Civilinė byla Nr. 2SA-31-881/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08105-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 129.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11458-861/2011 pagal pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, kuria skundas atmestas.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. gegužės 6 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į depozitinę sąskaitą, įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 115,80 Lt. Nurodė, kad minėtu patvarkymu antstolė nurašė iš pareiškėjo sąskaitos visas lėšas – 144,76 Lt. Pareiškėjo nuomone, toks antstolės veiksmas yra neteisėtas, kadangi LR civilinio proceso kodekso normos draudžia iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, neviršijančių vieno minimalaus darbo užmokesčio, kas mėnesį išieškoti daugiau kaip 20 proc. tokių pajamų, be to, negalima išieškoti iš pinigų sumos, mažesnės nei vienas minimalus darbo užmokestis (CPK 668 str. 1 d. ir 736 str. 1 d. 2 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolės iš pareiškėjo sąskaitos nurašytos lėšos nėra P. K. darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, todėl antstolė CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos teisės normos nepažeidė. Teismas taip pat sutiko su antstolės argumentais, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies normos tikslas yra minimalių skolininko pragyvenimo sąlygų užtikrinimas. Teismo nuomone, sistemingai aiškinant minėtą teisės normą, įstatyme įtvirtintas draudimas išieškoti iš vienintelio turimo skolininko turto, reikalingo tenkinti būtinuosius poreikius. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamojo turto objektai, vadinasi antstolės nurašyta 144,76 Lt suma nebuvo vienintelis pareiškėjui priklausantis turtas. Tai yra, pareiškėjas turi ir kito turto, nepatenkančio į CPK 668 straipsnio 1 dalies normos dispoziciją, todėl laikytina, kad minėtų piniginių lėšų nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos faktas neapsunkins jo būtinųjų poreikių tenkinimo. Teismas taip pat pabrėžė, kad išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą mastas yra 1 760 Lt suma, todėl tokios sumos išieškojimą nukreipus pirmiausia į vieną iš pareiškėjui priklausančių nekilnojamojo turto objektų būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi tokio turto vertė yra daug kartų didesnė nei išieškojimo mastas. Teismo nuomone, tokiu būdu pareiškėjo interesai, tikėtina, būtų pažeisti labiau, nei nurašant jo sąskaitoje esančias lėšas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, padarė išvadą, kad antstolė, iš pareiškėjo sąskaitos nurašiusi 144,76 Lt sumą, nepažeidė LR CPK 668 straipsnio 1 dalies normos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas P. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2011 m. gegužės 6 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į depozitinę sąskaitą, įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 115,80 Lt. Nurodo, kad neaišku, kokiu šaltiniu remdamasis teismas konstatavo, jog prašomos grąžinti lėšos nėra įmokos, numatytos CPK 736 straipsnio 2 dalyje. Be to, esant imperatyviam draudimui, numatytam CPK 668 straipsnio 1 dalyje, teismas negalėjo daryti išvadų apie šios sumos įtaką apelianto šeimos gyvenimui. Nurodo, kad prašoma grąžinti suma jam yra didelė.
Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų ir netgi neteigia, jog nurašytos lėšos priskirtinos CPK 737 straipsnyje nustatytoms pajamoms, todėl taikyti CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų tvarką nėra pagrindo. Antstolė taip pat teigia, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje išieškojimo draudimai yra nustatyti šeimos pragyvenimui reikalingiems daiktams ir lėšoms. Skolininko sutuoktinei valdant Vyriausybės nustatytą MMA dydžio sumą, nėra pagrindo teigti, kad skolininko šeima palikta be lėšų, būtinų šeimos pragyvenimui, juo labiau, kad duomenų apie skolininko valdomų grynųjų pinigų kiekį ar turtines teises vykdomojoje byloje nepateikta, t. y. pareiškėjas neįrodė, jog nurašytos lėšos yra vienintelės ir paskutinės šeimos lėšos. Vadovaujantis pareiškėjo logika, skolininkui banko sąskaitose laikant ne didesnę nei Vyriausybės nustatyta MMA sumą, išieškojimas taptų neįmanomas, o skolininkas galėtų nevaržomai naudotis banko sąskaita ir toliau pažeidinėti CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, ignoruoti išieškotojų teises į kuo greitesnį ir realų vykdomojo dokumento įvykdymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-518-728/2010 dėl 1 760 Lt skolos išieškojimo iš skolininko P. K. išieškotojo J. M. naudai (v. b. l. 1, 3). Vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, antstolė 2011 m. gegužės 6 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 23). 2011 m. gegužės 6 d. iš skolininko banko sąskaitos nurašyta 143,26 Lt (v. b. l. 26).
Atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės 2011 m. gegužės 6 d. patvarkymo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš skolininko sąskaitos nurašytos lėšos nėra skolininko darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, todėl antstolė CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos teisės normos nepažeidė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas jokio darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, be to, nei pareiškime, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolės nurašytos piniginės lėšos atitiktų CPK 737 str. nurodytų pajamų kriterijus. Dėl šių priežasčių teismas atmeta apelianto argumentą, kad neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą apie nurašytų lėšų pobūdį.
Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nurašytos sumos įtaką pareiškėjo šeimos gyvenimui, nes CPK 668 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, kaip teisingai nurodo antstolė, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad nurašyta suma jam yra didelė, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai yra vienintelės jo lėšos (CPK 178 str.). Be to, byloje nustatyta, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, kas verčia abejoti, ar iš skolininko sąskaitos nurašyta pinigų suma jam iš tikrųjų yra didelė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolė, iš pareiškėjo sąskaitos nurašiusi 144,76 Lt sumą, nepažeidė LR CPK 668 straipsnio 1 dalies normos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė