Civilinė byla Nr. e2A-226-577/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.2; 2.7.4.4; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių mažosios bendrijos „Epilus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pažangi namų automatika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EPIL“ ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Epilus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pažangi namų automatika“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, neteisėtos domeno registracijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EPIL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės mažosios bendrijos pavadinimas ,,Epilus“ yra klaidinamai panašus į ieškovės UAB ,,EPIL“ pavadinimą ir prekės ženklą ,,epil®“; įpareigoti mažąją bendriją ,,Epilus“ (toliau – ir „Epilus“ MB) pakeisti pavadinimą ,,Epilus“ taip, kad jame jokia apimtimi ir jokia forma nebūtų naudojamas žymuo ,,Epilus“ į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį klaidinamai panašių savybių su ieškovės bendrovės pavadinimu „EPIL“ ir šiuos pakeitimus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – JAR), nurodant, kad „Epilus“ MB per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 3 dalimi, „Epilus“ MB bus skirta 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną; 2) uždrausti ,,Epilus“ MB savo vykdomoje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį ,,epilus“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą; 3) panaikinti domeno epilus.lt registraciją atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „EPIL“ pavadinimą įregistravo 2011 m. rugpjūčio 10 d., teisę į „epil®“ prekės ženklą, kaip žymenį, UAB „EPIL“ įgijo nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „EPIL“ teikia lazerinės epiliacijos ir elektroepiliacijos paslaugas salonų tinkle Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 2021 m. gegužės 20 d. UAB „EPIL“ pateikė prekės ženklo „epil®“ registracijos prašymą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) intelektinės nuosavybės tarnybai ir, gavusi ES prekės ženklo registracijos liudijimą, nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. įgijo visišką ir išimtinę teisinę apsaugą „epil®“ prekės ženklui. „epil®“ prekės ženklas įregistruotas tarptautinės Nicos prekių ir paslaugų klasifikacijos 44 klasėje. Prekės ženklą sudaro žodžio „epil“ stilizuotas užrašas ruda spalva.
3. Ieškovės teigimu, atsakovės „Epilus“ MB pavadinimas ir komercinėje veikloje naudojamas žymuo (logotipas) „Epilus“ bei domenas epilus.lt yra klaidinančiai panašus į ieškovės juridinio asmens pavadinimą bei registruotą ES prekės ženklą „epil®“. „Epilus“ MB pavadinimą įregistravo tik 2023 m. vasario 6 d. Pagrindinė „Epilus“ MB vykdoma veikla – plaukelių šalinimas lazeriu, depiliacija vašku, aparatinės kūno modeliavimo procedūros. „Epilus“ MB teikia paslaugas salonuose Vilniaus mieste, naudoja registruotą domeno vardą www.epilus.lt, o svetainėje nurodytas logotipas yra rudos spalvos. Domenas registruotas atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu.
4. Ieškovė savo pavadinimą įregistravo anksčiau, todėl turi teisę reikalauti, kad vėliau įsteigti juridiniai asmenys nenaudotų pavadinimų, tapačių arba klaidinamai panašių UAB „EPIL“ pavadinimui ir nutrauktų neteisėtus veiksmus ir pakeistų pavadinimą.
5. Ieškovė pažymėjo, kad prekės ženklas epil®“ registruotas kaip vaizdinis prekės ženklas su žodiniais ženklais. Sujungiant vaizdinius ir fonetinius elementus, ženklas sudaro vieną koncepciją, leidžiančią identifikuoti ir diferencijuoti konkrečios įmonės produktus ir paslaugas. Nei lietuvių, nei anglų kalboje nėra bendrinio žodžio ,,epil“. Ieškovė nesutinka, kad elementas ,,epil“ yra nusistovėjęs prekybos praktikoje. Pažymėjo, kad UAB ,,Epil“ ir MB ,,Epilus“ veikia Lietuvos Respublikoje, pagrindinė abiejų įmonių veikla yra nepageidaujamų kūno plaukų šalinimo paslaugos fiziniams asmenims (vartotojams), dėl to pastariesiems gali susidaryti įspūdis, kad abu naudojami pavadinimai priklauso tam pačiam UAB „EPIL“ salonų tinklui.
6. Ginčo domeno registracijos neteisėtumui pripažinti yra visos sąlygos: ginčo domeno vardas yra klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą bei prekės ženklą, taip pat ieškovė įrodė dvi sąlygas kurios yra alternatyvios – domeno savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir (ar) teisėtų interesų, ginčo domenas buvo registruotas ir naudojamas nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pripažino, kad atsakovės MB pavadinimas ,,Epilus“ yra klaidinamai panašus į ieškovės UAB ,,EPIL“ pavadinimą ir prekės ženklą ,,epil®“; įpareigojo ,,Epilus“ MB pakeisti pavadinimą ,,Epilus“ taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo ,,Epilus“ į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį klaidinamai panašių savybių su ieškovės bendrovės pavadinimu „EPIL“ ir šiuos pakeitimus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti JAR. Teismas nusprendė, jog per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, „Epilus“ MB skiriama 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas uždraudė „Epilus“ MB vykdomoje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį ,,epilus“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. Teismas panaikino domeno epilus.lt registraciją atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu, taip pat priteisė ieškovei UAB „EPIL“ iš atsakovių „Epilus“ MB ir UAB „Pažangi namų automatika“ 3 970 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvienos po 1 985 Eur.
8. Teismas nurodė, kad UAB „EPIL“ bei „Epilus“ MB pavadinimų ir žymenų fonetinis ir vizualinis panašumas yra akivaizdus, kadangi galūnės prie žodžio „Epil“ pridėjimas, grafinis logotipų išpildymas, rudos spalvos naudojimas sudaro pavadinimų ir žymenų (logotipų) panašumą, daro panašų šių pavadinimų žymenų (logotipų) skambesį bei bendrą pavadinimų ir logotipų panašumo įspūdį. Tariant įmonių pavadinimus „EPIL ir „Epilus“ galūnės yra nepastebimos ir nesuteikia bendrovių pavadinimams išskirtinumo.
9. Teismas nesutiko su atsakovių teiginiais, kad ieškovės prekės ženklas įregistruotas kaip figūrinis, o ne žodinis ir dėl to žymuo „epil“ nėra saugomas. Nurodė, kad ieškovės prekės ženklas registruotas kaip vaizdinis prekės ženklas su žodiniais ženklais, kurie yra dominuojantys. Prekės ženklas yra mišrus ir sujungia tiek vaizdinį elementą, tiek žodį, o registravimo faktas suteikia sąsajumą su ženklo savininku tiek fonetiškai, tiek vaizdiškai. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad žymuo „epil“ yra bendrinis žodis ir yra aprašomojo pobūdžio. Pažymėjo, kad šis žymuo yra registruotas kaip prekės ženklas, jis nežymi daiktų kilmės, rūšies, savybių ir pan.; nei lietuvių, nei anglų kalboje nėra bendrinio žodžio „epil“. Teismas nustatė, jog kitų įmonių, vykdančių tą pačią veiklą Lietuvoje, nėra, o atsakovės nurodyta įmonė teikia gėlių pristatymo paslaugas.
10. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė „Epilus“ MB bendrovės pavadinimą įregistravo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalį ir CK 2.42 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės juridinio asmens pavadinime naudojamas ieškovės prekių ženklo žymuo „epil“, teismas atsakovės elgesį laikė neteisėtu ir nesąžiningu, pažeidžiančiu ieškovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnis). Kadangi žymuo „epil“ vizualiai ir fonetiškai panašus į ieškovės ankstesnį prekės ženklą, naudojamą ieškovės veiklai, tapačioms bei panašioms prekėms ir paslaugoms, teismas konstatavo, jog ginčo žymens „epil“ naudojimas gali klaidinti vartotojus dėl priklausomybės ir gamintojo ir (ar) paslaugų teikėjo identifikavimo.
11. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys, naudojant klaidinančiai panašų domeną (epilus.lt) į anksčiau ieškovės registruotą domeną epil.lt, neturint teisių, yra nesąžiningas, prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Teismo įsitikinimu, ieškovei turint galiojantį prekės ženklą „epil“, domeną epil.lt ir įmonės pavadinimą „EPIL“, atsakovės argumentai, kad ieškovė naudoja ir kitus domenus ir (ar) jie galbūt yra neveikiantys, neturi esminės teisinės reikšmės. Teismas nusprendė panaikinti domeno epilus.lt registraciją atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, teismas ieškovei iš atsakovių priteisė 330 Eur žyminį mokestį ir 3 640 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu. Teismas nusprendė, kad kitų ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (500 Eur už specialisto paslaugas) nėra pagrindo pripažinti būtinomis ir pagrįstomis, nes jos patirtos ieškovės iniciatyva ir rizika bylos nagrinėjimo pradžioje. Įvertinęs byloje esamus kitus pakankamus įrodymus ir atsakovės atstovės paaiškinimus, teismas ieškovės prašymo priteisti ir kitas bylinėjimosi išlaidas netenkino.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovės „Epilus“ MB ir UAB „Pažangi namų automatika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „EPIL“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, neatskleidė ir nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Sprendimo motyvuose pakartoti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, jame nėra teismo motyvų. Teismo sprendime nepasisakyta dėl atsakovių pateiktų įrodymų.
13.2. Atsakovės nebuvo išreiškusios sutikimo su ieškinio reikalavimais. Apie galimybę sutikti su ieškinio reikalavimais buvo kalbama tik šalių derybų metu dėl taikaus ginčo užbaigimo. Šalių derybų metu nurodyta pozicija negali būti įrodymu civiliniame procese. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio nuostatas.
13.3. Pavadinimų panašumas nėra pakankamas pagrindas CK 2.39 straipsnio nuostatų taikymui. Ieškovės ir atsakovės „Epilus“ MB pavadinimai nėra klaidinančiai panašūs, nes ieškovė veikloje naudoja sudėtinį pavadinimą „Epil depiliacijos centras“. Bet kuris vidutiniškai protingas asmuo gali ir turi atskirti ieškovę nuo atsakovės „Epilus“ MB.
13.4. Į paieškos sistemą įvedus raktinį žodį „epil“, rodomi ieškovės bei kitų asmenų tinklapiai. Atsakovės „Epilus“ MB tinklapis ir socialiniai tinklai nėra rodomi pirmuose paieškos rezultatų lapuose, todėl nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad vartotojui atsiranda galimybė supainioti ūkio subjektus arba jie yra klaidinami.
13.5. Teismas ignoravo duomenis, patvirtinančius, kad ieškovės pavadinime naudojamas elementas „epil“ plačiai nusistovėjęs grožio paslaugų versle žymint prekes ir paslaugas, skirtas nepageidaujamų plaukelių šalinimui, t. y. neturi skiriamojo požymio. ES yra registruotos 65 bendrovės, kurių pavadinimuose yra žodinis elementas „epil“. Ieškovė nekūrė pavadinimo „epil“, o panaudojo kitos bendrovės naudoto prekės ženklo pavadinimą. Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra registruotos kelios bendrovės, kurių pavadinime yra žodinis žymuo „epil“. Žymeniu „epil“ žymimos plataus spektro prekės. Kitiems ūkio subjektams negali būti uždrausta naudoti nesaugomą elementą savo pavadinime, nes tai reikštų nesąžiningą konkurenciją.
13.6. Teismas ignoravo, kad skiriasi bendrovių teisinė forma, pavadinimų rašymo stilius (ieškovės bendrovės pavadinimas užrašytas tik didžiosiomis raidėmis, o atsakovės – pirma didžioji raidė, likusios – mažosios).
13.7. Teismas nevertino šalių vykdomos veiklos skirtumų: nesutampa veiklos teritorija, teikiamų paslaugų spektras (ieškovė teikia elektroepliacijos ir epiliacijos lazeriu paslaugas, o atsakovė – aparatinių kūno modeliavimo procedūros, aparatinės veido modeliavimo procedūros bei plaukelių šalinimo lazerių paslaugas). Klaidinantis panašumas buvo konstatuotas formaliu pagrindu, nevertinant, ar toks panašumas gali bent tikėtinai suklaidinti visuomenę.
13.8. Prekės ženklas epil®“ yra registruotas kaip figūrinis prekės ženklas, saugomų žodinių elementų neturi. Teismas išplėtė tikrąjį prekės ženklo turinį ir jam taikytiną apsaugos lygį. Be to, toks aiškinimas prieštarauja PŽĮ 6 straipsniui.
13.9. Ieškovės figūrinis prekės ženklas „epil“ yra registruotas kaip ES prekės ženklas, todėl taikomos apsaugos vertinimas turi apimti visą ES. Yra įregistruoti 365 prekių ženklai, kuriuose naudojamas žymuo (elementas) „epil“, jie registruoti kaip plaukų šalinimo paslaugas ir prekes žymintys prekės ženklai. Žymuo „epil“ kaip atskiras žodinis prekių ženklas nėra ir negalėtų būti registruotas dėl jo aprašomojo pobūdžio ir plataus naudojimo kitų ūkio subjektų registruotuose prekės ženkluose. Nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo; nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriaisiais elementais ar turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį.
13.10. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymuo „epil“ negali būti pripažįstamas bendriniu žodžiu. Žymuo ,,epil“ dėl jo faktinio naudojimo aplinkybių tapo bendriniu pavadinimu dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje grožio paslaugų teikimo rinkoje visiems produktams, kurie skirti negeidaujamų kūno plaukelių šalinimui ir dėl to prarado savo kaip prekių ženklo savybes. Didelė suinteresuotos visuomenės dalis Lietuvoje ginčo žymens nesieja būtent su ieškove, kaip konkrečių paslaugų komercinės kilmės šaltiniu.
13.11. Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė teikia epiliacijos ir elektroepiliacijos paslaugas, tačiau tokių terminų žodynuose nėra.
13.12. Teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės priimtas ieškovės prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. gruodžio 7 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 56-12/2023 nurodytas teisines paslaugas ieškovė patyrė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, ieškovė galėjo įrodymus pateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo pabaigos. Tokios išlaidos negali būti priteisiamos, nes išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
13.13. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (500 Eur) už specialisto paslaugas, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti jas būtinomis ir pagrįstomis, tačiau išlaidos, susijusios su prašymo specialistui rengimu, išvados teikimu teismui, pripažintos pagrįstomis ir priteistos iš atsakovių. Motyvų prieštaringumas objektyviai nepaaiškinamas ir pagrindžia argumentus dėl neįvykdytos teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą.
13.14. Susipažinimo su atsakovių procesiniais dokumentais, pasiruošimo teismo posėdžiui išlaidos negalėjo būti atlyginamos ieškovei, nes jos iš esmės patenka į bylinėjimosi išlaidas, patirtas ieškovės atstovui dalyvaujant teismo posėdyje. Tokios išlaidos nėra numatytos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
13.15. Ieškovė pareiškė tris reikalavimus, iš kurių du buvo nukreipti atsakovei „Epilus“ MB, vienas – atsakovei UAB „Pažangi namų automatika“. Teismo sprendimas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis yra nepagrįsta.
14. Ieškovė UAB ,,EPIL“ atsiliepime prašo atsakovų „Epilus“ MB ir UAB ,,Pažangi namų automatika“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Aplinkybė, kad teismas laikė ieškovės argumentus pagrįstais, nereiškia, jog sprendimas be motyvų. Teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teismo sprendime pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko. Apeliantės nepagrindė teiginių, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas.
14.2. Asmens teisė į pavadinimą pažeidžiama, kai nustatomos tokios aplinkybės: 1) juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs; 2) juridiniai asmenys veikia toje pačioje rinkoje; 3) egzistuoja vartotojų suklaidinimo tikimybė. Visos šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Ieškovė pateikė teismui Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto lektoriaus L. L. išvadą dėl teksto supratimo (toliau – Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad juridinių asmenų UAB „EPIL“ ir „Epilus“ MB simboliniuose pavadinimuose „epil“ ir „epilus“, vertinant juos lingvistiškai – yra klaidinančiai panašūs fonetiškai, semantiškai ir vizualiai, o visuomenė gali būti suklaidinta dėl šių pavadinimų panašumo. Ieškovė pateikė teismui duomenis ir apie faktinį šalių klaidinimą dėl šalių pavadinimų.
14.3. Atsakovė MB ,,Epilus“ klaidina teismą, kad jos veiklos teritorija nesutampa su ieškovės. Aplinkybė, kad ieškovė veikia ne tik Vilniaus mieste, bet ir Kaune bei Klaipėdoje, nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, jog šalys veikia skirtingose rinkose. Tai, kad atsakovė teikia ir kūno formavimo procedūras, nepaneigia aplinkybės apie ieškovės bei atsakovės vienarūšių paslaugų – nepageidaujamų kūno plaukų šalinimo, teikimą.
14.4. Ieškovės žymuo „epil“ intensyviai naudojamas ir atpažįstamas, turi įgijęs reputaciją bei skiriamąjį požymį; ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 5 d. patyrė 76 228, 81 Eur išlaidų reklamai. Ieškovė veikia 12 metų, o atsakovė tik 5 mėnesius. Rudos spalvos, tokių elementų kaip lapeliai naudojimas logotipe sukuria akivaizdų vizualinį panašumą.
14.5. Teismas neignoravo atsakovių teiginio, kad ieškovės pavadinime naudojamas elementas ,,epil“ yra plačiai nusistovėjęs grožio paslaugų versle žymint prekes ir paslaugas. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad žymuo „epil“ yra bendrinis žodis ir yra aprašomojo pobūdžio, todėl nesaugotinas. Įrodymų, kad vartotojai žymenį ,,epil“ supranta kaip depiliacijos lazeriu paslaugas, atsakovės neteikė.
14.6. Prekės ženklo ,,MY EPIL“ savininkas nėra šios bylos šalis, be to, šis prekės ženklas išregistruotas. Apeliančių teiginiai, kad ieškovė 2021 metais registruodama prekės ženklą panaudojo kitų ūkio subjektų naudojamą žymenį „MY EPIL“ (išregistruotą 2013 metais) atmestini.
14.7. Tai, kad ieškovė šalia savo pavadinimo „treatwell“ paskyroje naudoja paaiškinimą ,,depiliacijos centras“, nereiškia, jog šie žodžiai ją išskiria iš kitų tokio pobūdžio paslaugų. Paslaugas individualizuoja būtent pavadinimas ,,EPIL“.
14.8. Nustatant pavadinimo tapatumą, juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa nelaikomi identifikuojančiais juridinius asmenis, todėl savarankiškai nevertinami.
14.9. Priešingai nei nurodo atsakovės, ieškovės prekės ženklas ,,epil“ yra registruotas ir saugomas. Prekės ženklas epil®“ registruotas kaip vaizdinis prekės ženklas su žodiniais ženklais. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad ES įregistruoti 365 prekių ženklai, kuriuose naudojamas žymuo,,epil“, žymi plaukų šalinimo paslaugas, taip pat įrodymų, jog Bendrijos prekių ženklų registre žodinis ženklas ,,epil“ neregistruotas. Juridinio asmens pavadinimas yra nuosavybės teisės objektas ir saugomas nuo juridinio asmens registravimo dienos.
14.10. Ieškovė prašė priteisti papildomas išlaidas, kurios objektyviai negalėjo būti pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2023 m. gruodžio 7 d. sąskaita Nr. 56-12/2023 apmokėta po teismo posėdžio. Sąskaita Nr. 56-13/2023 už paskutinį teismo posėdį išrašyta 2023 m. gruodžio 8 d., nes objektyviai nebuvo žinoma, kiek truks paskutinis teismo posėdis. Ieškovė sąskaitas apmokėjo ir įrodymus pateikė iki sprendimo priėmimo, dar nežinodama jo rezultato, todėl įstatymų leidėjo tikslai, kurių siekiama CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, patenkinus ieškovės prašymą, nebuvo pažeisti.
14.11. Ieškovė pažymi, kad išlaidos, susijusios su prašymo specialistui rengimu, specialisto išvados teikimu teismui, yra išlaidos, patirtos advokatui, o ne specialistui, jos patirtos siekiant surinkti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Šalys turi teisę teikti įrodymus; specialisto išvadą teismas priėmė, todėl apeliančių teiginiai nepagrįsti.
14.12. Nesusipažinus su bylos medžiaga ir nepasiruošus bylos nagrinėjimui, advokatas negali tinkamai atstovauti kliento teismo posėdyje. Rekomendacijos numato išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui (8.19 papunktis), taip pat kitas teisinių paslaugas, nenurodytas šių rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose.
14.13. Reikalavimas dėl domeno panaikinimo neatsiejamai susijęs su pirmais dviem reikalavimais. Procesinius dokumentus atsakovės teikė bendrai, juose pasisakė apie reiškiamus ieškinio reikalavimus, prašė juos atmesti, todėl teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, neteisėtos domeno registracijos.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „EPIL“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „EPIL“ teikia lazerinės epiliacijos ir elektroepiliacijos paslaugas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 2021 m. gegužės 20 d. UAB „EPIL“ pateikė prekės ženklo, kurio žodinis elementas „epil“, registracijos prašymą Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai. 2021 m. rugsėjo 8 d. išduotas Europos Sąjungos prekės ženklo registracijos pažymėjimas Nr. 018475136. Prekės ženklas (figūrinis (vaizdinis)) įregistruotas tarptautinės Nicos prekių ir paslaugų klasifikacijos 44 klasėje „Plaukų šalinimas lazeriu; Depiliacijos procedūros; Depiliacijos paslaugos; Konsultacijos dėl kūno plaukų šalinimo; Permanentinio plaukų šalinimo ir mažinimo paslaugos; Kosmetinės procedūros; Kosmetinės plaukų priežiūros procedūros; Odos priežiūros konsultacijos; Odos priežiūros paslaugos; Odos priežiūros salonai; Plaukų priežiūros paslaugos; Plaukų priežiūra; Žmonių grožio priežiūra.“
18. UAB „EPIL“ naudoja registruotus domeno vardus www.epil.lt, https://depiliacijoscentras.lt/, http://www.elektroepiliacija.lt. Ieškovės UAB „EPIL“ logotipas pavaizduotas ruda spalva ir yra stilizuotas trimis lapeliais.
19. Atsakovė „Epilus“ MB įregistruota 2023 m. vasario 6 d. Domeno vardas www.epilus.lt yra registruotas atsakovės UAB „Pažangi namų automatika“ vardu nuo 2023 m. vasario 6 d. Atsakovės „Epilus“ MB logotipas yra vaizduojamas viena didžiąja ir likusiomis penkiomis mažosiomis raidėmis, kurios stilizuotos moteriškos figūros siluetų ir dviem lapeliais.
Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą
20. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados nemotyvuotos, teismo sprendime pakartoti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių.
21. Reikalavimai teismo sprendimo turiniui įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
22. Šie reikalavimai yra susiję su įstatymu nustatyta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant proceso tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018).
23. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą nuosekliai pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (EŽTT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas; esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą gali būti pripažįstama, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
25. Pažymėtina, kad civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) įpareigoja teismą siekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įvykdymo, jeigu tai nekenkia bylai tinkamai išnagrinėti. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovių pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismas išvadas pagrindė byloje esančių įrodymų visuma, taip pat nurodė, kodėl atmeta atsakovių argumentus. Teismo sprendime išdėstyti motyvai nekliudo apeliacinės instancijos teismui įsitikinti, ar tinkamai yra identifikuota ginčo esmė. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).
27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų atsakovių argumentų, susijusių su nepakankamu ar netinkamu konkrečių įrodymų bei atsakovės pateiktos pozicijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu, teisėjų kolegija pasisakys išnagrinėjusi apeliacinį skundą.
Dėl bendrovių pavadinimų klaidinančio (ne)panašumo
28. CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
29. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo (CK 2.42 straipsnio 2 dalis).
30. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų).
31. Juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės klaidinimą kaip fakto klausimą turi įvertinti ir nustatyti teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).
32. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl šalių bendrovių pavadinimų klaidinančio panašumo padarė remdamasis vienintele aplinkybe, t. y. tuo, kad abiejuose pavadinimuose naudojamas tas pats simbolinis žodis „epil“. Mano, kad tokia pozicija nemotyvuota ir nepagrįsta, nes vien pavadinimų panašumas nėra pakankamas pagrindas CK 2.39 straipsnio nuostatų taikymui. Pasak apeliantės, ieškovės ir atsakovės pavadinimai nėra klaidinančiai panašūs, nes ieškovė savo veikloje naudoja sudėtinį pavadinimą „Epil depiliacijos centras“, o ne „Epil“.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių nurodyti duomenys apie ieškovės prisistatymą viešoje erdvėje (socialiniuose tinkluose, reklamoje) neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste, t. y. sprendžiant dėl šalių (įmonių) pavadinimų panašumo ir klaidinančio pobūdžio. Žodžių junginys „Epil depiliacijos centras“ nurodomas be teisinę formą apibūdinančių elementų, o šalia pavadinimo EPIL naudojamas bendro pobūdžio paaiškinimas (šiuo atveju ,,depiliacijos centras“), iš esmės tinkantis visiems tokias pačias paslaugas teikiantiems asmenims, nekelia asociacijų su konkrečiu juridiniu asmeniu ir savaime nėra suprantamas kaip pavadinimas. Iš atsakovės su tripliku pateiktų įrodymų (tripliko priedas Nr. 2) matyti, kad ieškovė šalia „EPIL“ pavadinimo naudoja skirtingus apibūdinimus, pavyzdžiui, „Grožio salonas EPIL“, „EPIL depiliacijos centras Vilnius“, „EPIL Salonas“, „EPIL – elektroepiliacijos salonas Vilniuje“. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad nors CK 2.39 straipsnio 3 dalyje žodis „galimybė“ ir nėra vartojamas, kai sprendžiama dėl minėtos nuostatos taikymo, turi būti vertinama būtent visuomenės suklaidinimo galimybė (o ne faktinis, realus suklaidinimas). Sprendžiant dėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies taikymo, nėra būtinas faktinis (realus) nei ieškovo, nei atsakovo juridinių asmenų pavadinimų naudojimas. Pavyzdžiui, jie gali būti įregistruoti, bet dar realiai nenaudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).
34. Apeliančių įsitikinimu, sprendimo išvados nepagrįstumą dėl egzistuojančio visuomenės suklaidinimo įrodo ir pateikti duomenys, kad įvedus į paieškos sistemą raktinį žodį „epil“, vartotojui pirmiausia rodomi ieškovės tinklapiai bei kitiems asmenims, kurių parduodamų prekių pavadinimuose yra žymuo „epil“, priklausantys tinklapiai, o atsakovės „Epilus“ MB tinklapis ir socialiniai tinklai nėra rodomi pirmuose paieškos rezultatų lapuose. Tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 33 punkte paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į šalių teikiamų paslaugų pobūdį (teikiamos ne virtualios paslaugos), apeliančių nurodytas vartotojo suklaidinimo galimybės vertinimas nepagrįstai siejamas su įmonės (jos paslaugų) paieškos forma (internete) bei jos rezultatais.
35. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimuose nurodoma, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečios bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-251/95, 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-39/97, 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-342/97, 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-425/98). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje, konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-251/95, 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-342/97).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, juridinių asmenų UAB „EPIL“ ir „Epilus“ MB simboliniai pavadinimai „epil“ ir „epilus“, vertinant juos lingvistiškai, yra klaidinančiai panašūs fonetiškai, semantiškai ir vizualiai, o visuomenė gali būti suklaidinta dėl šių pavadinimų panašumo. Dvi paskutinės juridinio asmens pavadinimo „epilus“ raidės žodžių darybos aspektu laikytinos pridėta lotynų kalbos daiktavardžio galūne, žodžio kaitybiniu elementu. Pridėtos dvi žodžio raidės nesuteikia pavadinimui išskirtinumo, tai nelaikoma naujo, visiškai kitokio negu „epil“ žymens, vartojamo kaip kito juridinio asmens pavadinimas, sukūrimu. Kalbos elementų struktūriniai požymiai rodo, kad trumpesnis žymuo „epil“, kuris yra ieškovės (juridinio asmens) simbolinis pavadinimas, yra įtrauktas į ilgesnį atsakovės (juridinio asmens) simbolinį pavadinimą „epilus“.
37. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas ignoravo pateiktus duomenis, pagrindžiančius, kad ieškovės pavadinime naudojamas elementas „epil“ yra plačiai nusistovėjęs grožio paslaugų versle žymint prekes ir paslaugas, skirtas nepageidaujamų plaukelių šalinimui, t. y. neturi jokio skiriamojo požymio.
38. CK 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Nagrinėjamu atveju ieškovės pavadinimas yra įregistruotas, registracija nėra ginčijama, todėl preziumuojama, kad jis atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. nelaikytinas neturinčiu skiriamojo požymio.
39. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis), antrojo - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję (CK 2.39 straipsnio 1 dalis, Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens pavadinimo simbolinės dalies žemo išskirtinumo laipsnio, yra pažymėjęs, jog kaip ir prekių ženklai, taip ir juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar atvirkščiai – neišskirtinumo), gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“. Tai yra, vienų juridinių asmenų pavadinimų skiriamoji (identifikacinė) funkcija (CK 2.39 straipsnis) bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“. Nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“ be kita ko priklauso kitų prekių ženklų bei juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“. Vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo (t. y. sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju, kitų prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio. Tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams ar juridinių asmenų pavadinimams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo atveju, bus skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. preliminarus nutarimas byloje Nr. C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. preliminarus nutarimas byloje Nr. C-39/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009, kt.).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo. Tiesiogiai prekių (paslaugų) savybes aprašantys žymenys laikytini aprašomaisiais, t. y. neturinčiais jokio skiriamojo požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
42. Apeliantės akcentuoja, kad: 1) Europos Sąjungoje yra registruotos 65 bendrovės, kurių pavadinimuose yra žodinis elementas „epil“; 2) Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 15 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo registruotas prekės ženklas „MY EPIL“, registruotas 511 klasės prekėms (3 muilas, parfumerijos gaminiai; eteriniai aliejai, kosmetikos priemonės, depiliatoriai; losjonai plaukams, dantų milteliai ir pastos), t. y. ieškovė nekūrė pavadinimo „epil“; 3) šiuo metu Lietuvoje yra registruotos kelios bendrovės, kurių pavadinime yra žodinis žymuo „epil“ (pvz, MB „Epila“, kurios pagrindinė veikla, vadovaujantis www.rekvizitai.lt viešai skelbiamais duomenimis, yra grožio paslaugų teikimas); 4) į bylą pateikti duomenys apie kitus grožio salonus, kurie savo pavadinime naudoja žymenį „epil“ (pvz. grožio salonas „EpilSmart“); 5) žymeniu „epil“ šiuolaikinėje grožio industrijoje žymimos plataus spektro prekės (įvairūs kremai, losjonai, vaškai skirti nepageidaujamų kūno plaukelių šalinimui, plaukelių šalinimo aparatai), t. y. skirtingi gamintojai nekliudomai ilgą laiką gamina ir platina rinkoje tuo pačiu žymeniu pagamintas įvairias prekes, kurių paskirtis nepageidaujamų kūno plaukelių šalinimas.
43. Minėta, kad šalių juridinių asmenų pavadinimus sieja to paties žodžio šaknis. Pavadinimai kilę iš lotynų kalbos – epiliacija (lot. e(x) – iš + pilus – plaukas), reiškia plaukų pašalinimą (https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/E/epiliacija). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad žymuo „epil“ yra ir ieškovės teikiamas paslaugas apibūdinančių žodžių sudėtinė dalis, pavyzdžiui lazerinė epiliacija, elektroepiliacija.
44. Šios aplinkybės, taip pat atsakovės pateikti įrodymai apie pakankamai paplitusį žodinį elementą (žodžio dalį) „epil“, siejamą su atitinkamo pobūdžio prekėmis bei paslaugomis, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės juridinio asmens pavadinimo simbolinė dalis (elementas) yra mažiau išskirtinė, todėl ir juridinio asmens pavadinimo skiriamoji funkcija yra silpnesnė.
45. Tačiau, priešingai, nei nurodo apeliantė, tai nereiškia, kad ieškovės pavadinime esantis elementas neturi jokio skiriamojo požymio ir yra nesaugomas. Minėta, kad pagal įstatyme nustatytus reikalavimus juridinio asmens pavadinimų sudarymui, jis negali būti sudarytas tik iš žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Be to, nepaneigta ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad nei lietuvių, nei anglų kalboje nėra bendrinio žodžio „epil“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovių pozicijai, kad žodinis elementas „epil“ tiesiogiai apibūdina (aprašo) atitinkamų paslaugų pobūdį ar prekių savybes. Teismų praktikoje pažymėta, kad argumentai, susiję su atitinkamo elemento paplitimu kitų ūkio subjektų prekių ženkluose, galėtų pagrįsti tik šio elemento skiriamojo požymio silpnumą (bet ne jo nebuvimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliančių teiginiai, kad elementas „epil“ neturi skiriamojo požymio ir yra nesaugomas, atmestini kaip nepagrįsti.
46. Kiti apeliantės nurodomi juridiniai asmenys (MB „Epila“, „MY EPIL“ prekės ženklo savininkas, kt.) nėra byloje dalyvaujantys asmenys, jų pavadinimai, prekės ženklai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl jų skirtumų (panašumo) teismas nepasisako.
47. Minėta, kad sprendžiant dėl pavadinimo klaidinančio panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo elementus. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovės juridinio asmens pavadinimas nuo ieškovės pavadinimo skiriasi tik dvejomis paskutinėmis raidėmis (pridėta galūne), kurios pavadinimui nesuteikia išskirtinumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad „Epilus“ pavadinimo galūnė neturi jokios esminės reikšmės.
48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliančių pozicija, kad įmonių teisinė forma bei jos nurodymo būdas reiškia akivaizdžius skirtumus, kurie leidžia lengvai atskirti juridinius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtent simbolinis abiejuose pavadinimuose naudojamas žodis sukelia įspūdį, jog juridiniai asmenys yra susiję itin tampriu ryšiu. Apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009, nors ir pažymėta, kad kai tenka spręsti dėl skirtingą teisinę formą turinčių juridinių asmenų pavadinimų klaidinančio panašumo, žodžiai ar jų santrumpos, nusakantys juridinio asmens teisinę formą, vertintini pavadinimo visumos kontekste, tačiau taip pat nurodyta, jog šis požymis neturi lemiamos įtakos. Pavadinimų rašymo stilius (t. y. tai, kad ieškovės bendrovės pavadinimas užrašytas tik didžiosiomis raidėmis, o atsakovės – tik pirmoji raidė didžioji, o kitos mažosios, nepanaikina pavadinimų fonetinių bei semantinių požymių panašumo. Be to, nors juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad jų funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Ieškovės registruoto prekės ženklo, kuris neabejotinai siejamas su juridiniu asmeniu UAB „EPIL“, žodinis elementas išdėstytas mažosiomis raidėmis. Tai sumažina apeliantės nurodytos aplinkybės reikšmę atskiriant juridinius asmenis.
49. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovių argumentus, susijusius su šalių vykdomos veiklos skirtumais bei veiklos teritorija. Apeliantės nurodo, jog atsakovė „Epilus“ MB veiklą vykdo tik Vilniaus mieste, o ieškovės paslaugų teikimo teritorija yra žymiai didesnė (Vilnius, Kaunas, Klaipėda); be to, ieškovė teikia išimtinai elektroepliacijos ir epiliacijos lazeriu paslaugas, o atsakovės paslaugų spektras yra daug platesnis – aparatinių kūno modeliavimo procedūros, aparatinės veido modeliavimo procedūros bei plaukelių šalinimo lazerių paslaugos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad ieškovės paslaugų teikimo teritorija yra žymiai didesnė nei atsakovės, jog atsakovės teikiamų paslaugų spektras yra platesnis, nereiškia, kad dalis paslaugų bei teritorijos (kuri, ieškovės teigimu, populiariausia bei reikšmingiausia) nesutampa. Būtent veiklos rūšies bei jos vykdymo teritorijos sutapimas papildomai patvirtina ieškovės ir atsakovės panašių pavadinimų klaidinantį pobūdį. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad klaidinantis panašumas buvo konstatuotas formaliu pagrindu (vien dėl pavadinimų panašumo), nevertinant ir nenagrinėjant, ar toks panašumas gali bent tikėtinai suklaidinti visuomenę.
Dėl ieškovės prekės ženklo
50. Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo išplėtė tikrąjį prekės ženklo turinį ir jam taikytiną apsaugos lygį, nes prekės ženklas „epil“ yra registruotas kaip figūrinis prekės ženklas, jokių saugomų žodinių elementų neturi; be to, aiškinimas, pagal kurį ieškovės registruotą prekių ženklą „epil“ sudaro žodinių ir vaizdinių elementų derinys, kuriame žodiniai ženklai yra dominuojantys, ir yra saugotini, prieštarauja PŽĮ 6 straipsniui. Apeliantės pabrėžia, kad raidžių junginys, sudarantis žodį „epil“, yra nesaugomas ir negali būti skiriamasis prekių ženklo požymis, nes toks neregistruotas.
51. PŽĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.
52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prekės ženklas registruotas kaip vaizdinis prekės ženklas su žodiniais ženklais, kurie yra dominuojantys; šį registruotą vaizdinį prekių ženklą, sudaro žodinių ir vaizdinių elementų derinys. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad prekės ženklas yra mišrus ir sujungia tiek vaizdinį elementą, tiek žodinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Minėta, kad ieškovės prekės ženklas registruotas kaip vaizdinis. Į bylą pateiktoje Europos sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos internetinio puslapio ištraukoje yra apibūdinti registruojamų ženklų tipai. Pateikta informacija, kad vaizdinis prekių ženklas su žodiniais elementais nėra atskira kategorija pagal ES prekių ženklų įgyvendinimo reglamentą, tačiau praktiniais ir techniniais tikslais tarp šių prekių elektroninėje paraiškoje daromas skirtumas. Iš paminėtos informacijos turinio matyti, kad į vaizdinių ženklų kategoriją patenka ir vaizdiniai prekių ženklai, kuriuos sudaro žodinių ir vaizdinių elementų derinys, o žodinį ženklą sudaro tik žodžiai arba raidės, skaitmenys, kiti įprasti tipografiniai ženklai ar jų derinys, kurį galima atspausdinti. Taigi, žodiniai elementai galimi ir vaizdiniuose prekių ženkluose, tačiau akivaizdu ir tai, kad prekių ženklo apsauga priklauso nuo elementų (žymenų) savybių (išskirtinumo).
53. Prekių ženklo skiriamasis požymis nustatomas visų pirma pagal to prekių ženklo savybes, įskaitant tai, ar jame yra (arba nėra) elementų, apibūdinančių prekes ar paslaugas, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas. Nuo prekių ženklo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo stipraus prekių ženklo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo atveju bus skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Kai sprendžiama dėl ženklo apsaugos apimties, inter alia (be kita ko), dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).
54. Pažymėtina, kad silpną skiriamąjį požymį turintis elementas gali būti dominuojantis prekės ženklo elementas. Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pvz., dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kt.), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo byloje T-54/12 24 par.; 2002 m. spalio 22 d. sprendimo byloje T-6/01 35 par.; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje T-341/13 67 par.). Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
55. Nėra ginčo, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo (t. y. ir jos pavadinimas), įregistruota anksčiau nei atsakovė „Epilus“ MB, ieškovė yra įregistravusi prekės ženklą, kurio žodinis elementas sutampa su bendrovės pavadinimo simboliniu žodžiu, ir yra dominuojantis. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo. Taigi, į bylos nagrinėjimo ribas patenka būtent šalių pavadinimų, prekės ženklų, logotipų (jų elementų) palyginimas. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dėl pakankamai paplitusio raidžių junginio „epil“ šis žodinis elementas turi silpną skiriamąjį požymį, ir kad nėra absoliutaus draudimo jį naudoti kitiems verslo subjektams, tačiau tai nereiškia, jog bet koks jo naudojimas nereikš ieškovės, kaip juridinio asmens pavadinimo ir prekės ženklo savininkės, teisių pažeidimo.
56. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovė turėjo žinoti apie ieškovės prekių ženklą, kuris neatsiejamai susijęs su ieškovės juridinio asmens pavadinimu bei domenais. Atsakovės apeliacinį skundą grindžia išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su galimybe naudoti žodinį elementą „epil“, jo apsaugos ribomis, tačiau iš esmės nepasisakė dėl „Epilus“ MB pavadinimo bei naudojamo logotipo, domeno požymių (ne)panašumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai lygino tiek juridinių asmenų pavadinimų, tiek su juridiniais asmenimis siejamų prekės ženklų (logotipų) požymių visumą. Sutiktina, kad UAB „EPIL“ bei Epilus MB pavadinimų ir žymenų fonetinis ir vizualinis panašumas yra akivaizdus, kadangi galūnės prie žodžio „epil“ pridėjimas, grafinis logotipų išpildymas, rudos spalvos naudojimas sudaro pavadinimų ir žymenų (logotipų) panašumą, daro panašų šių pavadinimų žymenų (logotipų) skambesį bei bendrą pavadinimų ir logotipų panašumo įspūdį. Be to, sprendžiant dėl požymių klaidinančio panašumo pagrįstai įvertintas ir minėtų įmonių veiklos pobūdis bei teritorijos sutapimas.
57. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ir tą dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl domeno epilus.lt registracijos atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu panaikinimo. Kadangi savarankiški argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies nėra nurodyti, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
58. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar panaikinti šią apskųsto teismo sprendimo dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
59. Apeliantės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės 2023 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, ir priteisdamas iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį.
60. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022).
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties.
63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo baigtas 2023 m. gruodžio 8 d.; ieškovė prašymą dėl papildomų 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2023 m. gruodžio 11 d. ir pridėjo 2023 m. gruodžio 7 d. ieškovei UAB „EPIL“ išrašytą 1 000 Eur sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 56-12/2023, 2023 m. gruodžio 8 d. 80 Eur sąskaitą Nr. 56-13/2023, bei banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2023 m. gruodžio 8 d. minėtos sąskaitos yra apmokėtos. Sąskaitoje Nr. 56-12/2023 nurodytos tokios teisinės paslaugos: 2023 m. lapkričio 6 d. susipažinimas su atsakovų tripliku, teismų praktika ir prašymo specialistui dėl išvados parengimas (520 Eur), 2023 m. lapkričio 30 d. prašymo teismui dėl specialisto išvados prijungimo parengimas ir pateikimas per EPP sistemą (80 Eur), 2023 m. gruodžio 7 d. pasiruošimas 2023 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui (400 Eur). Sąskaita Nr. 56-13/2023 išrašyta už dalyvavimą 2023 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje.
64. Apeliantės pabrėžia, kad 2023 m. gruodžio 7 d. sąskaitoje Nr. 56-12/2023 nurodytas teisines paslaugas ieškovė patyrė dar iki bylos iš nagrinėjimo pabaigos, be to, ieškovė galėjo ir turėjo duomenis apie šias bylinėjimosi išlaidas pateikti į bylą iki išnagrinėjimo pabaigos.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2023 m. gruodžio 7 d. sąskaitos turinį, neturi pagrindo nesutikti su apeliančių pozicija, kad joje nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos iki teismo posėdžio ir sąskaita galėjo būti pateikta į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kita vertus, pateikti įrodymai patvirtina, kad teismo posėdžio dieną sąskaita dar nebuvo apmokėta, t. y. bylinėjimosi išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, todėl įrodymai apie patirtų išlaidų dydį objektyviai negalėjo būti pateikti. Tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau minėtoje 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 konstatavo, kad praktika, pagal kurią draudimas byloje priteisti šių išlaidų atlyginimą dėl to, jog jos nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir teismui nebuvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, o to nepadariusi šalis turi galimybę iš naujo kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, koreguotina, nes pilnai neužtikrina tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ir asmens teisės į atstovavimą, neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei CPK 2 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso tikslo ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
66. Nors nagrinėjamu atveju sąskaita, kuri teismo posėdžio dieną jau buvo išrašyta, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta, apeliantės savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo galėjo išdėstyti ir išdėstė apeliaciniame skunde, jų teisė pasisakyti dėl šio prašymo nebuvo apribota. Reikšminga ir tai, kad prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti nedelsiant po sąskaitų apmokėjimo, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės prašymą ir paskirstė papildomai po bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovės patirtas (apmokėtas) bylinėjimosi išlaidas.
67. Apeliantės taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašomų priteisti 500 Eur išlaidų už specialisto paslaugas, tačiau išlaidos, susijusios su prašymo specialistui rengimu, išlaidos susijusios su specialisto išvados teikimu teismui pripažintos pagrįstomis ir priteistos iš atsakovių. Apeliančių nuomone, motyvų prieštaringumas patvirtina jų argumentus dėl teismo neįvykdytos pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad skirtingas paminėtų išlaidų vertinimas stokoja pagrįstumo. Kita vertus, šios bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, be kita ko, teismui įvertinus atsakovės atstovės paaiškinimus, kad ginčas buvo tik dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad apeliantės nepripažįsta tokios savo pozicijos; ginčas tarp šalių kilęs ir dėl ginčo esmės. Apeliantės neįrodinėja, kad buvo siekiama surinkti ir pateikti įrodymus, kurie nesusiję su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei reikalavimais. Remdamasi nurodytais argumentais bei CPK 42 straipsnio nuostatomis, numatančiomis šalių teisę teikti įrodymus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo išlaidas už prašymo specialistui rengimą, išvados teikimą teismui pripažinti nebūtinomis ir nepagrįstomis, todėl paminėti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
68. Atsakovių teigimu, susipažinimo su jų pateiktais procesiniais dokumentais, pasiruošimo teismo posėdžiui išlaidos negalėjo būti atlyginamos ieškovei, nes jos iš esmės patenka į bylinėjimosi išlaidas, patirtas ieškovės atstovei dalyvaujant teismo posėdyje. Pasak apeliančių, tokios išlaidos, nėra numatytos ir Rekomendacijose.
69. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.19 papunktyje už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis nurodytas atsižvelgiant į advokato sugaištą paslaugų teikimo laiką (už valandas). Akivaizdu, kad su naujai į bylą pateiktais procesiniais dokumentais bei įrodymais šalies atstovas turi susipažinti iki bylos nagrinėjimo, o teismo posėdžio trukmė taip pat nesusijusi su pirmiau minėtų veiksmų atlikimu. Be to, priešingai, nei nurodo apeliantės Rekomendacijose numatytas išlaidų tiek už sugaištą laiką pasirengiant posėdžiui, tiek už patį atstovavimą teisme; be to, galimas ir kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, išlaidų atlyginimas.
70. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Nors šiuo atveju susipažinimo su atsakovių tripliku bei teismų praktika poreikis nesiejamas su procesinių dokumentų parengimu, tačiau iš esmės sutampa su kita paslauga – pasiruošimu 2023 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į tai, kad į ieškovės atstovės nurodytą 520 Eur išlaidų sumą patenka ir išlaidos už prašymo specialistui parengimą (pagal Rekomendacijas už paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus, parengimą 2023 m. gruodžio 8 d. mokėtina suma – 20 Eur), iš atsakovių priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą yra pagrindas sumažinti 500 Eur.
71. Teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su apeliančių argumentais dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovėms. Du ieškovės reikalavimai (įpareigoti ,,Epilus“ MB pakeisti pavadinimą ir uždrausti ,,Epilus“ MB savo veikloje naudoti žymenį ,,epilus“) yra pareikšti atsakovei ,,Epilus“ MB, o vienas reikalavimas (panaikinti domeno epilus.lt registraciją atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu) – atsakovei UAB ,,Pažangi namų automatika“. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad UAB ,,Pažangi namų automatika“ vardu registruotą domeną epilus.lt naudoja atsakovė „Epilus“ MB, teisėjų kolegija nusprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų dalis dėl šio reikalavimo, turi tekti atsakovėms lygiomis dalimis.
72. Įvertinus tai, kad apskųstas teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistas, t. y. ieškinys patenkintas visiškai, atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra pagrindas priteisti ieškovei 3 470 Eur išlaidas: iš atsakovės „Epilus“ MB – 2 891,67 Eur, iš atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ – 578,33 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
73. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš atsakovės „Epilus“ MB priteisti 2 891,67 Eur, iš atsakovės UAB ,,Pažangi namų automatika“ – 578,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
74. Kadangi atsakovių apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmetamas, ieškovei iš apeliančių lygiomis dalimis priteisiamos 1 280 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EPIL“ (juridinio asmens kodas 302653992) iš atsakovės mažosios bendrijos „Epilus“ (juridinio asmens kodas 306240770) 2 891,67 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 centus), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pažangi namų automatika“ (juridinio asmens kodas 304774658) 578,33 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 33 centus) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EPIL“ (juridinio asmens kodas 302653992) iš atsakovių (apeliančių) mažosios bendrijos „Epilus“ (juridinio asmens kodas 306240770) ir uždarosios akcinės bendrovės „Pažangi namų automatika“ (juridinio asmens kodas 304774658) lygiomis dalimis 1 280 Eur, t. y. po 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) iš kiekvienos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė