Civilinė byla Nr. e2YT-372-1021/2026

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02428-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.4.5.2; 3.2.6.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 20 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: pareiškėjo Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės atstovui pirmininkui P. P., įgaliotam atstovui advokatui Sigitui Balaišiui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. N.,

nedalyvaujant: suinteresuotų asmenų Šakių rajono savivaldybės administracijos, VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo turto valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Šakių rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėja Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė (toliau  - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo tikslu, kad Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas 174285675, nuosavybės teise valdo šiuos statinius: daržinę, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4J1/p, statybos metai 1979, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini); sandėlį, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10F1/g, statybos metai 1970, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini); grūdų sandėlį, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2F1/g, statybos metai 1975, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini); veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5Ž1/p, statybos metai 1978, gyvūnų auginimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini); kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6Ž1/p, statybos metai 1977, gyvūnų auginimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1 - 7 ).

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas - statinių kadastrinių duomenų ir daiktinių teisių į statinius įregistravimas viešajame Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registre (toliau - registras). Griškabūdžio ŽŪB yra išnaudojusi galimybę statinius registre įregistruoti administracine (ne teismine) tvarka, t. y. 2025 m. rugsėjo 16 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d. Griškabūdžio ŽŪB, pateikdama nekilnojamo turto objektų įsigijimo dokumentus ir jų kadastrinių matavimų bylas, kreipėsi į Registro tvarkytoją, prašydama įregistruoti nuosavybės teisę į Statinius. Registro tvarkytojas Griškabūdžio ŽŪB prašymus atmetė, motyvuodamas tuo, kad nepakanka duomenų įvardintiems nekilnojamiems daiktams identifikuoti (priedai Nr. 6, 7). Griškabūdžio ŽŪB statinius įsigijo 1992 metais, už pajus privatizavus visą buvusio Griškabūdžio kolūkio, 1991 m. lapkričio 1 d. - 1992 m. spalio 30 d., veikusio likviduojamos žemės ūkio įmonės statuse, kurios veikla nutraukta 1992 m. spalio 30 d., gamybinį -technologinį komplektą. 1992 m. gegužės 1 d. statiniai Griškabūdžio ŽŪB buvo perduoti pagal perdavimo - priėmimo aktą (priedas Nr. 14), ir nuo tada jie yra Griškabūdžio ŽŪB apskaitomas (inventorizuojamas) bei pagal paskirtį eksploatuojamas ilgalaikis nekilnojamas turtas (priedas Nr. 21). Griškabūdžio ŽŪB yra teisėta statinių savininkė. Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įrašyti į savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą, statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma. Griškabūdžio ŽŪB Statinius įgijo sąžiningai ir teisėtai, pagal tuo metu galiojančią praktiką, likviduojamo kolūkio (laikinosios administracijos) ir naujai pradėjusios veikti Griškabūdžio ŽŪB valdymo organų viešuosius sprendimus. Statiniai buvo / yra atvirai ir nepertraukiamai valdomi, daugiau niekas neturi daiktinių teisių į juos. Statiniai nėra areštuoti ar kitaip apsunkinti kreditoriniais įsipareigojimais. Griškabūdžio ŽŪB iki šiol yra sumokėjusi visus statinių eksploatacinius mokesčius. Registro tvarkytojui vertinant, kad Griškabūdžio ŽŪB pateikti statinių dokumentai yra nepakankami jų ir daiktinių teisių į juos įregistravimui registre, Griškabūdžio ŽŪB neturi kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo. Šis faktas yra juridiškai reikšmingas, nuo jo priklauso Griškabūdžio ŽŪB turtinių teisių atsiradimas. CPK 444 str. 1 d. nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies  5 punktas). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT nutartis Nr. e3K-3- 218-248/2018). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 543/2010; Nr. 3K-3-408-421/2015). Pagal LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991-07-25 (5 p.): bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai (5.4. p.); privatizavimo dokumentai (5.6. p.); įmonių apskaitos dokumentai, kuriuose įrašyti registruotini statiniai (5.7 p.); kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (5.11. p.). Senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2-2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo (8 p). Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Griškabūdžio kolūkis, 1991 m. lapkričio 1 d. – 1992 m. spalio 30 d. veikęs likviduojamos žemės ūkio įmonės statuse, buvo likviduotas, jo veikla nutraukta 1992 m. spalio 30 d. (Priedai Nr. 8, 9 II pastraipa). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1992 m. balandžio 22 d. buvo įsteigta Griškabūdžio ŽŪB (priedas Nr. 10). Griškabūdžio ŽŪB steigėjai buvo likviduoto Griškabūdžio kolūkio nariai. Įsteigta Griškabūdžio ŽŪB apėmė visas likviduotos Griškabūdžio žemės ūkio įmonės žemės naudojimo ribas (priedas Nr. 11). Likviduotos Griškabūdžio žemės ūkio įmonės gamybinis - technologinis komplektas privatizuotas už įsteigtos Griškabūdžio ŽŪB narių pajus (priedas Nr. 12). Archyviniai dokumentai patvirtina, kad 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo -priėmimo aktu likviduotos Griškabūdžio žemės ūkio įmonės laikinoji administracija įsteigtai Griškabūdžio ŽŪB perdavė, be kita ko, privatizuotus statinius, liečiančius bylos dalyką (priedas Nr. 14): 14.1. „daržinė prie veršidės 1979/187“, 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo - priėmimo akte nurodytas 29 lapo 17 punkte (priedo Nr. 14 4 l.), pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - daržinė, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 22); 14.2. „sandėlis 1970.12/172“, 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo - priėmimo akte nurodytas 30 lapo 31 punkte (priedo Nr. 14 6 l.), pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - sandėlis, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 22); 14.3. „grūdų sandėlis 1975.12/104“, 1992 m. gegužės 1 d.  perdavimo - priėmimo akte nurodytas 24 lapo 1 punkte (priedo Nr. 14 3 l.), pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - grūdų sandėlis, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 22); 14.4. „veršidė 500 Griškabūdyje 1978/186“, 1992 m. gegužės 1 d.  perdavimo - priėmimo akte nurodytas 33 lapo 2 punkte (priedo Nr. 14 71.), pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - veršidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 23); 14.5. „kiaulidė paršavedžių 1977.02/185“, 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo - priėmimo akte nurodytas 38 lapo 3 punkte (priedo Nr. 14 51.), pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - kiaulidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 23). Akivaizdu, kad Griškabūdžio kolūkio likvidavimo ir Griškabūdžio ŽŪB įsteigimo laikotarpiu statiniai kitų identifikacinių ir unikalų numerių neturėjo. Daugiau dokumentų, iš kurių būtų galima papildomai identifikuoti statinius, išlikusių nėra. Nuo 1992 m. gegužės 1 d. statiniai ilgą laiką stovėjo tušti, nebuvo naudojami ūkiniai veiklai, todėl nebuvo atliekamas ir jų įregistravimas registre. Griškabūdžio ŽŪB plečiant savo veiklos mąstą, atsirado poreikis statinius panaudoti ūkinei veiklai, todėl jie buvo remontuojami, atlikti kadastriniai matavimai, norima statinius įregistruoti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Griškabūdžio ŽŪB vidaus dokumentuose statiniai buvo apskaitomi ir inventorizuojami, pastatai turi savo inventorinius numeris, atsakingus asmenis ir kt. (priedas Nr. 21). Statiniai pastatyti 1970 - 1979 metais, jų statytojas - likviduotas Griškabūdžio kolūkis. Statinių statyba buvo vykdoma teisėtai. Turimais duomenimis, aktualiu laikotarpiu kaimo vietovėje statinių teisinis registravimas vykdomas nebuvo. Ūkinėse knygose, kurios buvo pildomos iki 2002 metų, buvo įrašomi tik kaimo vietovėje gyvenančių šeimų (kolūkinių kiemų bei darbininkų, tarnautojų kiemų) ūkiai, o visuomeniniai pastatai ūkinėse knygose įrašomi nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Griškabūdžio ŽŪB buvo tik statinių perėmėja po privatizavimo, siekiat surasti ir pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius įrodymus, iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo gauti 1966 - 1980 metų Šakių rajono tarybos vykdomojo komiteto Šakių rajono architekto archyviniai duomenys, patvirtinantys, kad 1970-1972 metais Griškabūdžio kolūkiui išduoti leidimai vykdyti „500 v pieninių kiaulių kiaulidė“, „200 v karvidė“, „Mechanines d-vės 50 v“, „Žolės miltų agregato gamybos pastogė“ statybą (priedo Nr. 24 1-2 lapai); 1979 metais Griškabūdžio kolūkiui išduoti leidimai vykdyti „2x500 vietų laikino tipo kiaulidė“, „400 v. karvių ferma“, „Parduotuvė valgykla“ statybą (priedo Nr. 24 4-6 lapai); 1971 metais „200 vietų karvidė su pagalbinių patalpų bl. ir veršiavimosi skyriumi“ buvo priimta naudojimui (priedas Nr. 25). Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas nurodė, kad Šakių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomoji, o komiteto Rajono architekto archyvinio fondo, Šakių rajono žemės ūkio valdybos archyvinio fondo, Šakių rajono Griškabūdžio kolūkio archyvinio fondo 1970-1980 metų dokumentuose daugiau duomenų apie Griškabūdžio kolūkiui išduotus leidimus statyti daržinę prie veršidės, sandėlį, veršidę, kiaulidę Griškabūdyje, grūdų sandėlį Katilių kaime, šių pastatų priėmimo eksploatacijai aktų nėra. Tarp pačioje Griškabūdžio ŽŪB turimų archyvinių dokumentų rastas 1976 metų Kolūkių statybos projektavimo instituto parengtas likviduoto Griškabūdžio kolūkio statybos planas (Priedas Nr. 26), patvirtinantis statinių teisėtumą, kuriame nurodyti du norimi įregistruoti statiniai: plane nurodytas statinys Nr. 32 pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - kiaulidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 23); plane nurodytas statinys Nr. 4 pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - daržinė, kurio Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 22). Daugiau duomenų apie statybų leidimą ir statinių priėmimą pateikti nėra galimybės, nes duomenys neišlikę, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir statiniai negali būti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu. Statiniai 1970 - 1992 metais buvo eksploatuojami likviduoto Griškabūdžio kolūkio, vėliau nuo 1992 m. iki šiol yra Griškabūdžio ŽŪB gamybiniai ir ūkiniai pastatai. Kaip jau buvo minėta, statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į nekilnojamą turtą nereiškė. Per visą Statinių disponavimo laikotarpį nebuvo nustatyti kokie nors neteisėtos statybos atvejai, bei taikytos kokios nors priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti. Nėra jokių duomenų, kad statyba pažeistų ir viešąjį interesą. Statinių statybos teisėtumą netiesiogiai patvirtina ir tos aplinkybės, kad tuo pačiu nuosavybės įsigijimo pagrindu, t. y. 1992 m. gegužės 1 d.  perdavimo - priėmimo aktu (priedas Nr. 14), Griškabūdžio ŽŪB privatizuoti pastatai jau buvo/yra įregistruoti Registre, kaip tinkami nekilnojamo turto objektai: pvz., kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 15), veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 19). Nurodytų aplinkybių visuma ir pateikti rašytiniai dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą, patvirtina, kad pareiškėjas statinius teisėtai valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės teise. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui atsiras galimybė įregistruoti Statinius ir daiktines teises Registre (e. b. l. 1 - 7 ).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad  Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie pareiškime nurodytam turtui taikytas ar taikomas procedūras pagal Taisyklėse įtvirtintas nuostatas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi cituotu teisiniu reglamentavimu, nesant prieštaravimų tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškime nurodytą prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš bylos dokumentų matyti, kad Griškabūdžio ŽŪB statinius įsigijo 1992 metais už pajus, privatizavus visą buvusio Griškabūdžio kolūkio gamybinį - technologinį kompleksą. 1992 m. gegužės 1 d. statiniai Griškabūdžio ŽŪB buvo perduoti pagal perdavimo – priėmimo aktą. Griškabūdžio kolūkis buvo likviduotas 1992 m. spalio 30 d. 1992 m. balandžio 22 d. buvo įsteigta Griškabūdžio ŽŪB. Griškabūdžio ŽŪB steigėjai buvo likviduoto Griškabūdžio kolūkio nariai. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, neprieštaraujantys pareiškimo tenkinimui. Pareiškimą prašome nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. (e. b. l. 138 - 144 ).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė į pareiškimą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pažymėtina, kad neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai), pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., įteisinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25d. sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis. Nutarimo 11 punktu nustatyta, kad „Sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams.“  Suinteresuoto asmens nuomone, tik pareiškėjai įrodžius rašytiniais įrodymais statinių statybos teisėtumą, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui prašomą nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

II.                      Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė:

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, jame nurodytus faktus tvirtino ir paaiškino, kad  VĮ ,,Registrų centras“ pareiškėjo statinių neįregistravo nekilnojamojo turto registre, nes neužteko duomenų jiems identifikuoti. Pareiškėjas negali gauti kitų dokumentų, kuriuose būtų šių pastatų identifikaciniai numeriai, nes jų nuosavybės įsigijimo metu šie pastatai tokių numerių neturėjo. Negalintys atkurti prarastų ar neišlikusių dokumentų, reikalingų registracijai. Pareiškėjas pateikė įregistravimui naujai suformuotas atliktų kadastrinių matavimų bylas, ir dokumentus, iš kurių jų manymu galima identifikuoti pastatus, kokiu būdu buvo įsigyti ir jais pradėjo pareiškėjas disponuoti, ir nuosavybės įsigijimo pagrindą nurodantys dokumentai. Dėl to reikalingas teismo sprendimas. Visus pastatus pareiškėjas įsigijo 1992 metais už pajus, privatizavus jau likviduotą Griškabūdžio kolūkio gamybinį technologinį komplektą. Yra pateiktas perdavimo priėmimo aktas, pagal kurį visi statiniai buvo perduoti pareiškėjai, ir nuo tada jie apskaitomi bendrovėje, inventorizuojami ir pagal paskirtį naudojami, yra ilgalaikis materialinis turtas. Kiti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teise statinius, dalyvaudamas buvusio kolūkio privatizavime, privatizuodamas turtą už pajus, šie dokumentai pateikti į bylą. Iki šiol šių pastatų pareiškėjas nebuvo įregistravęs į viešą nekilnojamo turto registrą. Pareiškėjas nebuvo šių pastatų statytojas, juo buvo likviduotas Griškabūdžio kolūkis. Siekdami pateikti teismui statybą įrodančius dokumentus, kreipęsi į Valstybės archyvą, iš kur gavę atsakymą, kad visi statybos dokumentai nėra išlikę, tik nedidelė dalis. Tie dokumentai tikrai buvo, tai patvirtins pats bendrovės pirmininkas, taip pat kiti dokumentai netiesiogiai patvirtina, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo. Į bylą yra pateiktas 1976 m. kolūkio statybos projektavimo instituto parengtas likviduoto Griškabūdžo kolūkio statybos planas. Jame jau buvo įtraukti du pastatai, kuriuos prašoma įregistruoti. Visi pastatai dabar stovi ant privačios pareiškėjo žemės. Svarbu, kad anksčiau pareiškėjas jau įregistravo tokiu būdu pagal 1992 m. aktą perdavimo būdu įgytą nuosavybę, t. y. 2008 m. veršidę, 2022 m. kiaulidę, 2023 m. kitą kiaulidę. Keičiantis Registrų centro veiklos teisės aktams, atsirado toks reikalavimas, kad įregistruojami pastatai turi turėti kokius nors identifikacinius numerius. Nors dokumentai apie pastatų baigtumą nėra išlikę, tačiau nėra pagrindo teigti kad statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, tai patvirtins bendrovės pirmininkas. Be to pastatai jau nuo 1976 m. yra eksploatuojami, nuo 1992 metų juos eksploatuoja tik pareiškėjas. Pastatai nėra nei valstybės nuosavybė, nei kitos juridinio ar privataus asmens. Per visą valdymą pareiškėjui niekas nėra pareiškęs nuosavybės teisės pretenzijos, į pastatus, nebuvo nustatyti neteisėtos statybos atvejai, kad jie pažeistų viešą interesą ar tvarką. Pastatų įsigijimo dokumentus pateikę visus. Registrų centras neginčija įsigijimo būdo, o kad sutartyje nėra pastatų identifikacinių numerių, kurių tuo metu ir nebuvo, todėl nėra galimybės jų atkurti ar gauti. Jie neįrodinėjantys nuosavybės teisės įgijimo senatimi, nes laikantys, kad turintys pastatų įgijimo dokumentus. Jie neprieštarautų ir įgyjamosios senaties nustatymo, jei teismas nuspręstų, nes jų tikslas vienas įteisinti pastatus pareiškėjo vardu (2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 39 sek. – 26 min. 9 sek.).

Pareiškėjo įstatyminis atstovas, Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas P. P. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pirmininku jis yra 1996 m.. Nuo 1992 m. jis dirbęs pirmininko pavaduotoju, jo pareigos buvo ir turto skirstymo komisijos pirmininko pareigos. Pagal privatizacijos komisijos nurodymus kolūkis buvo padalintas į gamybinius komplektus, palikus galimybę juos vėl apjungti. Reikėjo sukurti laikinas administracijas, kas norėjo sugrįžo ir apsijungė. Taip ir įvyko su Griškabūdžio ŽŪB. Buvo gamykliniai komplektai atskirai įregistruoti, po to buvo galima apjungti ir vėl įregistruoti. Gamyklinius komplektus užteko tuo metu tik seniūnijos viršaičiui patvirtinti, po to galima buvo apjungti registruojant Registrų centre. Juos įsteigiant buvo likviduotas kolūkis, o bendrovė steigėsi iš naujo, įregistruota 1992 m. gegužės mėn. Pajininkai turėjo įstoti iš naujo, jie buvo steigėjai bendrovės, atėjo su pajais, už kuriuos buvo gavę turtą, tad atėjo su tuo turtu, įnešdami į bendrovę, kuri iki šiol išsilaikė. Turtas buvo perduotas turto perdavimo - priėmimo aktu, veikė komisijos, dirbo buhalterija. Turtą priėmė bendrovė, o perdavė kolūkis – žemės ūkio įmonė, buvo jo atstovai, vyko aktais perdavimas. Nuosavybę patvirtinantys dokumentai ir yra tie perdavimo - priėmimo aktai, kurie iki 2023 metų galiojo registruojant turtą. Jie gyvenę visą laiką su nežinia, ar bendrovė išsilaikys, ir neskubėję registruoti. Buvo brangi inventorizacija, brangi ir sudėtinga registracija, todėl įregistravę tik strateginius pastatus, t. y. butus, kuriuose gyveno buvę kolūkiečiai pajininkai, kurie vėliau už pajus butus galėjo įsigyti. Vėliau registravę strateginius objektus, kuriuos modernizavę, arba darę investicinius projektus, tam reikėjo būtina leidimų statybai, ir pastatas turėjo turėti nuosavybę. Likę neregistruoti paskutiniai pastatai, kuriuos visą tą laiką prižiūrėję, jie neturi teisinės registracijos. Kai kurie pastatai nebuvo naudojami tam tikrą laikotarpį, kai kurie nuolat (grūdų sandėlis, daržinės), bet visus reikėjo nuolat prižiūrėti, nes būtų per 50 m. stogai neišlaikę, tačiau paskutinius 10 metų šiuos pastatus visą laiką naudoję. Pastatai yra natūroje, padaryti jų kadastriniai matavimai. Pateikę visus turėtus įsigijimo dokumentus. Jų neregistravo, pasikeitus tvarkai. Statinių statymo metu Statybų inspekcija tikrai dirbo labai griežtai, vykdęs asmenines statybas, žinojęs, kad be jos ir projektų niekaip nieko padarysi. Jis dirbęs kolūkyje nuo 1981 m., tuo metu jau pareiškime nurodytų pastatų nestatė kolūkis. Tuo metu statant kolūkyje projektai turėjo būti, darydavo kolūkių statybos projektavimo institutas. Statydavo ir statybos organizacijos ir pats kolūkis. Jis manantis, kad statybos buvo teisėtos ir su visais leidimais, buvo atsakingi žmonės. Statybas prižiūrėjo Statybos inspekcija, vaikščiodavo nuolat inspektorius. Prie statybos priežiūros dirbdavo teisininkas, kuris buvo atsakingas už statybos įteisinimą. Statybos dokumentai neišsaugoti, nes nebuvo prievolės juos saugoti, kiek pamenantis vienus reikėjo saugoti penkis metus. Keletą dokumentų radę. Pastatai tikrai nebuvo atiduoti už pajus pajininkams. Pajininkų likę 40, iš kitų pajininkų turtą išpirkę pinigai, nes nebuvo galima atiduoti turtu, kad neiširtų bendrovė, uždrausta buvo įstatymu. Nuo 2000 m. kažkur neatidavinėją turto už pajus (2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 15 sek. – 43 min. 27  sek.).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė E. N. teismo posėdyje teigė, kad nesant prieštaravimų tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, jeigu teismas įsitikins, kad yra pagrindas tenkinti pareiškime nurodytą prašymą, tarnyba tam neprieštaraus (2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 33 sek. – 44 min. 49  sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

III.                      Dėl turto nuosavybės teisės  fakto patvirtinimo.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pastato, buto valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjos pateiktu VĮ ,,Registrų centras“ 2025 m. kovo 4 d. išrašu nustatyta, kad Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė įregistruota 1992 m. gegužės 1 d., juridinio asmens kodas 174285675 (e. b. l. 8 – 11). Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylomis nustatyta, kad pareiškime minimi pastatai yra natūroje egzistuojantys (e. b. l. 8 – 11). Rašytiniais įrodymais VĮ ,,Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 29 d. ir 2025 m. spalio 6 d. atsakymais pareiškėjai nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimuose nurodytus pastatus atsisakyta įregistruoti, kadangi pateiktame 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo priėmimo akte nepakanka duomenų nekilnojamiems daiktams identifikuoti, nėra galimybės nustatyti, ar nurodyti bei kadastro bylose užfiksuoti statiniai – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nekilnojamo turto objektai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus numeris (duomenys neskelbtini); unikalus numeris (duomenys neskelbtini));  yra būtent tie pastatai, kurie įvardinti minėtame dokumente, kurio pagrindu prašoma įregistruoti nuosavybės teises, t. y. pateikti dokumentai neatitinka Informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr.1R-201 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo 27 punkto (e. b. l. 65 - 70). Taigi VĮ ,,Registrų centras“ atsisakė įregistruoti registre pareiškėjos nuosavybės teisę į pastatus ne dėl to, kad pareiškėja nėra teisėta šių pastatų savininkė, ar jie sukurti nesilaikant statybas reglamentuojančių aktų reikalavimų, o kad būtent registrui, pasikeitus registravimo taisyklėmis, neužteko duomenų, patvirtinančių, kad būtent šiuos pastatus pagal 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo - priėmimo aktą įgijo pareiškėja.

Lietuvos Respublikos Šakių rajono valdybos 1991 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr. 465-v nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 422 ,,Dėl žemės ūkio įmonių vadovų teisių ir pareigų privatizavimo laikotarpiu“ nuo 1991 m. lapkričio 1 d. žemės ūkio įmonėms taikomas likviduojamos (reorganizuojamos) įmonės statusas; įmonei valdyti sudaroma laikinoji administracija, į kurią įeina Griškabūdžio kolūkio vadovas K. N., vadovo pavaduotojas P. P., vyriausioji buhalterė G. P. (e. b. l. 71 - 74). Lietuvos Respublikos Šakių rajono valdybos 1991 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. 676-v nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.744 ,,Dėl žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo ir rajono valdybos 1992 m. spalio 30 d. posėdžio sprendimu nutraukti Griškabūdžio žemės ūkio įmonės veiklą, pavedant likvidacinės komisijos funkcijas ir perduodant liekančius po antrojo privatizavimo etapo neišpirktus įmonių objektus, kuriuose nereikia užtikrinti žemės ūkio gamybos proceso, atitinkamų apylinkių agrarinės reformos tarnyboms (e. b. l. 75 ). Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio įmonės steigiamojo susirinkimo 1992 m. balandžio 22 d. protokolu Nr.1 nustatyta, kad pajininkų susirinkime nuspręsta steigti Griškabūdžio žemės ūkio bendrovę, sujungti Griškabūdžio ir Rygiškių gamybinius – technologinius komplektus į vieną žemės ūkio bendrovę; pirmininkavo P. P. (e. b. l. 76 -78 ). 1993 m. kovo 29 d. istorine pažyma nustatyta, kad 1991 m. spalio 31 d. Šakių rajono potvarkiu buvo sušauktas Griškabūdžio kolūkio narių susirinkimas ir suteiktas kitas pavadinimas Griškabūdžio žemės ūkio įmonė, kuri apėmė visas Griškabūdžio kolūkio žemės naudojimo ribas; 1992 m. balandžio mėn. žemės ūkio įmonė buvo perorganizuota į Griškabūdžio žemės ūkio bendrovę (e. b. l. 79 ). Pajų pasirašymo sutartimi nustatyta, kad privatizuojama Žemės ūkio įmonė Šakių rajonas Griškabūdis, Griškabūdžio gamybinis - technologinis kompleksas (e. b. l. 80 ).

Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininko P. P. 2025 m. rugsėjo 15 d. paaiškinimu VĮ ,,Registrų centras“ nustatyta, kad jame jis nurodo, jog kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitomas pastatas pavadinimu „Veršidė“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo - perdavimo akte minimas pastatas „Veršidė 500 Griškabūdyje 1978/186“, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats objektas; kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitomas pastatas pavadinimu „Kiaulidė“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo - perdavimo akte minimas pastatas „Kiaulidė paršavedžių 1977.02/185“, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats objektas (e. b. l. 115 ). Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininko P. P. 2025 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimu VĮ ,,Registrų centras“ nustatyta, kad jame jis nurodo, jog kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitomas pastatas pavadinimu „Daržinė“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo-perdavimo akte minimas pastatas „Daržinė prie veršides Grišk. 1979/187“, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats objektas; kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitomas pastatas pavadinimu „Sandėlis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992-05-01 priėmimo - perdavimo akte minimas pastatas „Sandėlis 1970.12/172“, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats objektas; kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitomas pastatas pavadinimu „Grūdų sandėlis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo - perdavimo akte minimas pastatas „Grūdų sandėlis 1975.12/104“, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats objektas (e. b. l. 114). 

Šiuos rašytinius pareiškėjo atstovo, bendrovės pirmininko, P. P. paaiškinimus patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pateiktas Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo aktas, kuriuo nustatyta, kad „daržinė prie veršidės 1979/187“, perdavimo - priėmimo akte nurodyta 29 lapo 17 punkte, kuri remiantis bendrovės pirmininko rašytiniais paaiškinimais pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - daržinė, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)); „sandėlis 1970.12/172“, perdavimo - priėmimo akte nurodytas 30 lapo 31 punkte, kuris remiantis bendrovės pirmininko rašytiniais paaiškinimais pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - sandėlis, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); „grūdų sandėlis 1975.12/104“, perdavimo - priėmimo akte nurodytas 24 lapo 1 punkte, kuris remiantis bendrovės pirmininko rašytiniais paaiškinimais pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - grūdų sandėlis, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); „veršidė 500 Griškabūdyje 1978/186“, perdavimo - priėmimo akte nurodytas 33 lapo 2 punkte, kuri remiantis bendrovės pirmininko rašytiniais paaiškinimais pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - veršidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); „kiaulidė paršavedžių 1977.02/185“, perdavimo - priėmimo akte nurodytas 38 lapo 3 punkte, kuri remiantis bendrovės pirmininko rašytiniais paaiškinimais pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą yra pastatas - kiaulidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 83–89). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), žemės sklypai yra pareiškėjos, t. y. Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės privati nuosavybė (e. b. l. 90 -106 ). Ilgalaikio turto inventorinėmis kortelėmis nustatyta, kad veršidė 500 vietų Griškabūdyje, kiaulidė komplekse bendrovėje apskaitoma kaip ilgalaikis turtas nuo 1992 m. gegužės 1 d.; daržinė prie veršidės Griškabūdyje nuo 1992 m. gegužės 1 d.; arkinis sandėlis nuo 1992 m. gegužės 1 d.; grūdų sandėlis Katiliuose nuo 1992 m. gegužės 1 d. (e. b. 109-113).

Pareiškimu, atsiliepimais į pareiškimą, aukščiau sprendime nurodytais, teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo atstovų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad į daržinę, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4J1/p, statybos metai 1979, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini); sandėlį, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10F1/g, statybos metai 1970, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini); grūdų sandėlį, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2F1/g, statybos metai 1975, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini); veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6Ž1/p, statybos metai 1977, gyvūnų auginimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1 - 7 ) nei Lietuvos Respublikos valstybė, nei Šakių rajono savivaldybė neturi nuosavybės teisės, kadangi valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka šis kilnojamasis turtas 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo – priėmimo aktu  buvo perduotas iš Griškabūdžio žemės ūkio įmonės (buvusio kolūkio) pareiškėjo Griškabūdžio ŽŪB privačion nuosavybėn. Šis nekilnojamas turtas nėra registruotas jokių kitų šiuo metu egzistuojančių fizinių ar juridinių asmenų vardu. 

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį nuosavybės valdymo faktą CPK 444 straipsnyje numatyta tvarka, o ne CPK 526 straipsnyje ar CPK 530 straipsnyje nustatyta tvarka (įgyjamoji senatis). Teismui su tuo, išnagrinėjus bylą, nėra pagrindo nesutikti. Visų pirma sutiktina, kad 1992 m. gegužės 1 d. turto perdavimo aktas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas, kuris priimtas ir surašytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų normą, turtas pareiškėjos įgytas teisėtai privatizavimo būdu, t. y. pagal šį dokumentą pareiškėja yra pareiškime nurodytų pastatų savininkė, jai pačiai nekyla jokių neaiškumų dėl įsigytų pastatų identifikavo, tai iškilo tik VĮ ,,Registrų centras“. Pareiškėjo atstovų paaiškinimais teismo posėdyje anksčiau nekilo jokių problemų registruojant bendrovės turtą įgytą pagal 1992 m. gegužės 1 d. turto perdavimo - priėmimo aktą, ką patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, pvz. kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1971 m., įregistruotos 2023 m. rugpjūčio 9 d. pagal minėtą aktą; kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1971 m., įregistruotos 2022 m. liepos 21 d. ir t. t. (e. b. l. 90 - 101). Teismų praktikoje laikoma, kad CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 526 straipsnyje numatytas turto valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimas yra labai panašūs institutai, tačiau CPK 526 straipsnis labiau susijęs su įgyjamąją senatimi, jis taikomas praktikoje nekilnojamam turtui, kai iš esmės yra visos įgyjamosios senaties sąlygos, tačiau nėra 10 metų nepertraukiamo daikto valdymo, t. y. įteisinti patį turto valdymo faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta teisės norma yra speciali CPK 526 straipsnio atžvilgiu, kadangi ji apima konkrečius daiktus, t. y. pastatą, žemę ar mišką, be to patvirtina turto valdymo nuosavybės teise faktą, kai tuo tarpu CPK 526 straipsnio norma apima bet kokio kilnojamo ar nekilnojamo turto valdymą ir patvirtina patį valdymo, o ne nuosavybės faktą. Įgyjamoji senatis paprastai taikoma, kai norima tapti valdomo turto, kurio savininku valdytojas nebuvo, savininku, kas yra laikoma nuosavybės įgijimo būdu, o  turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas taikomas, kai nuosavybė buvo jau įgyta teisėtu būdu, tik prarasti įgijimą patvirtinantys dokumentai, o  jo tikslas yra įrodyti, kad valdytojui priklausė turtas, t. y. esamos, bet neįrodytos teisės patvirtinimas.

Taikant CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktą, CPK 447 straipsnis pateikia apibrėžtą aplinkybių, kurias turi įrodyti pareiškėjas, sąrašą.Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje pareiškėja patikimai įrodė, kad ji įgijo nuosavybės teisę į pareiškime minimus pastatus, ką patvirtina pareiškime išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos pateiktas 1992 m. gegužės 1 d. perdavimo priėmimo aktas, kiti sprendime aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, privatizavimo sandorio būdu. Nuosavybės įgijimo dokumentas nors ir yra, tačiau dėl jo trūkumų (identifikavimo požymių trūkumų) nekilnojamas turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėja nuosavybės teisę neabejotinai patvirtinančių dokumentų negali gauti ar atkurti neteismine tvarka.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pareiškėjas taip pat privalo įrodyti, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, bei nurodė tokią teismo praktiką. Tuo pačiu suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kad dėl statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai rodantys jų neteisėtumą ar savavališkas statybas. Nors pareiškėja nepateikė dokumentų įrodančių statybos teisėtumą, tačiau tai teismo vertinimu padarė dėl pateisinamų objektyvių priežasčių, kadangi pastatai buvo statomi tarybiniais metais 1971 – 1978, šių dokumentų kolūkis neprivalėjo saugoti, buvo kolūkio reorganizavimas, pertvarka, dokumentai galėjo dėl objektyvių priežasčių neišlikti. Atsižvelgiant į tai, kad pastatai buvo statomi tarybiniais metais kolūkyje gamybiniuose kompleksuose, kaip nurodė pareiškėjos atstovai, kuo teismas neturi pagrindo netikėti, tuo metu buvo gana griežta tvarka, leidimai būdavo būtini, taip pat buvo atliekama statybinė priežiūra, buvo atskirtos tarnybos ir pareigūnai. Tai patvirtina ir išlikusi informacija apie dalį išduotų statybos leidimų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nuo pastatų pastatymo iki jų perdavimo pareiškėjai praėjo 13-20 metų, kas teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo tikėti, kad tokie pastatai galėjo tokį ilgą laiką būti eksploatuojami be statybų leidimų ir pridavimo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad kiti tuo pačiu metu įgyti analogiški pastatai buvo įregistruoti nekilnojamo turto registre pagal minėtą perdavimo priėmimo aktą, ir jokių statybos teisėtumą įrodančių dokumentų pareiškėjai pateikinėti nereikėjo. Vėlesnėje negu suinteresuoto asmens nurodytoje teismų praktikoje tokie prašymai yra tenkinami ir neįrodinėjant statybų teisėtumo (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-431-856/2016). Teismas įvertinęs paminėta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nėra pagrindo reikalauti iš pareiškėjos to, ko ji iš esmės negali įrodyti ne dėl savo kaltės. Be to ir pačio juridinio fakto nustatymas atliekamas, kai nėra išsaugoti nuosavybės įgijimo dokumentai ir nėra galimybės jų atkurti, dėl ko darytina išvada, kad neišsaugoti statybą leidžiantys ir jos teisėtumą įrodantys dokumentai, kurių nėra galimybės atkurti ar gauti, nėra pagrindas pripažinti neteisėta statybą, ir tuo pagrindu netenkinti pareiškimo.

Įvertinus paminėta, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukurs teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 442, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pareiškimą patenkinti visiškai

Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad  pareiškėja Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas 174285675, buveinės adresas J. Jablonskio g.1A, Griškabūdis, Šakių r. sav., nuosavybės teise valdo šiuos statinius:

 daržinę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4J1/p, statybos metai 1979, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini); 

veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5Ž1/p, statybos metai 1978, gyvūnų auginimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini);

kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6Ž1/p, statybos metai 1977, gyvūnų auginimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esančią (duomenys neskelbtini);

sandėlį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 10F1/g, statybos metai 1970, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini);  

grūdų sandėlį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2F1/g, statybos metai 1975, pramonės ir sandėliavimo (ūkinės veikos pobūdžio) paskirties, esantį (duomenys neskelbtini).

 Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                Jonas Abraitis