Administracinė byla Nr. A2.6.-134-512/2012
(Proceso Nr. 4-06-3-05705-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 45.4.3.; 52.3.;
(S)
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ROIK 07-11-6539216
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. sausio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, dalyvaujant J. M., jo atstovui adv. padėjėjui Jurijui Martinaičiui, vertėjai Danutei Kontarienei, išnagrinėjęs J. M. (J. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
J. M. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011-12-10 apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, neišėmė kuro užpylimo pistoleto, pradėjo važiuoti ir apgadino kuro užpylimo pistoletą, apie įvykį policijai nepranešė, į policiją neatvyko, tuo pažeidė KET 9 ir 234 p. reikalavimus bei įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
J. M. kaltu prisipažįsta, nurodo, kad nesuprato, jog apgadino kuro užpylimo pistoletą, jį įstatė į vietą, jo nuomone tai matė degalinės operatorius, pretenzijų jam nepareiškė.
Be J. M. prisipažinimo, jo pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo parodymais bei kita bylos medžiaga.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Byloje esančios foto nuotraukos, liudytojo parodymai patvirtina, kad J. M. nesiėmė visų saugumo priemonių (KET 9 p.), pradėjo važiuoti iš automobilio kuro bako neištraukęs kuro pylimo įrenginio ir jį apgadino.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. M. teigia, jog iš eismo įvykio vietos neskubėjo nuvažiuoti, o tai padarė tik tada, kai išlipęs iš automobilio įsitikino, jog jo nuomone žalos jis nepadarė, degalinės operatorius jam pretenzijų nereiškia. KET 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. J. M. turėjo suprasti, kad apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, tačiau nei degalinės operatoriui, nei policijai apie tai nepranešė. Laikytina, kad jo kaltė įvykdžius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta.
J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi įvykdęs neteisėtą veiką, gerai charakterizuojamas (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismai yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. J. M. nėra baustas už KET pažeidimus, gerai charakterizuojamas, kitą dieną po įvykio nuvyko į degalinę, atsiprašė, įformino įvykio deklaraciją. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, J. M. už padarytą teisės pažeidimą skirtina nuobauda, švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str. 4 d.,
n u t a r i a :
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, J. M. (J. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi J. M. (J. M.) skirti galutinę nuobaudą - 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Egidijus Mickevičius