Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1085-513-2011].doc
Bylos nr.: 2S-1085-513/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Irma Čuchraj                                   Civilinė byla Nr. 2S-1085-513/2011

Teisėja Eugenija Šatkuvienė                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                            32.5; 122.4; 128.17

(S)

 



                           

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka įkeisto daikto savininko J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-03-09 nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas Snoras pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas J. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

2011-01-14 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditoriaus AB bankas Snoras prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo, jame kreditorė nurodo, kad skolininkas nevykdo laiku prievolės pagal 2007-01-31 paskolos sutartį Nr. 031-93300 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu yra įkeistas J. V. ir Z. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 2 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis su kredito gavėju yra nutraukta 2010-06-29. Kreditorius nurodė negrąžintos skolos dydį: 1 898 974,22 Lt negrąžinto kredito, 107 498,95 Lt palūkanų, 187 440,21 Lt iki 2011-01-07  delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 17 074,47 Lt iki 2011-01-07 delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas ir 12 Lt nesumokėto komisinio mokesčio, iš viso 2 210 999,85 Lt ir 133 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio. Kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti hipotekos lakštu įkeistą turtą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-03-09 nutartimi kreditoriaus AB bankas Snoras prašymas tenkintas, areštuotas įkeistas daiktas – 2,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis J. V. ir Z. V.. Taip pat teismas nutarė įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininkus J. V. ir Z. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, pavedė įkeisto daikto savininkus J. V. ir Z. V. saugoti įkeistą daiktą, uždraudė perleisti daiktą, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šių daiktų priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų.

Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai J. V. ir Z. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-03-09 nutartį. Nurodo, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis, nes 0,05 procento dydžio delspinigiai sudaro 18,25 procentus metinių palūkanų. Kreditoriaus paskaičiuota delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iki LAT formuojamoje praktikoje nustatyto 0,2 procento dydžio, todėl mažintinas ir banko paskaičiuota delspinigių suma (183 251,01 Lt), kuri aiškia per didelė. Iš kreditoriaus pateiktų skolos paskaičiavimų yra neaiškūs paskaičiuoti 187 440,21 Lt delspinigiai bei 17 074,47 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas. Skolininkai teigia, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta dar 2010-06-29, tačiau kreditorius į teismą kreipėsi praėjus pusei metų po sutarties nutraukimo, tuo didindamas delspinigių sumą.

Kreditorius AB bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas areštavęs skolininkų teismas areštavęs skolininkų įkeistą turtą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skolininkų atskirajame skunde išvardintos aplinkybės ir nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB bankas Snoras ir J. V. 2007-01-31 sudarė kredito sutartį Nr. 031-93300 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, kreditas turėjo būti grąžintas 2012-01-10. Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, skolininkų J. V. ir Z. V. prievolės pagal 2007-01-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais dėl kredito suteikimo užtikrinimui buvo įkeistas skolininkams J. V. ir Z. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 2,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Pasirašydamos hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkai nesilaikys 2007-01-31 kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nustatytų terminų ir sąlygų. Hipotekos sutarties šalys susitarė pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, todėl, skolininkams neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Kreditorius AB bankas Snoras tokią teisę įgijo, nes skolininkai įsipareigojimo neįvykdė per nustatytą terminą. Hipotekos kreditorius, įgyvendindamas savo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo (LR CK 4.192 str.).

Skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditorės reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pažymėtina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkai tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjo nutartis priimta laikantis minėtų teisės normų reikalavimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-03-09 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 334–339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                          Irma Čuchraj

 

            Kolegijos teisėjai                                                                                                   Rimvida Zubernienė

                                                       

                                                                      Audrius Saulėnas