešojo administravimo subjektų (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Neringos savivaldybės) veiksmai, kuriais buvo visiškai ignoruota iš Direkcijos gauta informacija ir sąmoningai priimti bei patvirtinti neteisėti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, galbūt sudarė sąlygas kilti žalai. Kitaip tariant, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesiėmė veiksmų Direkcijos raštuose pateiktai informacijai ištirti ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms arba kitu būdu užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams.

6.4.       Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, į kuriuos būtų galima atsižvelgti vertinant neturtinės žalos buvimo faktą ir (ar) jos dydį. Nustatinėjant neturtinės žalos dydį svarbus ne tik subjektyvus nukentėjusiojo asmens situacijos vertinimas, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

6.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KPD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KPD atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, pripažinta negaliojanti sutartis dėl infrastruktūros puoselėjimo bei panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas galioja kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012. Nurodytose bylose nebuvo analizuoti KPD veiksmai bei nebuvo pripažinta pareiškėjo teisė statybos padarinius šalinti KPD lėšomis. Statiniai ginčo sklype atskiru nekilnojamojo kultūros paveldo objektu Kultūros vertybių registre nėra registruoti, todėl teismai nenustatė paveldosaugos pažeidimų atsakovo tarnautojų veiksmuose. Šioje byloje turėtų būti atskirai įrodyti KPD neteisėti veiksmai ir kitos atsakomybės sąlygos, kadangi tam tikrų administracinių sprendimų panaikinimas savaime nereiškia atitinkamų institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai lėmė patirtos žalos atsiradimą, tačiau nenurodė KPD neteisėtų veiksmų ir jų pobūdžio.

8.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad:

10.1.       Pareiškėjo užsakymu atliktas ekspertinis vertinimas laikytinas tik specialisto nuomone, kuri pagal teismų praktiką neprilygsta teismo paskirtai ekspertizei, todėl gali būti vertinama ne daugiau tik kaip papildomas rašytinis įrodymas. Inspekcija nesutiko, kad teismo sprendimu įpareigojus asmenį nugriauti statinius ir (ar) statinio dalį turi būti kompensuojama taip pat, kaip ekspropriacijos atveju – atsižvelgiant į daikto rinkos vertę (CK 4.100 str. 1–2 d.). Turto paėmimas visuomenės poreikiams nėra tapatus reikalavimui atlyginti turtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų. Be to, pareiškėjas kaip neteisėtų veiksmų rezultatą nurodė statinių statybą, kurie pastatyti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu. Inspekcijos įsitikinimu, reikalaujamas žalos atlyginimas turi būti siejamas su išlaidomis, patirtomis statinių statybai ir (ar) rekonstravimui, o ne su šio turto rinkos verte, kaip savo skunde nurodė pareiškėjas. Inspekcija nesutiko, kad žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes šiuo atveju žalos atlyginimui yra reikalinga pateikti statinių statybos išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjo reikalavimas priteisti nekilnojamojo turto rinkos vertę yra akivaizdžiai nepagrįstas, netgi galima teigti, kad šiuo reikalavimu siekiama nepagrįstos ir didesnės naudos, praturtėjimo kitos šalies, iš kurios reikalaujama žalos atlyginimo, sąskaita.

10.2.       Pareiškėjas nepagrindė, kodėl turto rinkos vertės nustatymo laikotarpis parinktas 2020–2021 metai, o ne 2012 metai, kai jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, jog statyba vykdyta neteisėtai ir pastatytų statinių nebus galima išsaugoti, arba vėliausiai iki 2017 m. sausio 21 d. buvusia turto verte, kai suėjo teismo nustatytas terminas įvykdyti teismo įpareigojimą nugriauti Svečių namus, pertvarkyti Restoraną ir atlikti kitus veiksmus. Turto rinkos vertės nustatymas pasirinktas išimtinai pareiškėjo pageidavimu, kai šio turto vertė išaugo ir tapo žymiai didesnė lyginant su 2012 metais ar 2017 metais.

10.3.       Byloje pateikti atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros, nepridedant visų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, nėra tinkami patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (žalos realumas ir tikrumas neįrodytas). Nepateikus apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nėra įrodyta, kad tokios išlaidos apskritai yra patirtos. 2021 m. vasario 1 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. GSC 21/02/01 tarp pareiškėjo (užsakovo) ir subrangovo UAB „Gerbūvio sprendimų centras“. 2021 m. kovo 3 d. atliktų darbų akte Nr. 20210303-1 ir 2021 m. balandžio 9 d. atliktų darbų akte Nr. 202010409-1 užfiksuota, kad vykdytas atliekų išvežimas utilizavimui, nurodyti kiekai ir kainos. Tačiau byloje nepateiktos pažymos ar kiti rašytiniai įrodymai, kad atliekos faktiškai buvo utilizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti, ar minėtuose aktuose nurodytas utilizuojamų atliekų kiekis yra tikslus, ar juo nėra piktnaudžiaujama, siekiant padidinti prašomos priteisti žalos už griovimo darbus išlaidas. Be to, pareiškėjas teikė į bylą rašytinius įrodymus, kurių apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai taip pat nepridėti, jog po to, kai buvo atliktas Inspekcijos patikrinimas (2021 m. balandžio 21 d.), jis dar vykdė papildomus darbus, susijusius su Žemės sklypo sutvarkymu, nors Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime tokio įpareigojimo pareiškėjui nėra. Nors 2021 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte Nr. 20210531-5 nurodyta, kad buvo ardoma sugadinta danga 280 kv. m, tiek pat naudota trinkelių ir išklota trinkelių danga, taip pat įrengta minkšta kiemo danga, kurią sudaro 207 kv. m, į byla nepateikti jokie įrodymai (fotofiksacija), jog nurodyti darbai faktiškai atlikti.

10.4.       Pareiškėjas siekia prisiteisti žalą už Restorano atstatymo (po jo dalies nugriovimo) iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį. Pareiškėjas nurodė, jog Ekspertinio tyrimo akto 15 punktas neva patvirtina, kad Restorano atstatymo (po jo dalies nugriovimo) į iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį išlaidos sudaro 21 724,68 Eur be PVM. Visgi minėtas dokumentas byloje nepridėtas, todėl su juo susipažinti ir įvertinti atliktus skaičiavimus nėra galimybės. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 488,76 Eur be PVM išlaidų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu – duomenų VĮ Registrų centre registravimu, tačiau nepateikė apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.

10.5.       Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl negautų pajamų priteisimo, Inspekcija pažymėjo, kad pats pareiškėjas veikė nesąžiningai, taip pat abejotini ir nepagrįsti planai vystyti veiklą nuomojant nekilnojamąjį turtą, patirtį maitinimo ir apgyvendinimo veikloje turinčiam juridiniam asmeniui. Vienintelės Pastato nuomos sutarties sudarymas 2021 m. spalio 19 d., t. y. po to, kai statinių statyba buvo pripažinta neteisėta ir nustatyti įpareigojimai dėl jos šalinimo (prieštaraujant imperatyvioms teisės aktų nuostatoms), niekaip nepagrindžia pareiškėjo argumentų ir apskaičiavimo, kad per 10 metų jis būtų gavęs 1 444 379,68 Eur daugiau pajamų iš nurodomos veiklos.

10.6.       Inspekcija buvo aktyvi ir siekė, kad nebūtų sudarytos prielaidos žalai atsirasti ir kiek įmanoma greičiau būtų užkardyti neteisėti veiksmai. Prokuratūra 2006 metais kreipėsi į teismą, tačiau procesas užtruko dėl teisme priimtų nepalankių sprendimų, kuriuos teko ginčyti apeliacine tvarka, dėl užsitęsusio bylos teismingumo nustatymo, atsisakymo priimti ir nagrinėti tiek Inspekcijos, tiek prokuratūros pareiškimus motyvuojant praleistu terminu kreiptis į teismą. Pareiškėjas, žinodamas apie vykstančius procesus, veikė tik savo rizika, tęsė pradėtus statybos darbus, ne kartą kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir net panaikinimo, nepaisant to, kad teisminiai procesai buvo nepasibaigę, siekė statybos užbaigimo ir įteisinimo. Pareiškėjas negalėjo nesuvokti rizikos, kad administraciniai aktai, kurie priimti nesilaikant įstatymų, bus panaikinti, o pastatytus statinius teks nugriauti, ką patvirtino vėliau priimti teismų sprendimai. Pareiškėjas negalėjo tikėtis gauti pajamų ateityje iš nuomos ir tokių duomenų nepateikė, o sudaryta viena nuomos sutartis, kuri prieštarauja CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatai, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis būtinybę priteisti negautas pajamas. Taip pat šiuo atveju negalima teigti, kad pagrįstai tikėtasi gauti nurodomas pajamas esant tokiai situacijai, kai nuo 2005 metų buvo imtasi veiksmų įrodyti, jog statybai vykdyti priimti administraciniai aktai yra neteisėti, todėl pareiškėjas suvokė esamą riziką ir realiai tokių pajamų negalėjo tikėtis.

10.7.       Jeigu Detaliajam planui nebūtų buvę pritarta, jo derinimo procedūros nebūtų buvusios baigtos ir, atitinkamai nepatvirtinus Detaliojo plano, pareiškėjui priklausančiam sklypui nebūtų buvę nustatyti tokie parametrai jame esančio statinio padidinimui, dėl kurio pareiškėjas nusprendė imtis veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti statinio rekonstrukcijai. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie pradėtus procesus dėl Detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu, tačiau nepaisant to veiksmai, siekiant rekonstrukcijos, ir toliau buvo tęsiami. Pareiškėjas realiai nebūtų gavęs savo numatytų ir tikėtinų gauti pajamų, jeigu nebūtų buvę veiksmų, susijusių su Detaliojo plano patvirtinimu.

10.8.       Inspekcija nesutiko su prašoma priteisti neturtine žala, kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 500 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti taip pat nepagrįsta, be to, priežastiniu ryšiu ji nėra siejama su nurodytais neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų argumentus dėl suformuotos nuomonės apie Bendrovę, apsunkintą bendradarbiavimą su kontrahentais, apie sutrikdytą maitinimo ir apgyvendinimo veiklą.

10.9.       Pareiškėjo minima Detaliojo plano patikrinimo išvada Nr. 628, kuri galėjo būti išduota Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, nepateikta byloje kaip rašytinis įrodymas, taip pat ši patikrinimo išvada nėra pripažinta negaliojančia pareiškėjo nurodytais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, Panevėžio apygardos administracinis teismas ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė savarankiškų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų dėl pareiškėjo nurodytos išvados neteisėtumo pagrindų. Teismų priimti sprendimai dėl administracinių aktų panaikinimo negali būti laikomi kaip tiesiogiai įrodantys neteisėtus valstybės veiksmus, kai minėtuose teismų sprendimuose nenustatytos aplinkybės turinčios prejudicinių faktų statusą. Be to, turėtų būti įvertinti ir paties pareiškėjo veiksmai, prisiimta rizika vykdant statybą net ir tuomet, kai buvo žinoma, jog yra pradėtas teisminis procesas dėl administracinių aktų, kurie leido vykdyti statybą, panaikinimo.

10.10.       Skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2021 m. gruodžio 27 d., nors apie žalą, susijusią su statinių statyba, sužinojo, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012, kuria buvo patvirtinta, kad yra naikinami Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos sprendimai. Taigi, nuo 2012 m. spalio 3 d. turi būti skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, net ir pasibaigus jo įvykdymo terminui – 2017 m. sausio 20 d., nesiėmė veiksmų jam įvykdyti. Šiuo atveju Inspekcija visomis teisėtomis administracinėmis ir procesinėmis priemonėmis siekė galutinio teismo sprendimo įvykdymo ir dėjo aktyvias pastangas spartinant vykdymo procesą, niekada nesutiko su jo sustabdymu ar vykdymo veiksmų atidėjimu ir, be kita ko, savo pareiškėjui skirtuose raštuose nuolat pabrėždavo, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas, jog jam nevykdyti nėra jokių teisinių pagrindų.

10.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AAD atsiliepime į skundą nurodė, kad:

12.1.       Pareiškėjo reikalaujamas žalos atlyginimas turi būti kildinamas ne iš turto rinkos vertės. Pareiškėjas patirtą žalą turėtų pagrįsti išlaidomis, kurias patyrė rekonstruodamas (statydamas) statinius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, jos dydžio nepagrindė teikiamais įrodymais. Nors pareiškėjas prie skundo pateikė sąskaitas faktūras už atliktus darbus, tačiau kartu su skundu teismui nepridėjo visų šių sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, o tai rodo pagrįstas abejones dėl pareiškėjo patirtos realios žalos dydžio. AAD vertinimu, pareiškėjo skunde nurodomi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie neatitaisomą žalą jo reputacijai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais apie paskleistą melagingą informaciją, kiek galbūt buvo netekta pajamų, atsakovų kaltė, priežastinis ryšys ir kt.

12.2.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisės akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, jog iš nugriautos dalies (377,37 kv. m) pastatų nuomos per 10 metų būtų gavęs 1 444 379,68 Eur, neįrodė, jog ši žala yra tikėtina ir reali. Pareiškėjas taip pat nepagrindė aplinkybių, kad negavo planuotų pajamų dėl kitos šalies – atsakovų, neteisėtų veiksmų padarinių. AAD vertinimu, šioje dalyje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas taip pat nėra pagrįstas, nes byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, būtų turėjęs (gavęs) pajamų CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

12.3.       Teismai sprendė, kad parengtas Detalusis planas prieštarauja Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos parko planavimo schemos (generalinio plano) patvirtinimo“ patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (toliau – ir KNNP apsaugos reglamentas) 25, 34, 38 punktų nuostatoms. Todėl Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintas detalusis planas buvo panaikintas. Tokio pobūdžio bylose teismai spręsdami dėl turtinės žalos atlyginimo konstatuoja tik Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) padarytus pažeidimus ir neteisėtus veiksmus priimant atitinkamus, vėliau teismų panaikintus administracinius aktus (sprendimus), kurių pagrindu pastatai buvo pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti.

12.4.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011, kuriuo pripažinta, kad Neringos savivaldybės institucijų ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai, nenustatė jokių AAD neteisėtų veiksmų, šių veiksmų nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo prašymas priteisti bet kokio dydžio žalą iš AAD, kaip valstybės atstovo, nenustačius konkrečių neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Erdvės norma“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Erdvės norma“ atsiliepime į skundą nurodė, kad teismo sprendimu panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2 ir kitus su Detaliuoju planu susijusius dokumentus, 2013 metais prasidėjo statytojo UAB „Robala“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos institucijų derybos dėl taikaus situacijos išsprendimo, tačiau bendras sutarimas nebuvo pasiektas. 1999 metais parengtas (duomenys neskelbtini) sklypų 1, 3, 5 teritorijos detalusis planas nepanaikintas. Todėl, panaikinus 2003 metų Detalųjį planą, sklypui galioja 1999 metų detaliajame plane numatyti reglamentai.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas (reorganizuotas į Regionų administracinį teismą) 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Robala“ skundą tenkino iš dalies: 1) kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažino Neringos savivaldybę, atstovaujamą Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Inspekcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, KPD, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, AAD, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; 2) priteisė pareiškėjui iš atsakovų proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį 2 788 617,63 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos – 1 115 447,05 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos – 418 292,64 Eur, KPD – 418 292,64 Eur, AAD – 418 292,64 Eur, Direkcijos – 418 292,64 Eur; 3) priteisė pareiškėjui iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 5 d., iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė; 5) priteisė pareiškėjui iš atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, 2 293 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, KPD, AAD, Direkcijos, iš kiekvieno atstovo po 859,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15.       Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas UAB „Robala“ 1997 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LP-71 įsigijo pastatą Svečių namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1997 m. rugsėjo 9 d. išnuomojo pareiškėjui UAB „Robala“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Neringa. Šioje nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vykdyti statinių rekonstrukciją pagal suderintą projektą („7. Statybos nuomojamame žemės sklype: Rekonstrukcija pagal suderintą projektą“). Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2 nuspręsta organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Parengtam detaliajam planui Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė detaliojo plano patikrinimo išvadą Nr. 628. Patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad parengtas detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, bei pasiūlyta detalųjį planą teikti tvirtinti. Be to, kad buvo išduota teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada Nr. 628, Žemės sklypo detalųjį planą suderino: Direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Neringos savivaldybės architektūros skyrius, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos PGT, ekspertinę išvadą pateikė prof. habil. dr. J. B. Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtino Detalųjį planą ir infrastruktūros plėtojimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2003 m. sausio 31 d. Neringos savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 68 statinių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintą detalųjį planą. Parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statiniams adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstruoti ir pertvarkyti. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų aktais (2006 m. liepos 14 d. aktu Nr. 09 ir 2007 m. spalio 30 d. aktu Nr. STN-347-(12.7)) statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, buvo pripažinti tinkamais naudoti, nukrypimų nuo techninio projekto, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas, nenustatyta.

16.       Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-492/2016) buvo nustatyta, jog Neringos savivaldybės valdybos 2002 vasario 1 d. sprendimu Nr. 2 nuspręsta organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtino teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalųjį planą, kuriuo buvo keičiamas žemės naudojimo būdas (iš rekreacinės paskirties į komercinę), numatyta rekonstruoti 1982 metais statytą kavinės pastatą, jame paliekant restoraną, poilsinės statinį rekonstruoti, didinant užstatymo plotą, blokuojant jį prie esamos kavinės pastato (poilsinė statyta 1976 metais), rekonstravus poilsinę, joje įrengti viešbutį. Parengtam detaliajam planui Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė detaliojo plano patikrinimo išvadą Nr. 628. Žemės sklypo detalųjį planą suderino Direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Neringos savivaldybės architektūros skyrius, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos PGT, ekspertinę išvadą pateikė prof. habil. dr. J. B. Neringos savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, Restorano ir Svečių namų rekonstrukcijai. Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudaryta komisija 2006 m. liepos 14 d. priėmė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 09. Taip pat Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudaryta komisija 2007 m. spalio 30 d. priėmė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-347-(12.7). Šie veiksmai įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 buvo pripažinti pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalies ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 ir 20 straipsnių reikalavimus ir kt.

17.       Teismas akcentavo, kad minėtose bylose ir šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovų neteisėti veiksmai yra nustatyti.

18.       Teismas nurodė, kad:

19.1.       Atsakovas Neringos savivaldybė, priimdama minėtus neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje, netinkamai vykdė jai pavestas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9, 11 ir 13 punktuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, neatsižvelgė į tai, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. Atsakovas Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti, kad jos priimami sprendimai dėl planavimo sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, ginčo statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, techninio projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai, todėl pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti vykdomas padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas.

19.2.       Detaliojo teritorijų planavimo dokumento, sudariusio prielaidas neteisėtai statybai, patikrinimą atliko ir 2003 m. sausio 8 d. teigiamą patikrinimo išvadą Nr. 628, kad teritorijų planavimo dokumento projektas gali būti teikiamas tvirtinti, pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas, susijusias su teritorijų planavimu ir statybos valstybine priežiūra, perėmė Inspekcija. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama patikrinimą, nenustatė jokių Detaliojo plano neatitikimų įstatymų reikalavimams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Taigi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvada sudarė teisines sąlygas kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, kuris įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikintas, kaip prieštaraujantis įstatymams, todėl, teismo vertinimu, Inspekcija taip pat pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti vykdomas padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas.

19.3.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio teises ir pareigas perėmė AAD, nepaisydamas to, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, vis tiek suderino nagrinėjamos teritorijos Detalųjį planą, kurio teisėtumas buvo nuginčytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011. KNNP planavimo schema buvo patvirtintas, teritorijų planavimo dokumentų registre registruotas pagal galiojančius teisės aktus ir išduotas planavimo sąlygas (detaliajam planui rengti) ginčo santykiuose privalomas taikyti teritorijų planavimo dokumentas. Taigi, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai pritariant ginčo Detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant šios institucijos išduotomis planavimo sąlygomis, taip pat užtraukia minėtos institucijos atsakomybę.

19.4.       Žemės sklypas patenka į saugomą KNNP teritoriją. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punktu, Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) (KNNP planavimo schemą), o pagal šių nuostatų 16 punktą, Direkcija atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla nacionaliniame parke atitiktų nustatytąjį nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimą, turi kitų teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju Direkcija, derindama Detalųjį planą, taip pat pritarė Detaliojo plano sprendiniams, nors pritardama ir nurodė, kad reikia atsižvelgti į prof. habil. dr. J. B. ekspertinę išvadą. Tokiu būdu Direkcija neužtikrino, kad jos sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, o veikla, susijusi su teritorijų planavimu ir statinių statyba KNNP teritorijoje, būtų vykdoma griežtai laikantis KNNP planavimo schemos sprendinių. Taigi teisės aktais jai nustatytas pareigas Direkcija taip pat vykdė netinkamai.

19.5.       Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda suderino Detalųjį planą. Tokiu būdu Kultūros vertybių apsaugos departamento, kurio teises ir pareigas perėmė KPD, veiksmai pritariant ginčo Detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai, suponuoja išvadą, kad KPD taip pat laikytinas atsakingu asmeniu (institucija), kurios lėšomis turi būti dengiamos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (griovimo) išlaidos.

19.       Pasisakydamas dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovų argumentų, kad vien dalyvavimas Detaliojo plano derinimo procedūrose institucijų kaltės neužtraukia, teismas pažymėjo, kad kiekviena institucija veikia savo kompetencijos ribose, atitinkamai ir rengiant, derinant teritorijų planavimo dokumentus. Derinimo procedūra nėra savitikslė ir tik nuo pačių institucijų (jose dirbančių pareigūnų / tarnautojų) požiūrio priklauso, ar dalyvavimas šioje procedūroje bus formalus, ar ne. Būtent derinimo procedūros metu atsakingos institucijos ir turi patikrinti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, galiojančius aukštesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, kitų teisės aktų reikalavimus, ar įvykdytos planavimo sąlygos ir kt. Būtent kompetentingos institucijos turi pareigą savo veiklą vykdyti taip, kad jų veiksmai ir sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Net jeigu kompetentingos institucijos stokoja išteklių ar laiko teisėtiems sprendimams priimti, tokia situacija vertintina kaip valstybės klaida, o valstybės klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita.

20.       Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24, 30, 32 dalimis, teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas suponuoja, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą bei statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kad tik statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą, atsakovais dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, išdavę statybą leidžiantį dokumentą, bet ir subjektai, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

21.       Teismas vertino, kad visus galutinius sprendimus, kurių prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl statybos leidimo išdavimo ir kt.) priėmė atsakovo Neringos savivaldybės atstovai – Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija. Būtent šios institucijos turėjo užtikrinti jų išduodamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau, priimdamos minėtus aktus, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija (jos pareigūnai) pažeidė (nesilaikė) tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, kas tiesiogiai lėmė neteisėto leidimo išdavimą ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimą (tiesioginis priežastinis ryšys). Kiti teismo nustatytų kaltų asmenų veiksmai tik netiesiogiai lėmė neteisėtai išduoto statybos leidimo priėmimo procesą. Teismo vertinimu, jų veiksmai teismų prejudiciniais sprendimais panaikintų aktų priėmimą paveikė netiesiogiai ir mažesne dalimi (netiesioginis priežastinis ryšys).

22.       Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų atsakomybė yra dalinė: atitinkamai atsakovo Neringos savivaldybės kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, KPD, AAD, Direkcijos, kaltės dėl neteisėtai išduoto Statybos leidimo atsakomybės laipsnis sudaro po 15 procentų. Atsižvelgęs į nustatytą kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, teismas atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstė ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštą.

23.       Pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, kuriais jie prašė atleisti juos nuo civilinės atsakomybės arba pripažinti, jog tam tikra dalimi atsakomybė tenka ir pareiškėjui, kadangi pats pareiškėjas inicijavo ir finansavo Detaliojo plano parengimą bei patvirtinimą, sutiko su Detaliojo plano sprendiniais, vykdydamas komercinę veiklą, turėjo žinoti taikomą įstatyminį reguliavimą, prisidėjo prie neteisėtų administracinių aktų priėmimo, teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog teismai, kurie sprendė priimtų administracinių aktų panaikinimo ir jų pasekmių klausimus, būtų pasisakę tam tikrais pareiškėjo nesąžiningumo aspektais, kad minėtose bylose būtų nustatyta, jog pareiškėjas kokiais nors kitais veiksmais buvo prisidėjęs prie neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus (sąmoningai juos klaidinęs, siekęs neteisėtų tikslų ar pan.). Todėl, sprendžiant dėl kaltės ir atsakomybės laipsnio, minėtos aplinkybės vertintinos kaip neįrodytos ir taip pat nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjui priteistinos žalos dydį.

24.       Teismas vertino, kad atstovų argumentai, jog pareiškėjas, žinodamas apie vykstančius teisminius procesus, toliau savo rizika tęsė pradėtus statybos darbus ir siekė statybos užbaigimo bei įteisinimo, be to, ne kartą kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjui priteistinos turtinės žalos dydžio. Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad didžioji dalis statybos darbų buvo atlikta iki 2006 metų, o tai, jog statybos darbai buvo tęsiami teisėtai, patvirtina aplinkybė, jog 2006 m. birželio 14 d. ir 2007 m. spalio 30 d. buvo surašyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų aktai (2006 m. liepos 14 d. aktas Nr. 09 ir 2007 m. spalio 30 d. aktas Nr. STN-347-(12.7)). Be to, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, todėl kreipimasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo negali būti vertinamas kaip veikimas savo rizika tęsiant pradėtus statybos darbus.

25.       Dėl turtinės žalos, susijusios su turto netekimu, atlyginimo, teismas nurodė, kad:

26.1.       Pareiškėjas patirtai turtinei žalai pagrįsti be kitų rašytinių įrodymų pateikė teismo eksperto R. B. sudarytą Ekspertinio tyrimo aktą, kuris patvirtina, kad pareiškėjo turtinę žalą sudaro 2 778 695,63 Eur, kuri susideda iš nugriauto pastato – Svečių namų, rinkos vertės – 1 460 000 Eur, pastato – Restorano, nugriautos dalies rinkos vertės – 163 264,42 Eur, pastatų griovimo išlaidų – 31 369,25 Eur, pastato – Svečių namų, monolitinių pamatų griovimo išlaidų – 26 622,42 Eur, kiemo dangų atstatymo išlaidų – 12 397 Eur be PVM, VĮ Registrų centro paslaugų išlaidų – 488,76 Eur be PVM, padėties, buvusios iki 2004 m. gruodžio 27 d., atstatymo išlaidų – 21 724,68 Eur, negautų pajamų (negauto grynojo pelno) – 1 062 829,10 Eur.

26.2.       Dėl turtinės žalos dalies, kurią sudaro pastato – Svečių namų, vertė pareiškėjas paaiškino, kad jo nuosavybės teise turėtas pastatas – Svečių namai, vykdant teismo sprendimą, buvo nugriautas visiškai, ką įrodo UAB „Newsec valuations“ 2020 m. gruodžio 17 d. pažyma. Pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, Svečių namų rinkos vertė 2020 m. gruodžio 17 d. buvo 1 460 000 Eur. Taip pat į bylą pateikta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, sudaryta 2021 m. spalio 27 d., patvirtina, kad pastato – Restorano, rinkos vertė 2021 m. vasario 11 d. buvo 1 000 000 Eur. Kadangi Restorano bendras plotas iki nugriovimo buvo 232,20 kv. m, todėl Restorano vieno kvadratinio metro rinkos kaina 2021 m. vasario 11 d. buvo 4 306,63 Eur (1 000 000 Eur / 232,20 kv. m). Vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjas nugriovė Restorano dalį, kurią sudarė 37,91 kv. m, todėl nugriautos pastato dalies rinkos vertė buvo 163 264,42 Eur (37,91 kv. m × 4 306,63 Eur / kv. m).

26.3.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14; Grigaliūnienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42322/09; Puišys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 58166/18; ir kt.) patvirtina, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju turi būti kompensuota nugriauto turto rinkos vertė nuosavybės netekimo metu, o ne atliktų statybos darbų faktinės išlaidos, kaip atsakovų atstovai nurodo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į turtą prarado jį nugriovęs, o šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę į Svečių namus ir Restorano dalį iki 2021 m. balandžio 26 d., vadovaudamasis minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas konstatavo, jog pareiškėjui turi būti atlyginta statinių rinkos vertė, nustatyta jų faktinio nugriovimo (išregistravimo) momentu.

26.4.       Pareiškėjo į bylą pateikto Ekspertinio tyrimo akto teismas nevertino kaip eksperto išvados, atitinkančios ABTĮ 61 straipsnio reikalavimus, tačiau vertino kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtus nuostolius ir jų dydį. Be to, byloje jau konstatuota, jog civilinė atsakomybė atsakovams kyla iš delikto, o nuostoliai pareiškėjui atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmų organizuojant, rengiant, derinant planą, išduodant statybos leidimus ir aktais pripažįstant statinius tinkamais naudoti, ir šie administraciniai aktai dėl padarytų pažeidimų buvo panaikinti, tai sukūrė byloje sprendžiamus padarinius, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo turto objektui, kuris vėliau dėl jo ydingumo buvo išimtas iš šios apyvartos. Todėl, vadovaujantis minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjui turi būti kompensuota nugriauto turto rinkos vertė nuosavybės netekimo momentu, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, turi būti įvertinta atlikus turto vertinimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir Ekspertinio tyrimo aktas yra tinkami įrodymai patirtai žalai pagrįsti, todėl teismas atmetė atsakovo atstovų argumentus, kad pareiškėjo patirta žala turėtų būti paskaičiuota, atsižvelgiant į patirtas statybos darbų išlaidas, kurias pagrįstų pareiškėjo paimta paskola statybai, pareiškėjo pelno–nuostolio ataskaitos.

26.5.       Suformuotoje teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog prieštaravimai tarp Nekilnojamojo turto registre užfiksuoto masinio turto vertinimo ir individualaus turto vertinimo yra galimi, o tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi individualiu turto vertinimu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1271-516/2021; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1750-241/2020). Be to, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Atsakovas Neringos savivaldybė nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų nuginčijimo, taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų ar įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jų turiniu, todėl atsakovo abejones dėl turto vertinimo ataskaitų patikimumo teismas atmetė kaip nepagrįstas.

26.6.       Atsakovas Neringos savivaldybė prašė taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodydama, kad pareiškėjas, 2011–2018 metais eksploatuodamas ginčo pastatus, gavo 152 000 Eur grynojo pelno, todėl ši suma turėtų būti įskaityta į nuostolius. Pareiškėjas, atsikirsdamas į minėtą atsakovo argumentą, pateikė į bylą finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nuo 2006 metų iki 2020 metų patyrė 775 920,08 Eur nuostolių. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas per visą ginčo pastatų eksploatavimo laikotarpį negavo naudos, atsakovo argumentus dėl minėtos CK normos taikymo selektyviai išskyrus pelningus metus atmetė kaip nepagrįstus.

26.7.       Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti 1 623 264,42 Eur nuostoliai, susiję su turto netekimu (nugriauto pastato – Svečių namų, ir pastato – Restorano nugriautos dalies, rinkos vertė), yra pagrįsti ir įrodyti, todėl priteistini.

26.       Dėl griovimo išlaidų, padėties, buvusios iki 2004 m. gruodžio 27 d., atstatymo išlaidų, kitų išlaidų atlyginimo teismas nurodė, kad:

27.1.       Vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjas taip pat patyrė kitų tiesioginių nuostolių – pastatų (Svečių namų ir Restorano dalies) griovimo išlaidas, kurias patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai, kuriuos įvertinus matyti, kad pastatų griovimo išlaidos buvo 31 369,25 Eur, o pastato – Svečių namų, monolitinių pamatų griovimo darbai kainavo 26 622,42 Eur.

27.2.       Faktiškai atliktų griovimo darbų kiekiai yra nurodyti pareiškėjo pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 20210303-1 ir Nr. 20210409-1, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nors atsakovas ginčijo rangos sutartyje numatytus darbų įkainius, kaip viršijančius rinkos kainą, tačiau šiam argumentui pagrįsti pateikė tinklalapio www.infostatyba.lt, kuris priklauso UAB „Cotenders“, duomenis. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl skaičiuojamųjų kainų tvirtinimo“, yra patvirtinti tik UAB „Sistela“ parengtų kainų rinkiniai pagal patikslintą ir papildytą statybos resursų analogų nomenklatūrą ir 2001 m. sausio 1 d. rinkos kainų būklę, teismas darė išvadą, kad minėtame tinklalapyje pateikti duomenys negali patvirtinti, jog pareiškėjo sutarti įkainiai viršijo oficialią rinkos kainą. Atsakovų atstovai teismui nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų arba bent sukeltų pagrįstų abejonių dėl atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekio ar kainos, o šias patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikta už pareiškėjo apskaitos tvarkymą atsakingo asmens UAB „Baltic Research“ pateikta pažyma ir mokėjimo dokumentai, patvirtinantys Ekspertinio tyrimo akte nurodytų sąskaitų apmokėjimą, todėl teismas šias 57 991,67 Eur išlaidas vertino kaip pagrįstas, įrodytas ir priteistinas.

27.3.       Atsakovų atstovai nekėlė abejonių ir nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas galbūt statybines atliekas ne utilizavo, o kažkaip kitaip realizavo, gaudamas iš to pelną, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų atstovų argumentą, jog, nepateiktus utilizavimo dokumentų, pareiškėjas neįrodė patirtų griovimo išlaidų.

27.4.       Vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjas patyrė tiesioginių nuostolių, susijusių su Žemės sklypo sutvarkymu, t. y. kiemo dangų atstatymo išlaidas, kurios yra 12 397 Eur be PVM. Patirtas išlaidas pagrindžia į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys sąskaitų faktūrų apmokėjimą, Ekspertinio tyrimo akto 13 punktas, fotonuotraukos. Pareiškėjas į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas trinkelių aikštelės įrengimas (atstatymas), bei paaiškino, kad trinkelių aikštelė turėjo būti atstatyta po žemės sklype vykdytų griovimo darbų, sunkiosios statybinės technikos judėjimo žemės sklypu. Nugriauti pastatus nesugadinus aplink juos buvusios dangos buvo objektyviai neįmanoma, be to, turėjo būti atjungtos ir išardytos inžinerinės komunikacijos, kurios buvo po trinkelių danga (buvo ardomas vandentiekio vamzdynas, buitinių nuotekų vamzdynas, lietaus kanalizacija, elektros tinklai). Darbų sudėtingumą lėmė tai, kad Svečių namų pastate buvo įrengta nuotekų siurblinė, todėl vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus reikėjo atkasti ir išardyti, o vėliau vėl užkasti. Taigi, trinkelių aikštelės įrengimo (atstatymo) darbai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su teismo sprendimo vykdymu, nes atlikti statybos darbų išsaugant trinkelių grindinį nepažeistą buvo neįmanoma. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina šių darbų ryšį su teismo sprendimo vykdymu, o tai, kad 2021 m. balandžio 21 d. patikrinimo akto surašymo metu šie darbai nebuvo užbaigti, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui neturi būti atlygintos dėl jų atlikimo patirtos išlaidos, kurios patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, kad trinkelių aikštelė buvo ne naujas statinys, o anksčiau įrengtos aikštelės dangos atstatymas po sugadinimo vykdant statinių griovimo darbus, teismas atmetė atsakovo Neringos savivaldybės argumentą, kad dėl trinkelių aikštelės įrengimo turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas 12 397 Eur be PVM kiemo dangų atstatymo išlaidas vertino kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jas priteisė iš atsakovų.

27.5.       Vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjas privalėjo ne tik nugriauti Restorano dalį, bet ir likusią nenugriautą dalį atstatyti į padėtį, buvusią iki 2004 m. gruodžio 27 d. Todėl, nugriovus Restorano dalį, pastatytą pagal L. B. projektavimo firmos 1997 metais parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą, pareiškėjas privalėjo pastatyti (atstatyti) dalį lauko sienos bei atlikti kitus pastato apdailos ir inžinierinių tinklų (elektros) sutvarkymo darbus. Į bylą pateikto Ekspertinio tyrimo akto 15 punktas patvirtina, kad Restorano atstatymo (po jo dalies nugriovimo) į iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį išlaidos yra 21 724,68 Eur be PVM. Teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl priteistinos. Be to, Ekspertinio tyrimo akto 16 punktas ir banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas iš viso patyrė 488,76 Eur be PVM išlaidų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu – duomenų VĮ Registrų centre registravimu, todėl minėtos išlaidos taip pat priteistinos kaip žala.

27.6.       Pareiškėjas taip pat patyrė išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurias sudaro Ekspertinio tyrimo akto parengimo išlaidos – 7 260 Eur, 2021 m. spalio 27 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 1 210 Eur, UAB „Newsec valuationa“ 2020 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 1 452 Eur, iš viso – 9 922 Eur.

27.7.       CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Minėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, banko sąskaitos išrašai. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir į tai, kad minėtos išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais, teismas sprendė, jog jos priteistinos kaip žala.

27.       Dėl pareiškėjo negautų pajamų (negauto grynojo pelno) teismas nurodė, kad:

28.1.       Pareiškėjas paaiškino, kad, siekiant ateityje išnuomoti statinius, buvo atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbai pagal 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vykusių teisminių procesų, neapibrėžtumo dėl turto ateities bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjas iki 2021 metų negalėjo įgyvendinti užsibrėžtos optimalios verslo strategijos (išnuomoti turtą maksimizuojant gaunamą naudą), todėl buvo priverstas savo jėgomis vykdyti maitinimo ir apgyvendinimo verslą. Tik pasibaigus ilgai vykusiems procesams (įskaitant procesus vykdymo procese bei susijusius su taikos sutarties sudarymu) ir įvykdžius teismo sprendimą, pareiškėjas įgijo realią galimybę išnuomoti turimą turtą bei gauti didžiausią naudą. 2021 m. spalio 19 d. buvo pasirašyta Pastato nuomos sutartis. Išnuomoto turto (po Svečių namų ir Restorano dalies nugriovimo) plotas buvo 194,29 kv. m, o vykdant teismo sprendimą buvo nugriauta iš viso 377,37 kv. m patalpų. Ekspertinio tyrimo akte apskaičiuota, kad, jeigu pareiškėjas būtų išnuomojęs nugriautas patalpas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos Pastato nuomos sutartyje, įskaitant tokią pačią 1 kv. m bendrojo ploto nuomos kainą, tai pareiškėjas iš nugriautos dalies (377,37 kv. m) pastatų nuomos per 10 metų būtų gavęs 1 444 379,68 Eur daugiau pajamų (Ekspertinio tyrimo akto 22 p.). Kadangi nuostoliai yra netiesioginiai (negautas grynasis pelnas), juos nustatant turi būti įvertintos ne tik pajamos, bet ir išlaidos (sąnaudos). Įvertinus visas sąnaudas ir pelno mokesčio įtaką, Ekspertinio tyrimo akto 36 punkte apskaičiuota, kad pareiškėjo negautas grynasis pelnas yra 1 062 829,10 Eur.

28.2.       Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 2021 m. spalio 19 d. Pastato nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Miesto dviratis“, PVM sąskaita faktūra ir banko sąskaitos išrašas, kurie patvirtina, kad 2021 m. spalio 28 d. UAB „Miesto dviratis“ (kodas 303059900) sumokėjo 23 232 Eur (19 200 Eur + 4 032 Eur PVM) nuompinigių, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Neringos savivaldybės argumentus, kad į bylą nepateikti įrodymai dėl nuompinigių mokėjimo.

28.3.       Nors nesutikdamas su Ekspertinio tyrimo akte paskaičiuotu negautu grynuoju pelnu atsakovas nurodė, kad Ekspertinio tyrimo akte, planuojant sąnaudų dydį dešimčiai metų į priekį, sąnaudoms jau nebėra taikoma infliacijos korekcija, t. y. jos nėra didinamos, tačiau Ekspertinio tyrimo akte nurodytas prognozuojamas pareiškėjo sąnaudas sudaro nekilnojamojo turto mokestis, nusidėvėjimas, vadovo darbo užmokestis, pelno mokestis, buhalterinių paslaugų mokestis. Pareiškėjas paaiškino, kad vienintelės sąnaudos, kurioms hipotetiškai galėtų turėti įtakos infliacija, yra vadovo darbo užmokestis (10 procentų sąnaudų) ir mokėjimas už buhalterines paslaugas (4 procentai sąnaudų). Pareiškėjas nurodė, kad sutartys su vadovu ir buhalterines paslaugas teikiančia bendrove yra ilgalaikės, jų pakeitimui būtina abiejų sutarties šalių valia, pareiškėjas keisti jose numatyto darbo užmokesčio ir paslaugų kainos neketina, o visos kitos išlaidos (nusidėvėjimas, nekilnojamojo turto mokestis, pelno mokestis) nepriklauso nuo infliacijos. Atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus ir įvertinęs tai, kad infliacija galėtų būti taikoma tik 14 procentų sąnaudų, teismas atsakovo argumentus dėl infliacijos korekcijos atmetė kaip nepagrįstus. Be to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė pareiškėjo vykdoma veika, t. y. jis nebevykdo restorano-viešbučio veiklos, o tik užsiima nekilnojamojo turto nuoma, į ką atsižvelgta ir Ekspertinio tyrimo akte, vertinant pareiškėjo negautas pajamas, paskaičiuojant pareiškėjo metines sąnaudas, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atstovo argumentus, jog realios pareiškėjo metinės sąnaudos svyruoja nuo 200 000 Eur iki 300 000 Eur, o ekspertas ateinantiems 10 metų priskaičiuoja dešimt ir daugiau kartų mažesnes sąnaudas, ir tai patvirtina Ekspertinio tyrimo akto nepagrįstumą.

28.4.       Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą (CK 6.249 str. 1 d.) ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes dėl negautų pajamų, pareiškėjo prašymą priteisti 1 062 829,10 Eur negauto grynojo pelno teismas vertino kaip teisėtą ir pagrįstą.

28.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš žalos jo dalykinei reputacijai. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, jog dėl teismo įpareigojimo nugriauti statinius, apie ką buvo pranešta ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse, visuomenėje buvo kuriama nuomonė, kad pareiškėjas yra atsakingas dėl neteisėtos statybos darbų, kas apsunkino jo bendradarbiavimą su kontrahentais, vykdomą maitinimo ir apgyvendinimo veiklą, tačiau nepateikė jokių tokius argumentus galinčių patvirtinti įrodymų (atsisakymo bendradarbiauti, nutrauktų sutarčių ir pan.). Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas pateikė į bylą 2021 m. spalio 19 d. Pastato nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Miesto dviratis“, ir pats nurodė, kad pasikeitė pareiškėjo vykdoma veika, t. y. jis nebevykdo restorano-viešbučio veiklos, o tik užsiima nekilnojamojo turto nuoma, turtas jau yra išnuomotas 4 metams su galimybe nuomos sutartį pratęsti 3 metų laikotarpiui ir su galimybe pratęsti sutartį papildomam 3 metų laikotarpiui, pareiškėjo teiginius, kad pablogėjusi reputacija apsunkins jo veiklą ateityje, bendradarbiavimą su verslo partneriais ir valstybės bei savivaldybių institucijomis, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad net jei pareiškėjas ateityje vis dėlto nuspręstų tęsti restorano-viešbučio veiklą, praėjus ilgesniam laiko tarpui paskleista žiniasklaidos priemonėse informacija tampa ne tokia aktuali ir prieinama, todėl žala dalykinei reputacijai mažėja arba visai išnyksta. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.

29.       Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad atsakovai Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, KDP, AAD, Direkcijos, teismo prašo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas savo poziciją, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, iš esmės grindė tarp šalių vykusiomis derybomis dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. Atsižvelgęs į susidariusią faktinę situaciją, teismas palaikė pareiškėjo poziciją, kad nagrinėjamu atveju prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, kadangi iki 2021 m. sausio 27 d. vyriausybiniu lygiu buvo vykdomos derybos dėl sprendimo vykdymo taikos būdu, dėl ko iki galo nebuvo aišku dėl pareiškėjo galbūt patirtinos turtinės žalos dydžio. Atsižvelgęs tiek į subjektyvųjį, tiek į objektyvųjį sužinojimą apie pažeistas teises, bei į tai, kad pareiškėjas, sužinojęs, jog taikos procesai nebeįvyks ir jo teisės yra pažeistos, pareiškėjas pakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas teismine tvarka prisiteisti patirtą turtinę žalą, ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino taikymas pažeistų pareiškėjo teisę žalos atlyginimo klausimą spręsti teisme, todėl prašymo taikyti ieškinio senatį netenkino. Teismas pažymėjo, kad tai, jog vyriausybiniu lygiu vykusios derybos sudaro pagrindą spręsti, kad senaties terminas netaikytinas, atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. eA-1803-1062/2020, Nr. eA-666-602/2021).

30.       Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi bei administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2022 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31.       Dėl atsakovo atstovo Inspekcijos teismo posėdžio metu pateikto prašymo teismo sprendimo vykdymą atidėti metams, teismas atkreipė dėmesį, kad iš Inspekcijos priteistina ne visa pareiškėjo prašoma žala, o tik 15 procentų priteistinos žalos, be to, byloje nėra duomenų, kad Inspekcija nebūtų pajėgi įvykdyti tokio dydžio prievolę. Atsakovai, vadovaudamiesi atsakingo valdymo principu, būdami kvalifikuoti ir kompetentingi teisės klausimais, esant teisminei praktikai panašiose bylose ir bylai trunkant keletą metų, turėjo galimybę suplanuoti atitinkamų metų biudžetinių lėšų poreikius ir jų naudojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-968/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011; ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

32.       Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad:

33.1.       Pareiškėjas UAB „Robala“ prašė priteisti jam iš atsakovų 6 824,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už skundo bei papildomų paaiškinimų pateikimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pareiškėjas prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų 3 288 617,63 Eur žalos atlyginimo. Kadangi teismas skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 2 778 695,63 Eur žalos atlyginimą (patenkinta 84 procentai reikalavimo) pareiškėjui iš atsakovų proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį priteistina 5 732,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33.2.       Atsakovas Neringos savivaldybė prašė atlyginti 2 136,15 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimų į skundą parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybė turi Teisės skyrių, pagal Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V13-491 „Dėl Neringos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus veiklos nuostatus, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti savivaldybei, administracijai teisme, rengti bei teikti teismui ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, atsiliepimus į pareikštus ieškinius ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 p.). Neringos savivaldybė nepaaiškino, kodėl šioje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Taigi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatavo, jog atsakovo Neringos savivaldybės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

III.

33.       Pareiškėjas UAB „Robala“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – UAB „Robala“ skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 3 194,40 Eur advokato teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimą – 726 Eur, už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą – 2 468,40 Eur).

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

35.1.       Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, jog neteisėti atsakovų veiksmai padarė neatitaisomą žalą pareiškėjo reputacijai. Visuomenėje buvo kuriama nuomonė, kad pareiškėjas yra atsakingas dėl neteisėtos statybos darbų, kas apsunkino bendradarbiavimą su kontrahentais, maitinimo ir apgyvendinimo veiklos vykdymą. Net ir po teismo sprendimo įvykdymo viešojoje erdvėje likusi informacija apie statybas neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu ir jų pasekmių pašalinimą toliau daro neigiamą įtaką UAB „Robala“ reputacijai, apsunkinant veiklą ateityje, mažinant kontrahentų pasitikėjimą UAB „Robala“ ir potencialių verslo kontaktų paiešką, taip pat bendradarbiavimą su verslo partneriais ir valstybės bei savivaldybių institucijomis ateityje.

35.2.       2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašo 01:15:44–01:19:41 val.) pareiškėjo atstovas direktorius R. K. paaiškino faktines aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos patyrimu – Bendrovė apie 15 metų negalėjo vykdyti veiklos, negavo jokių kompensacijų, nes buvo tapusi valstybės neapsisprendimo kaip spręsti susidariusią problemą įkaite; viešojoje nuomonėje turto, dėl kurio statybą leidžiančių dokumentų buvo kilę ginčai, savininkai buvo laikomi „nusikaltėliais“, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo; klientai „Nidos Seklyčia“ nustojo rinktis kaip renginių vietą dėl viešai kuriamos blogos UAB „Robala“ reputacijos (nurodytas konkretus Vyriausybės kanceliarijos atšaukto aukšto rango politikų renginio atvejis); kiek užsakymų pareiškėjas prarado dėl žalos reputacijai, yra neįmanoma nurodyti, nes potencialūs klientai (renginių organizatoriai, institucijos) į UAB „Robala“ tiesiog nesikreipė.

35.3.       Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nustatydamas įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į tai, kad: pareiškėjas teikė maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, jo veikla yra pagrįsta trumpalaikiais užsakymais, todėl dažniausiai bendradarbiavimo nenutraukdavo, o kreipdavosi į kitus paslaugų teikėjus; išskyrus retas išimtis, klientai nėra linkę atvirai nurodyti (ypač – raštu) savo atsisakymo bendradarbiauti priežasčių, o tiesiog pasirenka kitą tiekėją (kitą vietą renginiui). Todėl įrodyti nurodytas faktines aplinkybes yra faktiškai neįmanoma.

35.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB „Robala“ skundą. Atsakovas taip pat prašo priteisti Neringos savivaldybei 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą – 1 264,45 Eur; už atsiliepimą į apeliacinius skundus – 1 034,55 Eur).

36.       Neringos savivaldybės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.       Pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės žalą priteisti solidariai ir nė vienos iš institucijų didesnės kaltės neįrodinėjo. Kitaip tariant, lygių dalių prezumpcijos byloje niekas nenuginčijo. Neringos savivaldybė laikosi pozicijos, kad atsakingų valstybės institucijų atlikti neteisėti veiksmai, t. y. Detaliojo plano sprendinių suderinimas kompetentingose institucijose, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos teigiamos išvados Detaliajam planui pateikimas, projektavimo sąlygų išdavimas, Nuolatinės statybų komisijos, į kurios sudėtį įėjo ir valstybinių institucijų atstovai, protokolinis sprendimas išduoti statybos leidimą, lygia dalimi lėmė neteisėtos statybos padarinius. Visos institucijos atlikto neteisėtus (kaltus) veiksmus, nes elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą savo veiksmais nesukelti kitam asmeniui žalos, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos priteisimo klausimą, negalėjo, nesant pareiškėjo prašymo ir nesant pateiktų jokių įrodymų bei nenuginčijus lygių dalių prezumpcijos, netaikyti tokios prezumpcijos ir Neringos savivaldybei nustatyti didesnį atsakomybės laipsnį – net 40 procentų.

37.2.       Tiek teritorijų planavimas dėl jame dalyvaujančių daugybės institucijų (o ne vien savivaldybės pareigūnų), tiek statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, susidedanti iš daugelio etapų, yra sudėtingi ir daugialypiai procesai, todėl teismo argumentas, kad galutinius sprendimus priėmė Neringos savivaldybės institucijos (pareigūnai), nėra ir negali būti tinkamas ir (ar) pakankamas argumentas sprendžiant dėl didesnio kaltės laipsnio. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vadinamasis alternatyviųjų priežasčių atvejis. Šiuo atveju vertintina, kad visi institucijų neteisėti veiksmai yra alternatyviuoju priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Kiekvienos institucijos neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau objektyviai nustatyti, kokia konkrečia dalimi ir apimtimi, kurios institucijos veiksmas lėmė neteisėtos statybos padarinius (žalą), neįmanoma. Atitinkamai tokio pobūdžio bylose turi būti vadovaujamasi lygių dalių prezumpcija ir konstatuojama, kad kaltais pripažinti asmenys atsako lygiomis dalimis.

37.3.       Kadangi sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę ir veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.), pirmosios instancijos teismas būtent šioje byloje, kurioje nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas, turėjo vertinti bei spręsti, ar kokie nors pareiškėjo veiksmai padėjo žalai padidėti ir atsirasti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai neabejotinai turėjo įtakos žalai atsirasti. Pirma, Detaliojo plano rengimo iniciatorius ir finansuotojas buvo pats pareiškėjas UAB „Robala“. Antra, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 pateiktus išaiškinimus, manytina, kad pareiškėjui, vykdant ūkinę komercinę (investicinę) veiklą, kaip profesionalui, buvo taikytini didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Pareiškėjas, inicijuodamas Detaliojo plano rengimą, kuriuo siekiama pakeisti ginčo Žemės sklypo naudojimo būdą – iš rekreacinės į komercinę teritoriją viešbučiui su restoranu statyti, įrengti ir eksploatuoti, taip pat vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas veiksmas. Trečia, buvusi UAB „Robala“ direktorė I. B. raštu Neringos miesto savivaldybei pateikė savo sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais (be kita ko, ir dėl to, kad bus rekonstruojamas pagalbinis statinys, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą). Ketvirta, į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „Robala“ buvusi direktorė I. B. nuo 2000 metų buvo Neringos savivaldybės tarybos narė, ji nuo svarstomo klausimo dėl Detaliojo plano tvirtinimo nenusišalino ir kaip tarybos narė balsavo „už“ Detaliojo plano patvirtinimą. Penkta, techninį projektą, kurį parengė UAB „Edvės forma“ ir kuriame buvo numatyti rekonstrukcijos (kuri teismų buvo įvertinta kaip nauja statyba) sprendiniai ir pagal kurį buvo išduotas vėliau neteisėtu pripažintas statybų leidimas, buvo suderintas ir patvirtintas UAB „Robala“ vadovės, kaip projekto užsakovės. Šešta, Pripažinimo tinkamais naudoti aktus, dėl kurių neteisėtumo pareiškėjas kildina savo žalą, pasirašė ir tuometinė UAB „Robala“ direktorė I. B., nors Direkcija pateikė rašytinius įrodymus, kad dar 2007 m. spalio 9 d. raštu Nr. S1-(1.13/2)-883 informavo pareiškėją, jog toks aktas negali būti pasirašomas. Septinta, jau esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pareiškėjas ilgą laiką statinių negriovė, o žalos dydis didėjo – vien dėl infliacijos išaugo tiek pačių statinių vertė, kurią pareiškėjas prašo kompensuoti, bei išaugo statybos darbų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, kainos. Aštunta, CK 6.249 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius. Devinta, teismui buvo pateikti pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentai – pelno (nuostolių) ataskaitos už 10 metų laikotarpį nuo 2011 metų iki 2021 metų, kurie įrodė ir patvirtino pareiškėjo gautą pelną (naudą) vykdant veiklą – eksploatuojant neteisėtų statybų metu pastatytus statinius. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad nuo 2011 metų iki 2018 metų (imtinai) pareiškėjas gavo 152 295 Eur grynojo pelno. Dešimta, atsakovas nesutinka su argumentu, kad žalos dydis negali būti mažinamas gautu grynuoju pelnu, nes kitais laikotarpiais pareiškėjas patyrė nuostolių. Nepelningą veiklą galėjo lemti išimtinai nuo pareiškėjo priklausantys veiksniai (netinkamas verslo organizavimas, netinkami vadybiniai sprendimai ir pan.), tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neteisėtos statybos statinius eksploatavo ir tam tikru laikotarpiu iš tokios veiklos gavo grynąjį pelną (152 295 Eur), o tai yra nauda, kuria turi būti mažinama nuostolių suma.

37.4.       Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas turėjo įvertinti pareiškėjo paaiškinimus dėl statyboms paimtos paskolos, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis dėl nurašyto turto vertės bei ekspertinio tyrimo išvadas dėl turto sukūrimo vertės, o ne remtis pavieniu dokumentu – turto vertinimo ataskaitomis. Pareiškėjas nurodė, kad Svečių namus jis įsigijo 1997 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau šios sutarties nepateikė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokias tiesiogines išlaidas patyrė nuo 2004 m. gruodžio 27 d. Statybos leidimo gavimo iki 2006 m. liepos 14 d. (pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvo paėmęs 2 mln. litų dydžio (t. y. 579 240 Eur) paskolą statybos darbams. Būtent ši suma yra tiesioginės išlaidos (nuostoliai), kurias pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų veiksmų – statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir vykdytų statybos darbų. Byloje esantys duomenys dėl ginčo statinių rinkos vertės nėra nuoseklūs, patikimi ir vienareikšmiški, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo, remdamasis vien turto vertinimo ataskaitomis, kurios akivaizdžiai parengtos nesivadovaujant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika, nes parinktas netinkamas vertinimo metodas ir parinkti netinkami palyginamieji objektai. Byloje esant neišsamiems ir prieštaringiems duomenims apie ginčo statinių vertę (žalos dydį), teismas turėjo pareigą skirti byloje ekspertizę, kad būtų tiksliai nustatytas žalos dydis – ginčo statinių vertė tai datai, kada statiniai turėjo būti nugriauti pagal priimtus teismų sprendimus, tokią statinių vertę apskaičiuojant sąnaudų (kaštų) metodu (ABTĮ 61 str.). Šie procesiniai pažeidimai, susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymu, įrodymų tyrimu, lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

37.5.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas griovimo išlaidas ir teigdamas, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių išlaidų pagrįstumą, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų išdėstytų argumentų, kad byloje buvo pateiktas 2021 m. kovo 3 d. atliktų darbų aktas, kuriame analogiški darbai ir analogiški darbų kiekiai (kaip buvo nurodyta lokalinėje sąmatoje) tapo įkainoti didesniais įkainiais ir pastatų griovimo darbai pabrango iki 31 369,25 Eur, nors rangos sutarties kaina buvo fiksuota – 25 319,25 Eur. Tam, kad nustatyti, kokie tikrieji darbų kiekiai pagal sutartį buvo atlikti objekte vykdant griovimo darbus ir ar pateikiant priedą Nr. 2 nėra dubliuojami ardymo darbai (nes sutartimi tokie darbai ir jų kaina nebuvo numatyta), Neringos savivaldybė bylos nagrinėjimo metu teismo prašė, vadovaujantis paties pareiškėjo pateiktos rangos sutarties priedu Nr. 1, išreikalauti iš UAB „Robala“, o šiai neturint tokių duomenų, išreikalauti iš rangovo UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atliekų išvežimo utilizuoti pažymas vykdant 2021 m. vasario 1 d. sutartį Nr. GSC21/02/01. Tačiau teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo šių duomenų, o pareiškėjas jų į bylą nepateikė. Tokių duomenų nepateikimas leidžia daryti prielaidas, kad faktiniai darbų kiekiai galbūt skyrėsi nuo aktuose užfiksuoto kiekio, dėl ko žalos suma yra nepagrįstai didinama.

37.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 12 397 Eur be PVM už kiemo aikštelės atstatymo darbus. Pareiškėjas tokį savo reikalavimą grindė 2021 m. gegužės 11 d. statybos darbų subrangos sutartimi, sudaryta su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“, kuria rangovas įsipareigojo atlikti kiemo dangų atstatymo darbus Žemės sklype už 14 868,48 Eur. Tačiau kiemo dangų atstatymas nėra susijęs su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo vykdymu, šiuo sprendimu teismas buvo tik įpareigojęs sutvarkyti statybvietę po griautinais svečių namais. Kiemo aikštelės įrengimo (atstatymo) darbai pagal 2021 m. gegužės 11 d. rangos sutartį yra pareiškėjo laisva valia priimtas sprendimas pagerinti nuomojamą Žemės sklypą. Be to, pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, kokia buvo kiemo danga iki neteisėtų statybų pradžios. Taigi, nesant duomenų apie kiemo aikštelės būklę iki neteisėtos statybos pradžios, nesant duomenų, kokie buvo padaryti kiemo aikštelės sugadinimai vykdant teismo sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo įvykdymo faktas užfiksuotas dar 2021 m. balandžio 26 d., o pareiškėjo sutartis dėl kiemo aikštelės atstatymo sudaryta 2021 m. gegužės 11 d., darytina išvada, kad 12 397 Eur išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais, todėl negalėjo būti priteistos.

37.7.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priteisus tariamai pareiškėjo negautas pajamas (daugiau nei 1 mln. Eur), yra ne atkuriama padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo, tačiau pagerinama pareiškėjo finansinė padėtis, priteisiant pajamas, kurių realiai jis nei neplanavo, nei ketino gauti, nes apie tokias planuojamas gauti pajamas pareiškėjas neįrodė jokiais dokumentais. Pareiškėjui į bylą nepateikus duomenų, kad prieš pradedant neteisėtas statybas pareiškėjas vertėsi nekilnojamojo turto nuoma, nepateikus duomenų, kad po statybų užbaigimo, jis tarėsi su kokiais nors verslo partneriais dėl patalpų nuomos, skundo argumentai dėl negautų pajamų priteisimo vertintini tik kaip pareiškėjo prielaidos ir hipotetiniai teiginiai, todėl teismas turėjo juos atmesti.

37.8.       Ekspertinis tyrimas, kuriuo teismas rėmėsi, priimdamas sprendimą ir priteisdamas pareiškėjui net 1 062 829,10 Eur grynojo pelno, kaip negautas pajamas, neįrodo pareiškėjo negautų pajamų realumo. Toks byloje rašytinis įrodymas galėtų tik patvirtinti negautų pajamų dydį, bet ne patį negautų pajamų realumo faktą. Vien negautų pajamų dydžio įrodymas (hipotetinis apskaičiavimas), neįrodant, kad tokias pajamas pareiškėjas planavo gauti, nėra pagrindas teismui tokias neva negautas pajamas priteisti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2021 m. spalio 19 d. Pastato nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Miesto dviratis“, kuri neva realiai yra vykdoma (nors į bylą pateiktas tik vienas mokėjimas pagal sutartį). Tačiau pats nuomos sutarties sudarymo faktas 2021 metais savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo realių planų pastatų kompleksą išnuomoti anksčiau, t. y. iki 2021 metų. Į bylą tokie duomenys nėra pateikti, taip pat nėra duomenų, kad būtų tartasi nuomoti patalpas tokiomis pat sąlygomis (už tokią pačią kainą ir pan.). Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų atradęs nuomininkus, pajėgius ir norinčius vykdyti veiklą pareiškėjo pastatų komplekse bei galinčius mokėti pareiškėjo norimas gauti nuomos pajamas.

37.9.       Abejotini pareiškėjo teiginiai, kad dėl teisminių procesų jis negalėjo nuomoti patalpų ir gauti pajamų. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad 2010 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo sudaręs nuomos sutartį su UAB „Armataga“. Nors atsakovas Neringos savivaldybė prašė išreikalauti šią ir kitas sutartis (susitarimus ar pan.), kurių pagrindu pareiškėjas išnuomojo, perleido valdyti ar kitaip perdavė naudotis tretiesiems asmenims už atlygį nugriautus statinius nuo 2006 metų iki 2021 metų, tokių duomenų teismas neišreikalavo ir pareiškėjas jų nepateikė. Visgi nuomos sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad pareiškėjas vykdė tiek restoranų veiklą, tiek nuomojo patalpas. Pareiškėjas vykdė veiklą be apribojimų, todėl nėra jokių pagrįstų argumentų, įrodančių, kad jo nuostolius sudaro ir negautos pajamos iš nuomos.

37.10.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė negautas pajamas už 10 metų laikotarpį, kai ieškinio senaties terminas žalai atlyginti yra tik 3 metai. Atsakovas byloje teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų už 7 metus. Tačiau teismas sprendime nepateikė jokių argumentų, kodėl šiam reikalavimui (dėl negautų pajamų) netaikytina ieškinio senatis ir kodėl pareiškėjas negalėjo anksčiau pareikšti tokio reikalavimo. Apie savo teisių pažeidimą (negalėjimą vykdyti nuomos veiklos), pareiškėjui turėjo būti žinoma ir suprantama nuo to momento, kai įsiteisėjo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad statybą leidžiantys dokumentai neteisėti ir panaikinami, t. y. po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, arba nuo tada, kai pareiškėjo turtui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 

37.11.       Neringos savivaldybė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams Neringos savivaldybei pareikšti, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Apie savo galbūt pažeistas teises pareiškėjas vėliausiai sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) 2016 m. sausio 20 d., kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas, įpareigojęs pareiškėją nugriauti svečių namus, konferencijų patalpą bei jungtis, sutvarkyti statybvietę. Tokį sprendimą pareiškėjas turėjo įvykdyti per vienerius metus, t. y. iki 2017 m. sausio 20 d. Sprendimas pareiškėjui išaiškintas 2018 m. balandžio 19 d. Vadinasi, pareiškėjui ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo prasidėjo 2017 m. sausio 21 d. ir baigėsi 2020 m. sausio 21 d., tačiau pareiškėjas į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 27 d., praleidęs ieškinio senaties terminą.

37.12.       Atsakovas nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad egzistuoja svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas atsakovo Neringos savivaldybės atžvilgiu. Atsakovas pažymi, kad Neringos savivaldybė jokių sprendimų dėl galimo taikaus ginčo sprendimo neinicijavo ir teismo nurodytuose veiksmuose nedalyvavo. Vykstant nurodytoms vyriausybinio lygmens deryboms Neringos savivaldybė niekada nebuvo pareiškusi, kad pripažįsta kokius nors pareiškėjo reikalavimus ar kad sutinka atlyginti žalą, dėl ko ieškinio senatis būtų nutrūkusi (CK 1.130 str. 2 d.). Be to, vykdymo procese taikos sutartį pareiškėjas būtų sudaręs tik su Inspekcija, o ne su Neringos savivaldybe. Atsakovo teigimu, visi argumentai dėl vyriausybinio lygmens derybų taikytini tik atsakovui Lietuvos valstybei, bet ne Neringos savivaldybei. Teismas niekaip nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl Neringos savivaldybei išimtinai dėl vyriausybinio lygmens derybų privaloma prisiimti pasekmes (išaugusį žalos dydį), teismui netaikant senaties.

37.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, taikant ieškinio senatį; jeigu ieškinio senatis nebūtų taikoma, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti; jei pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas arba pakeistas priteistos žalos dydis, atidėti sprendimo vykdymą 1 metams.

38.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl būtina, reikalinga keisti teismo suformuotą praktiką analogiškose žalos atlyginimo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020 ir kt.), kuriose žalos dydis nustatomas pagal pateiktus statinio statybos ir statybinių medžiagų kaštus, o jeigu tokių duomenų asmuo yra neišsaugojęs ar negali pateikti, tuomet gali būti atliekama ekspertizė statybinių medžiagų ir statybos darbų statybos metu buvusiems kaštams įvertinti. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė nugriautų statinių rinkos vertę, kadangi žalos atlyginimas turi atitikti ir gali būti siejamas su išlaidomis, patirtomis statinių statybai ir (ar) rekonstravimui, t. y. realiai patirtomis išlaidoms, o ne su šio turto rinkos verte.

39.2.       Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nelygino turto vertintojų apskaičiuotos Svečių namų bei Restorano rinkos kainos su Nekilnojamojo turto registre iki nugriovimo šių pastatų buvusia įregistruota verte, kuri skiriasi ir yra daug mažesnė už turto vertintojų nustatytą. Teismo posėdžio metu Neringos savivaldybės atstovė atkreipė teismo dėmesį (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:54:42 val.) į tai, kad statinių statybos kaštus galėtų pagrįsti įrodymai apie paimtą kreditą statinių statybai, o tai, kad tokius įrodymus pareiškėjas gali pateikti, patvirtina jo paties į bylą pateikti duomenys bei ekspertinės išvados 26 puslapyje esanti ilgalaikio turto kortelė, atspindinti įsigyto ilgalaikio turto duomenis. Teismas visumos šių įrodymų neišreikalavo bei esamų neanalizavo. Įrodymų neišreikalavimas ir (ar) neįvertinimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, t. y. netinkamo dydžio žalos nustatymui ir priteisimui iš atsakovų.

39.3.       Iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadų, kad žalos atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiamas pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes šiuo atveju žalos atlyginimui yra reikalinga pateikti statinių statybos išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius neteisėtos statybos leidimo pagrindu pastatytų statinių statybos kaštus. Tokie įrodymai byloje nepateikti, todėl ir priteisti žalą nebuvo teisinio pagrindo, kadangi ji nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pareiškėjui kompensuoti nugriauto turto rinkos vertę turto faktinio sunaikinimo metu, t. y. kai pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimą. Įvertinus statybos neteisėtumo nustatymo teismo sprendimu laiką, pareiškėjas negali ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti tokio daikto pardavimo kaštų 2021 metais, kadangi turtas jau nuo 2010 metų negalėjo būti disponavimo objektu. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad turto vertinimas yra sąlyginis, kadangi dėl vertinamo turto vyko ginčo procesai ir jis yra pripažintas pastatytu neteisėtai, todėl į visus šiuos vertinimo faktorius vertinimo metu turėjo būti atsižvelgta, tačiau tai nebuvo padaryta.

39.4.       Byloje pateiktose turto vertinimo ataskaitose nurodytas rinkos vertės nustatymas iškreipia tikrąją ginčo objektų vertę, į tai turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos dydį ir priimdamas sprendimą, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, todėl tai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Turto, kuris sukurtas neteisėtai, rinkos vertė negali būti lyginama su analogiško ir teisėtai sukurto turto verte, todėl laikytina, kad turto vertintojų pateiktas neteisėtai pastatytų statinių rinkos vertės įvertinimas yra sąlyginis ir neatitinkantis pačioje atskaitoje nustatytų sąlygų, tokie įrodymai negalėjo būti naudojami šioje byloje.

39.5.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė apie jų tinkamumą ir pagrįstumą, priešingai, pateikti įrodymai nepatvirtina realios turtinės žalos, susijusios su pastato statyba, taip pat yra nepakankami nustatyti statinio griovimo išlaidų pagrįstumą. Kadangi atlikus pastatų griovimo darbus turėjo likti tam tikra dalis statybinių medžiagų, kurios gali būti pakartotinai panaudojamos, šių medžiagų vertė turi būti atimta apskaičiuojant pareiškėjo patirtą žalą. Pareiškėjas byloje neteikė duomenų apie išvežtus statybinių medžiagų kiekius, taip pat nenurodė, kaip šios medžiagos buvo panaudotos (pvz., pakartotinai panaudotos statybiniame procese, parduotos ar kt.), o teismas nepareikalavo pateikti tokių duomenų, nors tai turi reikšmės vertinant prašomos priteisti žalos dydį.

39.6.       Inspekcija nesutinka, kad išlaidos dėl Žemės sklypo sutvarkymo priteistos pagrįstai, pirmiausia dėl to, kad tokio teismo įpareigojimo nebuvo. Bet to, 2021 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte Nr. 20210531-5 nurodoma, jog buvo ardoma sugadinta danga 280 kv. m, tiek pat sunaudota trinkelių ir išklota trinkelių danga, taip pat įrengta minkšta kiemo danga, kuri yra 207 kv. m. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai / pastabos: Aikštelė (k3) Plotas = 22,60 kv. m, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 23/12218 užfiksuoti kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys patvirtina, jog aikštelės (statybos metai – 1995), pažymėtos k3, plotas 22,60 kv. m. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog kiemo aikštelės plotas 22,60 kv. m, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir nusprendė priteisti pareiškėjui visas kiemo sutvarkymo išlaidas. Teismas neįvertino pateiktų minėtą žalą pagrindžiančių įrodymų prieštaringumo. Teismas nesiaiškino, kodėl į apskaičiuotą sumą yra įskaičiuota transportavimo paslauga, kuriai sąskaita faktūra serija TP Nr. 1749 išrašyta 2021 m. kovo 18 d., t. y. dar iki 2021 m. gegužės 11 d. statybos darbų subrangos sutarties Nr. GSC 21/05/11 dėl žemės sklypo sutvarkymo sudarymo. Teismas sprendė ir priteisė visą prašomą sumą, nepaisant esamų prieštaravimų, vadovaujantis tik pareiškėjo paaiškinimais, byloje neatlikus visapusiško ir išsamaus įrodymų vertinimo bei palyginimo.

39.7.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė žalą už Restorano atstatymą (po jo dalies nugriovimo) į iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį. Teismas, priteisdamas šias išlaidas, rėmėsi išimtinai Ekspertinio tyrimo akto 15 punktu, kuriame neva patvirtinama, kad Restorano atstatymo (po jo dalies nugriovimo) į iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį išlaidos yra 21 724,68 Eur be PVM. Tačiau, teismui vertinant žalos dydį, byloje turi būti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kaip apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, o vos keli mokėjimo kvitai ir pridedamas UAB „Robala“ pastato – Restorano, išlaidų žiniaraštis, Inspekcijos įsitikinimu, negali būti prilyginamas realiam mokėjimo atlikimui. Tai reiškia, kad nurodyta suma priteista be išlaidas patvirtinančių įrodymų. Taip pat, vertinant prašomos priteisti žalos realumą, turi būti pateikti įrodymai, detalizuojantys atliktus darbus, jų kiekį bei panaudotas statybines medžiagas. Dokumentai turi būti tokie, iš kurių būtų galima aiškiai identifikuoti statinį, lokaciją, atliktus darbus, jų kiekius, įkainius ir pan. Inspekcija su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad šioje dalyje visa pareikalauta žala priteista nepagrįstai ir neįvertinus įrodymų nepakankamumo.

39.8.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui negautas pajamas (negautą grynąjį pelną) – 1 062 829,10 Eur, kadangi jų pareiškėjas objektyviai negalėjo tikėtis gauti ateityje. Viena sudaryta nuomos sutartis, kuri prieštarauja CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatai, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis būtinybę priteisti negautas pajamas. Toks teismo aiškinimas prieštarauja ir vienam iš teisės principų, pagal kurį iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti lūkesčiai. Taip pat šiuo atveju nebuvo galima teigti, kad pagrįstai tikėtasi gauti nurodomas pajamas esant tokiai situacijai, kai nuo 2005 metų buvo imtasi veiksmų įrodyti, jog statybai vykdyti priimti administraciniai aktai yra neteisėti. Teismas priteisė nurodytą sumą nepaisant to, kad pareiškėjas suvokė esamą riziką ir realiai tokių pajamų negalėjo tikėtis. Pareiškėjas, kuris naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis, turėjo įvertinti teisminių ginčų perspektyvas ir suvokti, kad egzistuoja reali tikimybė, jog minėti administraciniai aktai dėl Detaliojo plano, taip pat statybos leidimas šiems statiniams statyti gali būti panaikinti. Be to, pats pareiškėjas pripažįsta, kad naudojosi neteisėtai pastatytais statiniais ir gavo naudą, kuri turėtų būti išskaičiuota. Teismas, siekdamas teisingai ir protingai išspręsti bylą, privalėjo šias aplinkybes įvertinti ir jomis vadovautis.

39.9.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Teismo nurodyta teismų praktika yra suformuota bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, o jose pateikiamas teisės aiškinimas siejamas su vertinimais tokių situacijų, kai su pareiškėju buvo konkrečiai deramasi dėl taikos sutarties sąlygų konkrečiam objektui įteisinti, be to, buvo parengtas taikos sutarties projektas. Priešingai, pareiškėjo atveju nevyko jokios realios derybos su juo sudaryti taikos sutartį dėl neteisėtai pastatytų statinių. Todėl nurodyta teisminė praktika nėra aktuali šios bylos kontekste. Teismas taip pat klaidingai interpretavo Inspekcijos 2017 m. vasario 17 d. rašte Nr. (2.34E)-2D-2035 pareiškėjui pateiktą informaciją, paminėdamas tik vieną sakinį. Inspekcija pažymi, kad jokiame rašte ar atsakyme ji nesutiko taikiai tartis su pareiškėju dėl teismo sprendimo įvykdymo kitokiu būdu, nei jame buvo nurodyta.

39.10.       Skundo dalis dėl statinių statybos, ką pareiškėjas įvardija žala dėl Svečių namų ir pastato – Restorano, nugriautos dalies rinkos verte 1 623 264,42 Eur sumai, yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Pareiškėjui jau 2012 m. spalio 3 d. buvo žinoma, kad ginčo statinių statyba negalima, statinys pripažintas teisiškai niekiniu, tačiau, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, pareiškėjas reikalavimo atlyginti statinių statybos išlaidas nereiškė daugiau kaip 9 metus. Taip pat yra pagrindas bei Inspekcija prašo taikyti ieškinio senatį ir kitai pareiškėjo reikalavimo daliai, kadangi pareiškėjas teismo sprendimą turėjo įvykdyti iki 2017 m. sausio 20 d. Tai reiškia, kad jau tuomet turėjo būti atlikti neteisėtai pastatytos statybos griovimo, ardymo ir pertvarkymo veiksmai, atliktos visos vertinimo ekspertizės, jeigu tokias pareiškėjas laikė reikalingomis. Be to, neteisėtai pastatytų statinių griovimo išlaidų dydis turėtų būti nustatytas pagal nuo 2016 metų iki 2017 m. sausio 20 d. rinkoje buvusias tokių darbų atlikimo kainas, o ne pagal 2020–2021 metais pakitusius ir ženkliai padidėjusius darbų įkainius bei dvigubai ar net trigubai pabrangus statybinėms medžiagoms.

39.11.       Inspekcija prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą, vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 22 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu ginčo nagrinėjimo metu neaišku, ar valstybė turės finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti nedelsdama, taip pat jeigu teismo sprendimui įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, įgaliotas atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsniu, turi prašyti teismo tokio teismo sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti dalimis. Inspekcija atsiliepime nurodė viešai prieinamus duomenis, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginiame veiklos plane iš valstybės biudžeto asignavimų priemonei Nr. 01-02-01 pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir apmokėti išlaidas, susijusias su Lietuvos Respublikos interesais tarptautiniuose arbitražo teismuose 2022 metais yra numatyta iš viso 462 000 Eur. Bendra numatyta suma žalos atlyginimui pagal priimtus sprendimus yra mažesnė už vienoje byloje prašomos priteisti žalos dydį, todėl pagrįstai buvo prašoma, patenkinus pareiškėjo reikalavimus, atidėti sprendimo įvykdymą 1 metams.

39.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KPD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl KPD atmesti arba sumažinti KPD teismo sprendime nustatytą atsakomybės procentinį laipsnį.

40.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KPD apeliaciniame skunde nurodo, kad ankstesnėse bylose teismai KPD tarnautojų veiksmuose tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimų nenustatė. Todėl šioje byloje turėjo būti atskirai įrodyti KPD neteisėti veiksmai ir kitos atsakomybės sąlygos, kadangi tam tikrų administracinių sprendimų panaikinimas savaime nereiškia atitinkamų institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas teismų praktika, visų valstybės institucijų atsakomybę įvertino kolektyvinės lygiavos principu, t. y. kiekvienos institucijos atsakomybės laipsnį įvertino po 15 procentų. Teismas apsiribojo vien formaliu vertinimu, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardai suderinus Detalųjį planą KPD kaltės laipsnis yra 15 procentų, neatsižvelgiant į tai, kad nekilnojamajam kultūros paveldui, už kurio apsaugą jis yra atsakingas, žalos sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, nepadaryta. Teismas neįvertino, kad sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, niekada nebuvo ir nėra jokių Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų, jame esantys pastatai atsirado sovietmečiu (poilsio pastatas statytas 1976 metais, o restorano pastatas statytas 1982 metais). Teismas sprendime nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasis apskaičiavo 15 procentų, taikydamas dalinę atsakomybę. Teismas, taikydamas dalinę atsakomybę, padarė neobjektyvią ir nepagrįstą išvadą, kad KPD kaltės laipsnis sudaro net 15 procentų, nors yra akivaizdu, kad KPD Klaipėdos skyriaus formalus Detalaus plano derinimas nepažeidė paveldosaugos reikalavimų.

41.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Direkcija apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl atsakomybės laipsnio ir, iš naujo įvertinus Direkcijos atsakomybės laipsnį, jį sumažinti arba panaikinti, atitinkamai sumažinant arba panaikinant iš Direkcijos priteistinos atlygintinos žalos dydį; iš naujo įvertinti Inspekcijos atsakomybės laipsnį ir atitinkamai pagal tai paskirstyti atlygintinos žalos dydį; arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl civilinės atsakomybės laipsnio bei priteistos atlygintinos žalos dydžio ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

42.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Direkcija apeliaciniame skunde nurodo, kad:

43.1.       Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nemotyvavo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko kiekviena teritorijų planavimo procese dalyvavusi institucija (taip pat ir Direkcija) derindama ginčo teritorijos Detaliojo plano sprendinius, nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad Direkcija ėmėsi visų veiksmų išvengti žalos atsiradimo, ir dėl to nesprendė klausimo dėl Direkcijos atsakomybės laipsnio sumažinimo. Bylą nagrinėję teismai nurodytose bylose nevertino ir nenustatinėjo kiekvienos teritorijų planavimo procese dalyvavusios institucijos veiksmų teisėtumo. Byloje pateikti įrodymai, kad Direkcija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms ir žalai atsirasti, vertintini kaip atsakomybės laipsnį mažinanti aplinkybė, į kurią turėjo atsižvelgti teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

43.2.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepagrįstai mažą Inspekcijos atsakomybės laipsnį, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste svarbu paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021, kuriame teismas, aptardamas žalos atlyginimo priteisimo iš teritorijų planavimo procedūrose dalyvavusių institucijų klausimą, pažymėjo, kad atsakovais laikytini Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, todėl nurodyta žala pareiškėjui priteistina iš šių atsakovų. Tokia pozicija atitinka ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose taip pat buvo sprendžiami ginčai dėl reikalavimų atlyginti žalą, kildinamą iš <...> panaikintų administracinių aktų (sprendimų), pateiktus išaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020).

43.3.       Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Direkcijos 2007 m. spalio 9 d. raštą Nr. (S1-1.13/2)-883, kuriame buvo nurodyta, kad Detalusis planas parengtas prieštaraujant KNNP planavimo schemai, ne tik nesiėmė jokių veiksmų pateiktai informacijai patikrinti ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, bet ir pritarė Detaliojo plano sprendiniams ar statybą leidžiančio dokumento išdavimui, tokiu būdu neužkirsdama kelio teisės aktų pažeidimams ir galimos žalos atsiradimui. Tai suponuoja išvadą, kad Inspekcijos, perėmusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, atsakomybės laipsnis negali būti lygus Direkcijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir KPD atsakomybės laipsniui, o atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kompetencijas ir teises teritorijų planavimo procese yra didesnis.

43.       Pareiškėjas UAB „Robala“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo jų netenkinti.

44.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus nurodo, kad:

45.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo faktinėmis aplinkybėmis panašioje teisinėje situacijoje, pateiktus išaiškinimus.

45.2.       Detaliojo plano rengimo iniciavimas ir finansavimas yra reglamentuotas teisės aktais. Aplinkybė, kad asmuo, veikdamas pagal teisės aktų reikalavimus, teisėtai inicijavo ir, remdamasis Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, finansavo Detaliojo plano rengimą, nesudaro pagrindo a priori (iš anksto) teigti, kad tai šalina ar mažina atsakingų valstybės institucijų atsakomybę už priimamų sprendimų teisėtumą ar atsakomybę už neteisėtais veiksmais UAB „Robala“ padarytą žalą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad inicijuodamas Detaliojo plano rengimą ir (ar) jį finansuodamas, pareiškėjas veikė teisėtai, nėra įrodymų, kurie patvirtintų priešingai. Neringos savivaldybė pripažįsta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2 dėl detaliojo plano patvirtinimo buvo priimtas vienbalsiai, t. y. tuometinės UAB „Robala“ direktorės I. B. balsas nebuvo lemiamas. Todėl tarp I. B. balsavimo ir neteisėtų Neringos savivaldybės veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys. Be to, UAB „Robala“ negali būti finansiškai atsakinga (nukentėti finansiškai) dėl I. B., kaip savivaldybės gyventojų atstovės, balsavimo taryboje svarstomais klausimais. Juolab, kad balsavimas vyko ne darbo UAB „Robala“ vadovės pareigose valandomis ir ne vykdant UAB „Robala“ vadovo funkcijas.

45.3.       Priešingai, nei teigia atsakovas, Neringos savivaldybė buvo derybų dėl galimo taikaus teismo sprendimo iniciatorė ir aktyvi dalyvė, nes kartu su valstybės institucijomis ir pareiškėju buvo suinteresuota, kad teisinė situacija būtų išspręsta taikiu būdu ir būtų išvengta žalos atsiradimo bei pareigos ją atlyginti. Neringos savivaldybės argumentas, kad taikos derybose neva dalyvavo tik „valstybinės institucijos“, prieštarauja viešai Teisės aktų registre skelbiamam Ministro Pirmininko 2013 m. lapkričio 18 d. potvarkiui Nr. 327 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (2014 m. lapkričio 16 d. potvarkio Nr. 213 redakcija), kuriuo vienu iš darbo grupės narių buvo paskirtas Neringos meras Darius Jasaitis. Darbo grupė, kurioje dalyvavo Neringos meras Darius Jasaitis, pateikė taikaus situacijos išsprendimo kryptis, apimančias ir UAB „Robala“ situacijos išsprendimą, kurios buvo įgyvendinamos priimant atitinkamus Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės aktus pagal kompetenciją. Neringos meras Darius Jasaitis nuolat viešai skatino taikų UAB „Robala“ situacijos sprendimą.

45.4.       Padidėjusios nekilnojamojo turto kainos (kurios lėmė padidėjusias analogiško turto įsigijimo išlaidas) ir padidėjusios teismo sprendimo įvykdymo išlaidos nelėmė pagerėjusios pareiškėjo turtinės padėties. Žalos atlyginimas grindžiamas restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principu, kuris šiuo atveju reiškia, kad pareiškėjas negali nukentėti dėl infliacijos poveikio pareiškėjo išlaidoms vykdant teismo sprendimą ir galimybei įsigyti kitą analogišką turtą. 2011–2018 metais gautas 152 295 Eur grynasis pelnas yra žymiai mažesnis nei 2006–2020 metais patirtas nuostolis. Lentelės duomenys ir bylos medžiaga patvirtina, kad bendras 2006–2020 metų rezultatas yra – 775 920,08 Eur nuostolis, todėl Neringos savivaldybės reikalavimas priteistą žalos sumą mažinti 152 295 Eur grynojo pelno dydžiu yra visiškai nepagrįstas.

45.5.       Inspekcijos argumentai, kad neva sužinojęs apie reiškiamus ieškinius ar teikiamus skundus administraciniams teismams pareiškėjas turėjo nedelsiant sustabdyti darbus, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes nebuvo draudžiama tęsti statybos darbus, iki 2006 metų buvo atlikta didžioji dalis darbų, statinių statybą finansavo Danske bankas – buvo gauta 2 385 238,46 litų paskola, už kurią turėjo būti mokamos palūkanos.

45.6.       Apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, kad pareiškėjui priklauso tik teisė susigrąžinti į pastatus (Svečių namus ir Restorano dalį) investuotas lėšas, bet ne gauti visą pastatų rinkos vertės kompensaciją, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14; Puišys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 58166/18; Grigaliūnienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42322/09), inter alia (be kita ko) suformuotos bylose, kuriose Lietuva buvo pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnį. Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose Lietuvos valstybė laikėsi iš esmės analogiškos pozicijos, jog visos turto rinkos vertės priteisimas neva yra negalimas. Ši teisinė pozicija ne kartą buvo pripažinta prieštaraujančia Konvencijai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensacijos dydis paprastai turi būti skaičiuojamas pagal turto rinkos vertę nuosavybės teisės į jį praradimo (t. y. nugriovimo) dieną. Pareiškėjas nuosavybės teisę į turtą prarado jį nugriovęs. Šią aplinkybę inter alia patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę į Svečių namus iki 2021 m. balandžio 26 d. (analogiška situacija yra ir su nugriauta Restorano dalimi). Teismo sprendimas priteisti turto vertę, o ne tiesiogines turto sukūrimo išlaidas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/202117 išplėstinės teisėjų kolegijos išvadą, kad žalą patyrusiam asmeniui turi būti atlyginta žala, patirta dėl turto netekimo (praradimo), kurią administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 teismas nustatė pagal turto vertę, nurodytą jo pirkimo–pardavimo sutartyse.

45.7.       Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti UAB „Ober-Haus“ 2021 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir UAB „Newsec Valuations“ 2020 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitos duomenų patikimumu. Todėl Neringos savivaldybės subjektyvi nuomonė ir kritika UAB „Ober-Haus“ 2021 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai bei UAB „Newsec Valuations“ 2020 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitai negali sudaryti pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45.8.       Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, be kita ko, atestuotų nepriklausomų turto vertintojų turto vertinimo išvadas, į teismo ekspertų sąrašus įtraukto auditoriaus išvadą, kurie pagrindė žalos dydį. Nors ir turėjusi procesinę pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis rėmėsi (žalos dydį ir kt.), Neringos savivaldybė (kaip ir kiti apeliantai) pasirinko procesinę strategiją neteikti į bylą įrodymų savo pozicijai pagrįsti (pvz., kitos turto vertinimo ataskaitos), nereikalauti skirti teismo ekspertizę. Esant tokiai situacijai, Neringos savivaldybės teiginiai, neva teismas neįvykdė pareigos skirti byloje ekspertizę, nebuvo aktyvus, vertintini kaip nesąžiningas procesinis elgesys bei siekis perkelti teismui įrodinėjimo ir rungimosi su pareiškėju pareigą.

45.9.       Be deklaratyvių samprotavimų Neringos savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti 2021 m. kovo 3 d. atliktų darbų akte nurodyto kiekio ar jo įkainių atitikimu tikrovei ir rinkos kainoms. Faktinės 2021 m. vasario 1 d. rangos sutarties sudarymo aplinkybės nulėmė tai, kad 2021 m. vasario 1 d. rangos sutartyje buvo numatyta, jog „Galutinė darbų kaina numatoma darbų priėmimo akte – galutinai susumavus darbų apimtis“ (6 p.). Šios sutarties 6 punktas akivaizdžiai paneigia Neringos savivaldybės teiginius dėl tariamai rangos sutartyje numatytos „fiksuotos“ darbų kainos. Teismas nebuvo įpareigojęs UAB „Robala“ pateikti Neringos savivaldybės nurodytų rašytinių įrodymų, todėl UAB „Robala“ jokių teismo nustatytų įpareigojimų nepažeidė. Pareiškėjas į bylą pateikė sutartis, jų įvykdymą patvirtinančius aktus bei apmokėjimą už darbus pagrindžiančius įrodymus. Apeliantų siekis įrodinėjimo procesą nukreipti į faktinių aplinkybių, kiek statybinių atliekų ir medžiagų bei kokiu būdu buvo perdirbta ar utilizuota, aiškinimąsi nėra susijęs su nagrinėjama byla bei reikštų proceso vilkinimą. Apeliantai teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų arba bent jau sukeltų pagrįstą abejonę dėl rangovo ir užsakovo parašais patvirtintuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekio ar įkainių neteisingumo.

45.10.       Apeliantai nepagrįstai teigia, kad kiemo aikštelės atstatymas yra nesusijęs su teismo sprendimo vykdymu, o yra Žemės sklypo pagerinimas. Kiemo aikštelės atstatymas buvo vykdomas 2021 m. gegužės 11 d. su rangovu UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ sudarytos sutarties Nr. GSC 21/05/11 pagrindu. Šios sutarties 1 punkte apibrėžtas sutarties dalykas – „atlikti kiemo dangų atstatymo darbus adresu Neringa, (duomenys neskelbtini)“.

45.11.       Apeliaciniuose skunduose Neringos savivaldybė ir Inspekcija kelia subjektyvias prielaidas dėl tariamo negauto pelno nerealumo, tariamo Pastato nuomos sutarties nevykdymo iš UAB „Miesto dviratis“ pusės ir kt. Šios jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl negauto pelno priteisimo UAB „Robala“. Neringos savivaldybė nepagrįstai reikalauja „į ateitį“ taikyti ieškinio senatį negautoms pajamoms, t. y. priteisti žalą tik už 2021–2024 metus. Tokia Neringos savivaldybės pozicija neatitinka ieškinio senaties instituto esmės ir paskirties.

45.12.       Dėl ieškinio senaties pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta išsami faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo elgesiu ir visų šalių dalyvavimu taikiame ginčo sprendime, analizė. Teismo išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, išdėstytus 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021.

45.13.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėjas sutiktų svarstyti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, jeigu tai nereikštų pareiškėjo turtinių praradimų, t. y. būtų rastas visoms šalims priimtinas sąžiningas sprendimas.

45.       Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo UAB „Robala“ apeliacinį skundą atmesti; atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, apeliacinį skundą tenkinti; atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Direkcijos ir KPD, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakomybės laipsnio nustatymo, nustatant, kad visų atsakingų institucijų kaltės laipsnis yra vienodas. Atsakovas taip pat prašo priteisti Neringos savivaldybei apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46.       Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad:

47.1.       Pareiškėjas ne tik neįrodė žalos fakto (suprastėjusios dalykinės reputacijos), bet niekaip nepagrindė ir prašomos neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino ir nepagrindė, kokiais kriterijais remiantis jis reikalauja būtent 500 000 Eur neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. eA-1373-502/2021 jau yra suformavęs praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindų. Minėtoje byloje pareiškėjų neturtinės žalos reikalavimas taip pat buvo kildinamas iš neteisėtų statybų Neringoje, tačiau teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė tokius reikalavimus, nurodydamas, kad pareiškėjai neįrodė nei neturtinės žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio, nei juo labiau priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjų neigiamų išgyvenimų.

47.2.       Neringos savivaldybė sutinka su Inspekcijos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas sprendimu nepagrįstai pareiškėjui priteisė nugriautų statinių rinkos vertę 2021 metų kainomis pagal pareiškėjo pateiktas turto vertinimo ataskaitas; kad nepagrįstai buvo priteistos statinių griovimo išlaidos; kad nepagrįstai iš atsakovų buvo priteistos kiemo sutvarkymo išlaidos; kad Restorano atstatymo išlaidos (21 724,68 Eur be PVM) nėra tinkamai pagrįstos; kad pareiškėjui nepagrįstai buvo priteista net 1 062 829,10 Eur negauto grynojo pelno už 10 metų laikotarpį; kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą skundui paduoti; kad teismas nepagrįstai atsisakė atidėti sprendimo vykdymą, esant Inspekcijos prašymui.

47.3.       Neringos savivaldybė iš dalies sutinka su Direkcijos ir KPD apeliacinių skundų argumentais, kiek tai susiję su tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai neįvertino institucijos neteisėtų veiksmų ir netinkamai paskirstė atsakomybės laipsnį. Tačiau Neringos savivaldybė nesutinka su Direkcijos ir KPD apeliacinių skundų argumentais, kad Direkcijai ir KPD tenka mažesnis atsakomybės laipsnis (lyginant su kitomis institucijomis).

47.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo UAB „Robala“ apeliacinį skundą atmesti; tuo atveju, jeigu nebūtų taikyta ieškinio senatis, o žala priteista (ar sumažintas žalos dydis), netenkinti atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinio skundo dalies dėl kalės dydžio ir atsakomybės laipsnio sumažinimo; atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KPD ir Direkcijos, apeliacinių skundų netenkinti.

48.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad:

49.1.       Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, nepateikdamas jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytus argumentus dėl suformuotos neigiamos nuomonės apie Bendrovę, apsunkintą bendradarbiavimą su kontrahentais, apie sutrikdytą maitinimo ir apgyvendinimo veiklą. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir hipotetiniai, nenurodytas nei vienas argumentas, kokia atsakovo neteisėta veika priežastiniu ryšiu yra susijusi su pareiškėjo galbūt patirta neturtine žala, kaip ir kodėl sumažėjo pareiškėjo reputacija, prestižas ar pajamos. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už žiniasklaidoje galbūt skelbtą (neaišku, kokią) su UAB „Robala“ susijusią informaciją. Juolab, kad būtent pats pareiškėjas socialiniuose tinkluose viešino su minėta statyba susijusią informaciją, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti, kad už tai atsakytų kiti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą, kaip neįrodytą.

49.2.       Inspekcija pritaria Neringos savivaldybės apeliacinio skundo motyvams ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, dėl ko turėjo būti mažinama priteistina žala, dėl turtinės žalos, susijusios su turto netekimu, atlyginimo, dėl griovimo išlaidų ir padėties, buvusios iki 2004 m. gruodžio 27 d., atstatymo išlaidų, dėl negautų pajamų priteisimo. Inspekcija nesutinka su Neringos savivaldybės apeliacinio skundo dalimi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės dydžio nustatymo. Inspekcijos manymu, šioje byloje žala negali būti priteista dėl praleisto ieškinio senaties termino, taip pat dėl to, kad ši žala neįrodyta (tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad ieškiniui pareikšti pateikimo terminas yra nepraleistas ar galėtų būti atnaujintas).

49.3.       Kultūros vertybių apsaugos departamento veiksmai pritariant Detaliajam planui, kuris prieštaravo KNNP planavimo schemai ir buvo parengtas nesivadovaujant šios institucijos išduotomis planavimo sąlygomis, užtraukia minėtos institucijos atsakomybę, įskaitant pareigą apmokėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo (griovimo) išlaidas. Direkcija neužtikrino, kad jos sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, o veikla, susijusi su teritorijų planavimu ir statinių statyba KNNP teritorijoje, būtų vykdoma griežtai laikantis Direkcijos planavimo schemos sprendinių. Todėl Direkcijai tenka dalis atsakomybės už neteisėtą Detalųjį planą, o kartu ir pareiga atlyginti neteisėtos statybos, kurios vykdymo pagrindas pirmiausia buvo sukurtas šiuo Detaliuoju planu, likvidavimo išlaidas. Taigi, minėti juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją būdami atsakingais asmenimis už Detaliojo plano tinkamą suderinimą, t. y. privalantys patikrinti, suderinti, patvirtinti teritorijos detalųjį planą, atsako ir už teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimus, todėl teismas išsprendė šių asmenų kaltę bei nustatė žalai atlyginti taikytiną dydį.

49.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Direkcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo UAB „Robala“ apeliacinio skundo netenkinti, atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos ir KPD, apeliacinius skundus tenkinti.

50.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Direkcija atsiliepime į apeliacinius skundus palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, kuriais atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Direkcija nurodo, kad Neringos savivaldybės apeliacinio skundo dalis dėl solidariosios atsakomybės taikymo ir šios atsakomybės paskirstymo lygiomis dalimis Detaliojo plano derinimo procedūrose dalyvavusioms institucijoms yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Direkcija sutinka su Neringos savivaldybės apeliacinio skundo teiginiais dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir žalos mažinimo, ginčo statinių vertės nustatymo, ieškinio senaties taikymo. Direkcija pritaria Inspekcijos ir KPD apeliaciniuose skunduose nurodytiems argumentams.

51.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KPD atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Direkcijos, Inspekcijos, apeliacinius skundus tenkinti, o UAB „Robala“ apeliacinį skundą atmesti.

52.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas KPD atsiliepime į apeliacinius skundus sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovų apeliacinių skundų KPD nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka UAB „Robala“, o sprendžiant dėl atitinkamų valstybės valdžios institucijų (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo ir žalos atlyginimo negalima vadovautis prielaidomis ir abejonėmis bei lygiavos principu, būtina nustatyti kiekvieno atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių priežastinį ryšį, jį pagrindžiant neginčijamais duomenimis. Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime, nesivadovaudamas teismų praktika, pasirinko mažiausiai teismo pastangų reikalaujantį kelią ir visų valstybės institucijų atsakomybę įvertino kolektyvinės lygiavos principu, t. y. kiekvienos institucijos atsakomybės laipsnį įvertino po 15 procentų.

53.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AAD atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo UAB „Robala“ apeliacinį skundą atmesti, o sprendžiant atsakovų apeliacinių skundų pagrįstumą priimti procesinį sprendimą, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą.

54.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AAD atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad:

55.1.       Pareiškėjo teiginiai dėl neva patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir hipotetiniai. Vien pareiškėjo manymas, kad dėl žiniasklaidoje skelbtos informacijos kontrahentai pasirinko kitus paslaugų tiekėjus, nesudaro pagrindo teigti, jog taip ir buvo. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl neatitaisomos žalos pareiškėjo reputacijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip neįrodytą.

55.2.       Derinančios institucijos išnagrinėjo Detaliojo plano projektą bei pagal savo kompetenciją nustatė, kad vieni ar kiti sprendiniai prieštarauja / neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kadangi nebuvo nustatyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, AAD pritarė Detaliajam planui. Ne AAD kompetencija buvo tikrinti, ar ginčo pastatų architektūriniai sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemai. Detaliojo plano rengimui sąlygas išdavė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Planą pagal kompetenciją derino nurodytos institucijos bei Direkcija. AAD Detaliojo plano rengime dalyvavo iš dalies.

55.3.       Tokio pobūdžio bylose teismai, spręsdami dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuoja tik Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) padarytus pažeidimus ir neteisėtus veiksmus priimant atitinkamus, vėliau teismų panaikintus, administracinius aktus (sprendimus), kurių pagrindu pastatai buvo pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Šioje byloje labai svarbu nustatyti kaltus asmenis, taip pat nustatyti jų atsakomybės laipsnį, vadovaujantis dalinės civilinės atsakomybės individualizavimo principu.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

55.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtai priimtų administracinių aktų, tvirtinant teritorijų planavimo ir išduodant statybą leidžiantį dokumentus bei pripažįstant pastatus tinkamais naudoti, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjas prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 3 288 617,63 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro: nugriauto pastato – Svečių namų, rinkos vertė – 1 460 000 Eur; pastato – Restorano, nugriautos dalies rinkos vertė – 163 264,42 Eur; pastatų griovimo išlaidos – 31 369,25 Eur; pastato – Svečių namų, monolitinių pamatų griovimo išlaidos – 26 622,42 Eur; kiemo dangų atstatymo išlaidos – 12 397 Eur be PVM; VĮ Registrų centras paslaugų išlaidos – 488,76 Eur be PVM; padėties, buvusios iki 2004 m. gruodžio 27 d., atstatymo išlaidos – 21 724,68 Eur; negautos pajamos (negautas grynasis pelnas) – 1 062 829,10 Eur; 2021 m. spalio 26 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. A1860 parengimo išlaidos – 7 260 Eur; UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2021 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 1 210 Eur; UAB „Newsec Valuations“ 2020 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos – 1 452 Eur; neturtinė žala – 500 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

56.       Byloje, be kita ko, nustatytos šios ginčui reikšmingos aplinkybės:

57.1.       Pareiškėjas UAB „Robala“ 1997 m. sausio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LP-71 įsigijo pastatą – Svečių namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – Restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (tvora, plotas – 75,60 kv. m; aikštelė, plotas – 22,60 kv. m) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.

57.2.       1997 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemio ūkio veiklai sutartis Nr. 43, kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija 99 metams išnuomojo pareiškėjui ginčo Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Šioje nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vykdyti statinių rekonstrukciją pagal suderintą projektą („7. Statybos nuomojamame žemės sklype: Rekonstrukcija pagal suderintą projektą“; „11. Naudojamoje žemėje esančių pastatų, įrenginių, sodinių, kitų objektų tolesnio naudojimo sąlygos: Pastatų ir statinių statyba, rekonstrukcija ir eksploatavimas, atsižvelgiant į KNNP nuostatų ir Paminklotvarkinio režimo reikalavimus“).

57.3.       Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2 nuspręsta organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui.

57.4.       Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą Nr. 628, kurioje buvo konstatuota, kad parengtas Detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, bei pasiūlyta jį teikti tvirtinti.

57.5.       Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtino ginčo Žemės sklypo Detalųjį planą.

57.6.       Neringos savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 68 statinių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Detalųjį planą.

57.7.       Parengus projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinių – Restorano ir Svečių namų tarptautinio turizmo paslaugų centro (toliau – ir TTPC) „Seklyčia“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai.

57.8.       Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą dėl galbūt neteisėtų statybų ginčo Žemės sklype ir jų padarinių šalinimo.

57.9.       Iš byloje esančio VĮ Registrų centras 2021 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant UAB „Robala“ sudaryti sandorius, susijusius su turto (statinių), statomų Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, valdymu, naudojimu, disponavimu.

57.10.       Baigus statybos darbus, 2006 m. liepos 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 09 ir 2007 m. spalio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-347-(12.7) Restoranas ir Svečių namai buvo pripažinti tinkamais naudoti.

57.11.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 patenkino Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą:

1)                      panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“;

2)                      panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą TTPC, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa;

3)                      panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa;

4)                      pripažino negaliojančia 2003 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 21 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Robala“;

5)                      panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 13.6-2937 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. restorano ir svečių namų TTPC „Seklyčia“ 1-ojo etapo (duomenys neskelbtini), Neringoje, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 09;

6)                      panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-5645-(1.3) sudarytos komisijos 2007 m. spalio 30 d. svečių namų TTPC „Nidos seklyčia“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-347-(12.7);

7)                      įpareigojo UAB „Robala“ nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

8)                      įpareigojo UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą kavinę (t. y. Restoraną), pertvarkyti taip, kad jis atitiktų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y.: nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį.

57.12.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo įpareigojimo nugriauti Statybos leidimo pagrindu pastatytus statinius ir pertvarkyti Restoraną (7 ir 8 punktai) bei grąžino šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

57.13.       Ministro Pirmininko 2013 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. 327 „Dėl darbo grupės sudarymo“: (i) sudaryta darbo grupė inter alia problemoms, susijusioms su teismų sprendimų dėl statybų KNNP įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, spręsti, į kurią, be kita ko, įtraukti Inspekcijos, KPD, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT), Aplinkos ministerijos atstovai, o vėliau Ministro Pirmininko 2014 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr. 213 šios darbo grupės nariais taip pat buvo paskirti Neringos meras ir Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja; (ii) darbo grupei pavesta inter alia išnagrinėti problemas, susijusias su teismų sprendimų dėl statybų KNNP įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, parengti pasiūlymus dėl problemų sprendimo būdų ir juos pateikti iki 2014 m. vasario 21 d., tačiau Ministro Pirmininko 2014 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr. 213 šis terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 19 d.

57.14.       Nurodyta darbo grupė 2014 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. NV-4076 pateikė išvadas ir pasiūlymus, inter alia nurodant, kad: teisme nagrinėjama byla dėl statybų, vykdytų ginčo Žemės sklype, o bylai pasibaigus ir konstatavus, jog statiniai turi būti nugriauti ar pertvarkyti, patyrę žalą asmenys turės teisę kreiptis į teismą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo; tikslus žalos dydis bus nustatomas teisme nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį, tačiau tikėtina, kad žala, kurią savivaldybei ir valstybei gali tekti atlyginti, gali siekti nuo kelių iki keliolikos milijonų litų. Pažymoje, be kita ko, buvo siūloma: „Siekiant pakeisti šiuo metu susidariusią situaciją, susijusią su teismų sprendimų dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, KNNP įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, tikslinga pavesti kompetentingai institucijai – Aplinkos ministerijai – nagrinėti galimybes keisti teritorijų planavimo dokumentus (KNNP tvarkymo planą), kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų“.

57.15.       Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 panaikinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo įpareigojimo nugriauti Statybos leidimo pagrindu pastatytus statinius ir pertvarkyti Restoraną, tačiau nesant galimybės administracinei bylai nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme sudaryti trijų teisėjų kolegiją, byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 įpareigojo pareiškėją:

1)                      per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Statybos leidimo pagrindu: pastatą – Svečių namus (kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)), su pastatu – Svečių namais, sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 metais parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 metais parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 17,6 kv. m ploto informacijos centrą) ir sutvarkyti statybvietę;

2)                      nuosavybės teise priklausantį pastatą – Restoraną, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 metais parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B–C ir 6–7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini)) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L. B. projektavimo firmos 1997 metais parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį Inspekcija 1998 m. sausio 29 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 4-R.

57.16.       Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ buvo pritarta KNNP tvarkymo plano, kuriuo jis būtų tikslinamas, rengimo pradžiai.

57.17.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-492/2016 minėtas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 buvo paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo, taigi turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. sausio 20 d.

57.18.       Pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į VSTT dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.

57.19.       2016 m. balandžio 4 d. Inspekcijoje įvyko posėdis „Dėl pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Nidoje, pertvarkymo galimybių“, kuriame svarstytos ginčo pastatų pertvarkymo perspektyvos iš dalies įgyvendinant teismo sprendimą ir sudarant taikos sutartį. Iš šio posėdžio protokolo Nr. V5-11 matyti, kad buvo nutarta, jog UAB „Robala“ direktorius R. K. iki 2016 m. balandžio 11 d. informuos VSTT apie UAB „Robala“ akcininkų poziciją dėl pasiūlytų taikos sutarties sąlygų ir apie laiką, reikalingą projektiniams pasiūlymams parengti. Kaip paaiškino pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, VSTT pateikti reikalavimai nebuvo priimtini UAB „Robala“ visa apimtimi, todėl derybos vyko toliau.

57.20.       2016 m. lapkričio 2 d. VSTT direktorius, atsakydamas į UAB „Robala“ direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. el. laišką, priminė, kad teismo sprendimas dėl ginčo pastatų nugriovimo turi būti įvykdytas iki 2017 m. sausio 20 d., ir informavo, jog taikos sutarties sudarymas įmanomas tik Vyriausybei patvirtinus KNNP tvarkymo plano korektūrą.

57.21.       Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. sausio 11 d. rašte Nr. S-13-83, adresuotame UAB „Robala“, nurodyta, jog dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese turėtų tartis išieškotojas (Inspekcija) ir skolininkas (UAB „Robala“).

57.22.       Inspekcijos 2017 m. vasario 17 d. rašte Nr. (2.34E)-2D-2035, adresuotame UAB „Robala“, nurodyta, jog sąlygos taikos sutarčiai vykdymo procese nėra sudarytos, kol nėra užbaigtos KNNP tvarkymo plano koregavimo procedūros.

57.23.       Inspekcijos pateikto vykdomojo rašto pagrindu antstolė A. R. Ž. 2017 m. balandžio 26 d. surašė patvarkymą Nr. S-17-75-2901 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

57.24.       UAB „Robala“ kreipėsi į antstolę dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kol bus patvirtintas naujas KNNP tvarkymo planas ir atsiras galimybė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau 2017 m. birželio 9 d. antstolė surašė patvarkymą Nr. S-3320, kuriuo netenkino UAB „Robala“ prašymo ir nurodė, jog išieškotojas Inspekcija nesikreipė į antstolę dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, o UAB „Robala“, dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti teismo sprendimo, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

57.25.       UAB „Robala“ 2018 m. kovo 12 d. prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydama išaiškinti teismo sprendimą, nurodant, kieno lėšomis ginčo statiniai turėtų būti nugriauti. Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė išaiškinti priimtą teismo sprendimą, ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi palikta nepakeista.

57.26.       Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas naujas KNNP tvarkymo planas, kurio 9.2.1.7 punkte įtvirtinta, jog „sklype (duomenys neskelbtini) (Nida) sukuriamas tradicinis žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipas ir architektūrinė išraiška – pagrindinis pastatas ir priklausinys. Išardomos jungtys tarp statinių ir stiklinis priestatas (veranda)“.

57.27.       Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1080 redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

57.28.       Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (2.34)-2D-984 informavo pareiškėją, jog, be kita ko, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime išdėstytas nuostatas, neturi teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo siūlymui sudaryti taikos sutartį vykdymo procese dėl įsiteisėjusio ir vykdomo teismo sprendimo, taip pat atkreipė dėmesį, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra suėjęs. Iš esmės analogiška pozicija išdėstyta ir pareiškėjo atstovei advokatei adresuotame Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 27 d. rašte Nr. (63)-D8(E)-547.

57.29.       UAB „Robala“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 2020-A-08 dėl Svečių namų ir Restorano rekonstravimo projekto (statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas).

57.30.       UAB „Robala“ 2021 m. vasario 1 d. sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr. GSC 21/02/01 su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl pastato dalies ardymo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nugriauti Svečių namus bei jungtį tarp Svečių namų ir Restorano.

57.31.       Inspekcija 2021 m. balandžio 26 d. Teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. 4D-1787 patvirtino, kad teismo įpareigojimas pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 įvykdytas.

57.32.       UAB „Robala“ 2021 m. gegužės 11 d. sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr. GSC 21/05/11 su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl kiemo dangų atstatymo darbų adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.

57.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies:

1)                      kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažino Neringos savivaldybę, atstovaujamą Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Inspekcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, KPD, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, AAD, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų, Direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų;

2)                      priteisė pareiškėjui iš atsakovų proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį 2 788 617,63 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. visą pareiškėjo prašytą priteisti turtinės žalos sumą: iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos – 1 115 447,05 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos – 418 292,64 Eur, KPD – 418 292,64 Eur, AAD – 418 292,64 Eur, Direkcijos – 418 292,64 Eur;

3)                      priteisė pareiškėjui iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 5 d., iki visiško sprendimo įvykdymo;

4)                      kitą pareiškėjo skundo dalį, t. y. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetė;

5)                      priteisė pareiškėjui iš atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, 2 293 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6)                      priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, KPD, AAD, Direkcijos, iš kiekvieno atstovo po 859,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovų atstovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria tenkinti pareiškėjo reikalavimai. Atitinkamai apeliaciniuose skunduose grindžiant nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių dėstomos aplinkybės dėl senaties termino taikymo, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir tinkamų jų atstovų, dėl solidariosios atsakomybės ir atsakovų (jų atstovų) atsakomybės laipsnio, dėl žalos dydžio ir jo pagrįstumo. Atsakovas Neringos savivaldybė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, šį prašymą palaiko ir atsakovas Neringos savivaldybė.

59.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų. Atitinkamai dėl apeliaciniuose skunduose šalių dėstomų esminių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų išplėstinė teisėjų kolegija toliau pasisakys atskirai.

Dėl senaties

60.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-552/2019; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1529-629/2019; ir kt.). Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad dėstydama argumentus dėl ieškinio senaties, be kita ko, remiasi nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant ieškinio senaties instituto tikslus, ieškinio senaties termino praleidimo teisinius padarinius, taip pat šio termino atnaujinimo pagrindus.

61.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; ir kt.).

62.       CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; ir kt.).

63.       Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017; ir kt.). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

64.       Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

65.       Taip pat pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia (be kita ko) viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių – realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016; ir kt.).

66.       Teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovų atstovai pirmosios instancijos teismo prašė taikyti senatį pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Savo ruožtu pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, šią poziciją iš esmės grįsdamas tarp šalių vykusiomis derybomis dėl galimybės sudaryti taikos sutartį teismo sprendimo vykdymo procese ir dėl to inicijuota KNNP tvarkymo plano keitimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai pareiškėjo pozicijai ir pažymėjo, kad šiuo atveju iki 2021 m. sausio 27 d. Vyriausybės lygiu vyko derybos dėl teismo sprendimo vykdymo taikos būdu, dėl ko iki galo nebuvo aišku dėl pareiškėjo galimai patirtinos turtinės žalos dydžio, o pareiškėjas, sužinojęs, kad taikos procesai nebeįvyks ir jo teisės yra pažeistos, pakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino nepraleido, ir nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino taikymas pažeistų pareiškėjo teisę žalos atlyginimo klausimą spręsti teisme, todėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį netenkino. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes šios nutarties 62–66 punktuose išdėstytų nuostatų kontekste, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies.

67.       Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimais dėl turtinės žalos, siejamos su ginčo pastatų – Svečių namų ir Restorano dalies – netekimu, jų griovimo, kiemo dangų ir iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusios padėties atstatymo, VĮ Registrų centro paslaugų ir šio turto vertinimo išlaidomis, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai pacituotomis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis dėl ieškinio senaties termino, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas šiems reikalavimams netaikytinas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų inter alia matyti, jog: (i) ginčui aktualiu laikotarpiu Vyriausybės lygiu buvo sudaryta speciali darbo grupė problemoms, susijusioms su teismų sprendimų dėl neteisėtų statybų KNNP įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, spręsti, į kurią, be kita ko, įtrauktos įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintus administracinius aktus (sprendimus) priėmusios institucijos, iš kurių neteisėtų veiksmų šioje byloje pareiškėjas kildina prašomą priteisti jam žalą, tarp jų – atsakovo Neringos savivaldybės atstovai (meras ir administracijos direktoriaus pavaduotoja), taip pat atsakovą Lietuvos valstybę šioje byloje atstovaujančios Inspekcijos viršininkė ir kt., bei ši darbo grupė siūlė įvertinti galimybes keisti teritorijų planavimo dokumentus (KNNP tvarkymo planą), kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų; (ii) vėliau Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 pradėta KNNP tvarkymo plano rengimo (jo tikslinimo) procedūra ir Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 buvo pakeistas KNNP tvarkymo planas, jo 9.2.1.7 punkte nustatant, kad „sklype (duomenys neskelbtini) (Nida) sukuriamas tradicinis žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipas ir architektūrinė išraiška – pagrindinis pastatas ir priklausinys. Išardomos jungtys tarp statinių ir stiklinis priestatas (veranda)“, tačiau Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu šį punktą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams; (iii) bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas susirašinėjo su įvairiomis valstybės institucijomis, kurios kategoriškai neatmetė galimybės dėl taikos sutarties sudarymo, iš esmės pabrėždamos poreikį šiuo tikslu koreguoti KNNP tvarkymo planą, be to, tarp pareiškėjo ir Inspekcijos vyko derybos dėl ginčo pastatų pertvarkymo galimybių (pvz., 2016 m. balandžio 4 d. Inspekcijoje įvyko posėdis „Dėl pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Nidoje, pertvarkymo galimybių“, kuriame svarstytos ginčo pastatų pertvarkymo perspektyvos dalinai įgyvendinant teismo sprendimą ir sudarant taikos sutartį). Taigi, pačios valdžios institucijos, kurių klaidos šiuo atveju taisomos, iš esmės neveikė pakankamai nuosekliai, dėl ko pareiškėjui pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, jog siekiama taikiai išspręsti susidariusią situaciją, galbūt išvengiant ginčo pastatų (ar jų dalies) griovimo ir juos tik atitinkamai pertvarkant.

68.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo yra realiai patyręs žalą, t. y. jau yra turėjęs atitinkamas išlaidas, ir tik atskirais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Robala“ projektavimo darbų sutartį dėl ginčo pastatų rekonstravimo projekto (statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo) sudarė 2020 m. rugpjūčio 10 d., o 2021 metais sudarė sutartis dėl pastatų (dalies) griovimo bei iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusios padėties atstatymo, ir Inspekcijos 2021 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 4D-1787 buvo patvirtinta, kad pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimą pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015. Atitinkamai į teismą dėl turtinės žalos, siejamos ne tik su ginčo pastatų – Svečių namų ir Restorano dalies – netekimu, bet taip pat jų griovimo, kiemo dangų ir iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusios padėties atstatymo, VĮ Registrų centro paslaugų ir šio turto vertinimo išlaidomis, atlyginimo pareiškėjas kreipėsi 2021 m. gruodžio 27 d. Byloje nenustatyta, kad Konstituciniam Teismui 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punktą, su kuriuo šiuo atveju valdžios institucijos iš esmės siejo galimybes sudaryti taikos sutartį su pareiškėju dėl ginčo pastatų, galbūt išvengiant jų griovimo, pareiškėjas būtų nepateisinamai ilgą laiką delsęs kreiptis į teismą su reikalavimu dėl nurodytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė senaties termino šiems pareiškėjo reikalavimams. Toks vertinimas, be kita ko, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke padarinių šalinimo, atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021).

69.       Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl negautų pajamų reiškiamas už 10 metų laikotarpį ir siejamas su negalėjimu iki 2021 metų, kai su UAB „Miesto Dviratis“ buvo pasirašyta 2021 m. spalio 19 d. Pastato nuomos sutartis, išnuomoti ginčo pastatus dėl vykusių teisminių procesų, neapibrėžtumo dėl šio turto ateities ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo UAB „Robala“ sudaryti sandorius, susijusius su turto (statinių), statomų Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, valdymu, naudojimu bei disponavimu. Taigi, įvertinusi aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia šią prašomą priteisti žalą dėl negautų pajamų, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog jau nuo teisminių procesų dėl teritorijų planavimo ir statybų ginčo Žemės sklype teisėtumo pradžios bei minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo momento pareiškėjas turėjo suvokti apie galimą savo teisių pažeidimą šiuo aspektu ir dėl to, t. y. negalėjimo išnuomoti ginčo pastatus, galbūt patiriamą žalą. Savo ruožtu šios nutarties 68 punkte nurodytos aplinkybės dėl KNNP tvarkymo plano keitimo ir vykusių derybų su valdžios institucijomis iš esmės buvo susiję tik su ginčo pastatų (jų dalies) išsaugojimo galimybėmis. Iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, jog aptariamų derybų ir (ar) KNNP tvarkymo plano keitimo procedūros metu inter alia buvo svarstomi klausimai dėl pareiškėjo galbūt negautų pajamų, siejamų su negalėjimu išnuomoti ginčo pastatus vykstant teisminiams procesams, atlyginimo, dėl ko pareiškėjui būtų galėjęs susiformuoti koks nors lūkestis šiuo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą su reikalavimu dėl negautų pajamų, kaip turtinės žalos, atlyginimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 27 d., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl negautų pajamų už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 27 d.

70.       Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, siejamos su žala jo reputacijai, atlyginimą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šią žalą pareiškėjas grindžia tuo, jog visuomenėje buvo kuriama nuomonė, kad būtent pareiškėjas yra atsakingas dėl neteisėtos statybos darbų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 dalis, kuria inter alia panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo ir Neringos savivaldybės administracijos išduotas Statybos leidimas bei ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktai, įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2012 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012. Taigi, jau nuo šio momento įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas ginčo statybų neteisėtumas ir panaikinti neteisėtais pripažinti šiame procese dalyvavusių bei atitinkamus sprendimus priėmusių institucijų aktai. Tačiau jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai dėl ginčo statybų minėtais teismų sprendimais nebuvo konstatuoti, todėl pareiškėjas jau tuo metu turėjo suvokti galimą žalą jo reputacijai dėl visuomenėje galbūt nepagrįstai kuriamos neigiamos nuomonės jo nurodytu aspektu. Iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, jog prieš tai minėtų derybų dėl susidariusios situacijos išsprendimo ir KNNP tvarkymo plano keitimo procedūros metu inter alia buvo svarstomi klausimai dėl galimos neturtinės žalos pareiškėjo reputacijai atlyginimo. Nepaisant to, pareiškėjas dėl šios žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. praleidęs senaties terminą.

71.       Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-575/2020; ir kt.). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2167-1062/2019; ir kt.).

72.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su KNNP tvarkymo plano keitimu ir vykusiomis derybomis bei pareiškėjo susirašinėjimu su įvairiomis valstybės institucijomis, dėl šios nutarties 70–71 punktuose išdėstytų priežasčių nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas senaties terminas reikalavimams dėl negautų pajamų už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 27 d. ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Tokiomis priežastimis nelaikytini ir pareiškėjo kreipimasis į antstolę dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar prašymas išaiškinti teismo sprendimą (nurodant, kieno lėšomis ginčo statiniai turėtų būti nugriauti), kadangi šie veiksmai taip pat iš esmės nėra susiję su aplinkybėmis, iš kurių pareiškėjas kildina prašomą priteisti turtinę žalą dėl negautų pajamų ir neturtinę žalą. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų aplinkybių ir išplėstinė teisėjų kolegija byloje nenustatė svarbių priežasčių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams.

73.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje egzistuoja pagrindas pareiškėjo reikalavimą dėl negautų pajamų nagrinėti tik už 3 metų laikotarpį, skaičiuojamą atgal nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 27 d.), o pareiškėjo reikalavimams dėl negautų pajamų už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 27 d. bei neturtinės žalos taikytina ieškinio senatis ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant atsakovų prašymui, netaikė ieškinio senaties šiai daliai pareiškėjo reikalavimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas atitinkamai keistinas, ir šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kitais motyvais – konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė šios žalos, ir išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų duomenų bei nustatytų aplinkybių visuma, iš esmės pritaria tokiam vertinimui, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, todėl išplėstinė teisėjų kolegija plačiau nebepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kiek tai susiję su nurodyta pareiškėjo reikalavimų dalimi. 

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir tinkamų atsakovų atstovų

74.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė už valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visumą nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; ir kt.).

75.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti žalą iš esmės kildina iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės institucijų veiksmų, priimant sprendimus dėl Detaliojo plano tvirtinimo, Statybų leidimo išdavimo ir ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktų, vėliau panaikintų įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalimi administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 buvo palikta nepakeista. Nurodytoje administracinėje byloje konstatuota, kad ginčo Detalusis planas prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir KNNP apsaugos reglamento nuostatoms, be to, pažymėta, kad išduodant pareiškėjui Statybų leidimą nedalyvavo Direkcija, atsakinga už saugomos teritorijos (KNNP) apsaugą, todėl Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 2, kuriuo buvo patvirtintas minėtas Detalusis planas, ir šio Detaliojo plano pagrindu priimti kiti byloje ginčyti aktai, tarp jų – Statybos leidimas ir ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktai, buvo panaikinti, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 inter alia atkreipė dėmesį, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintas Detalusis planas ir Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) leido UAB „Robala“ didinti ginčo Žemės sklypo užstatymo plotą ir iš dalies keisti susiklosčiusį pastatų išdėstymą, kas, vadovaujantis KNNP planavimo schemos (generalinio plano) ir KNNP apsaugos reglamento nuostatomis, buvo draudžiama, ir būtent KNNP planavimo schemos (generalinio plano) bei KNNP apsaugos reglamento nuostatų pažeidimas lėmė byloje ginčytų aktų panaikinimą.

76.       Šiame kontekste pabrėžtina, jog nurodytoje administracinėje byloje ginčo šalimis (atsakovais) buvo UAB „Robala“ (šios bylos pareiškėjas), Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija ir Inspekcija (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja), taip pat trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvavo Direkcija, KPD, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas – AAD), VSTT ir kt. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, nurodytoje administracinėje byloje įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini nagrinėjant šią bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, juolab kad patys atsakovai (jų atstovai) iš esmės neginčija byloje nustatytų neteisėtų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina prašomą priteisti žalą, tačiau kelia klausimą dėl tinkamų atsakovų atstovų.

77.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį (2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 659 redakcija), kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atitinkamai CK 6.273 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala.

78.       Šiomis aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais neteisėtais pripažinti sprendimas dėl Detaliojo plano tvirtinimo ir Statybų leidimas laikytini esminiais aktais, sudariusiais prielaidas ginčo statyboms. Tuo tarpu ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktai sudarė pagrindą juos, kaip nekilnojamojo turto objektus, ir pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai sprendimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo priėmė Neringos savivaldybės taryba, Statybos leidimą išdavė Neringos savivaldybės administracija, o ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktus priėmė Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais sudarytos komisijos, kurioms vadovavo (komisijų pirmininkais buvo) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėjas – Inspekcija, 2003 m. sausio 8 d. išdavė teigiamą ginčo Detaliojo plano patikrinimo išvadą Nr. 628. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada yra būtina sąlyga tam, jog detalusis planas būtų patvirtintas. Kita vertus, teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007; 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-683/2014; 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015). Ir priešingai, jei valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo neigiama, detalusis planas negali būti teikiamas tvirtinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008). 

79.       Nors Detaliojo plano rengimo ir Statybų leidimo išdavimo procese bei pripažįstant ginčo pastatus tinkamais naudoti dalyvavo daugiau institucijų, inter alia Direkcija, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda (vėliau – KPD Klaipėdos teritorinis padalinys) ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas – AAD), kurias pirmosios instancijos teismas pripažino atsakingomis dėl pareiškėjui kilusios žalos, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šių institucijų (jų pareigūnų) veiksmai neturėjo esminės ir lemiamos įtakos žalos, kurios atlyginimą šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti, atsiradimui. Visų pirma, pažymėtina, kad iš ginčo Detaliojo plano derinimų žiniaraščio matyti, jog Direkcija vietoj derinimo žymos siūlė pateikti vieno iš KNNP generalinio plano autorių – prof. habil. dr. J. B. – išvadas dėl ginčo Detaliojo plano sprendinių. Į bylą taip pat pateiktas KNNP direkcijos 2002 m. birželio 13 d. raštas Nr. 06-284, kuriame nurodytas minėtas siūlymas, pabrėžiant, kad ginčo Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai taikomos labai griežto režimo konservavimo ir restauravimo priemonės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad prieš išduodant Statybų leidimą 2004 m. gruodžio 23 d. Neringos savivaldybėje įvyko Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame Direkcijos atstovas nedalyvavo, tai patvirtina ir Direkcijos 2006 m. vasario 23 d. raštas Nr. S1-403 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei. Direkcija 2005 m. spalio 21 d. raštu Nr. S1-504 ir 2006 m. sausio 12 d. raštu Nr. S1-704, t. y. dar iki pripažįstant ginčo pastatus tinkamais naudoti, kreipėsi į Inspekciją bei Klaipėdos apskrities viršininką (viršininko administraciją), prašydama skubiai sustabdyti statybos darbus ginčo Žemės sklype, ir Direkcijos atstovas ginčo statinių Pripažinimo tinkamais naudoti aktų nepasirašė. 2006 m. liepos 14 d. (prieš tai akte nurodyta data 2006 m. birželio 16 d., kuri ranka ištaisyta į 2006 m. liepos 14 d.) statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte Nr. 09 prie komisijos narių parašų yra įrašas „Nepritariame <...> dėl priežasčių išdėstytų rašte KNNP direkcijos 2006-06-16/23 Nr. S1-403“. Direkcija 2006 m. liepos 4 d. raštu Nr. S1-434 taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant nustatyti, ar teisėtai buvo sudaryta Restorano „Seklyčia“ (duomenys neskelbtini), Nida (Neringoje), pripažinimo tinkamu naudoti komisija, bei ištirti, ar aktą pasirašę pareigūnai savo veiksmais nepadarė nusikalstamos veikos. Vėliau 2007 m. spalio 9 d. rašte Nr. S1-(1.13/2)-883, adresuotame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų valstybinės priežiūros skyriui ir UAB „Robala“, t. y. prieš priimant 2007 m. spalio 30 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. STN-347-(12.7), Direkcija nurodė, kad jos atstovas negali dalyvauti statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Nidoje, pripažinimo tinkamu naudoti komisijoje, kadangi Detalusis planas parengtas prieštaraujant KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), Saugomų teritorijų įstatymui, KNNP apsaugos reglamentui, taip pat pabrėžė, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl ginčo Žemės sklypo detaliojo plano sprendinių atitikimo KNNP planavimo schemai (generaliniam planui). Direkcija 2007 m. spalio 29 d. rašte Nr. S1-(1.13/2)-936, adresuotame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, pakartotinai nurodė, kad atsisako pripažinti statinį tinkamu naudoti, remiantis 2007 m. spalio 9 d. rašte Nr. S1-(1.13/2)-883 išdėstytais argumentais. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotose projektavimo sąlygose taip pat buvo aiškiai nurodyta, kad planuojamai teritorijai, į kurią patenka ginčo Žemės sklypas, be kita ko, taikomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimai. Nors Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai vėliau (po prof. habil. dr. J. B. ekspertizės akto gavimo) suderino KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei KNNP apsaugos reglamento nuostatoms prieštaraujantį Detalųjį planą, kaip minėta, šį planą savo sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, o jo teikimui tvirtinti būtina prielaida buvo teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada, kurią išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų perėmėjas – Inspekcija), t. y. institucija, kuri pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą – inter alia Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnį (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-584 redakcija), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-323 redakcija), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnį (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247 patvirtintas Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisykles, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ – buvo atsakinga už teritorijų planavimo proceso, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti teisėtumo valstybinę (administracinę) priežiūrą, o pagal tuo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija) jos pareigūnais, atsakingais už teritorijų planavimo priežiūrą ir kontrolę, turėjo teisę būti tik specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir trejų metų darbo stažą teritorijų planavimo srityje, išklausę specialius kursus pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą ir išlaikę kvalifikacinį bendrojo teritorijų planavimo egzaminą, t. y. įstatymu jiems buvo keliami atitinkami patirties ir teisės aktų išmanymo reikalavimai. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai taip pat pasirašė ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktus, tačiau, kaip minėta, prieš priimant šiuos aktus Direkcija buvo pateikusi prieštaravimus dėl ginčo pastatų pripažinimo tinkamais naudoti, o pagal tuo metu galiojusios redakcijos Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 21 punktą, statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto, tokių prieštaravimų motyvai išdėstomi raštu ir įteikiami komisijos pirmininkui, būtent kuris, esant komisijos nario prieštaravimams dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, ir svarsto, ar šie prieštaravimai yra pagrįsti. Atitinkamai nagrinėjamu atveju abu ginčo pastatų Pripažinimo tinkamais naudoti aktus priėmusių komisijų pirmininkais buvo paskirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai.

80.       Atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir įvertinusi atsakovų neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama šioje byloje pareiškėjo prašoma priteisti žala, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tinkamais atsakovais ir jų atstovais laikytini Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos (kurios sprendimu patvirtintas Detalusis planas) ir Neringos savivaldybės administracijos (kuri išdavė Statybų leidimą), ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri išdavė teigiamą Detaliojo plano patikrinimo išvadą, be kurios nebūtų buvę galima teikti Detalųjį planą tvirtinti, ir kurios viršininko įsakymu sudarytų komisijų, pirmininkaujamų šios institucijos atstovų, Pripažinimo tinkamais naudoti aktais, nepaisant Direkcijos prieštaravimų, ginčo pastatai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei vėliau kartu su pareiškėjo nuosavybės teisėmis į šiuos pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisių perėmėjos), iš kurių pareiškėjas, be kita ko, ir prašė priteisti žalą. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtent nurodytų institucijų padaryti pažeidimai priimant atitinkamus, vėliau teismų sprendimais panaikintus, administracinius aktus, kurių pagrindu ginčo Žemės sklype buvo pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Svečių namai bei Restoranas, iš esmės lėmė pareiškėjo pašomą priteisti žalą dėl ginčo pastatų – Svečių namų ir Restorano dalies – netekimo, jų griovimo, kiemo dangų ir iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusios padėties atstatymo, VĮ Registrų centro paslaugų ir šio turto vertinimo išlaidų. Tokia pozicija, be kita ko, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą poziciją ir kitose išnagrinėtose panašaus pobūdžio bylose dėl žalos, siejamos su neteisėtų statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke padarinių šalinimu, atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021).

81.       Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimo kaltomis institucijomis pripažino KPD (inter alia kaip Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos teisių ir pareigų perėmėją), Direkciją ir AAD (kaip Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėją) bei nepagrįstai priteisė pareiškėjui žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos šių institucijų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir jų civilinės atsakomybės mažinimo

82.       Sprendžiant dėl atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės atsakomybės formos, pažymėtina, kad pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 str.) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018; 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023).

83.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji, ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra, ir jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra, t. y., kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu, atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021; 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023).

84.       Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

85.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas teisinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021; 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023). Objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-378/2023).

86.       CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis testas taikomas ir objektyviojo bendrininkavimo atvejui. Kita vertus, tam tikrose situacijose, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, dauginio priežastingumo atveju šis testas gali būti ir modifikuojamas. Objektyviojo bendrininkavimo atveju kiekvieno iš asmenų veiksmai atskirai, taip pat visi kartu būtini žalai atsirasti. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nustatant teisinį priežastinį ryšį yra sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-378/2023).

87.       Nurodytų nuostatų kontekste įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti žala vertintina kaip bendra žala, atsiradusi dėl savarankiškų, nesuderintų abiejų atsakovų (jų atstovų) neteisėtų veiksmų teritorijų planavimo ir statybų procese (objektyviojo bendrininkavimo teisinė padėtis), ir šiuo atveju neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas iš jų prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, t. y. kuris iš atsakovų (jų atstovų) turėjo didesnę ar mažesnę pareigą tinkamai veikti bei kurio veiksmai (neveikimas) didesniu ar mažesniu mastu lėmė žalos atsiradimą ir kurio atsakomybė turėtų būti didesnė ar mažesnė, todėl egzistuoja pagrindas atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog kažkurios iš institucijų kaltės laipsnis turėtų būti vertinamas didesne ar mažesne dalimi, atitinkamai lėmusia tik dalies žalos atsiradimą. Šiuo aspektu CK 6.280 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei; kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija toliau nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovų (jų atstovų) atsakomybės laipsnio nustatymu.

88.       Nagrinėjamu atveju atsakovai apeliaciniuose skunduose, be kita ko, kelia jų civilinės atsakomybės mažinimo klausimą tuo pagrindu, kad iš dalies pats pareiškėjas kaltas dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.), nes dalyvaudamas Detaliojo plano rengimo ir Statybų leidimo išdavimo procese nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Rūpestingumo pareiga reikalauja, kad suinteresuoti asmenys, dalyvaujantys tam tikrame teritorijų planavimo etape, domėtųsi, kokio pobūdžio ir turinio aplinkybės bus išsamiau nagrinėjamos. Tačiau minėtų rūpestingumo pareigų nustatymas, siekiant, kad būtų laikomasi teritorijų planavimo proceso reikalavimų, negali būti aiškinamas kaip valstybei ar savivaldybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui. Toks įstatymų aiškinimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką už tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, neapgalvotai vykdyti Teritorijų planavimo įstatyme numatytas pareigas, tokiu būdu pažeidžiant iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantį imperatyvą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti už tai atsakomybę. Verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant, tačiau, kai nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas siekė neteisėtų tikslų ar kitu būdu elgėsi neteisėtai (pvz., nėra nustatytas valstybės tarnautojo papirkimo atvejis), visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti pareiškėjui būtų neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai nėra išplėsti tiek, kad kiekvienu atveju iš verslo subjekto būtų reikalaujama žinoti apie individualių administracinių aktų neatitiktį norminių teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).

89.       Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra nustatyta ir atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tokių duomenų išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė ir iš bylos medžiagos, jog pareiškėjas būtų sąmoningai slėpęs aplinkybes dėl teritorijų planavimo ir (ar) statybos dokumentų, iš kurių kildinama prašoma priteisti žala, neatitikties imperatyviems norminių teisės aktų reikalavimams, kad apie tokias neatitiktis žinojo ar privalėjo žinoti, ar kad kokiais nors kitais veiksmais prisidėjo prie neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus, susijusius su šiais dokumentais. Nors Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-492/2016 palikus nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir šiam sprendimui įsiteisėjus pareiškėjas tam tikrą laiką jo nevykdė bei ginčo pastatų per teismo sprendime nustatytą terminą (per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 20 d.) nenugriovė, kas galėjo turėti įtakos žalos dydžiui vėliau dėl infliacijos galbūt išaugus pastatų vertei, kurią pareiškėjas prašo kompensuoti, ir (ar) pabrangus statybos darbų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, kainai, šiuo aspektu svarbu įvertinti aplinkybes dėl byloje nustatyto valdžios institucijų tam tikro nenuoseklumo nurodytu laikotarpiu, inter alia imantis veiksmų dėl KNNP planavimo schemos (generalinio plano) keitimo, siekiant taikiai išspręsti susidariusią situaciją, galbūt negriaunant ginčo pastatų. Kaip minėta, šiuo tikslu Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 buvo pritarta KNNP planavimo schemos (generalinio plano), kuria ji būtų tikslinama, rengimo pradžiai ir Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 KNNP planavimo schema (generalinis planas), inter alia 9.2.1.7 punktas dėl ginčo Žemės sklypo, buvo pakeista, tačiau Konstituciniam Teismui 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu minėtą punktą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai jis dar kartą buvo pakeistas Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 144, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjas po nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo būtų nepateisinamai ilgą laiką delsęs vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020–2021 metais sudarė sutartis dėl projektavimo darbų (statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo) bei ginčo pastatų – Svečių namų ir Restorano dalies – griovimo ir iki 2004 m. gruodžio 27 d. buvusios padėties atstatymo, ir Inspekcijos 2021 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 4D-1787 buvo patvirtinta, kad pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimą pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015.

90.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje nuosekliai pabrėžiama, jog turtinių teisių atveju ypatingai svarbus yra „gero administravimo“ principas. Šis principas reikalauja, kad tais atvejais, kai nagrinėjamas viešojo intereso klausimas (t. y. kilus visuotinės svarbos klausimui), ypač jei tai daro įtaką pagrindinėms žmogaus teisėms, kaip antai susijusioms su nuosavybe, valdžios institucijos privalo veikti laiku, tinkamai ir svarbiausia nuosekliai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Beinarovič ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 70520/10, 21920/10 ir 41876/11, 139 punktą; sprendimo byloje Nekvedavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 1471/05, 87 punktą; sprendimo byloje Grigaliūnienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42322/09, 36 punktą; sprendimo byloje Albergas ir Arlauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17978/05, 63 punktą; sprendimo byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, 55 punktą ir juose nurodytą jurisprudenciją). Gero administravimo principas paprastai neturėtų kliudyti valdžios institucijoms taisyti atsitiktines klaidas, net ir tas, kurios atsiranda dėl jų pačių aplaidumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti praeities „skriaudas“ neturėtų neproporcingai trukdyti naudotis nauja teise, kurią asmuo įgijo pasitikėdamas valdžios institucijos veiksmų teisėtumu ir sąžiningai. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios neturi ar nesilaiko savo procedūrų, neturėtų būti leidžiama pelnytis iš savo klaidų ar išvengti įsipareigojimų. Bet kokios valdžios institucijų padarytos klaidos riziką (naštą) turi prisiimti pati valstybė; klaidų negalima taisyti susijusių (nuo tų klaidų nukentėjusių) asmenų sąskaita (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14, 77 punktą; sprendimo byloje Beinarovič ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 70520/10, 21920/10 ir 41876/11, 140 punktą; sprendimo byloje Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49426/09, 58 punktą ir juose nurodytą jurisprudenciją).

91.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės atsakomybės dydis dėl nurodytų priežasčių turėtų būti mažinamas CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies bei 6.282 straipsnio pagrindais, todėl šis atsakovų prašymas netenkintinas.

Dėl žalos, siejamos su Svečių namų ir Restorano dalies netekimu