Civilinė byla Nr. e2A-1321-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10813-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-119-1026/2022 pagal ieškovo L. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. S. 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybei, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 30 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. jis buvo sumuštas savo buvusios sutuoktinės K. J. draugo E. B.. Ikiteisminį tyrimą atliko Santakos policijos komisariatas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu tyrėja E. M. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad kilusio konflikto metu ieškovas, jo buvusi sutuoktinė bei jos draugas nepatyrė fizinio skausmo ir sužalojimų. Ieškovas nutarimą skundė prokurorui, nurodydamas, kad dėl įvykio jis nebuvo apklaustas, nebuvo paimtas ir tirtas jo turimas įvykio garso įrašas, apie kurį jis nurodė tyrėjai, nebuvo apklausti liudytojai, kurie dalyvavo įvykyje. Nurodė, jog nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė V. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu panaikino tyrėjos nutarimą, nurodydama, kad nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, skubotai. Tikslinant įvykio aplinkybes tyrėjai buvo pavesta apklausti liudytojus S. K. ir E. S.. Tačiau tyrėja 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu antrą kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, šįkart motyvuodama tuo, kad nusikalstama veika, kuri galimai padaryta 2017 m. rugpjūčio 13 d., priskiriama privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o asmenys turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovas pažymėjo, kad pastarasis nutarimas priimtas nesulaukus liudytojos E. S. apklausos, kurią 2017 m. rugsėjo 26 d. pavedimu atlikti buvo pavesta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ajam policijos komisariatui ir kuri buvo atlikta jau po atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. 2017 m. spalio 10 d. Ieškovo įsitikinimu, nutarimas buvo priimtas paskubomis ir tyčia, žinant, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigalios BPK pakeitimai, pagal kuriuos nelieka privataus kaltinimo instituto ir ieškovas negalės realizuoti savo teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė V. Š. 2018 m. rugpjūčio 11 d. panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrėjos nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 pripažino E. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

3.       Anot ieškovo, aukščiau minėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnų veiksmai ieškovui sukėlė nusivylimą Lietuvos teisėsaugos sistema bei išgyvenimus. Ieškovas taip pat patyrė nepatogumus, teko kreiptis į advokatą, skųsti nepagrįstus nutarimus, patirti bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu buvo priteistos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistojo, tačiau tai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad nuosprendžiu ieškovui buvo priteista žala, kurią padarė kaltinamasis, tačiau žala, kurią padarė ikiteisminio tyrimo institucija, du kartus atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, liko neatlyginta.

4.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį E. B. atžvilgiu nepradėtas dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, o ne dėl neteisėtų ar aplaidžių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir kaltų asmenų atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovui taip pat buvo atlygintos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ikiteisminio tyrimo metu, todėl pasekmių dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nekilo. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad dėl tariamai neteisėtų pareigūnės veiksmų patyrė didžiulius išgyvenimus, nusivylimą nesulaukdamas pagalbos iš teisėsaugos institucijų. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos žalos dydį, nepaaiškino, koks yra priežastinis ryšys.

5.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl ieškovo ginčijamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų BPK nustatyta tvarka prokurorai yra priėmę pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurie nustatyta procesine tvarka nebuvo panaikinti. Prokurorė 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2018 m. rugsėjo 3 d. prokuratūroje gautą ieškovo pareiškimą ir įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą, panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir jį pradėjo, todėl atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00449-18 ir bylą perdavus teismui, buvo priimtas ieškovui palankus teismo nuosprendis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

7.       Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos). Teismas sutiko, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą neatitiko ieškovo lūkesčių ir tam tikra prasme kėlė jo nepasitenkinimą tokiu procesiniu sprendimu, tačiau atlyginti šiuos išgyvenimus pinigais neturtinės žalos lygmenyje nematė pagrindo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja, priėmusi ieškovui nepalankius nutarimus, atliko neteisėtus veiksmus. Anot teismo, ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, turėjo teisę skųsti institucijų procesinius sprendimus, kreiptis dėl teisinės pagalbos, ką ir padarė. Duomenų, kad dėl tyrėjos atlikto darbo būtų pradėti patikrinimai ar nustatyta, jog ji netinkamai atliko savo pareigas nei šioje, nei baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 nėra. Priešingai Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras 2017 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, kad tyrėja tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju aplinkybė, kad tyrėjos priimti nutarimai nebuvo palankūs ieškovui, nereiškia, kad tyrimo metu surinkti duomenys buvo ištirti neobjektyviai, neišsamiai ar pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Be to, ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo skundą, visgi, buvo pradėtas, o teisme buvo priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis E. B. atžvilgiu. Negana to, nors ieškovas į bylą pateikė medicininį išrašą, patvirtinantį, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. jis lankėsi poliklinikoje ir konsultavosi su psichiatru dėl (duomenys neskelbtini) ligos (duomenys neskelbtini), tačiau tai, anot teismo, nepatvirtina, kad ieškovas minėto pobūdžio sutrikimus patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad medicininiame išraše nurodyta, jog atsakovas pas gydytoją lankėsi 2017 m. rugpjūčio 7 d., o pirmą kartą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Remdamasis bylos duomenimis teismas pabrėžė, kad tarp ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės vyksta ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, todėl ir tai teismui nedavė pagrindo konstatuoti, jog ieškovas gydymo įstaigoje lankėsi išimtinai dėl priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Juolab, kad ir liudytoja apklausta N. S. 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio metu liudijo apie sūnaus L. S. išgyvenimus, patirtus iš esmės dėl jo ir buvusios sutuoktinės nesutarimų dėl nepilnamečio vaiko, bendravimo su juo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovas L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-119-1026/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                        pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigūnės neteisėti veiksmai nėra nustatyti nei BPK tvarka, nei tarnybinių patikrinimų metu, todėl neva nėra neteisėtų veiksmų. Anot apelianto, vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Juolab, kad šiuo atveju neteisėti Santakos policijos komisariato pareigūnų veiksmai buvo patvirtinti ir BPK nustatyta tvarka panaikinant neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą;

8.2.                        pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatinėjo ar pareigūnai elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, nors tai turėjo daryti, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką;

8.3.                        pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsietai vertino tik veiksmus, atliktus priimant nutarimus atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Anot apelianto, neturinę žalą jam sukėlė Santakos policijos komisariato pareigūnų veiksmų, atliktų 2017 metais, visuma, t. y. jis, negalėdamas bendrauti su sūnumi, kreipėsi pagalbos į valstybės institucijas, tačiau ne tik jos nesulaukė, tačiau priešingai, ne sūnaus motinos K. J., o L. S. atžvilgiui buvo pradėta administracinio nusižengimo byla, K. J. sugyventiniui panaudojus smurtą L. S. atžvilgiu jo sūnaus T. S. akivaizdoje, buvo stengiamasi nepradėti ikiteisminio tyrimo. Dalis šių veiksmų jau yra pripažinti kaip neteisėti Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eI2-123-505/2021;

8.4.                        skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas patyrė ne tik nepatogumus dėl to, kad jis turėjo skųsti nepagrįstus nutarimus, tačiau tokių veiksmų visuma jį palaužė psichologiškai, jis nusivylė teisėsaugos institucijomis, kurios netinkamai atliko savo funkcijas, bandė sudaryti sąlygas nusikalstamą veiką įvykdžiusiems asmenims išvengti atsakomybės už savo veiksmus, bei sudarė sąlygas vaiko motinai toliau pažeidinėti jo, kaip tėvo, teises pasimatyti su savo sūnumi;

8.5.                        pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad N. S. posėdžio metu paliudijo tik apie L. S. ir K. J. nesutarimus. Teismas ignoravo liudytojos parodymus apie L. S. išgyvenimus dėl Santakos policijos komisariato veiksmų, t. y. N. S., kurios parodymai teisme truko apie valandą laiko, patvirtino visus faktus apie Santakos policijos komisariato pareigūnų veiksmus ir dėl jų atsiradusius L. S. išgyvenimus;

8.6.                        ieškovas niekada neneigė, kad didžiulius sukrėtimus jis patyrė tiek dėl K. J., tiek dėl bendrų Santakos policijos komisariato veiksmų, kurie prasidėjo 2017 m. balandžio 29 d. surašant L. S. administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau, ta aplinkybė, kad neturtinę žalą jam sukėlė veiksmų visuma, nesudaro pagrindo neturtinės žalos apskritai nepriteisti.

9.       Atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinės instancijos teismo prašo L. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-119-1026/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

9.1.                        apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie pareigūnų neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme buvo atlikti, nepateikiami jokie pagrįsti ir objektyvūs įrodymai. Teikiama tik subjektyvi apelianto nuomonė apie policijos pareigūnų veiksmus (elgesį) ilgai trunkančios šeimyninės dramos kontekste;

9.2.                        pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tyrėjos nutarimai buvo peržiūrėti prokurorų. Duomenų, kad dėl tyrėjos atlikto darbo būtų pradėti patikrinimai ar nustatyta, jog ji netinkamai atliko savo pareigas nei šioje, nei baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 nėra. Priešingai prokuroras 2017 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, kad tyrėja tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas, remdamasis minėtu nutarimu, pagrįstai akcentavo, kad ta aplinkybė, jog tyrėjos priimti nutarimai nebuvo palankūs ieškovui, nereiškia, kad tyrimo metu surinkti duomenys buvo ištirti neobjektyviai, neišsamiai ar pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas;

9.3.                        apelianto argumentai, kad neturtinę žalą jam sukėlė policijos pareigūnų veiksmų, atliktų 2017 metais, visuma, neturi jokių sąsajų su šia byla. Apeliantas ieškinyje ir dublike neturtinės žalos atsiradimą siejo su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu medžiagoje Nr. M-1-01-68647-17, tokiu būdu buvo aiškiai apibrėžtas ieškinio dalykas bei faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas. Todėl vėliau, teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde, neturtinės žalos atsiradimą išplečiant ir siejant su aplinkybėmis, kurios pagal teismingumą nagrinėjamos kitame teisme, vertintina kaip išėjimas už ieškinio nagrinėjimo ribų;

9.4.                        vertinant nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl patikslintas ieškinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

10.       Atsiliepime trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

10.1.                      ieškovas neįrodė, jog tyrėja, priėmusi ieškovui nepalankius nutarimus, atliko neteisėtus veiksmus. Be to, ieškovas jam nepalankius nutarimus turėjo teisę skųsti, ši teisė jam nebuvo ribojama. Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį tam, kad konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, pritartina skundžiamo sprendimo išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas prarado galimybę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus;

10.2.                      nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas byloje įrodinėjo policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriuos sudarė veiksmų, atliktų 2017 metais, visuma, tačiau kaip toliau teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šios bylos ir patikslinto ieškinio dalykas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su dviejų nutarimų (2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d.), kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. S. pareiškimą, vertinimas. Todėl skunde aprašomi kiti pareigūnų veiksmai šioje byloje teismo pagrįstai nevertinti, jie nesietini su toliau apeliaciniame skunde aprašoma neturtine žala;

10.3.                      apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimo faktas ir jos dydis, negali būti siejamos su minėtais nutarimais. Kaip teisingai nustatė teismas, iš bylos duomenų neseka, kad ieškovo sprendimas išvykti iš Lietuvos buvo sąlygojamas išimtinai dėl to, kad nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, be to galimos sveikatos problemos ieškovui kilo anksčiau nei buvo priimti skundžiami nutarimai. Ieškinyje bei skunde nurodomi ieškovo patirti išgyvenimai, nusivylimai, nepatogumai, nes turėjo kreiptis pagalbos į advokatę, skųsti tyrėjos nutarimus, nepagrįsti tai patvirtinančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinis skundas atmestinas.

12.       Pagal CPK 320

13.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

14.       Nustatyta, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja E. M. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykio, kurio metu apeliantas (ieškovas) buvo pastumtas buvusios sutuoktinės K. J. draugo E. B.. Apeliantas padavė 2017 m. rugsėjo 7 d. skundą prokuratūrai dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė V. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu panaikino 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja E. M. 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu vėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad nusikalstama veika (BK 140 straipsnio 1 dalis), kuri galimai padaryta 2017 m. rugpjūčio 13 d., priskiriama privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o asmenys turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2017 m. spalio 11 d. apeliantas dėl šio nutarimo pateikė skundą, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras E. T. 2017 m. spalio 26 d. nutarimu pripažino, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas. 2018 m. rugsėjo 3 d. apeliantas vėl kreipėsi į prokuratūrą dėl minėto nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. privataus kaltinimo institutas panaikintas. 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė V. Š. nutarimu panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl apelianto sužalojimo fakto ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2019 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o apeliantui (kaip nukentėjusiajam) priteista 400 Eur neturtinės žalos ir 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo atmesti ieškinį, nurodo, kad: 1) PK tyrėja, nepaisydama LR BPK reikalavimų bei pažeisdama pareigą elgtis pakankamai rūpestingai ir atidžiai (t. y. nesurinko reikiamų įrodymų; 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė žinant, kad apeliantas negalės pasinaudoti privataus kaltinimo tvarka, kuri panaikinta nuo 2017 m. spalio 1 d.), net du kartus be teisėto pagrindo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) neturtinę žalą sukėlė PK pareigūnų 2017 m. atliktų veiksmų visuma, t. y. teismas be pagrindo atsietai vertino tik veiksmus, atliktus priimant nutarimus atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą.

16.       Ginčo esmė, - ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apelianto pareiškimą (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), buvo neteisėti ir sukėlė neturtinę žalą apeliantui.

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

18.       Pažymėtina, kad spręsdamas dėl valstybės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

19.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

20.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

21.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad priimti nutarimai (2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d.) nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl apelianto įvykusio konflikto su buvusios sutuoktinės sugyventiniu E. B., gali būti laikomi neteisėtais, sukėlusiais neturtinę žalą apeliantui. Papildant pirmosios instancijos teismo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog apeliantas ikiteisminio tyrimo nutraukimus laiko neteisėtais todėl, kad nebuvo tinkamai ištirtos aplinkybės dėl jam sukelto fizinio skausmo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas konstatuotas 2019 m. gegužės 22 d. teismo nuosprendžiu). Tačiau nusikaltimo padarymo metu (2017 m. rugpjūčio 13 d.) galiojusios BPK nuostatos tokiems nusikaltimams nenumatė ikiteisminio tyrimo atlikimo, tokie nusikaltimai buvo nagrinėjami teisme privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis, 408 straipsnis), todėl vien ši aplinkybė eliminuoja galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. negali būti tam tikrų veiksmų neatlikimas, tiriant aplinkybes dėl sukelto fizinio skausmo, laikomas neteisėtu veiksmu, kai tyrėjas neturėjo jų atlikinėti visai. Šiuo atveju nebuvo (nėra) kvestionuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų teisėtumas priimant sprendimą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis), nebuvo nurodoma, kad egzistavo aplinkybės pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 409 straipsnis), tačiau jis nebuvo pradėtas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas priimdamas nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apelianto 2017 m. rugsėjo 11 d. skundo) apeliantas suprato (turėjo suprasti, nes skundui rašyti pasitelkė advokatą), kad jo atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas (nors apeliantas savo skunde užsiminė apie galimą nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį, tačiau pagal apeliantui žinomas aplinkybes tam nebuvo jokio pagrindo – apelianto pastūmimas įvyko konflikto dėl vaiko tarp artimų žmonių metu, konfliktu nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką; tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo nepradėjimas pagal BK 284 straipsnį bei apelianto nekvestionavimas šių aplinkybių), tačiau, nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, o vis tiek siekė ikiteisminio tyrimo atlikimo, taigi galima daryti išvadą, kad apeliantas iš pareigūnų siekė atlikti tokius veiksmus, kurių atlikimas tuo metu jiems nepriklausė.

22.       Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas paskubomis ir tyčia, žinant, kad nuo 2017 metų spalio 1 d. įsigalios LR BPK pakeitimai, kuriais privataus kaltinimo institutas buvo panaikintas. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tam, kad būtų patikslinti pranešimo duomenys. BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta „Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų“. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad: 1) „Kadangi ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, patikslinimams gauti, t. y. atlikti veiksmus, nesusijusius su procesinėmis prievartos priemonėmis, nustatytas ne ilgesnis kaip dešimties dienų terminas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Terminų laikymasis yra būtina proceso veiksmų efektyvumo sąlyga, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami vadovaujantis tikslingumo ir racionalumo sumetimais“, 2) „<...> pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimtas ne ilgiau kaip per 10 dienų, <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-915/2017). Taigi, BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 dienų terminas sprendimui priimti (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) yra maksimalus terminas, todėl tyrėja privalėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. (t. y. paskutinę 10-tą dieną) priimti nutarimą. Tai, kad ši nutarimo priėmimo data sutapo su tuo, jog tai buvo paskutinė darbo diena iki privataus kaltinimo instituto panaikinimo (negalioja nuo 2017 m. spalio 1 d.), nereiškia, kad tyrėja turėjo nesilaikyti BPK nuostatų. Kaip matyti, susidariusi situacija nepanaikino apelianto galimybės pasiekti, kad būtų įvertinti jo atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, t. y. apeliantui 2018 m. rugsėjo 3 d. padavus prokuratūrai skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundas buvo patenkintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

23.       Nepagrįstais laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantui padarytą neturtinę žalą, turėjo atsižvelgti į Santakos PK pareigūnų veiksmų, atliktų 2017 metais visumą, o ne tik į veiksmus, atliktus priimant nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip jau minėta, tam, kad galima būtų priteisti asmeniui neturtinę žalą, šiuo atveju turi būti nustatytos trys būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Priežastinis ryšys reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Apeliantas savo ieškinio pagrindu nurodo tyrėjos neteisėtus veiksmus (neveikimą, skubotą veikimą ir pan.), kurie susiję su nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimą dėl 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio konflikto. Taigi, pareigūnų veiksmai, kurie nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimu, negali lemti žalos atsiradimo, nes jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas.

24.       Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, kad liudytojos N. S. parodymai patvirtino atsiradusius L. S. išgyvenimus dėl tyrėjos veiksmų. Pirmiausia, tai yra deklaratyvus apelianto teiginys, apeliantas nenurodė konkrečiai, kokie liudytojos pasisakymai tai patvirtino. Antra, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog liudytoja N. S. yra apelianto mama, į įrodinėtinų aplinkybių specifiką (įrodinėjama apelianto emocinė būsena), sprendžia, kad liudytojos parodymai negali būti pakankamais patvirtinti apelianto įrodinėtinas aplinkybes.

25.       Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

26.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Diana Labokaitė

                       Lina Žemaitienė