Civilinė byla Nr. e2-200-516/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00142-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.5.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sprendimo panaikinimo arba pripažinimo, kad ieškovė nepadarė esminio statybos rangos sutarties pažeidimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus BDT“ ir atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 15 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-724-524/2021 pagal ieškovės UAB „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sprendimo panaikinimo arba pripažinimo, kad ieškovė nepadarė esminio statybos rangos sutarties pažeidimo ir todėl negali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. gruodžio 16 d. gautas ieškovės UAB „Vilniaus BDT“ prašymas išduoti ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021 dėl 2 430,29 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanų už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos padengimo dienos.
3. Prašyme nurodė, kad remiantis Taikos sutarties 4 punktu, atsakovė, laikydamasi rangos sutartyje nustatytos tvarkos, privalėjo sumokėti ieškovei 10 000 Eur plius PVM (12 100 Eur) iki 2021 m. gruodžio 10 d. Tačiau 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė gavo atsakovės raštą Nr. AS-6485 „Pranešimas dėl vienašalio įskaitymo“, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra išrašiusi ir ieškovei apmokėjimui pateikusi PVM sąskaitas–faktūras dėl delspinigių pagal vykdytą rangos sutartį, atsakovė vienašališkai įskaito 2 430,29 Eur delspinigių sumą į ieškovei pagal Taikos sutartį mokėtiną sumą. Ieškovė nesutiko su atsakovės įvykdytu vienašaliu įskaitymu, nes rašte nurodyti delspinigiai kildinami iš rangos sutarties vykdymo, tačiau visi su rangos sutarties vykdymu susiję klausimai buvo galutinai išspręsti, šalims sudarius Taikos sutartį, be to, įskaitymas buvo negalimas nes netenkinamos būtinosios įskaitymo sąlygos. Nepaisant ieškovės nesutikimo, atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. įvykdė mokėjimą ieškovei sumokėdama 9 669,71 Eur, t. y. įskaitydama tariamus delspinigius į ieškovei pagal Taikos sutartį mokėtiną sumą. Ieškovės nuomone, atsakovė įvykdė tik dalį Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl dalies Taikos sutarties neįvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021 patvirtintos 2021 m. lapkričio 15 d. Taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės UAB ,,Vilniaus BDT“ ir atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos, 4 punkto neįvykdytos dalies vykdymo, t. y. dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos įsipareigojimo sumokėti ieškovei 2 430,29 Eur.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagal Taikos sutarties 4 punktą į reikalavimą iki 2021 m. gruodžio 10 d. sumokėti ieškovei 10 000 Eur plius PVM (12 100 Eur), dėl kurio priimtas res iudicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią turintis teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021, įsiteisėjusi 2021 m. lapkričio 27 d.) ir kuris yra pripažintas vykdytinu procesine tvarka, vienašališkai įskaitė reikalavimus dėl, atsakovės teigimu, ieškovės atsakovei mokėtinų delspinigių, kildinamų iš 2019 m. spalio 25 d. statybų rangos sutarties Nr. BT6-01-487 vykdymo (vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis). Ieškovė išreiškė aiškią poziciją, kad nesutinka minėtų delspinigių mokėti.
6. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovė, atlikdama minėtą įskaitymą, neįvykdė dalies Taikos sutarties 4 punktu prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki 2021 m. gruodžio 1 d. nesumokėjo ieškovei 2 430,29 Eur. Kadangi teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, galioja ir yra vykdytina, duomenų apie Taikos sutarties sąlygų pakeitimą nėra, teismas nenustatė jokių kitų vykdomojo rašto neišdavimo pagrindų, todėl ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu išnagrinėjo iš esmės analogišką civilinę bylą Nr. e2A-135-407/2021, kurioje teismas vertino, kad iš taikos sutarties kylanti prievolė gali baigtis įskaitymu. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas įskaitė reikalavimą, kylantį iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties su ieškovo patirtomis defektų taisymo išlaidomis (reikalavimas, pagrįstas materialiosios teisės normomis). Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai išnagrinėjo bylą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, išdavęs vykdomąjį raštą, iš esmės pripažino negaliojančiu atsakovės sudarytą vienašalį sandorį – įskaitymą. Teismas ėmėsi savo iniciatyva spręsti dėl atsakovės sudaryto vienašalio sandorio teisėtumo ir galiojimo, nors nei viena iš bylos šalių byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu.
7.3. Jeigu nagrinėjamu atveju ieškovė nesutiko su atsakovės atliktu įskaitymu, ji turėjo inicijuoti naują teisminį ginčą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, o ne teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas būtent taip turėjo išspręsti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. jį atmesti, nurodydamas ieškovei, kad įskaitymas šiai dienai nėra nuginčytas.
7.4. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje iš esmės panaikino įskaitymą, nurodydamas, kad prievolės neva nėra lygiavertės vykdytinumo požiūriu, visgi rezoliucinėje dalyje teismas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nepasisakė. Tai reiškia, kad skundžiamu procesiniu sprendimu įskaitymas nėra panaikintas, tačiau tuo pačiu atsakovė pagal Taikos sutartį mokėtiną sumos likutį (2 430,29 Eur) turės ieškovei mokėti dar kartą pagal skundžiama nutartimi teismo išduotą vykdomąjį raštą.
7.5. Atsakovei atliekant įskaitymą vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Tai reiškia, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negalima teigti, jog abi skolos yra nelygiavertės vykdytinumo požiūriu. Teismas neteisėtai sutapatino vykdytino ir vykdomojo dokumento sąvokas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 2 dalį teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau jo vykdymui teismas turi išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo atveju įskaitymas atliktas dar iki vykdomojo rašto išdavimo.
7.6. Vien aplinkybė, kad dėl vieno iš reikalavimų nėra priimtas teismo sprendimas, atsižvelgus į aplinkybių visumą, neužkerta kelio pripažinti, jog abu reikalavimai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu yra lygiaverčiai. Delspinigių klausimas nebuvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021 ir nepateko į Taikos sutarties apimtį. Ieškovė niekada neginčijo delspinigių.
7.7. Įskaitymo atlikimo metu buvo visos įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Apie įskaitymą ieškovė buvo informuota raštu, įskaitymas nėra ginčijamas teismine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių sąlygų iš viso nenagrinėjo ir nevertino.
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės į ieškovei Taikos sutartimi mokėtiną sumą įskaityti delspinigiai, kuriuos, tariamai, ieškovė turi sumokėti atsakovei, yra kildinami iš Rangos sutarties vykdymo, o sudarydamos Taikos sutartį, ieškovė ir atsakovė susitarė bei patvirtino, jog Taikos sutartimi galutinai išsprendžiamas ginčas civilinėje byloje, kilusioje iš Rangos sutarties vykdymo, t. y. visi su Rangos sutarties vykdymu susiję klausimai išsprendžiami šalims sudarius Taikos sutartį, atsakovė, įvykdydama tik dalį Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir įskaitydama iš Rangos sutarties kylantį reikalavimą į Taikos sutartimi mokėtiną sumą, elgiasi nesąžiningai bei neteisėtai, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į Teismą dėl vykdomojo rašto dėl Taikos sutarties dalinio nevykdymo išdavimo.
8.2. Atsakovės atskirojo skundo teiginiai, kad teismas skundžiama nutartimi pripažino negaliojančiu atsakovės sudarytą vienašalį sandorį – įskaitymą, yra absoliučiai nepagrįsti ir neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai ir teisėtai vertino tai, ar atsakovė įvykdė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar ne, o nustatęs, kad Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, pagrįstai ir teisėtai nutarė išduoti vykdomąjį raštą.
8.3. Nėra pagrindo remtis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje e2A-135-407/2021, nes šioje byloje pateikti išaiškinimai neturi precedento galios nagrinėjamam ginčui. Esmingai skiriasi nagrinėjamo ginčo ir civilinės bylos Nr. e2A-135-407/2021 faktinės aplinkybės, nes civilinėje byloje Nr. e2A-135-407/2021 atsakovė neginčijo ieškovės raštu vienašališkai atlikto priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, nagrinėjant prašymą nebuvo remiamasi ieškovės raštu atliktu vienašališku įskaitymu, reikalavimas, susijęs su defekto ištaisymu, nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir taikos sutartimi nebuvo išspręstas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo įskaitymą, teismas vertino atsakovės argumentus dėl įskaitymo, delspinigių reikalavimas buvo galutinai išspręstas šalims sudarius Taikos sutartį.
8.4. Ieškovė delspinigių neprivalėjo ginčyti atskirai, nes delspinigių klausimas, kaip ir visi kiti klausimai, susiję su Rangos sutarties vykdymu, buvo išspręstas Taikos sutartimi.
8.5. Įskaitymas teisiškai yra negalimas, nes netenkinamos kumuliatyvios įskaitymo taikymo sąlygos: ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei delspinigių, dėl kurių nebuvo susitarta Taikos sutartyje, t. y. atsakovė neturi galiojančios reikalavimo teisės dėl delspinigių, todėl tarp šalių nėra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą atsakovės atžvilgiu, šiai nevykdant taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovei atliekant įskaitymą vykdomasis raštas nebuvo išduotas, todėl negalima teigti, jog abi skolos yra nelygiavertės vykdytinumo požiūriu. Teismas neteisėtai sutapatino vykdytino ir vykdomojo dokumento sąvokas. Vien aplinkybė, kad dėl vieno iš reikalavimų nėra priimtas teismo sprendimas, atsižvelgus į aplinkybių visumą, neužkerta kelio pripažinti, jog abu reikalavimai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu yra lygiaverčiai.
12. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012) pažymėta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas
13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia (be kita ko) pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (Žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis v. Greece, bylos Nr. 13427/87, §59; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00, §40). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal Taikos sutarties 4 punktą į reikalavimą iki 2021 m. gruodžio 10 d. sumokėti ieškovei 10 000 Eur plius PVM (12 100 Eur), dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021, įsiteisėjusi 2021 m. lapkričio 27 d.) ir kuris yra pripažintas vykdytinu procesine tvarka, vienašališkai įskaitė reikalavimus dėl, atsakovės teigimu, ieškovės atsakovei mokėtinų delspinigių už vėlavimą atlikti darbus pagal PVM sąskaitas faktūras.
15. Ir nors atliekant įskaitymą vykdomasis raštas dėl nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ir nebuvo išduotas, tačiau teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė nesutinka su atsakovės atliktu delspinigių, kuriuos atsakovė kildina iš Rangos sutarties vykdymo, įskaitymu, nurodo, kad šalys Taikos sutartimi išsprendė visus ginčus, susijusius su Rangos sutarties vykdymu. Apeliantė, priešingai, teigia, kad delspinigių klausimas nebuvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-724-524/2021 ir į Taikos sutarties apimtį nepateko. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad nagrinėjamu atveju vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai nebuvo lygiaverčiai, nes yra didelė tikimybė, jog dėl šio reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas, todėl teismas pagrįstai nelaikė atsakovės prievolės ieškovei pasibaigusia įskaitymu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl atsakovės sudaryto vienašalio sandorio teisėtumo ir galiojimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstai vertino tą aplinkybę, ar atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka ir ar toks įskaitymas apskritai galimas materialiosios teisės prasme. Tik įvertinęs, ar atsakovė pagrįstai atliko įskaitymą, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti dėl atsakovės prievolių pagal šalių sudarytą Taikos sutartį pabaigos ir galimybės išduoti vykdomąjį raštą.
17. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-135-407/2021 2021 m. kovo 2 d. priimtu sprendimu, nes jame konstatuota, kad iš taikos sutarties kylanti prievolė gali baigtis įskaitymu. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas įskaitė reikalavimą, kylantį iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties su ieškovo patirtomis defektų taisymo išlaidomis (reikalavimas, pagrįstas materialiosios teisės normomis). Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai išnagrinėjo bylą.
18. Su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Nors apeliantės nurodomame Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-135-407/2021 spręsta dėl galimybės atlikti dviejų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai vienas reikalavimų patvirtintas teismo nutartimi, o kitas remiasi tik materialiosios teisės normomis, tačiau minėtoje byloje atsakovė neginčijo ieškovės raštu vienašališkai atlikto priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, nagrinėjant atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo remiamasi ieškovės atliktu vienašališku įskaitymu, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-135-407/2021 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės analogiškos ir pirmosios instancijos teismas privalėjo minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais vadovautis kaip precedentu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
21. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 2 604,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro teisinės paslaugos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, raštą Plungės rajono savivaldybei, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat bendrosios biuro išlaidos. Kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismui iki klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimo pabaigos neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo šias išlaidas priteisti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes minėtų išlaidų prašymas ir pagrindimas pateiktas pavėluotai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo priteisti išlaidų, susijusių su rašto Plungės rajono savivaldybei dėl neteisėto vienašalio delspinigių įskaitymo rengimu, bei bendrųjų biuro išlaidų, nes šios išlaidos nėra susijusios su klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimu.
22. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovė nurodo, kad patyrė 679,54 Eur išlaidų atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti. Minėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl mažinamos iki 639,24 Eur, kas, teismo vertinimu, atitinka advokato suteiktų paslaugų vertės ir laiko sąnaudas, ir priteisiamos iš apeliantės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ (juridinio asmens kodas 125722762) iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188714469) 639,24 (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 24 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė