Civilinė byla Nr. e2-108-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00458-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.4.2.2 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo kopos“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laiko idėjos“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu pareiškimu prašė iškelti atsakovei UAB „Vėjo kopos“ (toliau – ir atsakovė, ar bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė, o atsakovė nusipirko už 1 000 000 Eur žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu kainos dalis, sudaranti 400 000 Eur buvo sumokėta ieškovei dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Likusi kainos dalis, sudaranti 600 000 Eur turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 1 d. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui šalys sudarė 2023 m. rugpjūčio 1 d. Hipotekos sandorį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo iki 2024 m. birželio 1 d. atsiskaityti su hipotekos kreditore (ieškove), sumokant 600 000 Eur. Atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove, todėl praleido prievolių įvykdymo terminus bei liko skolinga ieškovei 600 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, notarė 2024 m. liepos 2 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 000 Eur išieškojimo iš atsakovės.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakovei pranešimą apie ketinimą kelti jai nemokumo (bankroto) bylą, tačiau atsakymo atsakovė nepateikė. Ieškovei patikrinus Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenis, paaiškėjo, kad atsakovė įregistruota 2023 m. gegužės 15 d., įstatinio kapitalo dydis – 2 500 Eur, atsakovė neteikia VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės. Be to, patikrinus viešą informaciją internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt, paaiškėjo, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. bendrovė turėjo vieną draustą darbuotoją, bendrovė duomenų apie darbuotojų atlyginimą ir pardavimo pajamas neskelbia. Ieškovė vertino, kad minėti duomenys patvirtina, kad bendrovė iš esmės veiklos nevykdo, todėl yra pagrindas konstatuoti bendrovės faktinį nemokumą.

4.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. padengė dalį 1 000 000 Eur įsipareigojimo, t. y. ieškovei sumokėjo 400 000 Eur. Kadangi iš viešų duomenų matyti, kad atsakovė pardavimų neturėjo, o įstatinis kapitalas siekė 2 500 Eur, todėl labai tikėtina, kad bendrovė sumokėjo 400 000 Eur skolos dalį ne nuosavomis lėšomis, t. y. jos įsiskolinimai kitiems ieškovei nežinomiems kreditoriams siekia mažiausiai 400 000 Eur. Kadangi atsakovės įsipareigojimai ieškovei sudaro 619 726 Eur (600 000 Eur skola ir 19 726 Eur palūkanos), kitiems kreditoriams – 400 00 Eur, todėl laikytina, jog 2024 m. rugsėjo 16 d. bendrovės įsipareigojimai yra ne mažesni, kaip 1 019 726 Eur.

5.       Ieškovė nurodė, kad VĮ Registrų centro, www.rekvizitai.lt duomenimis, bendrovė transporto priemonių neturi, nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas ieškovei ir kurio vertė siekia 22 300 Eur. Kadangi bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Vėjo kopos“ bankroto bylą.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2023 m. gegužės 15 d., bendrovės vardu nuo 2024 m. kovo 19 d. veikia vadovė I. S., kuri yra ir vienintelė bendrovės akcininkė. Atsakovės finansinė atskaitomybė yra pateikta už 2023 m. Pagrindinė įmonės veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus, pateikė finansinių ataskaitų rinkinį (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), sudarytą 2024 m. rugsėjo 27 d. Nors šį finansinių ataskaitų rinkinį yra pasirašiusi tik atsakovės vadovė, tačiau teismas vertino, kad pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys už ankstesnį ataskaitinį laikotarpį sutampa su Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2023 m. pateiktais duomenimis, ataskaitose nurodyti duomenys taip pat atitinka ir kitus atsakovės vadovės pateiktus duomenis (kreditorių finansinius reikalavimus, debitorių įsiskolinimus, turto vertę ir pan.), todėl teismas nurodė, kad nuspręsti, kad atsakovės finansinės atskaitomybės 2024 m. rugsėjo 27 d. duomenys nėra objektyvūs, neturi pagrindo ir juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9.       Teismas nustatė, kad 2023 m. bendrovė turėjo turto už 1 004 749 Eur (ilgalaikis turtas – 1 002 498 Eur, trumpalaikis turtas – 2 251 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 007 920 Eur. 2023 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga, 2023 m. baigė turėdama 5 670 Eur nuostolį. Iš atsakovės vadovės teismui pateiktų duomenų (2024 m. rugsėjo 27 d.) teismas nustatė, kad atsakovė turi turto iš viso už 1 155 162 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 1 152 498 Eur (materialus turtas (žemė) – 1 002 498 Eur, ilgalaikis finansinis turtas – 150 000 Eur) ir trumpalaikis turtas – 2 664 Eur (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 2 584 Eur (išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje – 80 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 071 628 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 419 759 Eur, ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 651 869 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad atsakovės veikla yra nuostolinga (38 295 Eur nuostolis).

10.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė ir nelaiko ieškovės potencialia savo kreditore, tačiau yra ją įtraukusi tiek į teismui pateiktą kreditorių sąrašą, tiek jos turimą finansinį reikalavimą yra apskaičiusi ir teismui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje. Dėl to, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, ieškovė turėjo teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą.

11.       Teismas pažymėjo, kad kai bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčija pačią ieškovės įvardijamą prievolę ir jos pagrįstumą, nurodydama, kad dėl jos šiuo metu yra kilę teisminiai ginčai, nuo kurių baigties priklausys ir įsipareigojimų ieškovei vykdymas. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-777/2024 pagal UAB „Vėjo kopos“ ieškinį UAB „Laiko idėjos“ dėl sutarties modifikavimo ir pažeistų teisių gynimo, kurioje yra kilęs ginčas dėl 2023 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo. Be to, teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-627-796/2024 pagal UAB „Vėjo kopos“ ieškinį UAB „Laiko idėjos“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, skolos priteisimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir vykdomojo įrašo panaikinimo, kurioje UAB „Vėjo kopos“, be kita ko, prašo pripažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Laiko idėjos“ 400 000 Eur ir grąžinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises atsakovei, pripažinti hipoteką (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia, panaikinti notarės 2024 m. liepos 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad aptartos byloje aplinkybes patvirtina, kad šiuo metu yra kilęs ne vienas teisminis ginčas dėl ieškovės pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įvardintos skolos pagrįstumo, todėl, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės nurodyta skola yra neįskaičiuojama į bendrą atsakovės įsipareigojimų masę, o apie atsakovės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu: nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimų; yra užvesta viena vykdomoji byla, kuri susijusi su ieškovės įvardijamu finansiniu reikalavimu į atsakovę; yra vienas apdraustasis asmuo; skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui sudaro 205,58 Eur sumą; atsakovė neturi skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Taigi, teismas vertino, kad atsakovės įsipareigojimai žinomiems aštuoniems kreditoriams sudaro 470 743,73 Eur.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių, yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio įsigijimo šiuo metu vyksta ginčas tarp sandorio šalių. Atsakovė šį žemės sklypą finansinės atskaitomybės dokumentuose yra apskaičiusi 1 002 498 Eur, kaip atsakovė paaiškina, žemės sklypas yra apskaitytas įsigijimo verte, t. y. 1 002 498,05 Eur, iš jų: 1 000 000 Eur sutarties kaina ir 2 498,05 Eur notaro išlaidos. Teismas vertino, kad labiau tikėtina, kad ginčo sklypo vertė yra ne mažesnė, nei įsigijimo metu ji buvo įvertinta jo įsigijimo kaina. Kitų duomenų, kurie objektyviai teismui sudarytų galimybę abejoti žemės sklypo įsigijimo verte, byloje nenustatyta.

14.       Teismas nustatė, kad bendrovė turi debitorinių įsiskolinimų – atsakovei yra skolinga UAB „Sveikatos labui“ (mokėjimo terminas 2025 m. birželio 30 d., skola 150 000 Eur), UAB „Inreal“ (mokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d., skola 484 Eur) ir UAB „Project 28“ (mokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d., skola 2 100 Eur). Teismas, atlikęs viešąją paiešką Juridinių asmenų registre ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nenustatė, kad atsakovės debitoriai būtų restruktūrizuojami ar bankrutuojantys juridiniai asmenys, priešingai, pateikti duomenys pavirtino, kad tai yra veikiančios įmonės, teikiančios finansines ataskaitas ir pan. Teismas, įvertinęs turimų įsipareigojimų dydžius, jų atsiskaitymo terminus, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad debitorinių skolų atsakovė neturi realių galimybių visiškai išsiieškoti.

15.       Teismas nurodė, kad bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija jos balanse įrašyto turto vertės, teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių: atsakovė yra neseniai įkurta ir veiklą vykdanti įmonė, taip pat vykdo savo įsipareigojimus valstybės ir savivaldybės institucijoms, atsakovės vardu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimo, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi ir jokie išieškojimai veiksmai (išskyrus tą, kuris susijęs su ieškovės reikalavimu), o laikini atsakovės finansiniai sunkumai iš esmės yra kilę dėl vykstančių teisminių ginčų su ieškove. Teismas sutiko su atsakove, kad prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu jos negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiais teisminiais ginčais, todėl vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, negali sąlygoti tokio masto teisinių padarinių atsakovei kilimo.

16.       Teismas konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą, kadangi atsakovė nėra nemoki (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Ieškovė UAB „Laiko idėjos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei UAB „Vėjo kopos“ bankroto bylą arba klausimą dėl bankroto bylos kėlimo atsakovei perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė kaip labai mažos įmonės, taikančios išimtis, kategorijai priskiriamas juridinis asmuo, neturi pareigos rengti ir Juridinių asmenų registrui teikti aiškinamojo rašto. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys už ataskaitinį laikotarpį sutampa su Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2023 m. pateiktais duomenimis, o ataskaitose nurodyti duomenys atitinka ir kitus atsakovės vadovės pateiktus duomenis (kreditorių finansinius reikalavimus, debitorių įsiskolinimus, turto vertę ir pan.). Teismas nevertino to, kad atsakovės pateiktos finansinės atskaitomybės yra be aiškinamųjų raštų, o 2023m. pelno (nuostolio) ataskaita apskritai nepasirašyta. Nėra duomenų apie tai, kad finansinės atskaitomybės buvo patvirtintos atsakovės dalyvių. Abi atskaitomybės net nėra pateiktos Juridinių asmenų registrui. Taigi, dėl dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo ir galios (tikrumo) kyla pagrįsta abejonė, todėl teismas turėjo pareigą objektyviai juos ištirti, tačiau to nepadarė.

17.2.                      2023m. balanse nurodoma, kad atsakovė patyrė 5 670 Eur nuostolį, o 2024 m. balanse nurodoma, kad per 9 mėnesius bendrovė patyrė 38 295 Eur nuostolį, t. y. atsakovės veikla iš esmės generuoja tik nuostolius. Be to, 2024 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nėra pateikti praėjusių finansinių metų duomenys, todėl ataskaita visiškai neatitinka JANĮ reikalavimų. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pateiktos byloje aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinės atskaitomybės 2024 m. duomenys nėra objektyvūs.

17.3.                      Iš atsakovės pateikto 2023 m. balanso matyti, jog atsakovė turėjo tik 126 Eur grynųjų pinigų, o 2024 m. – tik 80 Eur grynųjų pinigų. Atsakovė nepateikė duomenų apie apyvartines lėšas, todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, jog lėšų apyvarta iš esmės ir nevyksta, o tai parodo, kad bendrovė veiklos nevykdo. Atsakovė neturi nuosavų lėšų, nevykdo veiklos, ji egzistuoja vien tik iš pasiskolintų lėšų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad realiai nėra perspektyvos atsakovei įvykdyti įsipareigojimą ieškovei ir kitiems kreditoriams.

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad bendrovė buvo įsteigta tik žemės sklypo paskirties keitimui ir pelningam perpardavimui, nes būtent dėl to bendrovėje nėra darbuotojų (apart 1) ir nevykdoma jokia veikla. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji nori nusikratyti žemės sklypo ir nesiekia jo paskirties keitimo, o tai reiškia kad net neketinama siekti tikslo, kuriam bendrovė buvo įsteigta. Tai parodo faktinį atsakovės nemokumą ir veiklos perspektyvų nebuvimą, nes paėmus žemės sklypą, bendrovė turėtų vien tik įsiskolinimus, kurie neabejotinai viršytų bendrovės kapitalą, o neturint veiklos ir nuosavų lėšų nebūtų visiškai jokių realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą išvadą remdamasis vien atsakovės teiginiu, jog atsakovės turimo turto visiškai pakanka padengti esamus finansinius įsipareigojimus. 2024 m. balanse nurodyta, kad atidėjimai ir atidėti mokesčiai sudaro 125 000 Eur, tačiau iškėlus nemokumo bylą tokia suma taptų mokėtina, o atsakovė neturi galimybės ją susimokėti. Be to, kiti mokėjimai numatyti 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau neturint nuosavų lėšų mokėjimai būtų vykdomi papildomai skolintomis lėšomis kas dar labiau blogintų bendrovės būklę.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas, nebūdamas pakankamai aktyvus, nepagrįstai atsakovę atleido nuo turto vertės įrodinėjimo ir be pagrindo nesirėmė oficialiais (VĮ Registrų centras parengtais) įrodymais. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatinėti realią turto vertę, kuri galėtų realiai, o ne deklaratyviai padengti įsipareigojimus. Neatlikus objektyvaus atsakovės turtinės padėties įvertinimo, nėra pagrįsta manyti, kad atsakovė yra perspektyvi bendrovė ir turi galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

17.7.                      Jeigu teismas, sudarydamas įsipareigojimų ir turto balansą, eliminavo 600 000 Eur reikalavimo sumą, tai taip pat iš turto balanso turėjo išimti ir ginčo sudėtine dalimi esantį žemės sklypą. Tokiu atveju bendrovė turėdama netoli 500 000 Eur įsipareigojimus neturi jokio realaus turto, nevykdo jokios realios veiklos ir iš jos negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų padengti esamus ir progresyviai augančius įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovė neturėjo teisės į finansinę ataskaitą neįtraukti 600 000 Eur jau 2024 m. mokėtinos sumos, kadangi minėtoji suma yra vienas iš atsakovės įsipareigojimų.

17.8.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovė neteikė jokių duomenų, kurios galėtų paneigti išvadą dėl menkai tikėtinos skolų atgavimo iš nurodyto debitorių, t. y. nevertino realių galimybių atsakovei atgauti skolas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovės po bankroto inicijavimo parengtu ir tik tada pateiktu balansu. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad A. J. yra susijęs asmuo ir galimai vadovauja kreditorei UAB „Bravo SPA“.

17.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymo, jo įsigijimo kainos, žemės sklypo vietovės (žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini)), VĮ Registro centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatyta žemės sklypo vertė negali būti laikoma objektyvia, patvirtinančia tikrąją žemės sklypo vertę. Tikrąją verte laikoma suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Taigi, žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo vertė, nurodyta finansinėse ataskaitose, nėra tas pats, kas yra tikroji (reali) jo vertė. Teismas ignoravo tai, jog atsakovė nepateikė duomenų apie realią turto vertę, todėl vien balanse nurodyta jo vertė neatspindi atsakovės turto ir įsipareigojimų realaus santykio.

17.10.                      Pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių aplinkybių nevertino, galimai jau esančius tyčinio bankroto požymius, kadangi atsakovė pati jau turėjo teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis), nes veiklos nevykdo ir negeba atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, galimai yra pažeidinėjama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nes į bylą nepateikti jokie dokumentai apie piniginių lėšų judėjimą.

17.11.                      Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės pateiktas 2024 m. vasario 5 d. Centro kredito unijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikia garantijos dėl kredito gavimo atsakovei. Unija nėra priėmusi sprendimo suteikti kreditą atsakovei ir kad šis raštas yra tik informacinis bei negali būti laikomas neatšaukiamu unijos įsipareigojimu suteikti atsakovei kreditą. Nors atsakovė atsiuntė ieškovei Kredito unijos raštus, tačiau pateikti raštai nėra jokia garantija atsakovės įsipareigojimams įvykdyti. Teismas vien formaliai vertino byloje pateiktas aplinkybes, visiškai nevertino to, kad atsakovė neturi jokių realių perspektyvų atsiskaityti su ieškove, net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių ginčas baigtųsi, atsakovė vis tiek neturėtų galimybės atsiskaityti su ieškove, t. y. net ir po naujų metų atsakovė neturės jokio galimybės atsiskaityti su ieškove, kadangi nevykdo veiklos.

17.12.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą nurodydamas, jog prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs su objektyviu jos negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiais teisminiais ginčais, todėl ši aplinkybė negali sąlygoti tokio masto teisinių padarinių atsakovei kilimo. Teismas neįsigilino į priežastį dėl ko kilo ginčas tarp šalių. Tuo atveju, jei ginčas tarp šalių pasibaigtų, atsakovė vis tiek neturėtų realių galimybių įvykdyti įsipareigojimus, nes ieškovei restitucijos tvarka grąžintų lėšų (atskaičius sutartinę 100 000 Eur baudą ir įstatymines palūkanas), nepakaktų visų įsipareigojimų padengimui.

17.13.                      Teismas nebuvo pakankamai aktyvus tirdamas bylos aplinkybes ir įrodymus, juos vertino pakankamai formaliai.

18.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą, atsakovė UAB „Vėjo kopos“ prašė atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį ir kitus byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovės mokumą ir prievolės ieškovei nevykdymo priežastis, ir pagrįstai sprendė dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą neegzistavimo.

18.2.                      Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, negalėjo remtis atsakovės finansinėmis atskaitomis už 2023 ir 2024 metus, kadangi, anot ieškovės, jos yra be aiškinamųjų raštų; atsakovės vadovė negalėjo tvirtinti finansinių ataskaitų už 2023 m.; nėra duomenų apie tai, kad finansinės atskaitomybės buvo patvirtintos atsakovės dalyvių; abi atskaitomybės net nėra pateiktos VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2023 m. pateiktų metinių finansinių ataskaitų tinkamai nustatė, kad: i) atsakovė iš viso turėjo turto už 1 004 749 Eur, kurią sudarė ilgalaikis turtas (visas jis materialus – 1 002 498 Eur) ir trumpalaikis turtas – 2 251 Eur (atsargos – 2 100 Eur ir kitas trumpalaikis turtas – 151 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 007 920 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 402 300 Eur, ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 605 620 Eur; ii) atsakovės veikla buvo nuostolinga, 2023 m. baigė turėdama 5 670 Eur nuostolį.

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, iš atsakovės į bylą pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, sudarytų 2024 m. rugsėjo 27 d., taip pat tinkamai nustatė, kad: i) atsakovė turi turto iš viso už 1 155 162 Eur sumą, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 1 152 498 Eur (materialus turtas (žemė) – 1 002 498 Eur, ilgalaikis finansinis turtas – 150 000 Eur) ir trumpalaikis turtas – 2 664 Eur (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 2 584 Eur (išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje – 80 Eur), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 071 628 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 419 759 Eur, ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 651 869 Eur; ii) atsakovės veikla yra nuostolinga (38 295 Eur nuostolis).

18.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovės debitoriai yra veikiančios įmonės, teikiančios finansines ataskaitas ir pan., bei įvertinęs turimų debitorinių įsipareigojimų dydžius, jų atsiskaitymo terminus, visiškai pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad debitorinių skolų atsakovė neturi realių galimybių visiškai išsiieškoti.

18.6.                      Aplinkybės, kad atsakovės atidėjinių sumos taptų mokėtinomis po bankroto bylos iškėlimo neturi įtakos ir reikšmės vertinant atsakovės mokumą ir finansinę padėtį iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi vertinant atsakovės mokumą ir finansinę padėtį turi būti vadovaujamasi duomenimis apie mokėtinas sumas, kurios egzistuoja iki bankroto bylos iškėlimo, o ne atsirastų po to.

18.7.                      Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad dalis atsakovės mokėjimų terminas numatyti 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau neturint nuosavų lėšų mokėjimai būtų vykdomi papildomai skolintomis lėšomis kas dar labiau blogintų bendrovės būklę (piramidės principas). Atsakovės nuomone, tuo atveju, jeigu atsakovės įsipareigojimai būtų padengti skolintomis lėšomis, bendrovės finansinė padėtis niekaip nepablogėtų, nes tiesiog vienas bendrovės kreditorius būtų pakeistas kitu kreditoriumi, t. y. bendrovės bendra skolų nepadidėtų.

18.8.                      Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismui, sudarant įsipareigojimų ir turto balansą išėmus dėl ginčo 600 000 Eur reikalavimo sumą, iš turto balanso turėjo būti išimtas ir ginčo sudėtine dalimi esantis žemės sklypas, ko pasėkoje atsakovė, turėdama netoli 500 000 Eur įsipareigojimus, neturi jokio realaus turto, iš kurio galėtų padengti esamus ir progresyviai augančius įsipareigojimus. Priešingai nei teigia ieškovė, iš atsakovės balanso išėmus ginčo 600 000 Eur reikalavimo sumą, atsakovė turėtų grąžinti ieškovei žemės sklypą, o ieškovė privalės grąžinti atsakovei viską, ką buvo gavusi pagal Sutartį, t. y. 400 000 Eur. Iš šios ieškovės atsakovei grąžintinos 400 000 Eur sumos Atsakovė galės padengti didžiąją dalį turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Likusius įsipareigojimus kitiems kreditoriams atsakovė turės galimybę padengti atgavusi debitorinius įsiskolinimus.

18.9.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pradelstus įsipareigojimus, visiškai pagrįstai neįskaičiavo ginčo 600 000 Eur reikalavimo sumos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, kadangi atsakovė iš esmės ginčija šią skolą Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-627-796/2024. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, visiškai pagrįstai konstatavo, kad nutarties priėmimo dieną atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 14 661,61 Eur (2 960,10 Eur skola atsakovės vadovei, 205,58 Eur skola VSDF biudžetui, 11 495,93 Eur skola Advokatų profesinei bendrijai ADLEX). Be to, atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną atsakovė jokių pradelstų skolų nei VMI, nei VSDF biudžetui neturi.

18.10.                      Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad: i) jau 2023 m. atsakovė neturėjo finansinių galimybių įvykdyti visus savo įsipareigojimus ir buvo nemoki; ii) atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad atsakovės veikla yra nuostolinga; iii) atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad lėšų apyvarta iš esmės nevyksta, įmonė veiklos nevykdo, o įmonės veikla yra finansuojama tik iš pasiskolintų lėšų; iv) atsakovės finansiniai įsipareigojimai per 2024 m. padidėjo 46 249 Eur suma, kas taip pat patvirtina atsakovės nemokumą; v) šiai dienai atsakovės įsipareigojimų suma yra didesnė už atsakovės turimą turtą.

18.11.                      Atskirojo skundo argumentai, kad galimai yra pažeidinėjama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka, nes į bylą nepateikti jokie dokumentai apie piniginių lėšų judėjimą, yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant į bylą jokių objektyvių tokius ieškovės teiginius pagrindžiančių dokumentų. Tai, kad A. J. yra vienu iš kreditorių ir bendrovių UAB „Bravo SPA“ bei UAB „Sveikatos labui“ vadovu, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bus siekiama vykdyti tarpusavio prievolių įskaitymus, juolab kad tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų ir ginčo esmės

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

21.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą (ne)pagrįstumo

22.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

23.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti trys atvejai, kada teismas atsisako iškelti bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 2) juridinis asmuo nėra nemokus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

24.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-421/2020).

27.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant šį klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

28.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė neatitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nustatytų sąlygų, taip pat atsižvelgęs, kad laikini atsakovės finansiniai sunkumai iš esmės yra kilę dėl vykstančių teisminių ginčų su ieškove, o prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu jos negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiais teisminiais ginčais, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantės vertinimu, atsakovė atitinka nemokumo būsenai konstatuoti reikalingus elementus, t. y. atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių bei atsakovės turimos skolos viršija atsakovės turimą realų (tikrąjį) turtą. Nurodė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis yra nepatikimi, kadangi: i) jie yra be aiškinamųjų raštų; ii) 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaita nepasirašyta; iii) nėra duomenų apie tai, kad finansinės atskaitomybės buvo patvirtintos atsakovės dalyvių; iv) abi atskaitomybės nėra pateiktos VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui; v) 2024 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nėra pateikti praėjusių finansinių metų duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

30.       Pirma, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovės pateiktos finansinės atskaitomybės yra be aiškinamųjų raštų. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, atsakovė priskirtina prie labai mažų įmonių, todėl atsakovei, kaip labai mažai įmonei, taikytina ĮFAĮ 8 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis nerengti finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas, kurių naikinti atskirojo skundo argumentais ir reikalauti iš bendrovės aiškinamųjų raštų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

31.       Antra, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bendrovės nemokumo klausimą, rėmėsi bendrovės finansinėmis ataskaitomis (tiek balansu, tiek pelno (nuostolio) ataskaita) už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurios pateiktos Juridinių asmenų registrui ir pasirašytos jas parengusių asmenų (vadovės I. S. ir apskaitą tvarkiusio asmens – J. P.-V.) (1 t., b. l. 192–194). Todėl apeliantės teiginiai, kad byloje pateikta bendrovės 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaita nepasirašyta ir nepateikta Juridinių asmenų registrui, atmestini kaip nepagrįsti.

32.       Trečia, iš dalies sutiktina su ieškove, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės pateikti tarpiniai finansiniai duomenys už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (1 t., b. l. 132–134) būtų registruoti Juridinių asmenų registre ir šie duomenys yra pasirašyti tik bendrovės vadovės I. S.. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi jos padarytos remiantis ne tik minėtais duomenimis, bet įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą.

33.       Ketvirta, vien tai, kad 2024 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nėra pateikti praėjusių finansinių metų duomenų nesudaro pagrindo vertinti, kad nurodyti 2024 m. finansiniai duomenys yra neobjektyvūs (CPK 185 straipsnis).

34.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės iškeltomis abejonėmis dėl bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, tikrumo ir neobjektyvumo, kadangi jos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.

35.       Juridinių asmenų registrui pateiktais (CPK 179 straipsnio 3 dalis) finansinės atskaitomybės duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 1 004 749 Eur. Šią sumą sudarė: ilgalaikis turtas – 1 002 498 Eur, trumpalaikis turtas – 2 251 Eur (atsargos – 2 100 Eur ir kitas trumpalaikis turtas – 151 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė: 1 007 920 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 402 300 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 605 620 Eur), nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir siekė   (- )3 171 Eur, grynasis nuostolis sudarė (-)5 670 Eur. Nors remiantis minėtais finansiniais duomenimis 2023 m. bendrovės turimi įsipareigojimai (1 007 920,00 Eur) buvo nežymiai, t. y. 3 171 Eur, didesni nei bendrovės turimas turtas (1 004 749,00 Eur), tačiau nereiškia, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga. Pažymėta, kad juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jo mokumą. Dėl juridinio asmens mokumo sprendžiama ne tik pagal finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir remiantis kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024).

36.       Atsakovė į bylą pateikė aktualias tarpines finansinės atskaitomybės ataskaitas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (1 t., b. l. 132–134), iš kurių matyti, kad bendrovės turtas minėtu laikotarpiu sudarė 1 155 162 Eur sumą (1 152 498 Eur ilgalaikis turtas (1 002 498 Eur – materialus turtas (žemė), 150 000 Eur – ilgalaikis finansinis turtas) ir 2 664 Eur trumpalaikis turtas (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 2 584 Eur (išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje – 80 Eur)). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 071 628 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 419 759 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 651 869 Eur). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. patyrė nuostolių ((-) 38 295 Eur). 

37.       Taip pat byloje pateikti duomenys, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurį atsakovė įsigijo iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 1 000 000 Eur (1 t., b. l. 8–11, 18–30). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu yra užvesta viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra sustabdyta dėl tarp šalių vykstančių ginčų (1 t., b. l. 182–183). Iš bendrovės 2024 m. rugsėjo 27 d. kreditorinių / debitorinių įsipareigojimų sąrašo matyti, kad bendrovės kreditorių bendra įsipareigojimų suma siekia 1 071 627,97 Eur (iš jų pradelsti įsipareigojimai 2024 m. rugsėjo 27 d. datai sudaro 600 000 Eur), o nurodyta debitorinių įsipareigojimų suma – 152 584 Eur (suėjusių mokėjimo terminų 2024 m. rugsėjo 27 d. datai nėra) (1 t., b. l. 136). Atsakovė neturi jokių įsipareigojimų nei VSDF biudžetui (1 t., b. l. 178), nei VMI (1 t., b. l. 180).

38.       Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės (turimo turto apimtis, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis ir kt.) pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. finansinėse ataskaitose pateikti duomenys atitinka kitus atsakovės vadovės pateiktus duomenis (kreditorių finansinius reikalavimus, debitorių įsiskolinimus, turto vertę ir pan.), todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad atsakovės finansinės atskaitomybės 2024 m. rugsėjo 27 d. duomenys yra neobjektyvūs ar nepatikimi.

39.       Apeliantės iškeltos abejonės dėl į balansą įrašyto turto (žemės sklypo) tikrosios vertės nepagrįstumo, taip pat neturi objektyvaus pagrindo. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas apskaitytas jo įsigijimo savikaina, o tai atitinka 12-ojo Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9, 38 punkto nuostatas, kurios numato, kad ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Kadangi žemės sklypas buvo įsigytas už 1 000 000 Eur, taip pat bendrovė patyrė 2 498,05 Eur notaro išlaidas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek 2023 m., tiek 2024 m. rugsėjo 27 d. balanse nurodyto turto vertė yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad VĮ Registrų centro atlikto masinio vertinimo metu nustatyta žemės sklypo vertė (22 300 Eur) patvirtina tikrąją žemės sklypo vertę, kadangi masinio vertinimo būdu žemės sklypo vertė nustatyta neįvertinus individualių nekilnojamojo daikto savybių, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ja vadovautis. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitaip įvertinti nekilnojamojo turto vertę, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40.       Atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dėl kokių priežasčių 2023 m. balanse nurodyta, kad nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 2 100,00 Eur, kai bendrovės 2023 m. neįvykdyta pirkimo–pardavimo sutarties dalis ir tuo pačiu šios dalies sutartinė prievolė ieškovei 600 000 Eur, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Bendrovės 2023 m. balanso, taip pat kreditorių ir skolininkų lentelės (2024 m. rugsėjo 27 d.) (1 t., b. l. 136) duomenimis nustatyta, kad: i) UAB „Project 28“ skola bendrovei yra 2 100 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2024 m. gruodžio 31 d., todėl 2023 m. balanse buvo įrašyta prie trumpalaikio turto kaip bendrovės debitorinis įsiskolinimas; ii) 600 000 Eur yra atsakovės įsipareigojimas UAB „Laiko idėjos“, kurio mokėjimo terminas 2024 m. birželio 1 d., todėl 2023 m. balanse buvo įrašyta kaip bendrovės trumpalaikiai įsiskolinimai. Taigi, remiantis apeliantės samprotavimais nėra pagrindo daryti išvadą, kad debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai bendrovės 2023 m. balanse apskaityti netinkamai, o vien apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas savaime nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

41.       Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad 2023 m. balanso duomenys yra neobjektyvūs, nes eilutėje „Po vienerių metų mokėtinos sumos“ nurodyta tik 402 300 Eur, nors pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė turėjo sumokėti 600 000 Eur iki 2024 m. kovo 1 d., dėl to balanso eilutėje „Po vienerių metų mokėtina suma“ turėjo būti nemažiau, kaip 1 002 300 Eur (402 300,00 + 600 000). Remiantis bendrovės balanso už 2023 m. duomenimis nustatyta, kad atsakovės ilgalaikės skolos, t. y. tos, kurias bus privalu mokėti ne anksčiau kaip 2025 m., sudarė 402 300 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai (per vienus metus mokėtinos sumos) sudarė 605 620 Eur. 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 13 punkte nurodyta, kad „po vienų metų mokėtinoms sumoms ir kitiems ilgalaikiams įsipareigojimams, kuriuos įmonė turės įvykdyti po vienų metų nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriamos įmonės skolos prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Po vienų metų mokėtinoms sumoms ir kitiems ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.“ Kadangi atsakovė 600 000 Eur skolą ieškovei turėjo sumokėti iki 2024 m. kovo 1 d., todėl šie įsipareigojimai apskaityti bendrovės 2023 m. balanse prie trumpalaikių įsipareigojimų, eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos“, o ne prie ilgalaikių įsipareigojimų, eilutėje „Po vienerių metų mokėtinos sumos“. 

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės debitoriai 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo: i) UAB „Sveikatos labui“ – 150 000 Eur, kurios mokėjimo terminas 2025 m. birželio 30 d.; ii) UAB „Inreal“ – 484 Eur, kurios mokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d.; iii) UAB „Project 28“ – 2 100 Eur, kurios mokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 136). Nors atskirajame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie realias galimybes susigrąžinti skolas iš debitorių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo pateikimo dieną (2024 m. lapkričio 28 d.) nei vienas iš debitorinių įsiskolinimo terminų nebuvo pasibaigęs. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės debitoriai nėra restruktūrizuojami ar bankrutuojantys juridiniai asmenys, priešingai, tai yra veikiančios įmonės, teikiančios finansines ataskaitas ir pan. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog atsakovė neturi realių galimybių išieškoti debitorinius įsipareigojimus.

43.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vertinant bendrovės pradelstus įsipareigojimus, nėra pagrindo įskaičiuoti į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę 600 000 Eur. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka ir teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad tuo atveju, kai bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu yra kilęs ne vienas teisminis ginčas dėl ieškovės pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įvardintos skolos (t. y. 600 000 Eur) pagrįstumo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-180-777/2025 (senas Nr. e2-480-777/2024), Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-235-796/2025 (senas Nr. e2-627-796/2024)) (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neįskaičiuoti 600 000 Eur į bendrą pradelstų įsipareigojimų sumą.

44.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad neigiama finansinių rodiklių dinamika įrodo prastą bendrovės finansinę padėtį. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje pateikti 2023 m. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. balansuose įrašyti duomenys patvirtina, kad bendrovės turto ir įsipareigojimų dinamika teigiama – bendrovės turtas padidėjo (nuo 1 004 749 Eur iki 1 155 162 Eur), o bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtis nors ir nežymiai, bet sumažėjo (nuo 1 007 920 Eur iki 1 071 628 Eur). Nors bendrovės veikla tiek 2023 m., tiek laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo nuostolinga, tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovė yra neseniai įkurta ir veiklą vykdanti bendrovė, kuri susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, nulemtais tarp šalių vykstančių ginčų, vien patiriamų nuostolių faktas savaime nėra pagrindas kelti veikiančiai bendrovei nemokumo bylą. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuojančią bendrovę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį ją likviduoti, juolab kad byloje nėra duomenų, kurie įrodytų akivaizdų bendrovės nemokumą. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto byla bendrovei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių dėl jos nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014).

45.       Apeliantės atskirajame skunde nurodyti samprotavimai dėl A. J. buvimo de facto (faktiškai) bendrovės vadovu, tyčinio bankroto požymių, vien vertus, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, kita vertus, šios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, juolab kad šioje byloje konstatuota, kad joje esantys duomenys nepagrindžia bendrovės akivaizdų nemokumą.

46.       Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra įstatyminio pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą, kadangi atsakovė nėra nemoki (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytos išvados, kad bendrovės turtas viršija bendrovės turto vertę ar tai, kad bendrovė gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė vykdo mokestines prievoles (neturi skolų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams bei pinigų fondams), bendrovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas, kuris yra sustabdytas dėl tarp ieškovės ir bendrovės vystančių ginčų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų reikšmingų pradelstų įsipareigojimų, o prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu negalėjimu to padaryti, o su tarp šalių vykstančiais teisminiais ginčais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza