Baudžiamoji byla  Nr. N1-2702-271/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54160-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei  Linai Urbonienei,

nepilnametei kaltinamajai E. M., jos gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,

nepilnametės kaltinamosios  įstatyminiams atstovams bei  civiliniams atsakovams A. M. ir J. M.,

nepilnametei nukentėjusiajai L. G., jos įstatyminei atstovei Z. B., atstovei advokatei Viktorijai Zeleninai,

nepilnametei nukentėjusiajai E. G., jos įstatyminiams atstovams A. B. G. ir R. G.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms G. J., E. K.,

uždarame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini),

kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

                                                                          NUSTATĖ :

Nepilnametė kaltinamoji E. M., veikdama kartu su S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji galėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, 2016-11-18, apie 16.00 val., už   VšĮ „Naujininkų poliklinika“, adresu Dariaus ir Girėno g. 18, Vilniuje, miškelyje, be pateisinamo motyvo ir priežasties, papurškė pipirinių dujų  nepilnametei E. G. į akis, vieną kartą koja spyrė pastarajai į veidą, ne mažiau 5 kartų kumščiu sudavė smūgius jai į veido sritį, taip padarydama pastarajai poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžį, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to  S. Č. parklupdė nepilnametę L. G. ant kelių ir laikė už pečių, kai tuo metu kaltinamoji E. M. L. G. kirpo plaukus. Kaltinamoji E. M. kartu su S. Č. sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai L. G. į įvairias kūno vietas, dėl ko pastaroji prarado sąmonę, taip padarydamos pastarajai kaktos dešinės pusės, kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų, dešinės plaštakos poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio junginę kraujosruvą, dešinio smilkinio, dešinės ausies poodines kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to S. Č. užlaužus nepilnametei E. G. abi rankas už nugaros, žirklėmis nukirpo didelį kuokštą nukentėjusiosios plaukų. Tokiu būdu įžūliais veiksmais, piktybiškai tyčiodamasi, veikdama kartu su S. Č., kaltinamoji E. M. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją E. G., nežymiai sutrikdė nukentėjusios L. G. sveikatą.

Taip pat  nepilnametė E. M. buvo kaltinama tuo, kad aukščiau išvardintais įžūliais smurto veiksmais viešojoje vietoje, piktybiškai tyčiodamasi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką, t.y. padarė  nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d.

Nepilnametė kaltinamoji  E. M. nusikalstamos veikos padarymo faktą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai ir parodė, kad dar iki to įvykio, prieš savaitę, į mokyklą buvo atėjusi L. (G.) su buvusio vaikino O. (su juo draugavo apie pusantrų metų, po ko su vaikinu pradėjo draugauti L.) motina, viešai tyčiojosi iš jos (kaltinamosios), vartojo necenzūrinius žodžius, pažemino prie klasiokų, apšmeižė. Nusikaltimo dieną ji su drauge S. (Č.) po pamokų nuvažiavo į Naujininkus, kur norėjo susitikti su L., pakalbėti, kodėl ši ją apkalba, kodėl ji su O. motina pažemino ją mokykloje. Jokių keršto motyvų neturėjo, nieko neplanavo. Po mokyklos buvo su kuprine, kurioje buvo ir  žirklės. S. nuo parduotuvės „Lidl“ sugrįžo prie jos su L. bei E. (G.). Miškelyje ketino pasikalbėti su L., aiškintis, todėl paprašė  E. pasišalinti iš tos vietos. Pastaroji nesutiko. Tuomet papurškė jai iš balionėlio į veidą dujų. Dujinį balionėlį nešiojosi su savimi dėl savigynos. Prasidėjo muštynės, kurių metu su koja sudavė smūgius E. į nosį, po to sudavė apie keturis - penkis  smūgius ranka į veidą. S. irgi mušėsi. Jos abi su S. mušė ir L., suduodamos jai smūgius. L. pastūmė ją (kaltinamąją)  ir ji nukrito, atsitrenkė į žemę, susižalojo pirštą, jis lūžo. Po šių veiksmų S. parklupdė L. ant kelių, tuo tarpu ji išėmė iš kuprinės žirkles ir nukirpo L. plaukus. E. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Dėl kokios priežasties tai darė, t.y. nukirpo plaukus, šiuo metu paaiškinti negali. Vėliau S. užlaužė E. rankas ir ji nukirpo E. plaukus. Po ko ji nuėjo į parduotuvę, nupirko servetėlių, padėjo  nukentėjusiosioms nusivalyti veidus. Nukentėjusiosios buvo sužalotos, supranta, kad E. nosies lūžį padarė būtent ji. Blogai vertina savo veiksmus, atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi. Muštynės vyko apie pusvalandį, aplinkui jokių pašalinių žmonių nebuvo. Jau buvo tamsoka, o vieta nuošali. Po šio  įvykio nukentėjusiosios gydėsi, tačiau ji jų nelankė iš baimės.

Tokiu būdu, kaltinamoji E. M. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje  davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamosios parodymų,  jos  kaltė įrodyta sekančiais bylos įrodymais:

Nepilnametė liudytoja S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-18, apie 15.00 val., po pamokų Senamiesčio vidurinėje mokykloje ji kartu su E. M. autobusu nuvažiavo į Naujininkus. Prie parduotuvės „Lidl“ po 16 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jos susitiko su L. G., kurią ji matė iki tol tik vieną kartą. Kartu su L. buvo pastarosios draugė E.. Jos  nepažįsta ir vardą sužinojo jau vėliau. E. jai aiškino, jog nori pakalbėti su L. dėl berniuko, vardu O., o būtent dėl draugystės su tuo berniuku. Jos  nuėjo už Naujininkų poliklinikos. L. ir E. pradėjo aiškintis santykius. Mergaitės pradėjo šaukti viena ant kitos. L. ranka pastūmė E. ir ši   nukrito ant žemės, po ko atsikėlė  ir puolė L.. Viena ranka ji (kaltinamoji) sugriebė L. už plaukų, kitos rankos kumščiu vieną kartą sudavė L. į veidą. L. nuo smūgio nukrito ant kelių. E. liepė E. pasišalinti, tačiau toji pasakė, kad draugės nepaliks ir tuomet E. pastūmė ją rankomis ir toliau mušėsi su L.. Jos susikabino ir mušėsi rankomis bei kojomis. Kiek kartų E. sudavė L., pasakyti negali, kadangi buvo tamsu. Ji (liudytoja) stovėjo šalia ir nieko nedarė, tik šaukė. L. ir E. jokių smūgių sudavusi nebuvo, nė vienai iš mergaičių užlaužusi rankų nebuvo. Jai atrodo, kad E. kažkas papurškė dujomis, kas papurškė - nurodyti negali. E. nukirpo abiem mergaitėms žirklėmis plaukus. Kai E. kirpo plaukus mergaitėms, ji nieko nedarė, stovėjo ir žiūrėjo. E. laimėjo, kadangi ji buvo stipresnė už L., L. tiesiog  jau neturėjo jėgų, pasidavė, buvo labai sumušta, atrodo, kad jai iš nosies bėgo kraujas, ant veido matėsi guzas. E. ištino nosis, jai iš nosies bėgo kraujas. E. nusprendė nukirpti ir E. plaukus, E. stovėdama ir sugriebusi E. už plaukų kirpo pastarajai plaukus. Ji stovėjo šalia ir žiūrėjo, kad nepabėgtų L.. Po ko jos nusprendė, kad L. ir E. jau turi važiuoti namo, kad pakanka mušti ir ji pasiūlė E. nuplauti veidus merginoms nuo kraujo, kad pastarosios tokios nevažiuotų namo. E. nuėjo į parduotuvę, nusipirko vandens bei servetėlių. Jos padėjo merginoms nuprausti veidus nuo kraujo. L. pasakė, kad ji ant galvos užsirištų šaliką, kad nesimatytų nukirptų plaukų. Merginos išėjo, o ji kartu su E. nuėjo pas savo draugus.  Papildomai parodo, kad tuo metu, kai L. pastūmė E. ant žemės ir pastaroji nukrito, ji (E. M.) susilaužė sau pirštą, todėl po įvykio vaikščiojo su gipsu bei su įdrėskimais ir mėlynėmis ant veido (b.l. 81).

Iš nepilnametės nukentėjusiosios  L. G., gim. (duomenys neskelbtini), parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2016-11-18  per  „Facebooką“  draugas A. pranešė jai, kad turi perduoti jai laišką nuo jos vaikino O., todėl ji turi ateiti į Naujininkus, prie parduotuvės „Lidl“. Paskambino draugei E. ir  jos kartu nuvažiavo į nurodytą vietą. Prie vaistinės jas pasitiko  S., kuri mokosi Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Pastaroji pasakė joms nueiti už poliklinikos, į nedidelį miškelį. Miškelyje jų laukė E.. E. ar S. kažką pasakė E. ir papurškė dujomis į akis,  kuri tiksliai tai padarė - nežino. E. užsidengė veidą rankomis. Tuo metu S. kumščiu sudavė jai (nukentėjusiajai) tris kartus į veido sritį. Po ko S. parklupdė ją ant kelių ir laikė už pečių, o E. žirklėmis nukirpo jai plaukus. Jos plaukai buvo ilgi, apkirpo ją trumpai kaip berniuką.  Po to  S. bei  E. mušė ją dar rankomis ir kojomis,  sudavė daug smūgių, daugiau negu dešimt, į įvairias kūno vietas, bet daugiausiai į veidą.  Jai buvo  sumušta nosis, dešinė akis, po akimi atsirado didelė kraujosruva, vienu metu prarado netgi sąmonę.  Vėliau E. liepė nusiimti du sidabrinius žiedus, nusiauti batus, nusirengti striukę. Paėmė iš jų mobiliuosius telefonus. Netrukus po to visus daiktus joms grąžino. Matė, kaip E. spyrė E. iš kojos į nosį ir abi su S. pradėjo mušti E., suduodamos smūgius į įvairias kūno vietas. Po to E. E. nukirpo plaukus. Vėliau E. atnešė iš parduotuvės servetėlių ir vandens, su S. servetėlėmis nuvalė nuo jų veidų kraują ir leido pasišalinti. E. dar prigrasino, kad jeigu jos su E. pasiskųs kam nors, tai išveš jas į mišką dviem dienoms be maisto ir vandens. Su E. grįžo pas ją namo, sesuo iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jas abi išvežė į ligoninę. Santariškių ligoninėje  gulėjo tris dienas. Vaikinas O. B., kuriam 17 metų, ir dėl kurio aiškinosi santykius su E., šiuo metu yra Kauno kalėjime, kur laukia teismo.  O. buvo anksčiau E. vaikinas, jie draugavo, todėl  mano, kad E. ją ir jos draugę E. sumušė dėl to, kad O. dabar tapo jos (nukentėjusiosios) vaikinu. Nors pati E. ir nesakė, kodėl jas mušė.  Laiško nuo O. susitikimo metu  jai nedavė (b.l. 30).

Nepilnametė nukentėjusioji E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo eigoje parodė, kad 2016-11-18, apie 15 val., jai paskambino L. G. ir pranešė, kad jos vaikino O. draugas  turi perduoti L. laišką nuo O.. L. paprašė jos važiuoti į Naujininkus kartu. Todėl jos abi nuvažiavo iki Naujininkų, prie parduotuvės „Lidl“, kur atėjo mergina, vardu S., ir pasiūlė joms nueiti už „Gintarinės vaistinės“, į miškelį. Ten  jų laukė E., kuri mokosi Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje. E. iš karto  pradėjo aiškintis su L., o jai  liepė pasitraukti. Ji nepasitraukė, tuomet E. papurškė jai pipirinių dujų į akis.  Užsidengė akis rankomis, labai perštėjo ir beveik nieko nematė, bet girdėjo, kad E. ir S. pradėjo  mušti L.. Girdėjo garsus, t.y. smūgius. Merginos dar grasino, kad jeigu L. pasiskųs ar parašys pareiškimą į policiją, jai bus dar blogiau - išveš į mišką.  Suprato, kad E. su  S. mokosi vienoje mokykloje, o  L. jos mušė todėl, kad ši pradėjo draugauti su buvusiu E. vaikinu O., kuris laikomas Kauno kalėjime. Kai ji  atmerkė akis, gavo E. smūgį su koja į veidą. Vėliau  E. kumščiu sudavė į veidą  keturis ar penkis kartus. Jai buvo sulaužyta nosis ir  padarytos kraujosruvos  po abiem akimis.  Vėliau S. užlaužė jai rankas už nugaros, o E. žirklėmis nukirpo jai didelį kuokštą plaukų  iki pusės galvos, iš kairės pusės.  Tuo metu L. gulėjo ant žemės ir nejudėjo, jai pasirodė, kad ji buvo praradusi sąmonę. Matė, kad ir L. taip pat buvo nukirpti plaukai, trumpai kaip berniukui. Po to L. atsipeikėjo, S. ją paleido, bet neleido niekur eiti. Liepė  joms su L. nusirengti striukes, nusiauti batus, atėmė iš jų mobiliojo ryšio telefonus. Su L. buvo sumuštos, bijojo, todėl abi darė, ką joms liepė. E. nuėjo į parduotuvę, grįžo su  servetėlėmis ir vandeniu. S. E. mobiliojo ryšio telefonu  jas su L. nufotografavo. Jau vėliau sužinojo, jog E. tas nuotraukas nusiuntė L. brolio A. draugui, kurio  vardo nežino. Po to E. bei S. jai ir L. apvalė veidus ir rankas nuo kraujo, grąžino striukes, batus, atidavė telefonus ir leido pasišalinti, tačiau prigrasino, kad jeigu jos pasiskųs, tai išveš į mišką trims paroms ir joms bus  dar blogiau. Kartu su L. nuėjo į Naujininkų stotelę ir nuvažiavo namo. Namuose buvo jos sesė G., kuri, pamačiusi jas, iškvietė policiją ir medikus. Vėliau jas išvežė į Santariškių ligoninę, kur paguldė į stacionarą. Jai buvo nustatytas nosies lūžis, akių uždegimas ir sumušimai (b.l. 38).

2016-11-25 specialisto išvadoje Nr. G 3578/2016 (01) nurodyta, kad E. G. padaryta: poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžis, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosikaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (b.l.55-56).

2016-11-28 specialisto išvadoje Nr. G 3643/2016(01) konstatuota, kad L. G. padaryti kūno sužalojimai: kaktos dešinės pusės, kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų, dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos, dešinės akies obuolio junginė kraujosruva, kliniškai nustatytos dešinio smilkinio, dešinės ausies poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais  trauminiais poveikiais. Vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b.l. 50-51).

2016-11-18 23.12 val. Santariškių vaikų ligoninės slaugytoja telefonu pranešė policijai, kad į ligoninę buvo pristatytos sumuštos nepilnametės E. G. bei L. G. (b.l. 9-10).

Prie bylos medžiagos yra pridėtos sumuštų nepilnamečių mergaičių nuotraukos (b.l. 16-20).

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Teismo yra vertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktų  bei teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, jog bylos duomenimis yra pilnai įrodyta, kad kaltinamoji E. M. kartu su S. Č., kuriai dar nebuvo tokio amžiaus, kai asmuo gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąsias L. G. bei E. G.. Kaltinamoji pripažino, kad tai būtent ji spyrė nukentėjusiajai E. G. į veidą, po to sudavė jai kumščiu į veidą, kartu su S. Č. sudavė smūgius ir nukentėjusiajai L. G., dėl ko pirmajai  nukentėjusiajai buvo padarytas, be kitų sužalojimų, nosikaulio lūžis, kas vertinama  nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tuo pat metu nukentėjusiajai L. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Abiem mergaitėms kaltinamoji žirklėmis nukirpo plaukus. Šias aplinkybes patvirtino parodymuose  ir abi  nukentėjusiosios bei liudytoja S. Č., smurto pasekmės įvertintos specialistų išvadose.

Dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Lietuvos BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Lietuvos BK 138 str. 2 d.   nustato šios veikos kvalifikuojančius požymius, o 8-as punktas reglamentuoja atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas buvo ne kitos, o būtent įvardintos paskatos.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama yra mažareikšmė dingstis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Netgi jei konflikto pradžia siejama su asmeniškumų aiškinimusi, tačiau tai daroma demonstruojant  aiškų negerbimą žmogaus ir visuomenės bei veikiant įžūliai.

Analizuodamas kaltinamosios E. M. veiksmus  teismas sprendžia, kad ji smurtavo prieš nepilnametes   nukentėjusiąsias L. G. bei E. G. būtent dėl chuliganiškų paskatų.

Pati kaltinamoji teigia, kad veikė tokiu būdu todėl, kad norėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl L. (G.), kuri pradėjo draugauti su jos buvusiu vaikinu O., buvo atėjusi į mokyklą su šio vaikino motina ir pokalbio metu įžeidė ją. Tačiau, kaip matyti iš nepilnamečių nukentėjusiųjų L. G. bei E. G. parodymų, pirmoji (L. G.) buvo pakviesta į susitikimą naudojantis visiškai kitu pretekstu, o būtent, kad jai bus perduotas laiškas nuo O. Realiai to nevyko, kaltinamoji, kaip matyti iš bylos duomenų, turėjo visiškai kitą sumanymą. Iš karto L. G. bei E. G. buvo pasiūlyta eiti į nuošalesnę vietą, už Naujininkų poliklinikos pastato, į miškelį, kur kaltinamoji E. M. liepė E. G. pasitraukti nuo jos bei L., o pastarajai nepaklusus, be jokių aiškinimų pradėjo naudoti prieš E. G. smurtą - papurškė į veidą dujų, spyrė jai į veidą, smogė kumščiu. Taigi, vien nepaklusnumas nueiti toliau tapo kaltinamajai pretekstu ir dingstimi sumušti  nukentėjusiąją E. G., su kuria iki tos dienos kaltinamoji jokių konfliktų neturėjusi, ką pripažino teisme ir pati E. M.. Vėliau smurtas buvo panaudotas ir prieš nukentėjusiąją L. G.. Kaip teigė tyrimo eigoje  nukentėjusioji E. G., L. buvo mušama vien dėl to, kad pradėjo draugauti su buvusiu kaltinamosios vaikinu. Taigi, kaip smurto veiksmų motyvas buvo naudojama nereikšminga dingstis - draugystė  su E. M. buvusiu vaikinu. Bylos įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad tai buvo iš anksto suplanuotas keršto aktas. Kaltinamosios E. M. veiksmai pasižymėjo įžūlumu, buvo naudojamas smurtas, kuris pasireiškė ypatingu intensyvumu. Kaip nurodė medicinos specialistai išvadose Nr.Nr. G3578/2016(01) ir G 3643/2016(01), L. G. buvo suduota ne mažiau keturių smūgių, ne mažiau  nei dviem trauminiais poveikiais sužalojimai padaryti kitai  nukentėjusiajai - E. G..

Kaltinamoji teigia, kad tai buvo muštynės, nes ir jai buvo sužalotas (lūžęs) pirštas, tačiau iš byloje esančių bei teismo posėdyje patikrintų įrodymų viseto matyti, kad  tai nebuvo abipusės muštynės. Minėtą piršto sužalojimą kaltinamoji E. M. gavo  nukritusi, kuomet ją atstūmė besigindama nukentėjusioji L. G. ir kaltinamoji atsitrenkė į žemės paviršių bei susižalojo pirštą. Po to, kai nukentėjusiosios buvo sumuštos, S. Č., užlaužusi abi rankas už nugaros, laikė nukentėjusiąją L. G., o kaltinamoji žirklėmis nukirpo jai plaukus. Analogiškai vėliau nepilnametė S. Č. laikė E. G. ir kaltinamoji jai taip pat trumpai nukirpo plaukus. Tokie kaltinamosios veiksmai rodo, kad ji sąmoningai demonstravo aiškų žmogaus negerbimą, niekinamą požiūrį į merginas, suvokė, kad taip žemina jas, gadina jų plaukų estetinį vaizdą (išvaizdą) ir veikė taip tyčia.             

Teismas  sprendžia, kad nepilnametės E. M. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes fizinio smurto panaudojimo priežastis buvo menkavertė, t.y. smurtauta dėl  to, kad viena iš nukentėjusiųjų (L. G.) pradėjo draugauti su kaltinamosios buvusiu vaikinu ir tai kaltinamajai sukėlė pyktį bei lėmė 2016-11-18 smurtinių veiksmų panaudojimą. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji E. G. buvo spardoma ir mušama kumščiais vien todėl, kad nesutiko, kaltinamajai pareikalavus,  pasitraukti į kitą vietą. Taigi, kaltinamoji veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jos elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teismas  konstatuoja, kad E. M. motyvas buvo chuliganiškos paskatos, jos veiksmai pasireiškė neišprovokuota agresija, jos paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus veiksmų neadekvatumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, nepilnametės kaltinamosios E. M. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Iš kaltinimo teismas pašalina požymį, kad veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje, kadangi nustatyta, jog smurtiniai veiksmai buvo atlikti  nuošalioje vietoje, kur nebuvo pašalinių ir įprastai nebuvo galimas jų atsiradimas.

Dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d.

Nepilnametė E. M. buvo kaltinama ir tuo, kad  ji viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, piktybiškai tyčiodamasi, naudodama smurtą prieš nepilnametes nukentėjusiąsias L. G. bei E. G., padarė pirmajai - nežymų, o antrajai - nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip  pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką.

Pagal šį kaltinimą  nepadarius veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., kaltinamoji E. M. išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį  yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai  sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013). Taigi, fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas papildomai ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi kaltininko  veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje naudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti.

Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-506/2013 ir kt.).

Vertindamas kaltinamosios E. M. veiksmus  teismas  atsižvelgia į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius.

Kaip   matyti iš  bylos duomenų, smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąsias kaltinamoji E. M. bei jos nepilnametė draugė S. Č. (jai nesuėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžius) įvykdė nuošalioje  vietoje - miškelyje už Naujininkų poliklinikos. Tai buvo iš esmės uždara teritorija. Toje vietoje ne tik nebuvo pašalinių asmenų, tačiau realiai ir negalėjo jų  atsirasti.

Kita vertus, bylos duomenimis, nukentėjusiųjų E. G. bei L. G. parodymais yra nustatyta, kad kaltinamoji neturėjo tyčios naudoti smurtą prieš jas viešojoje vietoje. Ji laukė jų miškelyje, kur jas kaltinamosios prašymu atvedė liudytoja S. Č..

Taip pat  teismas iš esamų įrodymų visumos konstatuoja, kad  dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos, smurto naudojimo prieš nukentėjusiąsias neatsirado baudžiamajame įstatyme (BK 284 str. 1 d.)   numatyti padariniai, t. y. kad būtų sutrikdyta viešoji tvarka. Veikos nematė pašaliniai asmenys, kitaip nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos būtini padariniai nenurodyti ir pačiame kaltinime E. M..

Įvertinus išdėstytą, pagal šį kaltinimą  nepadarius veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., kaltinamoji E. M. išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl Lietuvos BK 93 str. taikymo ir nepilnametės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Lietuvos BK 93 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga - kaltininkas (-ė)  pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t.y. baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, arba apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Nepilnametė E. M. teisiama pirmą kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą.

Lengvina jos atsakomybę tai, kad ji gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nepilnametės nukentėjusiosios bei jų tėvai atleido kaltininkei.

E. M. atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlyginta žala nukentėjusiosioms (sumokėta po 100 Eur kiekvienai, žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą yra atlyginta pilnai (b.l 199-200).

                            Kaltinamajai E. M. nusikalstamos veikos metu buvo 16 metų, ji mokosi Vilniaus paslaugų verslo centro darbuotojų rengimo centre, yra teigiamai charakterizuojama (b.l. 197).

                            Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios amžių ir jos asmenybę, elgesį po padaryto nusikaltimo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamosios nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnametės elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės. Taigi, egzistuoja visos būtinos įstatyme numatytos  sąlygos pagal BK 93 straipsnį  atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jai baudžiamąją bylą ir taikyti  auklėjamojo pobūdžio priemones.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims  civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės  žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinei  ligonių kasai žala už nukentėjusiųjų L. G. bei E. G. gydymą, atitinkamai 214,30 Eur bei 248,97 Eur, yra atlyginta (b.l. 199-200), todėl ligonių kasos pareikšti ieškininiai reikalavimai atmestini.

Neturtinei žalai nepilnametės nukentėjusiosios L. G. įstatyminė atstovė Z. B. prašo priteisti 750 Eur, nepilnametės nukentėjusiosios E. G. įstatyminis atstovas R. G. - 1400 Eur.

Teismas, vertindamas  ieškovėms padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad nukentėjusiosios gydėsi stacionare, buvo pažemintos, smurtas sukėlė joms ne tik fizinius išgyvenimus, bet ir moralinius, nes joms buvo nukirpti plaukai ir taip sugadinta jų estetinė išvaizda, o jos dar moksleivės, lanko mokyklas. Taip pat  teismas atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas pažymi, kad kaltinamoji bei jos įstatyminiai atstovai sutinka su pareikštais reikalavimais dėl žalos atlyginimo, jo dydžio neginčija.

Galioja bendras principas, kad nepilnametis (-ė)  nuo 14 metų yra savarankiškas prievolės dėl žalos atlyginimo subjektas, todėl už padarytą žalą atsako pats. Tačiau CK 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtina subsidiarią tėvų, rūpintojų ar institucijų, prižiūrinčių nepilnametį, civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto arba uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.Nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų tėvų, rūpintojų ir kitų institucijų subsidiarioji atsakomybė yra ribojama laiko atžvilgiu. Pagal CK 6.276 straipsnio 3 dalį aukščiau minėtų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Nurodytų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą pasibaigia ir tais atvejais, kai nepilnametis tampa veiksnus t.y. kai nepilnametis emancipuojamas, arba kai nepilnametis sudaro santuoką iki pilnametystės.

Todėl nesant pas kaltinamąją E. M. turto, uždarbio subsidiariai už padarytą žalą  atsako jos tėvai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 307-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ :

E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. paskirti nepilnametei E. M. 1 (vienerių) metų terminui auklėjamojo poveikio priemones (elgesio apribojimus):

1. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi;
2. tęsti mokslą arba dirbti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. E. M., nepadarius šios veikos, išteisinti (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę E. M. – atidavimą tėvų priežiūrai - panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinius už nukentėjusiųjų L. G. bei E. G. gydymo išlaidas atmesti (žala atlyginta iki nuosprendžio priėmimo).

Priteisti iš E. M., o jai neturint iki 18 metų  uždarbio arba lėšų, subsidariai - iš jos tėvų A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ir J. M. (a.k(duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti:

1. nukentėjusiajai L. G. (įstatyminė atstovė Z. B., jos sąskaita SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini)) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų);
2. nukentėjusiajai E. G., jos sąskaita Swedbank banke (duomenys neskelbtini) (įstatyminiai atstovai A. B. G. ir R. G.)  1400 Eur  (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų).

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Pavel  Borkovski