Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-210/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10608-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.4; 

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,

nuteistajam M. Č. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui,

               apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. Č. galutinė – laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo faktinio M. Č. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo M. Č. 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo V. Š. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nuosprendžiu 247,00 EUR (du šimtai keturiasdešimt septyni eurai) - valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis, patirtomis atstovaujant nukentėjusįjį V. Š., ir priteistos iš nuteistojo M. Č. į valstybės biudžetą. 

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       M. Č. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 5 d. apie 2 val.55 min. (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė du smūgius kumščiu V. Š. į veidą, padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. Š. sveikatą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą bausmę sušvelninti, pakeičiant ją bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

2.1.       Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai paskyrė bausmę, tai yra pažeidė bausmių skyrimo taisykles, dėl ko paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Atkreipia dėmesį, jog jis nėra teistas Lietuvos Respublikoje, o septynis kartus teistas Jungtinėje Karalystėje. Nuteistasis pažymi, kad nors Jungtinėje Karalystėje jis buvo teistas septynis kartus, tačiau šešis kartus jis ten buvo teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnamečiu. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis mano, kad skirdamas bausmę skundžiamu nuosprendžiu teismas neturėjo atsižvelgti į jo nusikalstamas veikas, padarytas užsienio valstybėje, nes jos padarytos jam esant nepilnamečiui, o ir nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta praėjus tik šiek tiek daugiau, nei šešiems mėnesiams po to, kai jam sukako 18 metų.

2.2.       Apelianto tvirtinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta griežčiausia bausmė, nors BK 284 straipsnio sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos ir kitos bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Mano, kad apylinkės teismas nepakankamai motyvavo, kodėl skiria sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, todėl paskirta bausmė turi būti sušvelninta.

2.3.       Pažymi, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, tačiau, nuteistojo tvirtinimu, jis negalėjo suspėti įsidarbinti, nes tik 2018-01-07 grįžo į Lietuvą, dėl tos pačios priežasties jis negalėjo ir užsiregistruoti Darbo biržoje. Tvirtina, kad po to, kai buvo deportuotas iš Didžiosios Britanijos, susitiko su draugais, kurių seniai nebuvo matęs, keletą kartų pavartojo alkoholinius gėrimus, o išgėręs nebekontroliavo savo veiksmų ir įvykdė nusikaltimus, dėl ko savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino ir labai nuoširdžiai gailėjosi. Nurodo, kad paskyręs pačią griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę - teismas atėmė jam galimybę dirbti. O negalėdamas dirbti, pasak nuteistojo, jis negalės ne tik išgyventi, bet ir negalės atlyginti ir padarytos žalos. Pažymi, kad nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atlikti paskirtą bausmę, taip pat nori su drauge sukurti šeimą ir toliau gyventi dorai ir sąžiningai.

2.4.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis dar ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir nepagrįstai nuosprendyje akcentavo, jog jis (nuteistasis) atsiprašė nukentėjusiojo tik teismo salėje, o anksčiau jam jokios pagalbos nesiūlė. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir nurodyta nebendrauti ir neieškoti kontaktų su nukentėjusiuoju, todėl jis, vykdydamas paskirtą kardomąją priemonę, negalėjo ieškoti kontaktų ir bendrauti su nukentėjusiuoju, o tuo pačiu negalėjo jo ir atsiprašyti ar siūlyti jam kokią nors pagalbą, o kai nukentėjusysis dalyvavo teismo posėdyje, tada jis jo ir atsiprašė.

2.5.       Pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme, jis sutiko iš dalies atlyginti turtinę žalą ir sutiko atlyginti priteistą neturtinę žalą, o taip pat ir išlaidas už teisinę pagalbą, tačiau iki bylos nagrinėjimo teismo jis to padaryti negalėjo, nes neturėjoi pinigų, tačiau tuoj pat įsidarbino, kai buvo paleistas iš suėmimo. Nurodo, kad nors dabar dirba, bet gauna labai nedaug, reikia pinigų pragyvenimui, o papildomai dirbti negali, nes kitoje byloje, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o jis jį apskundęs apeliacine tvarka, jam paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra - uždėta apykoja. Nuteistasis pasižada  sukaupti pinigų ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, ateityje nebevartoti alkoholio ar kitų kvaišalų.

2.6.       Apelianto nuomone, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe galėjo būti pripažinta tai, jog jis padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis nurodė, kaip nusikalto.

2.7.       Taip pat nurodo, kad jam reikia gydytis, nes silpsta jo regėjimas, jis buvo siunčiamas tirtis, tačiau to negalėjo padaryti, nes jam buvo taikomos kardomosios priemonės, o jei atlikinės laisvės atėmimo bausmę, tai gydytis ir vėliau negalės.

2.8.       Nuteistasis mano, kad jo atžvilgiu buvo galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, o teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kodėl tam nėra pagrindo, neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei susiklosčiusios teisminės praktikos. Apeliantas pasižada, daugiau įstatymų nepažeidinėti, tvirtina, kad jam pakako laiko, praleisto suėmime, o ir dabar jo judėjimo laisvė yra apribota. Pažymi, kad jis iš esmės pakeitė savo gyvenimą, nuo 2018-07-26 dirba UAB ,,Bigso“ ir nori toliau dirbti, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dorai nori gyventi ir toliau, sukurti šeimą.

3.       Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nuteistojo pasigailėti, o paskirtąją bausmę sušvelninti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. 

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas sprendžia tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek nustatomi esminiai BPK  normų pažeidimai.  

8.       Šioje byloje nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas paduotas tik dėl jam paskirtos bausmės. Prašoma šią bausmę sušvelninti įvertinant tai, jog pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė bausmių skyrimo principus ir taisykles, ir dėl to paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, jog teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į jas ne visa apimtimi atsižvelgė.

9.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, svarstydama nuteistojo M. Č. apeliacinio skundo argumentus, vertino, ar pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, paskiriant nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), ar skiriant bausmę nuteistajam ją individualizavo, ar buvo laikytasi teisingumo ir teisėtumo principų, ar nebuvo pažeistas baudžiamasis įstatymas ir ar paskirtoji nuteistajam bausmė nėra aiškiai per griežta. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą, svarstė, ar bausmės skyrimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai ir pakankamai motyvuotas, ar buvo įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, nuteistojo asmenybės bruožai, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

10.       Nors nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, pažeidė (netinkamai pritaikė) baudžiamąjį įstatymą ir bausmių skyrimo taisykles, nepagrįstai atsižvelgė į jo teistumus Jungtinėje Karalystėje, nes šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnamečiu, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo argumentai neturi teisinio pagrindo ir su jais nesutinka. Kartu teisėjų kolegija primena ir atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kurių teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, privalo laikytis, o šiuo konkrečiu atveju ir laikėsi. Štai šio BK straipsnio 2 dalyje išvardinta į kokias reikšmingas aplinkybes ir teisinius pagrindus teismas privalo atsižvelgti skirdamas nuteistajam bausmę. Tai: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11.       Kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi nurodytus šioje nutartyje bausmės skyrimo pagrindus ir esmines aplinkybes, taip pat nuteistojo asmenybės bruožus ir jo polinkį sistemingai pažeisti visuotinai pripažintas teisės ir moralės normas ir nusikalsti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, priešingai, nei teigia apeliantas, į šias visas aplinkybes atsižvelgta ir jos įvertintos. Teismas paskyrė adekvačią kaltininko padarytai veikai ir asmenybei bausmės rūšį ir nustatė tinkamą jos dydį. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris pagal savo turinį ir formą sukėlė neigiamus padarinius ne tik nukentėjusiajam, bet ir viešajai tvarkai, visuotinai priimtoms ir pripažintoms elgesio viešoje vietoje normoms, savo įžūliu elgesiu ir grubiu fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį paneigė visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šios aplinkybės ir kaltininko asmenybės bruožai (turima galvoje ne tik nevienkartinius teistumus užsienyje, bei ir tai, jog per trumpą laiką jo atžvilgiu buvo pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai už nusikalstamas veikas, padarytas jau po nuteistojo deportacijos ir sugrįžimo į Lietuvą ir bylos jau nagrinėjamos teismuose), apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, nenorintį paklusti visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms ir įstatymui. Šie nuteistojo asmenybės bruožai, vertinant juos padarytos nusikalstamos veikos kontekste, kolegijos požiūriu, yra išskirtiniai, o įvertinus juos bei padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, atsižvelgus net į kaltininko atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam turi būti skirta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog siekiant teisingumo ir teisėtumo principų ir bausmės individualizavimo principo realizavimo bei atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas bausmės terminą nuteistajam nustatė artimą, bet mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pritaikyti ir pritaikė nuteistajam BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dar sumažino vienu trečdaliu.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas labai plačiai ir išsamiai motyvavo bausmės paskyrimą nuteistajam M. Č., bausmę individualizavo, atsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, pakankamai ir išsamiai juos atskleidė, pagrįstai ir motyvuotai pritaikė BK 641 straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu, aptarė ne tik laisvės atėmimo bausmės skyrimo būtinybę, bet ir argumentavo, kodėl nuteistajam negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, ar skirti kitą bausmės rūšį, kodėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka, todėl daro išvadą, jog nuteistajam teismas paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo, sprendžia jog nuteistojo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais tenkinti pagrindo nėra. Nuteistajam paskirtoji bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamo veikos sunkumą, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, nėra nepamatuotai griežta ar neteisinga.

13.       Nuteistasis M. Č. savo apeliaciniame skunde teigia, jog jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, labai nukentės jo socialiniai ryšiai, jis praras darbą ir galimybę atlyginti padarytą žalą. Jo manymu jau vien ta aplinkybė, taip pat prisipažinimas ir jo nuoširdus gailėjimasis padarius nusikaltimą, buvo pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę. Teismas, vertindamas šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus, nelaiko juos esmingais sprendžiant bausmės griežtumo klausimą. Visų pirma nuoširdus gailėjimasis padarius nusikaltimą turi turėti turinį, o ne vien tik formą, t. y. teismo posėdžio metu pasakytus žodžius. Gi visuma bylos faktų rodo, jog apeliantas nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai. Apie tai liudija ankstesni nuteistojo poelgiai, padarytos nusikalstamos veikos, spalvingai charakterizuojančios nuteistąjį. Vadinasi darytina pagrįsta išvada - jis turi polinkį nusikalsti. Kita vertus nuteistasis M. Č. nedėjo jokių pastangų atlyginti nukentėjusiajam žalą, jo argumentai, kad neturėjo darbo ir lėšų šiuo atveju nepateisina jo pasyvaus elgesio neieškant būdų kaip kuo greičiau atlyginti žalą. Todėl jo argumentai, kad praradęs laisvę jis praras ir socialinius ryšius, galimybę gyventi dorai ir atlyginti žalą, šiuo atveju nėra lemiantys parenkant nuteistajam bausmę ir jos rūšį. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

14.       Nenustačius teisinių ir faktinių pagrindų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti paduotų apeliacinių skundų pagrindu, taip pat nenustačius esminių BPK normų pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosprendis pripažintinas teisėtu bei pagrįstu ir paliktinas galioti, o apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Vytautas Kursevičius

Teisėjai                                                       Boleslovas Kalainis

                                                              Laisvydas Zederštremas