Civilinė byla Nr. e2A-1476-855/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12498-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės, Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Silasa“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys - Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „X Smart Business“. 

Teismas

n u s t a t ė : 

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Silasa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 33 600 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Ieškovei UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklauso sandėlis, esantis Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Žėkiškių k. 1. 2021 m. kovo 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2023-3 ieškovė iki 2022 m. balandžio 1 d. išnuomojo UAB „X Smart Business“ dalį sandėlio patalpų. 2021 m. balandžio 13 d. ieškovė ir UAB „X Smart Business“ sudarė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo buvo padidintas nuomojamų patalpų plotas iki 1 540 kv. m, ir sutarta, kad ieškovei bus mokamas 1 800 Eur nuomos mokestis kas mėnesį.

1.2.       2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 dalį. Pranešime apie įtarimą užfiksuota, kad UAB „X Smart Business“ į iš ieškovės išsinuomotas patalpas atgabeno 641 vnt. plastikinių talpų (kiekviena po 1 000 litrų) su nuodingu skysčiu. Nuomininkas nebemokėjo nuomos mokesčių, nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos talpos su nuodingu skysčiu buvo laikomos UAB „Silasa“ patalpose.

1.3.       Ieškovė ne kartą kreipėsi į prokuratūrą, prašydama spręsti klausimą dėl patalpų atlaisvinimo ar kompensavimo už ginčo talpų laikymą ieškovės patalpose (už saugojimą ar nuomą), tačiau patalpų naudojimas buvo apribotas prokurorų sprendimais, ieškovė negalėjo jų naudoti (nuomoti) ir gauti pajamų. Prokurorai nuo pat turto užantspaudavimo dienos žinojo, kad tokio pavojingo turto pas ieškovę patalpose saugoti negalima, bet nutarė tą turtą užantspauduoti ieškovės patalpose. Kadangi daiktai (641 talpos) prokuroro sprendimu pripažinti reikšmingais ikiteisminiam tyrimui, todėl prokuroras turėjo nustatyti jų saugojimo vietą.

1.4.       Ieškovė nėra susijusi su ikiteisminiame tyrime tiriamomis veikomis, ji, kaip privatus asmuo, neturi pareigos savo lėšomis ir savo patalpose saugoti teisėsaugos institucijų tiriamose bylose esančių daiktinių įrodymų. Ieškovės patalpų naudojimas buvo apribotas prokurorų sprendimais, todėl ji negalėjo jų naudoti (nuomoti) ir reguliariai gauti pajamų.

1.5.        Nuo nuomos sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 1 d.) iki ieškinio pateikimo dienos ieškovės dėl negalėjimo naudotis savo patalpomis negautos pajamos sudaro 30 600 Eur (1 800 Eur x 17 mėn.). Atsakovė tik 2023 m. lapkričio 16 d. išgabeno iš UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio 641 talpą. Nuo bylos iškėlimo (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki daiktų išgabenimo (2023 m. lapkričio 16 d.) praėjo 50 kalendorinių dienų, todėl ieškovė reikalauja už jas atlyginti 3 000 Eur (50 d. x 60 Eur (1 800 Eur per mėnesį / 30 d.).

2.       Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovės prašymą. Prokuroras ėmėsi aktyvių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje, siekdamas išspręsti daiktinių įrodymų laikymo klausimą: 2021 m. liepos 8 d. visos talpos buvo užplombuotos; lapkričio 4 d. nutarimu daiktiniai įrodymai buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai administruoti; iš 2021 m. gruodžio mėn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento rašto matyti, kad daiktiniai įrodymai buvo įvertinti kaip pavojinga atlieka ir pasiūlyta juos naikinti, todėl 2023 m. sausio 31 d. nutarimu nuspręsta perduoti daiktinius įrodymus Aplinkos apsaugos agentūrai; vėliau šie du nutarimai buvo panaikinti, nustačius, kad aukščiau nurodytos institucijos negali administruoti šių daiktinių įrodymų – pavojingų medžiagų talpų; 2023 m. gegužės 12 d. buvo gautas UAB „Toksika“ komercinis pasiūlymas dėl daiktinių įrodymų perdavimo ir galimybės sutvarkyti juos kaip atliekas. Taigi, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą, ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad būtų operatyviai ir veiksmingai sprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas byloje. Tuo tarpu pavojingos atliekoms saugoti yra nustatytas ypatingas teisinis režimas, t. y. atliekų tvarkymu gali užsiimti tik atitinkamus leidimus turintys asmenys (tai buvo išaiškinta ieškovei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro rašte). Nagrinėjamu atveju yra siekiama pavojingas atliekas grąžinti užsienio valstybei, todėl darytina išvada, kad prokuratūra privalėjo veikti imperatyvių teisės aktų reikalavimų ribose ir negalėjo su UAB „Silasa“ sudaryti patalpų nuomos sutarties. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti prokuroro bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo ir su tuo susijusių neteisėtų prokuroro veiksmų.

2.2.       Ieškovė pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą, kadangi pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo privalo būti reiškiamas ikiteisminio tyrimo byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų spręsti daiktinių įrodymų (641 talpos su nuodinga medžiaga) laikymo kaštų atlyginimo klausimo, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) yra nustatyta atskira ir savarankiška tokių proceso išlaidų atlyginimo tvarka ir būdai. Ieškovei 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pranešime (atsakyme į skundą) buvo išaiškinta, jog nagrinėjamas klausimas gali būti sprendžiamas BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nustatyta tvarka, t. y. vertinant daiktinių įrodymų laikymo išlaidas kaip proceso išlaidas. Tad galutinis procesinis sprendimas dėl daiktų sunaikinimo galės būti priimtas tik priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, t. y. ikiteisminį tyrimą nutraukiant ar priėmus teismo nuosprendį.

2.3.       Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas yra atliekamas policijos įstaigoje — Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kurio žinioje yra ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir patys tyrimui reikšmingi daiktai. Sprendimą palikti daiktus ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose galėjo ir turėjo priimti ne Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o policijos įstaiga, kuri tai ir padarė, 2021 m. liepos 8 d. papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodydama daiktų laikymo vietos adresą - UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio, esančio Vilniaus r. sav., Paberžės šen., Žėkiškių k. 1, patalpose. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą ir kurio žinioje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, privalėjo sudaryti turto pasaugojimo sutartį ir už suteiktas paslaugas apmokėti iš jam tam valstybės skirtų biudžeto asignavimų lėšų.

2.4.       Teismui sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir juos tenkinant, iš reikalaujamos priteisti 33 600 Eur sumos privalo būti išskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) dalis, kadangi teismų priteistas žalos atlyginimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas.

3.       Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Ieškovė nenurodo jokių policijos įstaigos neteisėtų veiksmų, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nėra nustatęs jokių ikiteisminį tyrimą atliekančių policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar BPK pažeidimų. Ieškovė turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ikiteisminio tyrimo metu BPK tvarka buvo sprendžiamas daiktinių įrodymų (641 talpų su nuodinga medžiaga) klausimas (dėl galimo sunaikinimo). Dėl esamo teisinio reguliavimo, susijusio su pavojingų medžiagų laikymu ir utilizavimu, dėl susižinojimo su Lenkijos Respublikos institucijomis sprendimo priėmimas užtruko. Ieškovės reikalaujamos atlyginti išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas baigus baudžiamąjį procesą.

4.       Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4.1.       Nurodė, kad trečiajam asmeniui pagal teisės aktus nėra suteikti įgaliojimai perimti, priimti, administruoti ir realizuoti, tiekti rinkai ir kitai ekonominei veiklai kokį nors turtą, tame tarpe ir chemines medžiagas, jų mišinius, taip pat ir pavojingas atliekas, ji neturi tokiai veiklai reikalingų licencijų. Iki tol, kol nebuvo priimtas prokuratūros procesinis sprendimas dėl galimybės saugomų atliekų, kaip daiktinių įrodymų ikiteisminiame tyrime, išvežimo, Aplinkos apsaugos agentūra negalėjo su jomis atlikti kokių nors veiksmų. Žalos, kaltų asmenų veikos ir priežastinio ryšio nustatymui reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl bylos nagrinėjimo ekonomiškumo, koncentruotumo prasme ieškinį tikslinga reikšti baudžiamajame procese.

5.       Trečiasis asmuo UAB „X Smart Business“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau teismo posėdžio metu UAB „X Smart Business“ atstovė iš esmės palaikė ieškovės argumentus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovės UAB „Silasa“ naudai 33 600 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 33 600 Eur sumą nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

7.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog prokuratūros (prokuroro) veiksmais buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, todėl prokuratūra yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą (nuostolius) – negautas pajamas už turto nuomą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė šiais motyvais:

7.1.       Daiktai (641 talpos) prokuroro sprendimu pripažinti reikšmingais ikiteisminiam tyrimui, todėl prokuroras turėjo nustatyti jų saugojimo vietą.

7.2.       Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 8 d. visos ginčo talpos buvo užplombuotos, todėl prokuratūra (prokuroras) iki ieškovės ir UAB „X Smart Business“ nuomos sutarties termino pabaigos - 2022 m. balandžio 1 d. – turėjo pakankamai laiko priimti sprendimą dėl šių talpų saugojimo vietos ir ieškovės patalpų atlaisvinimo, t. y. rasti subjektą, kuris turi teisę tokias talpas sandėliuoti. Aplinkybė, kad vėliau talpos buvo perduotos saugoti UAB „Toksika“ tik patvirtina, jog tinkamai (savalaikiai) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl talpų išgabenimo ir saugojimo.

7.3.       Prokuroras atsakydamas į ieškovės 2023 m. birželio 27 d. raštą sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos, nurodė, jog sutartis nebus sudaryta, nes ieškovė neturi teisės saugoti pavojingų atliekų; tačiau nenurodė, kokiu pagrindu 2021 m. gegužės 20 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą nuo 2021 m. liepos 8 d. užplombuotos ginčo talpos buvo neatlygintinai laikomos būtent ieškovės patalpose.

7.4.       Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė nėra susijusi su ikiteisminiame tyrime tiriamomis veikomis, todėl ieškovė, kaip privatus asmuo, neturi pareigos savo lėšomis ir savo patalpose saugoti teisėsaugos institucijų tiriamose bylose esančių daiktinių įrodymų. Ieškovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam nėra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius gauti pajamas iš sandėlio nuomos. Tuo tarpu sandėlis buvo užimtas ginčo talpomis. Prokuratūra, kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, savalaikiai nesprendė klausimo tiek dėl daiktų saugojimo, tiek dėl atlygintinumo ieškovei už jos sandėlio naudojimą, t. y. laikymą sandėlyje daiktinių įrodymų. Tai, kad prokuratūra nerado su kitomis institucijomis tinkamo sprendimo, kaip savalaikiai atlaisvinti ieškovės sandėlį ar kompensuoti ieškovei negaunamas pajamas, neatleidžia jos (prokuratūros) nuo civilinės atsakomybės. Tad esant civilinės atsakomybės sąlygoms ieškovė savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

8.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės prašomos išlaidos atlygintinos pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatas, nes proceso išlaidoms priskiriamos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai kildinami kitu pagrindu, t. y. iš prokuratūros (prokuroro) neteisėtų veiksmų, todėl yra netapačios prievolės ir ginčai, toks ieškovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl negautų pajamų dydžio, išskyrus PVM išskaitymo iš nuostolių dydžio, ir nurodė, jog iš ieškovės negauto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimų matyti, kad PVM nebuvo skaičiuojamas, o už mėnesio nuomą skaičiuojama 1 800 Eur suma be PVM (kaip numatyta anksčiau galiojusioje ieškovės nuomos sutartyje su UAB „X Smart Business“). Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš prokuroro nutarimo pripažinti proceso išlaidomis matyti, kad nutarta ieškovės patirtas 33 600 Eur išlaidas (dydis, kokio ir prašo ieškovė) už ginčo talpų laikymą nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. pripažinti proceso išlaidomis. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovės negautos pajamos (prokuroro įvardintos išlaidomis) pripažįstamos proceso išlaidomis BPK prasme, neatima ieškovei teisės reikšti reikalavimus ta pačia apimtimi tiems subjektams, kurie atsakingi už tokių nuostolių padarymą. Šiuo atveju atlyginus nuostolius ieškovei, pastaroji netektų teisės į tų pačių nuostolių atlyginimą baudžiamojo proceso tvarka.

10.       Konstatavęs, kad pagrįstas reikalavimas dėl 33 600 Eur nuotolių priteisimo, teismas patenkino ir reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimą už 33 600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Teismo nebuvo nustatytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu galimas ieškovės reikalavimų tenkinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo prokuroro neveikimą ir dėl to nepagrįstai priteisė ieškovės naudai žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokias BPK normas pažeidė prokuroras, todėl nepagrįstai pripažino, kad prokuroro veiksmai (neveikimas) yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta turtine žala.

11.2.       Teismas nepagrįstai konstatavo prokuroro pareigą spręsti dėl daiktinių įrodymų laikymo vietos nustatymo, atitinkamai nepagrįstai pripažino prokuroro veiksmus neteisėtais, t. y. pažeidžiančiais bendrąją rūpestingumo pareigą. Sprendimą dėl daiktinių įrodymų laikymo vietos parinkimo turėjo ir privalėjo priimti ne prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą, tačiau policijos įstaiga ir jos pareigūnas, kurio žinioje yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kuris atliko įvykio vietos apžiūrą bei sprendė dėl daiktinių įrodymų laikymo vietos nustatymo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas yra atliekamas Vilniaus apskrities policijos komisariate, kurio žinioje yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16145-21 medžiaga ir tyrimui reikšmingi daiktai. Todėl sprendimą palikti daiktus, turinčius reikšmės bylai spręsti, ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, galėjo ir turėjo priimti ne Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o policijos įstaiga, kuri tai ir padarė 2021 m. liepos 8 d. papildomame įvykio vietos apžiūros protokole, nurodydama daiktų laikymo vietą ieškovės patalpose. Tuo tarpu ieškovė pastabų įvykio vietos apžiūros protokole neteikė, vėliau šio sprendimo procesine tvarka neskundė.

11.3.       Skundžiamame sprendime padaryta teismo išvada, kad prokuroras nesiėmė priemonių spręsti dėl daiktų laikymo išlaidų atlyginimo, yra nepagrįsta. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras inicijavo kelis tarpinstitucinio koordinacinio pasitarimo posėdžius, kuriuose buvo spręstas klausimas tiek dėl daiktinių įrodymų laikymo vietos, tiek dėl išlaidų atlyginimo. Be to, yra prokuroro 2024 m. sausio 30 d. nutarimas, kuriuo UAB „Silasa“ ieškiniu reikalaujama 33 600 Eur suma, kaip daiktinių įrodymų laikymo šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose kaina, remiantis BPK 103 straipsniu pripažinta proceso išlaidomis. Taigi, prokuroras, remdamasis BPK nuostatomis įtvirtinta kompetencija, ėmėsi visų galimų proceso veiksmų ir priėmė jo kompetencijai priskirtus procesinius sprendimus, kurių pagrindu ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas sprendimas ieškovei atlyginti išlaidas už daiktinių įrodymų saugojimą.

11.4.       Kadangi 2024 m. sausio 30 d. prokuroro nutarimu 33 600 Eur suma buvo pripažinta proceso išlaidomis (toks sprendimas nebuvo priimtas anksčiau, kadangi su konkrečiu prašymu ieškovė į prokuratūrą nesikreipė), todėl ginčas dėl nuostolių kompensavimo ieškovei jau buvo išspręstas iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo momento specialiąja tvarka, kurią nustato BPK normos, tad civilinėje byloje toks klausimas galėjo būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei būtų buvęs priimtas sprendimas atsisakyti šias išlaidas atlyginti ikiteisminio tyrimo byloje.

12.       Ieškovė UAB „Silasa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu argumentais, prašė jį atmesti ir priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Prokurorai klaidingai apeliaciniame skunde teigia, kad jų pareigos spręsti klausimus, kurie susiję su daiktinių įrodymų saugojimo ar kitomis baudžiamojo proceso išlaidomis, prasideda tik sprendžiant ikiteisminio tyrimo užbaigimo klausimą. Šiai pozicijai prieštarauja pačių prokurorų veiksmai šiame procese. Iš vienos pusės prokurorai teigia, kad privalo priimti procesinius sprendimus dėl proceso išlaidų jam pasibaigus, iš kitos pusės – po ieškovės kreipimosi į teismą patys prokurorai priėmė sprendimą ieškovės nurodomas sumas pripažinti dar nesibaigusio baudžiamojo proceso išlaidomis. Taigi, prokurorai jau procese padarė tai, ką patys aiškina, kad neprivalo daryti.

12.2.       Prokurorai teigia, neva svarbi aplinkybė, kad ieškovė matė įvykio vietą, jo apžiūros patikrinimo protokole pastabų nepateikė, o vėliau ir neskundė situacijos. Visų pirma, įvykio vietos apžiūros ir patalpų apribojimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežinojo, kokios medžiagos yra talpose, kurias jie užantspaudavo. To nežinojo ir ieškovė. Antra, tuo metu galiojo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „X Smart Business“ sudaryta patalpų nuomos sutartis, todėl nebuvo priežasties ieškovei nedelsiant pas kažką pareikalauti išvežti talpas, juo labiau, kad nei pareigūnai, nei ieškovė nežinojo, kas jose yra.

12.3.       Vien dėl prokuroro neveikimo nuodingosios medžiagos liko ieškovės patalpose. Būtent pareigūnai ištyrė, kad tos medžiagos yra pavojingos, būtent prokurorai nusprendė, kad jų saugoti pas ieškovę negalima, bet vis tiek nesiėmė jokių racionalių veiksmų, kad tokia neteisėta ir pavojinga situacija būtų išspręsta. Faktas, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. pradėjus šią teismo bylą atsakovė per nepilnus tris mėnesius (2023 m. lapkričio 16 d.) suorganizavo ir pasirūpino medžiagų išvežimu iš ieškovės patalpų, įrodo tai, kad tuo galėjo būti pasirūpinta ir anksčiau. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2021 m. gegužės 20 d. iki ieškovės patalpų nuomos pabaigos 2022 m. balandžio 1 d. turėjo beveik vienerius metus laiko. Tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti už kasdien pas ją esančių medžiagų saugojimą atlyginti tol, kol jos bus išgabentos iš ieškovės patalpų, atsakovė jas išgabeno saugoti pas UAB „Toksika“, kurios pasiūlymą saugoti šias medžiagas buvo gavusi dar 2022 m. gegužės 12 d., t. y. seniai iki šio teismo proceso pradėjimo. Vadinasi, tik pradėtas teismo procesas su aiškiomis pasekmėmis privertė prokurorus efektyviai ir rūpestingai elgtis su ieškove ir pašalinti jos teisių pažeidimus.

12.4.       Teisės aktai nustato, kad dėl ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų saugojimo turi būti susitarta ir už tai teisingai atlyginama. Visų pirma, dėl saugojimo turi būti sudaroma sutartis. Ieškovė dar iki kreipimosi į teismą siūlė prokurorams tokią sudaryti. Prokurorai atsisakė argumentuodami tuo, kad pas ieškovę šių medžiagų (atliekų) saugoti negalima. Būtent prokurorai priėmė sprendimą dėl daiktų saugojimo vietos ar sąlygų, o ne persiuntė šį klausimą spręsti policijos įstaigai, kuri, anot prokurorų, kompetentinga spręsti saugojimo klausimus. Antra, pagal daiktų saugojimo sutartį saugotojui už paslaugą turi būti mokama, ir mokama nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas ir kaip jame prokuroras ar teismas paskirstys baudžiamojo proceso išlaidas. Saugotojas neturi būti įkaitas situacijos, kai neapibrėžtą laiką lauks, kol prokurorai pabaigs arba nepabaigs ikiteisminio tyrimo. 

12.5.       Prokurorai klaidingai teigia, neva po to, kai jie pripažino ieškovės reikalaujamas sumas baudžiamojo proceso išlaidomis, visa problema toliau jau turi būti sprendžiama pagal baudžiamojo proceso taisykles. Saugojimo išlaidų klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau ir – Taisyklės), kurios ir numato, kad su saugotojais turi būti sudarytos sutartys ir atlyginama iš valstybės lėšų. Prokurorai ar policija negali sudaryti sutarties, pagal kurią saugotojas gaus atlyginimą už paslaugą kažkada iš trečiojo asmens, kuris galbūt bus pripažintas kaltu dėl nusikaltimo. Tai neteisingas požiūris, nes šioje byloje kalbama ne apie kažkokių trečiųjų asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas, neteisėtus veiksmus. Sprendimą saugoti ieškovės patalpose daiktus, kurių ten saugoti negalima, priėmė teisėsaugos įstaigos. Taip pat ir išvežti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas medžiagas iš ieškovės patalpų nutarė taip pat prokurorai ar jų kontroliuojamos ikiteisminio tyrimo įstaigos. Jeigu sprendimas saugoti ar išvežti iš ieškovės patalpų daiktus būtų priklausęs nuo kitų asmenų, galbūt jie jau senai tas talpas (medžiagas) iš ieškovės patalpų būtų pašalinę.

13.       Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą, kuriame sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad:

13.1.       Agentūra, remdamasi BPK 94 straipsnio 2 dalyje suformuluota norma, mano, jog aptariamo ir ieškovės reikalaujamos atlyginti išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas ir baigus baudžiamąjį procesą. Tuo tarpu Agentūrai pagal kokius nors teisės aktus nėra suteikti įgaliojimai perimti, priimti, administruoti ir realizuoti, tiekti rinkai ir kitai ekonominei veiklai kokį nors turtą, tame tarpe ir chemines medžiagas, jų mišinius, taip pat ir pavojingas atliekas, ji neturi tokiai veiklai reikalingų licencijų ir jokiais teisės aktais jai nėra suteiktas teisė jas įgyti ir Agentūra nėra institucija, atliekanti tokias funkcijas. Pavojingas atliekas laikyti, gabenti, perduoti jų tvarkytojams ar kitaip realizuoti disponavimo jomis teises ir pareigas gali įgyvendinti subjektai, atitinkantys specialius reikalavimus. Kol nebuvo priimtas prokuratūros procesinis sprendimas dėl galimybės saugomų atliekų, kaip daiktinių įrodymų ikiteisminiame tyrime, išvežimo, niekas negalėjo su jomis atlikti kokių nors veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Silasa“ ieškinio reikalavimas ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovės naudai priteista 33 600 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 33 600 Eur sumą nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos procesinės eigos, ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, be kita ko, prašydama (i) priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą bei (ii) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus - ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išgabenti iš UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio 641 talpą su nuodinga medžiaga, taip pat (iii) priteisti iš atsakovės po 60 Eur už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo dienos iki įpareigojimo išgabenti 641 talpą su nuodinga medžiaga iš ieškovės sandėlio įvykdymo dienos. Po ieškinio pateikimo atsakovei 2023 m. lapkričio 16 d. išgabenus ginčo talpas, ieškovė 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo atsisakė reikalavimų, susijusių su įpareigojimu išgabenti ginčo talpas bei mokėtino atlygio už talpų sandėliavimą (po jų išgabenimo), galutinai suformuluodama reikalavimą – priteisti iš atsakovės 33 600 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir šią civilinės bylos dalį nutraukti, kitoje dalyje ieškovės UAB „Silasa“ ieškinį patenkino pilna apimtimi – priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovės naudai 33 600 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (prokuroro) – veiksmais (neveikimu) buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, todėl atsakovė yra atsakinga už ieškovei padarytą 33 600 Eur žalą (nuostolius) – negautas pajamas už nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimą / nuomą.

19.       Apeliantė - Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai nustatė prokurorui tenkančių pareigų apimtį, dėl ko nepagrįstai pripažino, jog prokuroras šias pareigas pažeidė, taip pat netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, todėl nepagrįstai iš valstybės ieškovės naudai priteisė turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantės vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės teisės buvo pažeistos, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, t. y. baudžiamojo proceso rėmuose buvo priimtas sprendimas dėl išlaidų už daiktinių įrodymų saugojimą atlyginimo.

20.       Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2013 m. gruodžio 4 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-634/2013, kurioje buvo sprendžiamas valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų / neveikimo, klausimas ir kurios faktinės aplinkybės iš esmės identiškos / labai panašios kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Minėtoje byloje kasacinis teismas, be kita ko, išaiškino, jog neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, teismo pripažįstami ir tokie veiksmai, kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.246 straipsnio 1 dalis).

21.       Nagrinėjamoje byloje nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad teismas nenustatė jokių neteisėtų prokuroro veiksmų ar neveikimo ir nenurodė, kokias konkrečiai BPK normas pažeidė prokuratūra, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

22.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje pirmosios instancijos teismas tiek konstatavo atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą, tiek nurodė konkrečias teisės normas, kurios šiuo atveju buvo pažeistos, o būtent CK 6.245-6.249, 6.253 straipsnius ir BPK 92 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

23.       Pati apeliantė savo apeliaciniame skunde mini ir apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriuose numatytos aktualios teisingam ginčo išsprendimui teisės normos, o būtent: 

-       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 643 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, kurių 5 punktas numato, jog tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą;

-       Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-228 patvirtintas Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų paėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijas, kurių: 3 punktas numato, kad tokie daiktai gali būti saugomi be kita ko, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nustatytose vietose arba kitose teisės aktų nustatytose vietose; 6 punktas numato, kad už tokio turto saugojimą atsako bylą savo žinioje turinti pareigūnas; 39 punktas numato, kad jei nėra galimybių saugoti paimtų daiktų policijos įstaigoje, tai jie gali būti saugomi ir kitose tam pritaikytose vietose teisės aktų nustatyta tvarka.

24.       Apeliacinės

25.       Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nekvestionavo pati atsakovė, ikiteisminis tyrimas dėl UAB „X Smart Business“ galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas dar 2021 m. gegužės 20 d.; ieškovės sandėlyje esančios talpos, kaip ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktiniai įrodymai, buvo apžiūrėtos, nufotografuotos, paimti jų pavydžiai ir užplombuotos, atliekant įvykio vietos apžiūrą, dar 2021 m. liepos 8 d.; apie tai, kad šie daiktiniai įrodymai vertintini kaip pavojingi, o būtent kaip pavojinga atlieka, kuriai taikytinas ypatingas / specialus teisinis režimas, t. y. kurią laikyti, saugoti, administruoti, tvarkyti, sunaikinti gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys, atsakovei tapo aišku dar 2021 m. gruodžio mėn., kai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento buvo gautas atitinkamas tą konstatuojantis raštas, tačiau UAB „Toksika“, kaip specialiam su pavojingomis medžiagomis / atliekomis turinčiam teisę dirbti subjektui, šios medžiagos (talpos) buvo realiai perduotos, jas išgabenant iš ieškovės patalpų, atsakovės iniciatyva tik 2023 m. lapkričio antroje pusėje, po daugiau nei 2 metų.

26.       Visos šios aplinkybės rodo, kad iš esmės beveik dvejus metus, nepaisant daugkartinių ieškovės raštų ir prašymų prokuratūrai vienaip ar kitaip spręsti klausimą dėl pavojingų medžiagų laikymo / išgabenimo / saugojimo sutarties sudarymo ir ieškovės bendradarbiavimo šioje srityje, atsakovė per protingą laiką neatliko realių ir tinkamų veiksmų daiktinių įrodymų laikymui tinkamoje vietoje užtikrinti. Visą šį laiką atitinkamai ieškovės nuosavybės teisė į patalpas, nenustačius tam teisėto pagrindo, buvo apribota, ieškovei už tai nebuvo niekaip atlyginta, ir tokie veiksmai galiausiai ir lėmė ieškovės patirtą žalą, t. y. nuostolius – negautas pajamas iš patalpų nuomos.

27.       Nors atsakovė akcentuoja, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų spręsti daiktų likimą, tačiau, viena vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad tokie veiksmai buvo atliekami itin vangiai (tik 2023 m. sausio 31 d. nutarimu nuspręsta perduoti daiktinius įrodymus Aplinkos apsaugos agentūrai; 2024 m. gegužės 12 d. gautas UAB „Toksika“ komercinis pasiūlymas dėl daiktinių įrodymų perdavimo ir tvarkymo ir t.t.); kita vertus, tokie veiksmai nebuvo tinkami toje situacijoje – prokuratūra iš pradžių nusprendė perduoti daiktinius įrodymus netinkamiems, teisės administruoti pavojingas medžiagas neturintiems subjektams (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, vėliau – Aplinkos apsaugos agentūrai), dėl ko prokuroro 2023 m. sausio 31 d. nutarimas buvo panaikintas;  ir visą šį laiką nebuvo spręstas klausimas dėl saugojimo sutarties su tinkamu subjektu sudarymo ir pan.

28.       Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakankamai patvirtina atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kaip pagrindą konstatuoti jos neteisėtus veiksmus. Pilnai pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog nagrinėjamu atveju prokuratūra, iš esmės nuo pat turto užantspaudavimo dienos žinojo ir privalėjo žinoti, kad tokio pavojingo turto pas ieškovę saugoti patalpose negalima, tačiau turtas buvo užantspauduotas ieškovės patalpose, ir nors atsakovė turėjo pakankamai laiko priimti sprendimą dėl talpų saugojimo vietos ir ieškovės patalpų atlaisvinimo, t. y. rasti subjektą, kuris turi teisę tokias talpas sandėliuoti, šis klausimas nebuvo sprendžiamas tinkamai ir savalaikiai, atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu 2021 m. gegužės 20 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą nuo 2021 m. liepos 8 d. užplombuotos ginčo talpos buvo neatlygintinai laikomos būtent ieškovės patalpose.

29.       Apeliacinės

30.       Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat kelia tinkamo atsakovo klausimą, teigdama, jog prokuratūra apskritai negali būti laikoma atsakingu už galimai ieškovės patirtą žalą subjektu, kadangi ginčo daiktai – medžiagos ikiteisminio tyrimo metu buvo ne prokuratūros, o daiktų apžiūrą atlikusios ir jų laikymo vietą nustačiusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje, todėl sprendimą dėl daiktų laikymo vietos parinkimo turėjo priimti būtent komisariatas – policijos įstaiga ir jos pareigūnas. Pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo.

31.       Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad prokuratūra, kaip ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti ir jam vadovaujanti institucija, turėjo kompetenciją, atitinkamai ir pareigą spręsti dėl pavojingų daiktinių įrodymų tinkamo laikymo vietos nustatymo, o to nepadariusi atliko neveikimu neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, kad: pirma, pati prokuratūra savo 2022 m. gruodžio 22 d. rašte Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai pažymėjo, kad nuodingoji medžiaga yra būtent prokuratūros dispozicijoje ir neatlygintinai laikoma pas privatų asmenį; antra, būtent prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu, nors ir netinkamai bei vangiai, bet ėmėsi spręsti su daiktinių įrodymų laikymu susijusius klausimus: kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl talpų administravimo perėmimo, vėliau inicijavo tarpinstitucinius susitikimus ginčo klausimu; kreipėsi į Lenkijos Respublikos aplinkos apsaugos kompetentingas institucijas dėl galimybės grąžinti nuodingas medžiagas; pripažino medžiagų mėginius, paimtus ikiteisminio tyrimo metu, atliekomis, kurias reikia sunaikinti; 2024 m. sausio 30 d. nutarimu pripažino UAB „Salisa“ patirtas išlaidas už talpų laikymą proceso išlaidomis; kreipėsi į UAB „Toksika“ dėl informacijos, ar ji tvarko / naikina pavojingas medžiagas ir kiek tai kainuotų; priėmė ir vertino UAB „Toksika“ komercinį pasiūlymą dėl medžiagų išgabenimo ir sunaikinimo ir t.t., atsakinėdavo į daugkartinius ieškovės raštus, prašymus ir pretenzijas šiuo klausimu, tokiu būdu pripažindama savo pareigas ir kompetenciją ginčo klausimu.

32.       Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo ir nekvestionavo bei neteikė jokių argumentų ir prieštaravimų dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų bei pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio, jo apskaičiavimo teisingumo, todėl šiuo aspektu nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.

33.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir jai priteistina iš atsakovės 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Silasa“ (juridinio asmens kodas 304539012) 629,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Urmila Valiukienė

         Renata Volodko

        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė