Bylos Nr. 2A-2622-656/2015

Teisminio proceso Nr2-68-3-04683-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.1; 121.21

(S)

                                 VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

                                                                 N U T A R T I S

                                                              2015 m. spalio 2 d.

                                                                          Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. ir atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ dėl  įpareigojimo sudaryti tiesioginę vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, atsakovų tarpusavio sudarytos sutarties pripažinimo niekine, trečiasis asmuo BUAB „Vyrokas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

                                             n u s t a t ė :             

                                              I.Bylos esmė

ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per dvi savaites  nuo sprendimo įsiteisėjimo su ja sudaryti tiesioginę jos buto vandens tiekimo, vartojimo ir apmokėjimo sutartį; įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo jo lėšomis įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ieškovės patalpose; įpareigoti atsakovę per dvi savaites  nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti visą informaciją apie geriamojo vandens kainas, jų įsigaliojimą nuo atitinkamo vietos savivaldos institucijos sprendimo paskelbimo vietos spaudoje, geriamojo vandens suvartojimą, apskaitą ir atsiskaitymo tvarką ieškovų name (duomenys neskelbtini); pripažinti atsakovų UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ sudarytą 2012-09-03 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį  Nr. 2244 nesąžininga ir pasibaigusia nuo 2012-09-03 pagal sutarties 35 punktą, nes visi i butų savininkai yra sudarę konkliudentines tiesiogines viešąsias sutartis pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų šalinimo  tiesioginių įstatymų  ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka: pripažinti nesąžiningomis ir iš dalies negaliojančiomis  nuo sutarčių sudarymo momento atsakovų UAB „ Vilniaus vandenys“ ir UAB „Namų priežiūros centras“  sudarytas 2012-09-03  vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2244 šiuos nuostatus bei atskirus punktus t.y., sutarties preambulės nuostatą, sutarties 2 p. nuostatą, pakeisti sutarties V nuostatą, pakeisti sutarties 3 d. nuostatą, pakeisti sutarties 20 p., 28 p., 35 p. nuostatas.

              Ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“, (toliau – UAB „NPC“), neturėjo  teisės atstovauti jos, sudarant sutartį su atsakovu UAB „Vilniaus vandenys“, nes jos santykius su nurodytu atsakovu  reglamentuoja standartinės  geriamojo vandens tiekimo  ir vartojimo sąlygos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad  ginčo name (duomenys neskelbtini), yra įrengtas tik įvadinis vandens tiekimo apskaitos prietaisas, pagal kurį turi būti skaičiuojamas jos suvartotas vandens kiekis. Ji nuo 2006 m. konkliudentiniais veiksmais yra sudariusi sutartį su atsakovu UAB „Vilniaus vandenys“, o iki 2014 m. ieškovė apskritai nežinojo apie tarp atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir Bendrijos sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygas. Name, kuriame yra jos butas,  kiekvienam butui yra įrengtas  atskiras geriamojo vandens apskaitos prietaisas, pagal kurį kiekvienas butas ir  atsiskaito, o atsiskaitymas už suvartotą vandenį pagal įvadinį skaitiklį yra negalimas, nes namo gyventojai nėra davę tam rašytinio sutikimo atsiskaityti tokiu būdu. Ieškovė tiesioginę vandens tiekimo sutartį sudarė jau nusipirkdama butą, nuo to laiko jau buvo susiklostę  vandens tiekėjo santykiai su ja ir vienintelis galimas atsiskaitymas už tiekiamą vandenį pagal apskaitos prietaisą, kuris yra įrengtas jos bute. Ieškovė nesutinka, kad ji sudarė ginčo vandens tiekimo  ir vartojimo sutartį  prisijungimo būdu per įgaliotą asmenį atsakovą UAB „NPC“ , nes ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms todėl yra niekinė ir negaliojanti.

              Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašė ieškinį atmesti. Remiantis sutarties stabilumo principu (favor contractus), šalių autonomijos principas lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formalaus draudimo pažeidimams, bet šalių valiai. Daugiabučiame name, kuriame gyvena ieškovė visą laiką buvo atsiskaitoma pagal įvadinį skaitiklį. Ieškovė ilgą laiką, t. y., aštuonerius metus vartojo vandenį ir už jį buvo tinkamai atsiskaitoma yra pagrindas pripažinti, kad tai atitiko Ieškovės tikrąją valią ir ji tam neprieštaravo. Pagal CK 1.79 str. nuginčijamą sandorį galima patvirtinti ir pareziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jei sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Nuo 2006 m. iki ieškinio pareiškimo momento nei vienas iš ginčyti sutartį galinčių subjektų sutarties neginčijo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu jai atskirai nuo visų kitų namo gyventojų, taikyti kitokią atsiskaitymo ribą ir įrengti vandens apskaitos prietaisus, kadangi toks reikalavimas netinkamas ir neteisėtas. 2004-01-23 išduotos techninės sąlygos Nr. 04/56  patvirtina faktą, kad vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų statytojas bei savininkas yra UAB „Vyrokas“. Priedą prie sudarytos Sutarties su namo administratoriumi UAB „Namų priežiūros centras“ pasirašė ir patvirtino BAUB „Vyrokas“ bankroto administratorius yra nustatytos vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribos, kuriose aiškiai įvardinta, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki taško „A“ ir iki požeminių sklendžių Nr. 141A, 223A imtinai, nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinio Nr. 225, o vandentiekio inžinerinius tinklus nuo taško „A“ ir požeminių sklendžių Nr. 141A, 223A iki pastato įvadinių vandens skaitiklių, ir nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. 249 iki nuotekų šulinių Nr. 188, 187, 183, 185, 242 B imtinai  eksploatuoja UAB „Vyrokas“. Iš to, kad teisės aktais ir dabar yra leidžiama sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su gyvenamųjų namų savininkų bendrijomis (abonentais) ir remiantis susidariusiais ilgalaikiais pastoviais  konkliudentiniais santykiais, jie teisėtai sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su Daugiabučio namo savininkų bendrijos paskirtu administratoriumi, nes tai padaryti buvo įvykdytos visos sąlygos. Be to, ieškovė  neturi teisės reikalauti pripažinti sutarties negaliojančia, nes tokiu būdu jis pažeistų kitų butų savininkų interesus. Negali būti situacijos, kai visų daugiabučio namo gyventojų atsiskaitomasis vandens prietaisas yra įvadinis geriamojo vandens skaitiklis, o to paties namo vienas gyventojas atsiskaito pagal skaitiklius butuose. Teismui patenkintus šį ieškovo reikalavimą, būtų nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Vartotojams pasirinkus atsiskaitymo ribą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 punkte numatyta, kad viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarybos nustatymo metodika, nustato Savivaldybių tarybos. Vandens tiekėjas, pats nenustato ir neskelbia vandens kainų, nes  neturi tokios pareigos. Kadangi vandens tiekėjui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų nustatyti bei skelbti vandens kainų, atsakovas negali tinkamai pasisakyti dėl aukščiau nurodytų ieškovės argumentų. Atitinkamai 2001 m. bei 2009 m. Savivaldybės tarybos sprendimai buvo tinkamai paskelbti ir jie yra galiojantys, ir tai patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nutartimi byloje Nr. 2A-3159-467/2013. Ieškovė teiginiai nepaneigia to fakto, kad paslauga buvo teikiama, t. y., to, kad vanduo visą Sutarties su bendrija galiojimo laikotarpį buvo vandens tiekėjo tiekiamas ir ieškovė paslaugą gavo bei ja naudojosi, už ją mokėjo bendrijai, o bendrijas atsiskaitydavo su atsakovu.

              Atsakovas  daugiabučio namo administratorius  UAB „Namų priežiūros centras“  su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Neprieštarauja, jog esant techninėms galimybėms, tarp ieškovės ir atsakovo būtų sudaryta tiesioginė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kadangi toks ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu. Nurodė, jog ieškovės argumentai, kad UAB „Namų priežiūros centras“ negali būti namo administratoriumi yra nepagrįsti, nes, vadovaujantis 2011 m. birželio 23 d. sutartimi Nr. 11-06-78A, AB „City service“ ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija sudarė administravimo sutartį, kuria remiantis jis buvo įgalintas veikti kaip turto administratorius CK 4.240 str. pagrindu. Cesijos sutartimi AB „City service“ visas savo teises ir pareigas susijusias su administruojamu namu perleido jam. Vienam daugiabučiui namui gali būti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik nurodant vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, nagrinėtinu atveju įsteigtą bendriją, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovės argumentą, kad  jis privalėjo viešajame registre įregistruoti daugiabučio namo administravimo faktą, kadangi sudaryta  administravimo sutartis 2011-06-23 Nr. 11-06-78A nėra bendrosios dalinės nuosavybės valdymo forma, nes namo savininkai, kaip savo dalinės nuosavybės valdymo formą yra pasirinkę ir įkūrę (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją. Vandens  tiekimo sutartį  jis kaip namo administratorius sudarė, siekdamas užtikrinti administruojamo daugiabučio namo savininkų interesus, sudarant sąlygas vartotojams gauti atsakovo teikiamas paslaugas, tačiau faktiniai atsakovo teikiamų paslaugų vartotojai yra butų savininkai, todėl pagrįstai teigtina, jog ieškovė turi teisę reikalauti, jog būtų sudaryta tiesioginė vandens tiekimo sutartis, kadangi prievolė teikti vandenį ir teisė gauti įmokas už pateiktą vandenį turi vandens tiekėjas tiesiogiai ieškovės atžvilgiu.

                                     II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo su ieškove sudaryti tiesioginę jos buto vandens tiekimo, vartojimo ir apmokėjimo sutartį, per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ieškovės patalpose. Kitoje dalyje teismas ieško Motyvai ir teisiniai argumentai.

Teismas nustatė, kad 2012-09-03 tarp atsakovų UAB „Vilniaus vandenys“ ir namo administratoriaus UAB „NPC“ buvo sudaryta  geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo  tvarkymo ir atsiskaitymo už patiektą vandenį sutartis. Visiems namo gyventojams, įskaitant ieškovę, mokestis už geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą buvo apskaičiuojamas pagal įvadinį namo skaitiklį. Atsakovas UAB „NPC“ pateikdavo  sąskaitas ieškovei už suteiktas komunalines paslaugas ir sunaudotą geriamąjį vandenį. Bendro naudojimo inžineriniai tinklai, priklausantys daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra perduoti nei į atsakovo, nei į Vilniaus miesto savivaldybės balansą, o jų neperdavus, atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ teigimu jie negali sudaryti vandens tiekimo sutarties su ieškove. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 15 str. 2 d. viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal įstatymo 15 str. 6 ir 7 dalis.  Šiai  viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui – užtikrinti būtina naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra  vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (GVTNTĮ 2 str. 15 d.). Ši infrastruktūra ar jos dalys gali būti formuojamos įvairiais būdais: jų savininkai gali būti ne tik savivaldybė ir viešasis tiekėjas, bet ir kiti asmenys (GVTNTĮ 18 str. 2 d.). Jei viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl infrastruktūros objektų naudojimo (panaudos, nuomos, jungtinės veiklos ir pan.) viešojo tiekėjo įstatyme nustatytai pareigai tiekti vartotojams geriamąjį vandenį vykdyti (GVTNTĮ 18 str. 2 d., 15 str. 2 d.).

Teismas nurodė teismų praktikos taisykles, kad bendrija, prisiėmė tokios paslaugos teikimo prievolę laisva valia, įstatymas jai to daryto nedraudė, butų savininkai tam neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ilgamečiai konkliudentiniai veiksmai rodo statybos bendrijos pareigą surinkti mokesčius už teiktas paslaugas ir atsiskaityti su atsakovu. Tačiau tai negali apriboti ieškovės, kaip vartotojos, teisės naudotis vieša paslauga ir sudaryti viešąjį sutartį su vandens tiekėju.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai, pagal kuriuos ieškovei ir yra apskaitomas suvartotas vandens kiekis, yra įrengti, atsakovas faktiškai tiekia vandenį galutiniam vartotojui, t.y., ieškovei, laikytina, kad atsakovas faktiškai eksploatuoja visą šią

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai geriamasis vanduo tiekiamas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu infrastruktūros objektu (pvz., vamzdyno atšaka) sutarties su šiais asmenimis pagrindu, sutartyje galima nustatyti vamzdyno naudojimo ir priežiūros tvarką ir sąlygas (LAT  2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-210/2013), tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti sudaryti tiesioginę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju – ieškove. Sudarius su ieškove tiesioginę geriamojo vandens tiekimo sutartį atsakovas už suteiktas paslaugas pateiktų sąskaitas tiesiogiai ieškovei, kuri privalės jas apmokėti, tuo niekaip nepažeis kitų namo gyventojų interesų, nes jiems už geriamojo vandens tiekimą, skaičiuojamą pagal įvadinį skaitiklį atitinkamai reikės mokėti atitinkamai mažiau. Todėl atsakovas UAB „Vilnius vandenys“ įpareigotinas su ieškove sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį bei savo lėšomis įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą suvartoto vandens kiekį apskaitant pagal butui įrengtą šalto vandens apskaitos prietaisą.

1997 m. gruodžio 31 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ nustatyta, (nutarimo 1p.) jog dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitai naudojami tik Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įrašyti prietaisai. Ūkio ministerija kartu su Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija bei Valstybine konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi sudaryti komisiją, kuri nustatytų principus ir reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos prietaisai turi būti įrašomi į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą; apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma, turi būti metrologiškai patikrinti; dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekėjai, kurie su vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis. Kai su ieškove bus sudaryta tiesioginė geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis, atsakovas privalo savo lėšomis įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą suvartoto vandens kiekį apskaitant pagal butui įrengtą šalto vandens apskaitos prietaisą ir metrologiškai jį patikrinti,

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 punkte numatyta, kad viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarybos nustatymo metodika, nustato Savivaldybių tarybos. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pats nenustato ir neskelbia vandens kainų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas 2013-05-28 pateikė ieškovės atstovui informaciją  apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų paskelbimą vietinėje spaudoje, nurodomas internetinio tinklalapio adresas,  pateikti skelbimai dienraščiuose, todėl laikytina, kad  ieškovės prašoma informacija yra pateikta. Sudarius tiesioginę geriamojo vandens tiekimo sutartį atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ privalės ieškovei išrašyti sąskaitas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, kurioje nurodoma suvartoto geriamojo vandens tarifai ir kt., taigi ieškovei, tokiu būdu ieškovei bus pranešama apie geriamojo vandens kainas  bus pranešama apie geriamojo vandens kainas, kurios nustatomos Savivaldybių tarybos pagal LR  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarybos nustatymo metodiką.

Atitinkami 2001 m. bei 2009 m. Savivaldybės tarybos sprendimai buvo tinkamai paskelbti ir jie Ieškovės reikalavimas pateikti kitą informaciją apie geriamojo vandens suvartojimą, apskaitą ir atsiskaitymo tvarką ieškovės name negali būti tenkinamas, nes šioje byloje nenagrinėjamas  ginčas dėl skolos už ieškovės suvartotą  geriamąjį vandenį, apskaitos bei atsiskaitymo tvarkos.

Pagal CK 1.82 str. juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris yra priskiriamas prie nuginčijamų. Ieškovė nurodė, kad daugiabučio namo savininkų bendrija pagal jos įstatų ir kitų teisės aktų nuostatas neturėjo teisės sudaryti sutarties, taigi sutartis buvo sudaryta pažeidžiant juridinio asmens kompetenciją. Tokiu atveju, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai).  Ieškovė neturi teisės reikalauti pripažinti sutarties negaliojančia, nes sutartis liečia ir kitų namo gyventojų (butų savininkų) interesus. Tenkinant tokį ieškovės reikalavimą nesant kitų butų savininkų pritarimo būtų pakeistas daugiau negu prieš 10 metų galiojusi ir vykdoma atsiskaitymo už tiekiamą geriamąjį vandenį  tvarka, kuri galimai tenkina kitų butų savininkus, todėl ieškovės valia galėtų būti pažeisti likusių namo gyventojų interesai. Bendrijos  kompetencijos viršijimas, jeigu vėliau jam pritarė ginčo sandoriui (daug laiko praėjo nuo to, kai padavė ieškinį), nėra pagrindo konstatuoti, kad šio sandorio sudarymu buvo pažeisti CK 4.85 str.1d. reikalavimai. Patenkintus šį ieškovės reikalavimą, būtų nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių  ir pareigų (CPK 14 straipsnio 3 dalis).

                            III. Apeliacinių skundų argumentai

              Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kurios yra Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos kompetencijos reguliavimo srityje (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Nepertraukiamas vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas vykdomas laikantis vandens tiekimo sutarties sąlygų pagal kiekį, slėgį, reguliarumą bei kokybę arba tik pagal teisės aktų reikalavimus, jei nesudaryta su abonentu (vartotoju) rašytinė sutartis, bet abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens teikimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). UAB „Vilniaus vandenys" tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, nes (duomenys neskelbtini) pastato gyventojai gauna aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymą sutarties tarp Vandens tiekėjo ir UAB „Namų priežiūros centras" pagrindu.
2. Nėra duomenų, kad butų ar kitų patalpų savininkai, tame tarpe Ieškovė, iki 2013 m. spalio mėn. būtų ginčiję nuo 2005 m. susiklosčiusius nuoseklius atsiskaitymo už tiekiamą geriamąjį vandenį teisinius santykius. Apelianto vertinimu tai patvirtina, kad R. B. ir kitiems namo gyventojams visada buvo žinomas toks atsiskaitymo būdas ir jis jiems buvo priimtinas.
3. Dėl sandorio nuginčijimo apeliantas nurodė, kad šiame daugiabučiame name visą laiką buvo atsiskaitoma pagal įvadą. Atsakovas, Ieškovės veiksmus po sandorių sudarymo, vertina kaip sandorių patvirtinimą: ginčijamas susitarimas tarp UAB „Vilniaus vandenys" ir UAB „Namų priežiūros centras" vertintina kaip papildoma nusistovėjusios geriamojo vandens atsiskaitymo įvykdymo užtikrinimo priemonė - šalys atsiskaitymo iki įvadinio skaitiklio tvarką vykdė daugiau kaip devynerius metus iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė turėjo teisę CK 1.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad Ieškovė sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai arba iš dalies įvykdė, paneigti, tačiau to nepadarė. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės ji ginčyti. Atsakovas tinkami įgyvendina savo pareigas tiekti vandenį ir šalinti nuotekas galiojančios sutarties su bendrija pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo pakartotinai įpareigoti Atsakovą sudaryti tiesioginę sutartį atskirai su ieškove.
4. Ginčijamame sprendime tiesiogiai prieštaraujama susidariusiai praktikai ir teigiama, kad „tai negali apriboti ieškovės, kaip vartotojos, teisės naudotis vieša paslauga ir sudaryti viešąją sutartį su vandens tiekėju". Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose kitose bylose kaip tik nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys" pagrįstai atsisako su ieškovais sudaryti tiesiogines geriamojo vandens tiekimo sutartis, nes tokios sutartys pagrįstai laikomos sudarytomis su daugiabučio gyvenamojo namo bendrija.
5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. Geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Vilniaus vandenys" ir namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras", pažeistų imperatyvias teisės normas ar tiesiogiai Ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus. Ieškovės teiginiai, kad aptariama sutartis prieštarauja teisės normoms, riboja ir pažeidžia Ieškovės teises yra deklaratyvaus pobūdžio, nesiejant jų su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl Atsakovo nuomone turi būti laikytini nepagrįstais.

              Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio teismo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti nesąžiningais ir iš dalies negaliojančiais nuo sutarčių sudarymo momento UAB "Vilniaus vandenys" ir UAB „Namų priežiūros centras" sudarytos 1012-09-03 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2244 nuostatas bei punktus, ir priimti naują sprendimą pripažinti nesąžiningais ir iš dalies negaliojančiais nuo sutarčių sudarymo momento UAB Vilniaus vandenys" ir UAB „Namų priežiūros centras" sudarytos 2012-09-03 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2244 nuostatas bei punktus:

1. 2012-09-03 pakeisti sutarties preambulės nuostatą, kad UAB „Namų priežiūros centras" toliau vadinamas abonentu, nustatant, kad „sutartis sudaryta tarp UAB „ Vilniaus vandenys" ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, toliau vadinamų abonentais, kurių vandens vartojimo prietaisai ir nuotekų tinklai yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, su kuriais vandens tiekėjas sudaro tiesiogines rašytines vandens tiekimo ir mrtojimo bei nuotekų tvarkymo sutartis per 2 dienas nuo abonento raštiško prašymo sudaryti tiesioginę individualią sutartį, o kol tokia tiesioginė sutartis nesudaryta, abonentų ir vandens tiekėjo santykius reglamentuoja LR Vyriausybės 20017-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintos standartinių geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo sutarčių sąlygos";

2. pakeisti sutarties 2 punkto nuostatą, „tiekti abonentui geriamąjį vandenį iki vandentiekio prietaisų...... iki šios sutarties prieduose Nr.2 nurodytų vandentiekio eksploatacijos ribų", nustatant, kad „tiekti abonentams geriamąjį vandenį iki butuose ir kitose patalpose įrengtų vandens apskaitos prietaisų, kuriuos įrengia, eksploatuoja, metrologiškai tikrina ir keičia savo lėšomis vandens tiekėjas";

3. pakeisti sutarties V nuostatą dėl atsiskaitymo pagal namo įvadinį skaitiklį, nustatant, kad atsiskaitoma pagal kiekviename bute ir kitoje patalpoje įrengtus atsiskaitomuosius vandens apskaitos skaitiklius;

4. pakeisti sutarties 3 d. nuostatą priimti abonento išleidžiamas nuotekas .....nuo šios sutarties prieduose Nr. 2 nurodytų nuotakyno eksploatacijos ribų", nustatant, kad priimti abonentų išleidžiamas nuotekas.....nuo kiekvieno buto ir kitos patalpos nuotekų išvado";

5. pakeisti sutarties 20 p. nuostatą „abonentas už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas moka LR Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis", nustatant, kad „abonentas už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas moka vandens tiekėjui tiesiogiai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis ir LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 nuostatas ir LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintas standartinių geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo sutarčių sąlygas, o jei individualiai aptartos sutarties sąlygos prieštarauja standartinėms sutarties sąlygos, taikomos standartinės sąlygos.";

6. pakeisti sutarties 28 d. nuostatą „abonentui nesumokėjus už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas šioje sutartyje numatytais terminais, skaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai, nustatant, kad „abonentui nesumokėjus už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas šioje sutartyje numatytais terminais, skaičiuojami 0,02proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną tik tuo atveju, jei su tokia sąlyga sutinka abonentas rašytinėje vandens tiekimo ir vartojimo bei nuotekų tvarkymo sutartyje";

7. pakeisti sutarties 35 punkto nuostatą „tiekėjas gali sudaryti tiesiogines šalto vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis su butų savininkais tik įgijęs nuosavybės teisę į namui paklotus lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus", nustatant, kad Jeigu buto savininkas nėra pasirašęs tiesioginės geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas".

            Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais įrodymais:

1. UAB „Namų priežiūros centras" nebuvo įregistruotas viešame registre kaip administratorius, todėl ši aplinkybė negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
2. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. nuostatas atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa.  UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Namų priežiūros centras" neteisėtai nustatė tiekimo ir vartojimo ribą namo įvade, neturėdami visų savininkų, kuriems tiekiamas vanduo, rašytinio sutikimo.
3. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarčių sąlygos, kad vanduo tiekiamas ne iki gyventojų butų, o tok iki eksploatacijos ribų yra nesąžiningos vartotojų , t.y. butų savininkų atžvilgiu (CK 6.188 str.). 
4. Negaliojančiu pripažintinas sutarties 35 punktas, nes visi butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę konkliudentiniais veiksmais tiesiogines viešąsias sutartis pagal Geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arbas) nuotekų šalinimo įrenginių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
5. Teismas ex officio turėjo išspręsti nesąžiningos sutarties pripažinimo negaliojančia kausimą.

              Ginčo šalys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo  sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsakovo teiginys, kad patenkinus ieškinį bus nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų trečiaisiais asmenimis butų ir patalpų savininkų teisių ir pareigų,  nepagrįstas, nenurodytos konkrečios aplinkybės.

              Dėl įpareigojimo sudaryti sutartį su ieškove

              Byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai (vamzdynai) prijungti prie atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“  valdomų miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Tačiau paskutinė tinklų atkarpa nuo miesto tinklų, perduotų atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ , t.y. taško „A“ ir požeminių sklendžių Nr. 141A, 223A imtinai, nuotekų šulinio Nr. 225, o vandentiekio inžinerinius tinklus nuo taško „A“ ir požeminių sklendžių Nr. 141A, 223A iki pastato įvadinių vandens skaitiklių, ir nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. 249 iki nuotekų šulinių Nr. 188, 187, 183, 185, 242 B imtinai eksploatuoja BUAB „Vyrokas“ (t.2 b.l.35). Namo (duomenys neskelbtini), statytojas UAB „Vyrokas“ bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus turėjo perduoti Vilniaus m. savivaldybės  nuosavybėn pagal 2004-01-23 techninių sąlygų Nr.04/56 reikalavimus ir pagal UAB „Vyrokas“ 2006-04-13 įsipareigojimą dėl tinklų perdavimo iki 2007-04-01. Tinklai iki šiol nėra perduoti Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn (t.2 b.l.118). Istoriškai susiklostė situacija, kai nuo daugiabučio namo statybos pradžios iki ieškovei nusiperkant butą 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1277 laikotarpiu iki 2005 m. balandžio mėnesio už patiektą vandenį UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaitymus darė namo statytojas UAB „Vyrokas“, kuris vandenį naudojo namo statybos tikslams, t.y. buvo faktinis vandens vartotojas, vėliau iki 2011 m. vasario mėnesio vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta ir mokėjimus atliko UAB „Vyroko eksploatavimo centras“, tačiau faktiniais vartotojais palaipsniui tapo pastatytų ir perkamų patalpų (butų) savininkai. Nuo 2011 kovo 10 d. iki 2012 m. liepos mėn. mokėtojas buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, su kuria rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau remiantis Civilinio kodekso 1.71 str. ji yra laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Nuo tarp UAB „Vyroko eksploatavimo centras“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryta 2012 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis (t.2 b.l.57-58) ir sąskaitas apmoka atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“. Nagrinėjant bylą esminės teisinės aplinkybės yra tai, kad šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis yra viešoji sutartis, kurią vandentiekio organizacija UAB „Vilniaus vandenys“ privalo sudaryti su bet kuriuo asmeniu, kuris kreipiasi ir kurio patalpų (buto) įrenginiai ir tinklai prijungti UAB „Vilniaus vandenys“ valdomų tinklų (CK 6.161 str. 1 ir 2 dalys).  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad tiesioginės sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su vartotojais gali būti sudarytos tik tuo atveju, jei vandens tiekimo ir nuotekų tinklai iki vartotojams priklausančių namo vidaus bendrojo naudojimo tinklų priklauso vandens tiekėjui ar savivaldybei.

Kasacinio teismo praktikos taisyklių bylose, kuriose teisiškai reikšmingos aplinkybės sutaptų su nagrinėjama byla, nėra nustatyta. Tačiau, nesant kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, teismai yra saistomi ne tik kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos taisyklėmis, tačiau turi atsižvelgti ir kitų ypač apeliacinių teismų formuojamą praktiką. 2014 m. kovo 2I d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-76-611/2014, kuri kasacine tvarka nebuvo nagrinėjama. Išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo apeliacinės bylos Nr.2-76-611/2014 teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis: „ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Minėtą butą ieškovė 2007-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Kamintras“, o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio buto vandens ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos. Be to, atsakovas tiekia geriamąjį vandenį iki ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute esančio įvado, šalina nuotekas, o ieškovė geriamąjį vandenį vartoja ir moka nustatyto dydžio mokesčius už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą  <...> atsakovas nesutinka su ieškove sudaryti rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties. Tiek trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai, priklausantys daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki šiol namo statytojo UAB „Kamintras“ nėra perduoti nei į atsakovo, nei į Vilniaus miesto savivaldybės balansą, o jų neperdavus, atsakovas negali sudaryti vandens tiekimo sutarčių su vandens vartotojais ir taip įsipareigoti užtikrinti jiems nepertraukiamą vandens tiekimą.“  Vilniaus apygardos teismas apeliacinėje byloje Nr.2-1591-798/2014 2014-03-21 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškove rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas „Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas“, suvartoto vandens kiekį apskaitant pagal butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtą šalto vandens apskaitos prietaisą.

Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. LR Vietos savivaldos įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 5 d.). Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 2 d. viešasis vandens tiekėjas (šiuo atveju – atsakovas) turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal įstatymo 15 str. 6 ir 7 dalis.  Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui – užtikrinti būtina naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Vandens tiekimo infrastruktūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 15 d.). Ši infrastruktūra ar jos dalys gali būti formuojamos įvairiais būdais: jų savininkai gali būti ne tik savivaldybė ir viešasis tiekėjas, kaip neteisingai nurodo trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde, bet ir kiti asmenys (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d.). Jei viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl infrastruktūros objektų naudojimo (panaudos, nuomos, jungtinės veiklos ir pan.) viešojo tiekėjo įstatyme nustatytai pareigai tiekti vartotojams geriamąjį vandenį vykdyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d., 15 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, nėra perduoti atsakovo ar Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir vis dar priklauso BUAB „Vyrokas“. Tačiau ši aplinkybė negali apriboti ieškovės, kaip vartotojos, teisės naudotis vieša paslauga ir sudaryti viešąjį sutartį su vandens tiekėju teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ypač įvertinus tai, kad faktiškai geriamasis vanduo jai yra tiekiamas, nuotekos tvarkomos, o ieškovė už šias paslaugas pagal apskaitos įrenginių duomenis sumoka atsakovui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog viešosios pareigos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – teisinis reglamentavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą šios paslaugos tiekimą, o pareiga tiekti vandenį reiškia, kad vanduo turi būti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, t.y. remiantis tik vandens tiekimo infrastruktūros priskyrimo nuosavybėn aspektu, reikštų netinkamą šios funkcijos – vandens nepertraukiamo tiekimo – vykdymą ir vandens vartotojų teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-210/2013). Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumato, kad tiesioginės sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su vartotojais gali būti sudarytos tik tuo atveju, jei vandens tiekimo ir nuotekų tinklai iki vartotojams priklausančių namo vidaus bendrojo naudojimo tinklų priklauso vandens tiekėjui ar savivaldybei. Priešingai, LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 6 p., o naujojoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 990 redakcijoje 5 p., įtvirtina, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma su abonentais (vartotojais – fiziniais ar juridiniais asmenimis), kai jie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, kurie yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ir kai įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai, pagal kuriuos ieškovei ir yra apskaitomas suvartotas vandens kiekis, yra įrengti, o UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos komunikacijos yra prijungtos prie miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Faktiškai tiekdamas vandenį galutiniam vartotojui, t.y. ieškovei, atsakovas realiai eksploatuoja visą šią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nepriklausomai nuo to, kad dalis jos vis dar priklauso BUAB „Vyrokas“ ir atsakovui nėra perduota, tuo tarpu atsakovas faktišką daugiabučio namo vandens tiekimo infrastruktūros prijungimą prie miesto infrastruktūros sieja su šios infrastruktūros priklausymu nuosavybes teise. Kadangi atsakovas turi pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį ieškovei, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai, todėl dalies infrastruktūros neperdavimas į atsakovo balansą negali būti kliūtimi tiesioginei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčiai su vartotoja (ieškove) sudaryti.

Atsakovo teiginius, neva vanduo tiekiamas UAB „Namų priežiūros centras“, o ne daugiabučio namo gyventojams, paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovei šaltas vanduo yra faktiškai tiekiamas, nuotekos yra tvarkomos, vartotoja už šias paslaugas moka atsakovui pagal vandens suvartotą kiekį pagal apskaitos įrenginių rodmenis bei remiantis Vilniaus mieste nustatytomis kainomis. Aplinkybė, kad ieškovė įmokas už suvartotą vandenį ir nuotekų tvarkymą sumoka per daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Namų priežiūros centras“, nepaneigia, kad būtent ji yra vandens vartotoja – abonentas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. ir LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 5.2.2 p. prasme.

Tai, kad sąskaitos už atsakovo tiekiamas paslaugas, iki tiesioginių sutarčių su butų gyventojais už šiuos gyventojus išrašomos namo administratoriui UAB „Namų priežiūros centras“, nepaneigia, kad UAB „Namų priežiūros centras“ yra tik tarpininkas tarp daugiabučio namo gyventojų ir atsakovo atsiskaitant už suteiktas viešąsias paslaugas. UAB „Vilniaus vandenys“ nenurodė konkrečių kliūčių, kodėl negalės būti įgyvendinti tiesioginiai sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus vandenys“.

Atsakovo pareiga nepertraukiamai tiekti vandenį ir tvarkyti nuotekas yra įtvirtinta įstatyme net ir tada, kai su abonentu (vartotoju) rašytinė sutartis nėra sudaryta, t.y. kai vartotojo geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, komunikacijos ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (GVTNTĮ 2 str. 4 d. ), kaip ir yra šiuo atveju. Be to, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punkte nustatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio tinklo ir įrenginių priežiūrą, o už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos atsako abonentas. Šias nuostatas papildo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, kurių III skyriuje nustatytos tiekėjo ir abonento teisės ir pareigos vandens tiekimo infrastruktūros objektams eksploatuoti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas, remonto, atlikto vandens tiekėjui nuosavybės teise nepriklausančioje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, sąnaudų paskirstymą (pvz. Naudojimo ir priežiūros taisyklių 7.4 p.). Lietuvos Aukščiausiais teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai geriamasis vanduo tiekiamas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu infrastruktūros objektu (pvz., vamzdyno atšaka) sutarties su šiais asmenimis pagrindu, sutartyje galima nustatyti vamzdyno naudojimo ir priežiūros tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-210/2013), tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti sudaryti tiesioginę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju – ieškove. Aplinkybė, kad tarp ieškovės ir UAB „Namų priežiūros centras“ konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai santykiai, neužkerta ieškovei kelio pasirinkti teisių gynimo būdą – įpareigojimo sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ (CK 1.138 str. 1 ir 5 punktai).

              Ieškinio reikalavimas dėl skaitiklio įrengimo yra išvestinis, apeliantas atskirų argumentų dėl šio reikalavimo patenkinimo neteikė, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl sprendimo dalies įpareigojant įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ieškovės patalpose.

              Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų vertinimas

              Ieškovė, apeliaciniame skunde prašydama ieškinį patenkinti visiškai, nenurodo argumentų dėl šio reikalavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 punkte numatyta, kad viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarybos nustatymo metodika, nustato Savivaldybių tarybos. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pats nenustato ir neskelbia vandens kainų.  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas 2013-05-28 pateikė ieškovės atstovui informaciją  apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų paskelbimą vietinėje spaudoje, nurodomas internetinio tinklalapio adresas,  pateikti skelbimai dienraščiuose , todėl įrodyta, kad kainos paskelbtos. Sudarius tiesioginę geriamojo vandens tiekimo sutartį atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ privalės ieškovei išrašyti sąskaitas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, kurioje nurodoma suvartoto geriamojo vandens tarifai ir kt., taigi ieškovei, tokiu būdu ieškovei bus pranešama apie geriamojo vandens kainas, kurios nustatomos Savivaldybių tarybos pagal LR  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarybos nustatymo metodiką.

              Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovų UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ sudarytą 2012-09-03 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį  Nr. 2244 nesąžininga ir pasibaigusia nuo 2012-09-03 ir šios atskirų šios sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei pakeitimo.  Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturi teisės reikalauti pripažinti sutarties negaliojančia, nes sutartis liečia ir kitų namo gyventojų (butų savininkų) interesus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Ieškovė pareiškė materialinius reikalavimus įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti tiesioginę jos buto vandens tiekimo, vartojimo ir apmokėjimo sutartį, įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“  per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo jo lėšomis įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ieškovės patalpose. Vertinant ieškovės nurodytą subjektinių teisių pažeidimo esmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teisės pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės apgintos. Kiti ieškinio reikalavimai  pripažinti atsakovų UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ sudarytą 2012-09-03 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį  Nr. 2244 nesąžininga ir pasibaigusia nuo 2012-09-03 ir šios atskirų šios sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei pakeitimo vertinami kaip alternatyvūs, nes, tarp ieškovės ir atsakovo sudarius tiesioginę sutartį, alternatyvių ieškovės reikalavimų patenkinimas ieškovės teisių ir pareigų santykiuose su atsakovu neįtakotų.             

              Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo ir atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Teisėjų kolegija,

                                          n u t a r i a :

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                       Andrius Ignotas

                                                                              Rūta Petkuvienė

                                                                                               Goda Ambrasaitė – Balynienė