Administracinė byla Nr. AS⁵²⁵-423/2010

Procesinio sprendimo kategorija 67

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

 

2010 m. liepos 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. T-147 „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. A-1291 „Dėl darbo grupės viešųjų įstaigų Kauno 2-osios ir Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinių ligoninių reorganizavimo sąlygoms parengti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. A-1408 „Dėl viešųjų įstaigų Kauno 2-osios ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinių ligoninių reorganizavimo sąlygų sudarymo“ ir tokiu įsakymu sudarytas reorganizavimo sąlygas; sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje; uždrausti Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti tolesnius su VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras Sprendimo pagrindu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; taikyti kitas reikalavimo užtikrinimo priemones teismo iniciatyva.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, jog teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu Sprendimas, sąlygotų viso reorganizavimo pripažinimą negaliojančiu. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atgręžtinis procesas labai pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nes tai būtų susiję su Sprendimo priėmimu sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, veikiančių juridinių asmenų reorganizavimu, išregistravimu iš Juridinių asmenų registro ir naujo juridinio asmens įsteigimu bei reorganizavimu, su reorganizavimu susijusiais dideliais kaštais.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo bei uždraudė atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti tolesnius su VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras Sprendimo pagrindu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, jog pareiškėjas, prašydamas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekia, jog nebūtų atliekami tolesni veiksmai, susiję su viešųjų įstaigų reorganizavimu, struktūriniais pertvarkymais, darbuotojų atleidimu ir išeitinių kompensacijų išmokėjimu bei kitomis pasekmėmis. Pabrėžė, jog akivaizdu, kad, patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Sprendimą, vienokio ar kitokio teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ir pasekmės, kurių siekiama išvengti, jau būtų kilusios. Konstatavo, jog, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusiu su vėlesniu galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymu, yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

 

II.

 

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nurodo, jog pareiškėjo prašyme pateikti argumentai sietini su ginčo esme, o ne su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu.

2. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą sprendė išimtinai pagal pareiškėjo prašymą, todėl ir klausimas buvo išspręstas vienpusiškai.

3. Pažymi, jog turi būti pasvertas ir viešasis interesas, nutrūkus finansavimui ir dviejų ligoninių teikiamoms paslaugoms, būtų pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų neproporcingas, neadekvačios siekiamiems tikslams bei pažeistų viešąjį interesą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentai:

1. Nurodo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje kitoje analogiškoje administracinėje byloje Nr. 843-423-2010 taip pat buvo patenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tuo tarpu atsakovas toje byloje nutarties neapskundė.

2. Teigia, jog akivaizdu, kad, teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų beveik neįmanomas ar bent jau pareikalautų didelių ir neprotingų sąnaudų.

3. Atsakovai atskiruosius skundus grindžia niekuo nepagrįstomis prielaidomis dėl galimų pasekmių, nutrūkus finansavimui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Atskirieji skundai tenkintini.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS¹⁶-528/2007, Nr. AS¹⁰-349/2007).

Pirmosios instancijos teismo nutartimi patenkintas pareiškėjo prašymas ir sustabdytas Sprendimo galiojimas bei atsakovams uždrausta atlikti atitinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su Sprendimo įgyvendinimu.

Pirmiausia, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, joje nepateikta faktinės situacijos vertinimu pagrįstų motyvų, susijusių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, jeigu nebūtų pritaikytos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tokia nutartimi teismas iš esmės tik konstatavo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, visiškai nepagrįsdamas tokios savo išvados.

Skundžiamu Sprendimu buvo pritarta VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės bei VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimui sujungimo būdu, pavedant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas bei kitam asmeniui pavedant eiti VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius. Pažymėtina, jog tokiu Sprendimu nebuvo nustatytos reorganizavimo sąlygos, toks aktas, kaip ir kita bylos medžiaga nepatvirtina galimo pareiškėjo prašyme nurodyto teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar neįmanomumo.

Įvertinus pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, matyti, jog toks prašymas iš esmės pagrįstas prielaidomis, susijusiomis su galimomis pasekmėmis, tačiau byloje pateikti įrodymai nepatvirtina tokių pareiškėjo teiginių. Be to, kaip yra ne kartą konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS⁵⁰²-177/2008, AS⁴⁴²-314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, tikslas išvengti galimų nuostolių taip pat pats savaime ABTĮ 71 straipsnio prasme nėra pagrindas pritaikyti tokias priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog, teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pareiškėjas nurodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, turės būti atleisti ligoninių darbuotojai. Pabrėžtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. A-1408 „Dėl viešųjų įstaigų Kauno 2-osios ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinių ligoninių reorganizavimo sąlygų sudarymo“ patvirtintose reorganizavimo sąlygose nurodyta, jog, reorganizavus viešąsias įstaigas, abiejų viešųjų įstaigų darbuotojų darbo santykiai tęsiasi po reorganizavimo veiklą vykdysiančioje VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Todėl minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat remtasi aplinkybe, jog kitoje analogiškoje byloje prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos. Pažymėtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS⁴⁴²-267/2009, AS¹⁴⁶-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Todėl vertintina, jog minėti pareiškėjo argumentai negali turėti įtakos, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinumą, o pareiškėjo nurodytoje byloje priimtas procesinis sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina ir tai, kad tiek atskiruosiuose skunduose, tiek ir atsiliepimuose į atskiruosius skundus pateiktos su ginčo nagrinėjimu iš esmės susijusios aplinkybės šiuo atveju nevertintinos, kadangi šioje byloje išimtinai sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nepateikta įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nemotyvuotai patenkino pareiškėjo prašymą, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atskirieji skundai tenkintini.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atskiruosius skundus patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį, o pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                                                                            Irmantas Jarukaitis

 

 

Virgilijus Valančius