Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2013

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00059-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)

1.1.8.10.1;

1.2.19.1;

1.2.19.4;

2.1.7.4;

2.4.2.1.

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; BK 228 straipsnio 1 dalį – septyniasdešimties MGL (9100) Lt dydžio bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties MGL (5200) Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – septyniasdešimties MGL (9100) Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė, skirta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausme, skirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, atidedant jos vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant G. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir septyniasdešimties MGL (9100) Lt dydžio bauda.

            Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. (viena para).

            Iš nuteistojo G. G. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2500 Lt.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

G. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai reikalavo ir priėmė 2500 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. G. G. , būdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo, 2010 m. balandžio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, lauke prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio su įtariamuoju A. P. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš jo 1000 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą – 3452,80 Lt) kyšio už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. G. 2010 m. rugpjūčio 16 d., apie 15.05 val., prie Šilo tilto, esančio Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, automobilyje „Nissan Sunny“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. P. ir savo naudai tiesiogiai priėmė dalį reikalauto kyšio – 1000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. G. 2010 m. rugsėjo 8 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. 3 susitiko su A. P. ir savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė kitą kyšio dalį – 1500 Lt.

G. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo ir, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. G. G. , atlikdamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 17 d., pakeitė ikiteisminiame tyrime 2010 m. rugpjūčio 12 d. surašyto, pasirašyto (duomenys neskelbtini) l. e. viršininko pareigas V. S. ir užregistruoto siunčiamų dokumentų registre Nr. (duomenys neskelbtini) rašto turinį: vietoje įrašo „Vykstant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., prašome pateikti Jūsų banko Probleminių kreditų departamento skolų valdymo vyr. specialisto A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), charakteristiką“, įrašė „Pranešame Jums, kad, pasikeitus A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) procesiniam statusui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), galite nebepateikti jo charakteristikos“. Šį pakeistą dokumentą G. G. 2010 m. rugpjūčio 17 d. faksu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Tokiais savo veiksmais G. G. sumenkino policijos įstaigos prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, iškraipė baudžiamojo proceso įstatymuose išdėstytus ikiteisminio tyrimo tikslus ir paskirtį, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistojo G. G. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba ją nutraukti.

Gynėjo teigimu, G. G. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes pagal kaltinimą G. G. reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Ši nusikalstamos veikos kvalifikacija, gynėjo nuomone, turėjo būti pakeista, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 straipsnio 1 ir 2 dalis ikiteisminį tyrimą nutraukti gali prokuroras arba teisėjas, todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas (tyrėjas), negali nutraukti ikiteisminio tyrimo. Taigi tokių įgaliojimų G. G. neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šio aspekto nepaminėjo, o apeliacinės instancijos teismas analogiško skundo argumento neišnagrinėjo.

Anot kasatoriaus, nuosprendyje nepasisakyta ir dėl BPK reikalavimų pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiuos argumentus atmetė. Nepagrįstai atmesti ir argumentai dėl netinkamo nuosprendžio surašymo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neatsikirto į visus apelianto nurodytus skundo motyvus, apsiribojo bendromis frazėmis, nurodydamas, kad tai subjektyvi apelianto nuomonė, taigi tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Gynėjo nuomone, teismai nepalygino tarpusavyje visų duomenų, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais, o kitus – atmetė, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, priėjo prie neteisingų išvadų, taigi buvo šališki ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje.

            Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti. Nuteistasis nurodo iš esmės tapačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo gynėjo pateiktame kasaciniame skunde, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 2 dalį yra neteisinga ir turėjo būti pakeista, nes jis, dirbdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tyrėju), pagal BPK 214 straipsnio nuostatas neturi įgaliojimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, juos turi prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio baigiamojoje kalboje jis nurodęs esminius šioje byloje padarytus BPK pažeidimus, dėl kurių nuosprendyje apskritai nebuvo pasisakyta, o apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje visų apelianto motyvų taip pat nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, todėl buvo pažeisti tiek nuosprendžio aprašomajai daliai (BPK 305 straipsnio 1 dalies), tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui keliami reikalavimai (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

            Anot kasatoriaus, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadas remdamasis byloje neegzistuojančiais duomenimis, nes nurodė, kad: „iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jis, būdamas banke, 2010 m. rugpjūčio 17 d. paėmė fakso pranešimą, kurį gavo Danske bankas, padarė sau kopiją ir tik tada šis raštas buvo užregistruotas banke, kaip gautas raštas tinkamu banko antspaudu“. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. P. tokių parodymų nedavė, jie neužfiksuoti bylos medžiagoje. Taip pat nebuvo paneigta paties G. G. nurodyta versija, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. 12.45 val. suklastotas dokumentas dėl A. P. galėjo būti išsiųstas į Danske banką iš bet kurio VRTT abonento, bet kurios policijos įstaigos numerio, arba galėjo būti atsiųstas bet koks kitas dokumentas (pvz., tuščias popieriaus lapas), o vėliau banke jis pakeistas suklastotu 2010 m. rugpjūčio 17 d. dokumentu. Kasatorius nurodo, kad buvusi A. P. sutuoktinė D. P. , dirbanti Vilniaus apskrities VPK struktūriniuose padaliniuose, turėdama galimybę naudotis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra bendro naudojimo jungiamosios linijos numeris Vidaus reikalų telekomunikaciniam tinklui, fiksuoto ryšio operatoriaus AB TEO LT 2007 m. pati buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo.

Nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visai nepasisakė ir nepaneigė tos aplinkybės, kad nuosprendyje ir kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, jog byloje yra UAB „Tele2“ pateiktų duomenų, patvirtinančių, 2010 m. rugpjūčio 25, 26, 31 dienomis buvusius kontaktus tarp abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 120-123). Tačiau iš tikrųjų tokių duomenų byloje nėra.

Kasatoriaus teigimu, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių procesinių dokumentų, rezoliucijų pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytus BK straipsnius. BPK 166 straipsnio 4 dalis įpareigoja kiekvieną ikiteisminio tyrimo pradžią užregistruoti generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Šiuo atveju buvo nesilaikyta BPK 169 ir 171 straipsniuose nustatytos tvarkos, nes byloje nėra dokumento, atspindinčio prokuroro valią pradėti tyrimą, pavedimo atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, nėra tarnybinio pranešimo pradėti tyrimus, nustatytos formos pranešimo prokurorui ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus atmetė netinkamai aiškindamas BPK 166 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes atliekant tyrimą pagal vieną BK straipsnį ir paaiškėjus, kad yra kelių nusikalstamų veikų požymiai, dėl kiekvieno iš jų surašomi procesiniai dokumentai, kurie registruojami Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamente, gaunat registracijos numerius, taip pat surašomi ir pateikiami atitinkami pranešimai tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, kuriuose išreikiama jo valia sujungti tyrimus, taip pat dėl tyrimo terminų ir pan. Bylą nagrinėję teismai, ignoruodami ir procesiniuose sprendimuose nutylėdami nurodytus aspektus, motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, buvo šališki, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Be to, bylą nagrinėję teismai besąlygiškai tikėjo A. P. parodymais, neatsižvelgė, kad jie prieštarauja kitiems byloje fiksuotiems duomenims. A. P. apklausose nurodė, kokius žodžius ir frazes sakė duodamas pinigus G. G. , taip pat tiksliai apibūdino, ką į tai atsakė nuteistasis, kokius pažadus už neva gautus pinigus jam balsu patvirtino, tačiau šios esminės įrodytinos aplinkybės nėra patvirtintos kitais bylos duomenimis. Pinigai nebuvo surasti, garso ir vaizdo įrašuose nėra užfiksuota A. P. parodymuose minimų jo sakytų frazių, G. G. atsakymų, pažadų. A. P. parodymuose buvo užfiksuota, kad nuteistasis neva reikalaujamus pinigus žadėjo perduoti prokurorui, tačiau šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėtos, todėl, anot kasatoriaus, teismai A. P. parodymus, kaip vienintelius kaltinimą pagrindžiančius duomenis, naudojo pasirinktinai, t. y. tik tuos parodymus, kurie atitiko iš anksto teismo suformuotą „kaltinamąją liniją“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius pateiktu atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Prokuroro teigimu, G. G. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes nurodytas straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia viršydamas savo įgaliojimus, todėl tai, kad G. G. , būdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neturėjo teisės pagal įstatymą nutraukti tyrimo, tačiau galėjo daryti poveikį, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo eiga būtų palanki A. P. (tą šiam ir žadėjo), nekeičia veikos kvalifikacijos. G. G. , priėmęs kyšį, ėmėsi neteisėtų veiksmų vykdydamas savo įgaliojimus, pateikė Danske bankui pranešimą, kuriame nurodė, jog A. P. procesinis statusas byloje pasikeitė. Bylą nagrinėję teismai, prokuroro nuomone, išsamiai motyvavo ir pagrindė veikos kvalifikaciją, išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė G. G. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl kasatorių argumentai, kad byla nebuvo tinkamai išnagrinėta, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – nepagrįsti.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai visapusiškai ir išsamiai savo procesiniuose sprendimuose aptarė visus surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, įvertindami kiekvieną jų atskirai bei kaip visumą, motyvavo, kodėl vienais įrodymais vadovautasi, kaip jie įvertinti, o kiti – atmesti, todėl vien kasatorių nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje nėra pagrindas tvirtinti buvus baudžiamojo proceso pažeidimų. Teismai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundą ir pasisakė dėl visų jame nurodytų aplinkybių.

 

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

 

Dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo

Kasatoriai ginčija baudžiamojo proceso dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, teisėtumą, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių procesinių dokumentų, rezoliucijų pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą pagal nurodytus BK straipsnius. Šie argumentai atmestini. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pranešimas apie įtarimą G. G. surašytas ir įteiktas 2010 m. rugsėjo 9 d. (T. 4, b. l. 101). Tačiau nustačius, kad tiriami įtariamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne tik pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal kitus BK straipsnius, 2010 m. gruodžio 20 d. G. G. buvo pareikšti patikslinti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (T. 4, b. l. 104-105). Visi G. G. inkriminuoti BK straipsniai iš esmės susiję su tais pačiais nusikalstamais veiksmais reikalaujant ir gaunant kyšį iš A. P. ir dėl visų teisiškai vertintų faktinių aplinkybių ikiteisminis tyrimas atliktas. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kad byloje reikėjo atlikti dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl BK veikų, numatytų 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, neišplaukia iš baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Be to, neaišku, kaip šie kasaciniame skunde pabrėžiami neva padaryti procesiniai pažeidimai galėjo suvaržyti įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinių skundų argumentai, kad bylą nagrinėję teismai besąlygiškai tikėjo A. P. parodymais ir neatsižvelgė į tai, jog jie prieštarauja kitiems byloje fiksuotiems duomenims, nepagrįsti. Bylos medžiaga rodo, kad teismai atliko visapusišką byloje surinktų įrodymų analizę, savo išvadas išsamiai pagrindė. Nuteistojo G. G. kaltumas pagrįstas ne tik liudytojo A. P. duotais parodymais, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais: Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2528(11) dėl A. P. ir G. G. garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotų pokalbių tikrumo bei vientisumo patvirtinimo, G. G. ir A. P. akistatos protokolu, UAB „Tele2“ pateiktais duomenimis apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbius, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolais ir užfiksuotų G. G. ir A. P. pokalbių stenogramomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolais, kratos G. G. darbo vietoje ir asmens kratos protokolais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų  R. P. , A. Ž. , V. S. , A. S. , I. B. parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad teismai savo išvadas grįstų neleistinais ar nepatikrintais duomenimis, suteiktų kažkokiam įrodymui pirmenybę ir nemotyvuotai atmestų ar ignoruotų kitus reikšmingus duomenis, nevertintų įrodymų visumos, nepaaiškintų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitais – ne.

Kasatoriaus teiginys, kad, skirtingai nei teigiama nuosprendyje ir kaltinamajame akte, bylos pirmojo tomo 120-123 lapuose nėra UAB „Tele2“ pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad 2010 m. rugpjūčio 25, 26, 31 dienomis tarp abonentų  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti kontaktai, pagrįstas. Iš tikrųjų, dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytuose bylos lapuose pateikti duomenys tik iki 2010 m. liepos 3 d., o rugpjūčio mėnesio duomenų nėra. Kita vertus, šis netikslumas laikytinas technine klaida, bet ne esminiu įrodinėjimo tvarkos pažeidimu, galinčiu lemti abejones dėl to, kad nuteistasis naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio telefono numerio naudojimo faktas nustatytas kitais įrodymais: kratos ir apžiūros protokolais, patvirtinančiais mobiliojo ryšio telefono „Motorola“ su mobiliojo ryšio SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), suradimą G. G. darbo kabinete; liudytojos A. Ž. parodymais, kad G. G. jai skambino iš nurodyto telefono numerio; šie parodymai atitinka 2010 m. rugsėjo 13 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuotą informaciją apie 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvusį skambutį A. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio pokalbio turinį (T. 1, b. l. 82).

 

Dėl teisėjų nešališkumo

Kasatorių argumentai dėl teisėjų šališkumo deklaratyvūs ir pagrįsti vien jų nesutikimu su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos nutartimi, kuria atmestas apeliacinis skundas. Visi kasatorių argumentai dėl teismo šališkumo susiję su tuo, kad, jų nuomone, teismai netinkamai įvertino įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nutartyje tariamai nepasisakė dėl visų apeliaciniame skunde keltų klausimų. Tokie motyvai  neįrodo teisėjų šališkumo, be to, argumentai, kuriais grindžiami neva padaryti procesiniai pažeidimai, atmesti.

 

Dėl apeliacinio proceso

Kasacinio skundo argumentai dėl neišsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 332 straipsnio reikalavimų, pasisakė dėl esminių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Teismas išsamiai pasisakė dėl G. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, nurodė, kokiais bylos duomenimis pagrįstas G. G. kaltumas, aptarė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymosi klausimą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliaciniame skunde yra nurodyta įvairių smulkių įvykio detalių bei aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjamų nusikaltimų esme. Pažymėtina, kad nemažai kasacinio skundo argumentų dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir nepateikė motyvuotų išvadų, taip pat pagrįsti deklaratyviais teiginiais ir teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika. Darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylų nagrinėjimą, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių teismų sprendimus reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kita vertus, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, ne su visomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl padarytų veikų teisinio vertinimo, sutiktina. Byloje nustatyta klaidų kvalifikuojant G. G. nusikalstamus veiksmus ir pasirenkant bausmių bendrinimo būdą, šių klaidų ištaisymas galimas priimant atitinkamą kasacinę nutartį.

 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

            Kasaciniame skunde neteisingas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį argumentuojamas tuo, kad G. G. , dirbdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tyrėju), neturėjo įgaliojimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, juos turi prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, taigi nepagrįstai konstatuota, kad kyšininkavimas susijęs su neteisėtais veiksmais vykdant įgaliojimus. Šie argumentai atmestini.

            BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Neteisėtas neveikimas tokiais atvejais suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t.). Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas. Nagrinėjamu atveju G. G. nuteistas už tai, kad, būdamas tyrėju, reikalavo duoti kyšį ir priėmė kyšį už ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. P. . Neabejotina, kad tyrėjas, atsakingas už konkrečios bylos tyrimą, nesąžiningai vykdydamas savo pareigas, gali lemti ikiteisminio tyrimo nutraukimą, nors ši funkcija ir yra prokuroro kompetencijoje. G. G. veiksmų, už kuriuos jis reikalavo ir paėmė kyšį, neteisėtumas taip pat nekelia abejonių. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai glaudžiai susiję su Baudžiamojo proceso paskirtimi (BPK 1 straipsnio 1 dalis), t. y. ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. G. reikalavo kyšio ir jį paėmė už priešingus šiems tikslams veiksmus – už šališką bylos tyrimą siekiant jos nutraukimo. Be to, nustatyta, kad, paėmęs pirmąją kyšio dalį, tenkindamas kyšio davėjo interesus, jis suklastojo tikrą dokumentą (raštą) ir jį panaudojo – išsiuntė jį faksu į šio darbovietę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad BK 225 straipsnio 2 dalis G. G. pritaikyta pagrįstai.

            G. G. veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad G. G. , tenkindamas A. P. prašymą, neteisėtai pakeitė ikiteisminio tyrimo metu surašyto 2010 m. rugpjūčio 12 d. rašto (pasirašyto viršininko pareigas l. e. V. S. ir užregistruoto registre) turinį – ir šį pakeistą dokumentą faksu 2010 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Ši veika atitinka tikro dokumento suklastojimo ir netikro dokumento panaudojimo požymius.

            Kita vertus, G. G. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti dar ir kaip piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad kyšininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų giminingų normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimas) ir specialiosios normos (kyšininkavimas) konkurencija. Įveikiant šią konkurencijos rūšį, pirmenybė teikiama specialiajai normai, kurios visiškai pakanka veikai kvalifikuoti. Būtent todėl piktnaudžiavimo siekiant asmeninės ar turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo normų taikymas iš sutapties galimas tik tuo atveju, kai šios dvi nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios ir skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Iš kaltinamojo akto ir teismo nuosprendžio matyti, kad G. G. piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos inkriminavimas pagrįstas epizodu, kai šis suklastojo dokumentą ir jį panaudojo. Toks kvalifikavimas būtų pagrįstas, jeigu šie veiksmai nebūtų sudedamoji atskleisto kyšininkavimo dalis. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes netikro dokumento išsiuntimas 2010 m. rugpjūčio 17 d. faksu A. P. darbovietei buvo glaudžiai susijęs su kyšininkavimo veiksmais. Iš A. P. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad palankaus pranešimo (rašto) išsiuntimas darbovietei apie A. P. statuso pasikeitimą byloje buvo jo korupcinių derybų su G. G. objektas, šį raštą G. G. išsiuntė kitą dieną po to, kai gavo pirmąją kyšio dalį. Todėl piktnaudžiavimas suklastojant dokumentą ir jį panaudojant nevertintinas kaip atskira nuo kyšininkavimo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, teismų sprendimai keistini, bylos dalis dėl nuteisimo už piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           

            Dėl sutapties ir bausmių bendrinimo būdo

            Iš teismų priimtų procesinių sprendimų išplaukia išvada, kad teismai nustatė realią veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sutaptį, todėl, bendrindami paskirtas bausmes, taikė sudėjimo būdą. Kita vertus, detalesnė nustatytų aplinkybių analizė rodo, kad šių nusikalstamų veikų sutaptis vertintina kaip ideali.

            Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais, teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama kaltinamojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realios ir idealios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 pasisakyta apie pagrįstą galimybę įžvelgti idealią sutaptį situacijoje, kai vykdant tęstinę veiką, kuria siekiama sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (sukčiavimą), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas.

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta tęstinė kyšininkavimo veika: kyšio buvo pradėta reikalauti 2010 m. balandžio 1 d., pirmoji kyšio dalis (1000 Lt) priimta 2010 m. rugpjūčio 16 d., antroji dalis (1500 Lt) priimta 2010 m. rugsėjo 8 d. Tęstinės kyšininkavimo veikos laikotarpiu, 2010 m. rugpjūčio 17 d., priėmus pirmąją kyšio dalį, A. P. darbovietei faksu buvo išsiųstas netikras raštas, ši veika byloje kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad netikro rašto išsiuntimas A. P. darbovietei – tai neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo reikalaujamas ir priimtas kyšis, dalis. Todėl nekelia abejonių, kad tiek kyšio reikalavimas ir jo priėmimas, tiek dokumento suklastojimas ir tokio dokumento panaudojimas padaryti pagal tą patį nusikalstamą sumanymą ir iš esmės viena tęstine veika. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią sutaptį, todėl, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai keistini, galutinę subendrintą bausmę G. G. prilyginant griežčiausiai iš paskirtų, t. y. bausmei, paskirtai pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

 

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 30 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl G. G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės nustatymo.

          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą G. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

            Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjai                                                                                                Valerijus Čiučiulka

 

 

                                                                                                                        Vytautas Greičius

 

 

                                                                                                                        Olegas Fedosiukas