Administracinė byla Nr. eI3-453-541/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03138-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6; 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolantos Malijauskienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. Š.,
atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,
atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SRP projektas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 „Dėl įvažos į (duomenys neskelbtini)“ išdėstytą sprendimą neįrengti įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (7.2.) 2-3716 „Dėl papildomo įvažiavimo įrengimo (2017-12-11 sutartis Nr. S-722)“ išdėstytą sprendimą nepritarti nuovažos į sklypą (duomenys neskelbtini), įrengimui (toliau – Raštas); 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją organizuoti UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Projektas) keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini). į pareiškėjo R. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo” patvirtinto detaliojo plano sprendinius; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Palangos miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino žemės sklypo detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), kurio sprendiniuose buvo numatytos dvi įvažos į pareiškėjui priklausantį sklypą (viena įvaža iš (duomenys neskelbtini) (į antžeminę aikštelę), antra įvaža iš šiaurinės sklypo pusės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę). Administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002 (toliau – ir Statybą leidžiantis dokumentas) suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal projektuotojo UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengtą statinio techninio darbo projektą Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“. Pradėjus kelio rekonstravimo darbus, į žemės sklypą nebėra paliekama įvaža iš (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo numatyta Detaliojo plano sprendiniuose. Dėl šios situacijos pareiškėjas kreipėsi į Administraciją. Administracijai pasikreipus į projektuotoją, šis nurodė, kad siūlo įvažą numatyti už pėsčiųjų perėjos, nors toks sprendinys pareiškėjo netenkina. Direkcija nurodė, kad nepritaria papildomos (antros) nuovažos įrengimui, kadangi pagal techninio darbo projekto sprendinius yra numatyta įrengti vieną nuovažą, todėl patekimas yra užtikrintas nepažeidžiant viešojo intereso.
Skunde taip pat nurodo, kad Detalusis planas yra galiojantis ir nepanaikintas, taigi jame esančiais sprendiniais rengiant projektą turėjo būti vadovaujamasi ir būtent pagal Detaliajame plane numatytus sprendinius įvaža iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą turėjo būti numatyta ir parengtame Projekte, pagal kurį šiuo metu yra atliekami kelio rekonstravimo darbai. Rengiant Projektą Direkcija Detaliojo plano projektuotojui nepateikė, o Administracija klaidingai savo internetiniame tinklalapyje prie atitinkamo Detaliojo plano pavadinimo nuorodos įkėlė kito sklypo detalųjį planą. Dėl šių aplinkybių projektuotojas, rengdamas projektą, neatsižvelgė į Detaliajame plane numatytą sprendinį, o būtent įvažos buvimą iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad projekto ekspertizė buvo atlikta netinkamai, kadangi nebuvo patikrinta, ar parengtas Projektas atitinka žemės sklypo Detaliajame plane numatytus sprendinius. Rengiant vėlesnius statinių projektus, turi būti vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, o šiuo atveju projektas parengtas nesivadovaujant Detaliajame plane numatytais sprendiniais, todėl skundžiami raštai naikintini.
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai teismui paaiškina, kad kreipėsi į teismą keldamas klausimą tik dėl įvažos suformavimo į jo žemės sklypą pagal detaliojo plano sprendinius. Tuo metu pareiškėjas dar nežinojo aplinkybės, kad žemės sklypas, parengus ir patvirtinus techninio darbo projektą Nr. P15-5-00-TDP, pateko į magistralinio kelio apsaugos zoną, kurioje gyvenamųjų pastatų statyba yra draudžiama. Aplinkybę, jog žemės sklype daugiabučio gyvenamojo namo statyba pagal detalųjį planą nėra galima, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Administracijos 2018 m. lapkričio 20 d. raštą. Mano, kad įvažos įrengimo klausimas, kuris yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, yra svarbus tik tuo atveju, jei daugiabučio gyvenamojo namo statyba pagal detalųjį planą yra galima.
Pareiškėjas pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas – ginčijamų atsakovų raštų teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakovų įpareigojimas atlikti veiksmus. Pareiškėjas šioje byloje savo pažeistas teises gina tuo pagrindu, kad viešojo administravimo subjektai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, neatsižvelgdami į galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Toks pareiškėjo skundas, pareiškėjo nuomone, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengė statinio techninio darbo projektą Nr. P15-5-00-TDP. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2016 m. liepos 14 d. atliko projekto bendrąją ekspertizę Nr. 252-149(16/1/2016). Projekto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir techninį darbo projektą galima tvirtinti. Atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais privalomą projekto viešinimą, projekto rengimo metu viešino projektinius pasiūlymus. Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta žiedinė sankryža greta pareiškėjo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)). Visiems suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta galimybė susipažinti su projektiniais pasiūlymais, teikti pasiūlymus, pretenzijas, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Administracija 2017 m. sausio 6 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, kurio pareiškėjas neskundė.
Administracijos teigimu, Detalusis planas galioja tik pareiškėjo žemės sklypo ribose, o Detaliajame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas. Detaliojo plano grafinės dalies teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje pažymėtas (rodykle) vienas įvažiavimas į planuojamą žemės iš šiaurinės žemės sklypo dalies. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2007 m. gegužės 18 d. protokolo Nr. El-128 nagrinėjamų dokumentų aprašyme taip pat nurodyta, kad projektuojamas įvažiavimas yra iš šiaurinės žemės sklypo dalies. Be to, minėtuose dokumentuose nurodyta, kad infrastruktūros sprendiniai ne sklypo ribose sutarčių pagrindu sprendžiami su savivaldybe ir tinklus eksploatuojančia įmone. Jokių sutarčių Administracija su pareiškėju dėl infrastruktūros įrengimo (įvažiavimų) ne sklypo ribose nėra sudariusi.
Administracija pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. Al-1048 buvo pradėtas rengti teritorijos, kuri apima ir ginčo sklypą (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Teritorijoje planuojama prekybos centro statyba, atitinkamai bus planuojami ir įvažiavimai į ją. Detaliuoju planu planuojama teritorijos riba apima ir pareiškėjo sklypą bei teritoriją, kurioje suplanuotos nuovažos, nepatenkančią į pareiškėjo sklypo detaliojo plano galiojimo ribas. Dėl šios priežasties nebūtų techninių galimybių pakeisti projektą ir įrengti įvažiavimą pagal Detalųjį planą, nes rekonstruojamas kelias A11 Šiauliai-Palanga, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, yra magistralinis kelias, kuriam keliami aukšti saugumo reikalavimai, o pareiškėjo sklypą (duomenys neskelbtini) riboja žiedinė sankryža. Įvažiavimo įrengimas greta išsukimo iš žiedinės sankryžos priešais pėsčiųjų perėją neatitiktų kelio įrengimui keliamų saugumo reikalavimų.
Rašytiniuose paaiškinimuose Administracija palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepimuose. Papildomai paaiškina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 „Dėl įvažos į (duomenys neskelbtini)“ yra informacinio pobūdžio. Skundžiamas raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, todėl negali būti laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu administraciniu aktu. Teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims.
Be to, mano, kad Administracija, kuriai taip pat pareiškėjas savo skunde nukreipia reikalavimą įpareigoti organizuoti UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP pakeitimus, nėra tas subjektas, kuriam turėtų būti nukreiptas toks reikalavimas. Šiuo atveju statytojas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija, projektuotojas – UAB „SRP projektas“. Administracija pagal savo kompetenciją tik išdavė statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šiuo atveju nėra kelio savininkė ir statytoja. Administracija pagal 2016 m. lapkričio 17 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. S-1101/15-B bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T2-21 „Dėl Sutikimo perimti valstybės turtą Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“ tik įsipareigojo perimti kelią savo nuosavybėn po projekto pabaigos, kas šiai dienai dar neįvyko.
Atkreipia dėmesį, kad Registrų kadastro žemėlapis patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybei priklausanti (duomenys neskelbtini). Prasideda tik už valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ rekonstruojamo kelio ribos, todėl nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas siekia prisijungti prie Palangos miesto savivaldybės, o ne Valstybės turto.
Pažymėjo, kad ginčai dėl įvažų į žemės sklypą yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, nes tokiu reikalavimu siekiama prisijunti prie svetimo (šiuo atveju Valstybės) turto, todėl prašė spręsti šios bylos teismingumo klausimą.
Atsakovė Direkcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti tiek viešintus projektinius pasiūlymus, tiek statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas, Administracija projekto rengimo metu viešino projektinius pasiūlymus, kuriuose greta pareiškėjo žemės sklypo buvo numatyta žiedinė sankryža, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Statybą leidžiantis dokumentas nebuvo skundžiamas, yra galiojantis.
Direkcija pažymėjo, kad palyginus šiuo metu galiojančią ir Detaliojo plano parengimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) įstatymo redakciją matyti, jog šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje fiziniai ir juridiniai asmenys nėra teritorijų planavimo organizatoriai, taip pat detaliojo planavimo objektais nebėra žemės sklypai. Būtent dėl šios priežasties 2013 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai prilyginami žemės valdos projektams. Todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjo rengtas detalusis planas yra prilyginamas žemės valdos projektui ir jam šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata, jog detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, netaikytina. Pareiškėjo pateiktas Detalusis planas skirtas tik jo žemės sklypui, šiame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į plano galiojimo ribas, todėl į jas neprivaloma atsižvelgti. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo 2007 metais patvirtintas Detalusis planas būtų pateiktas projektuotojui Projekto rengimo metu, į jame pažymėtas nuovažas projektuotojas neprivalėtų atsižvelgti ne tik dėl to, kad Detaliajame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į šio plano ribas, bet ir dėl to, kad jos nėra apibrėžtos jokiomis koordinatėmis. Direkcijos teigimu, jos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (7.2.) 2-3716 yra informacinio pobūdžio, net ir jį panaikinus liktų galioti Direkcijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (7.2E)2E-2471.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SRP projektas“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad statinio projektą parengė atsižvelgdamas į visą privalomą dokumentaciją. Pareiškėjas savo teises gina netinkamu būdu, nes nesutikdamas su Projektu, turėjo teisę pastabas teikti projektinių pasiūlymų viešinimo stadijoje, be to, apie atsakovų sprendimus ir trečiojo asmens poziciją ginčo klausimu pareiškėjas sužinojo daug anksčiau, nei buvo priimti skundžiami sprendimai, kurie yra tik informacinio pobūdžio raštai. UAB „SRP projektas“ neturėjo pagrindo ir negalėjo atsižvelgti į Detalųjį planą, kadangi pagal Projektą visiškai šalia žemės sklypo numatyta žiedinė sankryža, todėl įvaža į žemės sklypą pareiškėjo pageidaujamoje vietoje negalima.
Mano, kad Detalusis planas nebuvo tinkamai išviešintas, o jame nurodyta įvaža nelaikytina šio plano dalimi. Aplinkybę, kad įvaža nepatenka į Detalųjį planą, patvirtina ir tai, jog nėra numatytos tikslios įvažos koordinatės. Dėl šių priežasčių nebuvo pareigos vadovautis Detaliojo plano sprendiniais. Projektas buvo tinkamai išviešintas, visuomenė turėjo galimybę su juo susipažinti ir teikti pastabas bei pasiūlymus, skųsti sprendimus. Atsakovų sprendimai atsisakyti suprojektuoti ir įrengti įvažą į žemės sklypą buvo priimti daug anksčiau, nei skundžiami raštai. 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštais Administracija informavo pareiškėją apie atsisakymą įrengti įvažą, t. y. skundžiami 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir rugpjūčio 24 d. sprendimai laikytini pakartotiniais ir išaiškinančiais ankstesnius sprendimus.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš esmės skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo Administracijos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo Direkcijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 „Dėl įvažos į (duomenys neskelbtini)“ bei Direkcijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. (7.2.) 2-3716 „Dėl papildomo įvažiavimo įrengimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimus įpareigoti Administraciją ir Direkciją organizuoti UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708, kuriame nurodyta, kad Administracija pareiškėjo prašymu pakartotinai kreipėsi į Direkciją dėl papildomos nuovažos įrengimo į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Administracija informavo pareiškėją, kad Direkcija nepritaria minėtos nuovažos įrengimui (I t., b. l. 9).
Pareiškėjo ginčijamame Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (7.2.) 2-3716 pažymėta, kad Direkcija išnagrinėjo pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi dėl papildomo įvažiavimo iki sklypo įrengimo, įgyvendinant 2017 m. gruodžio 11 d. su rangovu ūkio subjektų grupe pasirašytą rangos darbų sutartį Nr. S-722 „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimas“. Direkcija rašte nurodė, kad nepritaria papildomos (antros) nuovažos į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) įrengimui. Nurodė, kad pagal techninio darbo projekto sprendinius yra numatyta įrengti vieną nuovažą į šį sklypą, todėl patekimas į jį yra užtikrintas nepažeidžiant viešojo intereso. Pažymėjo, kad Direkcija neturi duomenų apie tai, kad minėto sklypo Detalusis planas, galimai numatant jame patekimus į sklypą, buvo derintas su tuometiniu valstybinės reikšmės kelio savininku (1 t., b. l. 8).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad išnagrinėjus ir įvertinus aplinkybes, susijusias su Detaliojo plano įsigaliojimu ir galiojimu, nustačius, kad Detaliojo plano sprendiniai, susiję su nustatytu susisiekimo sistemos organizavimu (su nustatytu patekimu į žemės sklypą) buvo išviešinti, būtina vertinti, ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina pagal pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotus skundo reikalavimus ir atsižvelgiant į LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2152-575/2019 pateiktus išaiškinimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–12).
Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 patvirtino pareiškėjo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detalųjį planą (1 t., b. l. 20–100).
UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2016 m. liepos 14 d. atliko projektuotojo UAB „SRP Projektas“ 2016 m. parengto techninio darbo projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ bendrąją ekspertizę Nr. 252-149(16/1/2016) (2 t., b. l. 8–14). Projekto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir techninį darbo projektą galima tvirtinti. Pagal šį projektą rekonstruojamos Kretingos ir Klaipėdos plento gatvės. Rekonstruojamos atkarpos, kurios Palangos mieste sutampa su valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožu nuo 145,361 km iki 146,899 km, rajoninio kelio Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ruožu nuo 6,632 km iki 6,845 km ir rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai ruožu nuo 0,0 km iki 0,348 km.
Administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal minėtą projektą (4 t., b. l. 135-137).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir ginčijamų Raštų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad vykdant kelio rekonstravimo darbus pagal projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, Kretingos gatvės ruožo nuo sankryžos su Plytų ir Ganyklų gatvėmis iki sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniais keliais Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rajoninio kelio Nr. 2336 Kunigiškiai-Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kuris Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimas“ (2 t., b. l. 7–334) nėra įrengiama antra įvaža į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas kelia ginčą, kad Projekte turėjo būti numatoma antra įvaža į pareiškėjo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi (ginčo metu galiojusi redakcija) privalėjo būti atsižvelgta į pareiškėjo Sklypo detaliojo plano sprendinius. Pasak pareiškėjo, Detaliajame plane buvo numatytos 2 įvažos į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, tuo tarpu pagal Valstybinės reikšmės kelio projektą pareiškėjui nebeliko įvažiavimo į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), o liko tik viena įvaža iš šiaurinės sklypo pusės į Detaliajame plane suplanuotą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Pareiškėjas teigia, kad jam tokiu būdu buvo panaikinta galimybė įrengti Detaliajame plane suplanuotą įvažiavimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į šioje byloje nurodomas pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, kurios siejamos tik su Detaliojo plano sprendiniais, kurių, pareiškėjo teigimu, turėjo laikytis Administracija, išduodama Statybos leidimą statytojui atlikti Valstybinės reikšmė kelio statybos darbus, ir Projektuotojas UAB „SRP projektas“, rengdamas Projektą, svarbiausia teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, ar pareiškėjo Detalusis planas įsigaliojo po jo patvirtinimo ir galioja, o jei galioja, – tai kokie buvo išviešinti sprendiniai, susiję su Detaliajame plane suplanuotais įvažiavimais (susisiekimo sistemos organizavimu) į žemės sklypą.
2007 gruodžio 13 d. galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį, yra pažymėjęs, kad ši norma nustato specialią detaliųjų planų įsigaliojimo tvarką, pagal kurią detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paviešinimo, kuris gali būti padarytas dviem alternatyviais būdais: pirmas būdas – detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje; antras būdas – kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje (žr., pvz., 2018 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018; 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4711-415/2019). Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustatė, jog visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai privalomai pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.
Byloje trečiasis suinteresuotas asmuo yra nurodęs, kad rengiant Projektą jam nebuvo pateiktas pareiškėjo Detalusis planas, kad Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje nėra paskelbtas pareiškėjo nurodomas Detalusis planas (yra paskelbtas kito žemės sklypo detalusis planas). Iš byloje esančių įrodymų - Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 turinio galima daryti išvadą, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog Detalusis planas yra įsigaliojęs ir galiojantis. Detaliojo plano galiojimą faktą patvirtino pati atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 5-8). Byloje taip pat nustatyta, kad Detalusis planas Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruotas 2008 m. spalio 29 d. (4 t., b. l. 160).
Taigi, byloje nėra ginčo ir teisėjų kolegija daro išvadą, kad Detalusis planas yra įsigaliojęs ir galiojo rengiant Projektą ir Administracijai išduodant statytojui Statybos leidimą įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio rekonstravimo darbus pagal Projektą. Pareiškėjas turi teisę nagrinėjamu atveju remtis Detaliojo plano sprendiniais, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus.
Vertinant pareiškėjo nurodomų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą svarbu įvertinti Detaliojo plano sprendinius bei tą aplinkybę, ar Projektuotojui rengiant Projektą buvo imperatyviai privaloma (suprojektuoti) numatyti antrą įvažą iš (duomenys neskelbtini) į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį – detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Detaliuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžinieriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.
Pagal kasacinio teismo praktiką detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).
Pareiškėjo Detaliojo plano rengimo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 03 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 12.2 punktas numatė, kad savivaldybė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Minėtų taisyklių 12.4. numatė, kad savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui pasiūlyti). Detaliųjų planų rengimo taisyklių IX skirsnyje reglamentuoti teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Pagal šių taisyklių 43.7 papunktį rengiant detaliuosius planus, be kitų šiame skirsnyje išvardintų, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – susisiekimo sistemos organizavimas, transporto srautai (įvažiavimai, automobilių stovėjimo vietos ir kt.), pagal 43.8 punktą – servitutai (teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį suteikiama naudotis žemės įstatymo nustatyta tvarka).
Nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste ir vadovaujantis teismų praktika teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo Detaliojo plano sprendiniai apima pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribas. Pareiškėjo Detaliojo plano planavimo tikslas – žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimo keitimas, nekeičiant naudojimo būdo. Planuojamame žemės sklype (žemės sklypo plotas – 0,1445 ha) numatoma sklypo esamus statinius griauti ir statyti naują gyvenamąjį namą (apie 35 butai) su garažu, įrengti automobilių parkavimo aikšteles, pagerinti sklypo apželdinimą. Iš pareiškėjo Detaliojo plano schemos legendos, kurioje mėlynu punktyru pažymėta Detaliojo plano galiojimo riba, matyti, kad Detaliajame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į detaliojo plano galiojimo ribas.
Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties“ Nr. (4.1)-A1-1 buvo nuspręsta sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su R. G. (I t., b. l. 51).
Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2007 m. sausio 5 d. sutarties Nr. 2-DP 4.4 punktu detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmėjas R. G. be kita ko įsipareigojo Detaliojo plano projekto rengimo metu, suderinus sprendinius su Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, parengti eismo organizavimo projektinius pasiūlymus, derinant su gretimybėmis (I t., b. l. 52).
Detaliojo plano tekstinės dalies Konsepcijos nustatymo stadijos ir Sprendinių konkretizavimo stadijos aiškinamajame rašte nurodytas įvažiavimas (o ne įvažiavimai) į planuojamą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Minėto aiškinamojo rašto dalyje „Pastaba“ pažymėta, kad inžinierinės infrastruktūros objektų, reikalingų sklypuose statomų pastatų eksploatacijai, statybos vykdomos žemės sklypų savininkų lėšomis; infrastruktūros sprendiniai ne sklypo ribose sutarčių pagrindu sprendžiami su savivaldybe ir tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis. Sprendinių konkretizavimo dalyje taip pat nurodyti nustatomi servitutai: 206 – Teisė tiesti požemines komunikacijas (tarnaujantis) daiktas); 207- Teisė aptarnauti požemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Tuo tarpu dėl žemės servitutų pažymėta – tikslinami nustatyta tvarka (I tomas, b. l. 58-61).
Iš Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro projektavimo duomenų higieninės ekspertizės 2007 m. gegužės 18 d. protokolo Nr. E1-128 matyti, kad nagrinėjamų dokumentų aprašyme taip pat nurodyta, kad projektuojamas įvažiavimas (o ne įvažiavimai) – iš (duomenys neskelbtini) pusės (I t., b. l. 27-28).
Detaliojo plano grafinės dalies teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje pažymėtas (rodykle) vienas įvažiavimas į planuojamą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) (iš šiaurinės žemės sklypo dalies). Šiame brėžinyje pastaboje pažymėta, kad inžinierinės infrastruktūros objektų, reikalingų sklype statomų pastatų eksploatacijai, statybos vykdomos žemės sklypo savininko lėšomis, infrastruktūros sprendiniai ne sklypo ribose sutarčių pagrindu sprendžiami su savivaldybe ir tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekciją (toliau – ir Inspekcija) dėl naikinamo įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Inspekcija, išnagrinėjusi su Detaliojo plano duomenis, nurodytus Palangos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.palanga.lt Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentų žemėlapyje, kuriame skelbiami parengti ir rengiami teritorijų planavimo dokumentai, pareiškėjui atsakyme pažymėjo, kad Detaliajame plane numatytas tik vienas įvažiavimas į žemės sklypą, t. y. iš šiaurinės žemės sklypo pusės (5 t. , b. l. 72-74).
Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėju, kad Detaliojo plano grafinės dalies susisiekimo komunikacijų ir inžinierinės infrastruktūros objektų brėžinyje buvo pažymėti du patekimai į žemės sklypą, tačiau Detaliojo plano sprendiniais nebuvo numatyti servitutai dėl pareiškėjo teisės naudotis svetima žeme, esančia už jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų. Pareiškėjas nepateikė susitarimų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo teisę naudotis ne jam priklausančia svetimo žemės sklypo dalimi bei jo teisę įsirengti tokią įvažą, kaip ji nubraižyta už Detaliojo plano ribos nubraižytuose projektiniuose pasiūlymuose.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad už pareiškėjo Detaliojo plano galiojimo ribų nubraižyta įvažiavimų schema nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas ir įvažiavimų įrengimą pareiškėjas turi spręsti sutarčių su gretimo sklypo valdytoju pagrindu.
Vien tai, kad Detaliajame plane už pareiškėjo žemės sklypo raudonųjų linijų ir jau ne pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra nubraižytos dvi įvažos, niekaip nepatvirtina, kad šias abi įvažas Projektuotojas privalėjo suprojektuoti, o statytojas įrengti Valstybinės reikšmės magistralinio kelio statybos procese. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad Detaliajame plane pažymėtos įvažos už pareiškėjo žemės sklypo ribų yra tik galimi projektiniai pasiūlymai, tačiau ne imperatyvūs Detaliojo plano sprendiniai privalomi atsakovams.
Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, rengiant statinio techninį darbo projektą Nr. P15-5-00-TDP projektuotojui, net jei ir būtų pateiktas pareiškėjo sklypo detalusis planas, imperatyviai nebūtų privaloma Projekte numatyti įrengti pareiškėjo nurodomos antros įvažos į žemės sklypą. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Projektu buvo pakeisti pareiškėjo sklypo Detaliojo plano sprendiniai, nes Detaliojo plano ribose jokie pakeitimai nebuvo atlikti.
Be to, pareiškėjas neskundė Administracijos sprendimo, kuriuo buvo pritarta projektiniams siūlymams, o taip pat neskundė ir Administracijos 2017 m. sausio 16 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiančio teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal minėtą projektą. Projektas ir Statybą leidžiantis dokumentas yra nenuginčyti ir galiojantys.
Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nustatyta, jog pagal Projektą rekonstruojamas kelias (šiuo metu rekonstravimo darbai yra baigti) A11 Šiauliai – Palanga, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve – yra magistralinis kelias, o pareiškėjo sklypą (duomenys neskelbtini) riboja žiedinė sankryža.
2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkte numatyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Pagal reglamento 163 punktą - magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų; nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų (164 punktas). Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose (167 punktas). KTR 169 punkte įtvirtinta, kad kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.
Iš pareiškėjo ginčijamų Raštų turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog valstybinės reikšmės kelio rekonstrukcijos projektavimo procese būtų suprojektuota, o šio kelio statybos procese įrengta antra nuovaža į pareiškėjo žemės sklypą. Vertinant pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą svarbi aplinkybė yra ta, kad byloje nėra ginčo, jog pagal Techninio darbo projekto sprendinius yra numatyta įrengti vieną nuovažą į pareiškėjo Sklypą, tokiu būdu patekimas į žemės sklypą yra užtikrintas. Teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad pareiškėjo poreikis turėti dvi įvažas į sklypą negali būti laikomas svarbesniu nei Projekto sprendinių atitikimas teisės aktų bei eismo saugumo reikalavimams (kurie nebūtų išpildomi, jeigu pareiškėjo pageidaujamoje vietoje tarp žiedinės sankryžos ir perėjos būtų įrengiama įvaža).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neįrodinėja savo teisių pažeidimo tuo aspektu, jog jis iš viso negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat neįrodinėja aplinkybės, kad pagal Detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą (gyvenamoji teritorija) pagal teisės aktus imperatyviai yra privaloma turėti du įvažiavimus. Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad pagal Detaliuoju planu suplanuotą užstatymo zoną vieno įvažiavimo pakaktų lengviesiems automobiliams, bet nepakaktų gaisrinėms ar kitų avarinių tarnybų automobiliams pravažiuoti yra nepagrįstas teisiniais argumentais ir privalomaisiais teisės aktų reikalavimais bei prieštaraujantis paties Detaliojo plano sprendiniams (Aiškinamajame rašte numatyta, kad Detaliojo plano transporto dalies sprendiniai parengti pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimo susisiekimo sistemos“).
Byloje nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui jo konstitucinė teisė – nuosavybės teisė nėra pažeista, pareiškėjas turi patekimą (įvažiavimą) į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) (šiaurinės pusės), taigi, pareiškėjas turi galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinų sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ginčui aktuali redakcija) straipsnio 4 dalies 2 punktas, bei gali naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra paneigiama jo teisė sutarčių pagrindu, derinant projektinius pasiūlymus, įsirengti papildomą įvažiavimą sutarties šalims priimtinu būdu bei laikantis teisės aktų reikalavimų. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovų Raštų teisėtumas ir pagrįstumas vertinant pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimą Detaliojo plano sprendinių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas plečia ginčo ribas ir civilinius sutartinius teisinius santykius perkelia nagrinėti administracinėje teisenoje.
Pagal VAĮ individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis (ginčui aktuali galiojusi redakcija)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiami atsakovų Raštai atitinka VAĮ 8 (ginčui aktuali redakcija) straipsnio reikalavimų atsakymų pakankamumo ir išsamumo aspektais. Taigi darytina išvada, kad atsakovų Direkcijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (7.2.) 2-3716 bei Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti Raštus, netenkintinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos organizuoti UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo R. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-12-13 sprendimu Nr. T2-328 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo” patvirtinto detaliojo plano sprendinius.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovč
Jolanta Malijauskienė
Jolanta Vėgelienė