Civilinė byla Nr. e2-1648-855/2021

                             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00095-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB "Processoffice" ieškinį atsakovui Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, išvadas teikiančios institucijos - Viešųjų pirkimų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl viešųjų pirkimų,

                n u s t a t ė :

1. Ieškovė UAB "Processoffice" kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, išvadas teikiančios institucijos - Viešųjų pirkimų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašydama panaikinti atsakovo 2021-01-14 sprendimą dėl ieškovės pateiktos pretenzijos, pakeisti pirkimo būdą atsakovo vykdomame supaprastiname viešajame pirkime atviro konkurso būdu "Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (Mažųjų Radvilų rūmų) tvarkymo darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninio projekto parengimas" ir pirkimo sąlygas pagal nustatytus neatitikimus, arba pakeisti pirkimo sąlygas pagal nustatytus neatitikimus, arba nutraukti viešąjį pirkimą, jeigu nustatytų neatitikimų, įskaitant pirkimo būdo keitimo, negalima ištaisyti kitaip.

1.1. Nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutarė muziejaus tvarkymo darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninio projekto parengimo paslaugas įsigyti atviro konkurso būdu, o ne projekto konkurso būdu, kuris suteikia perkančiajai organizacijai galimybę įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (toliau - Muziejaus) pastatas, esantis Vilniuje, Vilniaus g. 41, dar vadinamas "Mažųjų Radvilų rūmai", yra kultūros paveldo objektas, pripažintas nacionalinės reikšmės ir turintis paminklo statusą. Nacionalinio reikšmingumo lygmens pastatas reiškia objektą, reikšmingą Lietuvos visuomenei (visuomeninės paskirties) ir jo pripažinimą kultūriniu paminklu. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl viešajame pirkime netaikoma projekto konkurso procedūra, išskyrus formalų teiginį, kad pati perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti pirkimo būdą, o Vilniaus miesto savivaldybė savo 2018-02-07 sprendimu Nr. 1-1355 "Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus" (toliau - savivaldybės tarybos sprendimas) neįpareigojo naudotis projekto konkurso procedūra. Minėtame savivaldybės tarybos sprendime nėra pateiktas baigtinis sąrašas pastatų, kuriems būtina atlikti projekto konkursą. Pagal LR Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. 3 p. ir 5 p. architektūriniai konkursai turi būti rengiami dėl statinių miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat kai restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose. Todėl ir šiuo atveju perkančioji organizacija turi organizuoti projekto konkursą arba kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją siekiant sužinoti, ar neturėtų būti taikoma projekto konkurso procedūra.

1.2. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija parengė ydingas ir neišsamias, trūkumų turinčias Pirkimo sąlygas. Pavyzdžiui, jų 3.2.1. punkte, kuriame nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui per paskutinius 3 metus ar laiką nuo jo įregistravimo dienos būti sėkmingai įvykdžiusiam bent vieną kultūros paveldo objekto rekonstravimo/ remonto/ naujos statybos techninį ir tvarkybos darbų projektus, kurių (kurio) bendra vertė ne mažesnė, nėra nurodyta jokia projektų suma, todėl šis kriterijus tampa niekinis ir beprasmis.

1.3. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo formulė nėra pritaikyta išrinkti pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį, nes visi kriterijai yra tik kiekybiniai - potencialaus tiekėjo specialistas atliko konkrečius darbus; pasiūlymo įvykdymas per trumpiausią terminą; kaina. Tokio pobūdžio konkursuose prioritetas turi būti teikiamas kokybiniam vertinimui, vertinant parametrus, kurie negali būti pamatuoti ir įvertinti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, pažangumas), didelės apimties kultūros paveldo objekto projekte būtinas ilgesnis laikas, mažesnė pasiūlymo kaina leis taupyti kokybės sąskaita.

1.4. Pasiūlymo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 suformuluoti ydingai, nes ypatingo statinio projekto vadovo patirtis per paskutinius 3 metus (T1) vertinama pagal parengtų kultūros paskirties ypatingų statinių projektų skaičių - parengus 10 ir daugiau projektų gaunamas maksimalus balų skaičius, visiškai nepaisant, kokio sudėtingumo, už kokią sumą atlikti konkretūs darbai, tad tiekėjai, įvykdę mažai, bet sudėtingų, didelės apimties projektų, yra diskriminuojami; be to, šie kriterijai nepagrįstai susieti su kvalifikacijos reikalavimais, nes vertinami tik ypatingo statinio projekto vadovo, architektūrinės dalies projekto vadovo ir nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialisto patirtis, nors prie projekto dirbs ženkliai daugiau asmenų, kurių patirtis tampa reikšminga.

1.5. Techninė specifikacija yra neišsami ir nekokybiška, nes net nenurodyta preliminari suma už atliktinus projekto parengimo darbus, todėl potencialūs tiekėjai priverčiami spėlioti darbų apimtis ir trukmę.

2. Atsakovas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad pagal LR Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. norint, kad tam tikri objektai būtų pripažinti architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais, yra būtinas atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimas, tuo tarpu ieškovė nenurodė nei vieno tokio sprendimo, kuriuo perkančiosios organizacijos objektas būtų tokiu pripažintas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-02-07 sprendimu Muziejus nėra priskiriamas objektams, kurių architektūrinėms idėjoms privaloma skelbti konkursus. Šiuo sprendimu tokiais objektais pripažinti didesni kaip 5 000 kv.m. Vilniaus miesto centrinėje dalyje esantys visuomeninės paskirties objektai, tačiau Muziejaus plotas yra tik 2 699,61 kv.m., tuo tarpu kiti projektai tik gali būti savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais ir kurių architektūrinėms idėjoms privaloma skelbti projektų konkursus, tačiau tokiu atveju nustatyta procedūra - Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, pritarus savivaldybės tarybos Miesto planavimo ir plėtros komitetui, gali teikti priimti atskirus tarybos sprendimus. Savivaldybės tarybos sprendimas nenumato pareigos objektų savininkams ar valdytojams kreiptis į savivaldybės vyriausiąjį architektą su siūlymu traukti jį į objektų, kuriems privalomas konkursas, sąrašą. LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatos suteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos teisę pačiai pasirinkti pirkimo būdą, o atviro konkurso būdas gali būti visais atvejais, jis suteikia galimybę dalyvauti pirkime neribotam potencialių tiekėjų ratui, nepažeidžia konkurencijos, užtikrina galimybę įsigyti paslaugą už geriausią kainą.

2.2. Techninėje specifikacijoje yra pakankamai duomenų, apibūdinančių pirkimo objektą tam, kad bet kuris tiekėjas galėtų parengti pasiūlymą konkursui. Konkursą laimėjęs tiekėjas privalės parengti ir suderinti su užsakovu projektinius pasiūlymus, o jų pagrindu parengti techninį/ tvarkybos darbų projektus, t. y. tik suderinus pasiūlymus bus išreikšta statytojo sumanyto projektuoti statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, kuria vadovaujantis bus privaloma parengti statinio projektą. Techninėje specifikacijoje nurodyto statinio duomenys ir kultūros paveldo objekto unikalus kodas (644), pagal kurį interneto svetainėje yra pateikiamos registruotos vertingosios savybės, dokumentai, šaltiniai ir medžiaga, kuria remiantis buvo nustatytos objekto vertingosios savybės.

2.3. Ieškovė teigia, kad nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo atrankos kriterijai neužtikrina perkamų projektavimo paslaugų kokybės, tačiau jokie konkretūs reikalavimai dėl šių kriterijų pretenzijoje nepateikti. Šie kriterijai buvo nustatyti atsakovo vadovaujantis VPĮ 55 str. nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamomis Projektavimo paslaugų pirkimo gairėmis bei Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, todėl pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

2.4. Triplike papildomai nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi ieškovė apskritai neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nes nėra pateikusi pirkime pasiūlymo ir net neketina jame dalyvauti, neįrodė, kaip konkrečiai jo ginčijamos Pirkimo sąlygos trukdo jam dalyvauti pirkime, nepagrindė, kad būtent dėl jų neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti pirkime ar kad tokios galimybės buvo apsunkintos. Be to, ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, kadangi pretenzijoje argumentai pateikti abstrakčiai ir deklaratyviai, detaliai nenurodžius ginčijamų Pirkimo sąlygų aspektų, pretenzijos ir ieškinio dalykas taip pat skiriasi.

3. Išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad projekto konkursas turėtų būti vykdomas tuomet, kai reikia išrinkti geriausią siūlomą idėją (planą, projektą) dėl teritorijų planavimo, architektūros ir panašiai. Šiuo atveju pagal pateiktas Pirkimo sąlygas pirkimas taikant projekto konkurso procedūrą būtų abejotinas, nes pirkimo objektas yra seno statinio kapitalinis remontas, kuriam perkančioji organizacija gali ir suformulavo konkrečius reikalavimus. Būtų sudėtinga teikti tam tikrą idėją, kadangi tam tikri svarbūs niuansai šiuo metu net nėra žinomi, pvz., suprojektuoti apdailą, fasado dekoro restauraciją ir pan., kurie bus įgyvendinami tik atlikus reikalingus inžinerinius, polichrominius, architektūrinius, istorinius, cheminius tyrinėjimus.

3.1. Nors skatinama tiekėjų pasiūlymus vertinti naudojant kokybinius parametrus, tačiau kiekvienu atveju pati perkančioji organizacija nustato, kokie (kokybiniai, funkciniai ir t.t.) parametrai konkrečiu atveju jai yra naudingiausi, kuria tam tikrą pridėtinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad perkamas techninis projektas, kurio parengimo terminas numatomas nuo 7 iki 9 mėnesių, reikalaujama būti įvykdžius minimaliai bent vieną projektą, nustatytas 3 metų terminas Pirkimo sąlygų 3.2.1. p. turėtų būti laikomas pakankamu. Kvalifikacijos suformulavimas, nenurodžius tiekėjų įvykdymo projekto sumos gali būti techninė klaida.

3.2. Pareiga būtinai pirkimo sąlygose išviešinti konkrečiam pirkimui skirtą biudžetą nėra įtvirtinta.

3.3. Pasiūlymų vertinimo kriterijų T1, T2, T3 susiejimas su kvalifikaciniais reikalavimais galimas, tokiu atveju kvalifikaciniai reikalavimai yra minimalūs, o papildomi balai tiekėjui skiriami jau ne už minimalių reikalavimų atitiktį, o už papildomą turimą kvalifikaciją.

4. Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo išvadoje nurodė, kad projekto konkurso procedūros būtų privalomos tik tuo atveju, jeigu savivaldybės tarnyba, pritarus Vilniaus miesto savivaldybės Miesto planavimo ir plėtros komitetui, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto teikimu priimtų atskirus sprendimus dėl kitų savivaldybės teritorijoje rengiamų komercinių ir visuomeninių objektų projektų, kurie nurodyti LR Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. Šiuo atveju sprendimo, kuris nustatytų konkurso privalomumą Muziejaus techninio projekto parengimui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi.

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus paskelbė ir pradėjo vykdyti supaprastiną viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu "Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (Mažųjų Radvilų rūmų) tvarkymo darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninio projekto parengimas", vadovaujantis savo parengtomis Atviro konkurso sąlygomis. Šio pirkimo objektas - Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (Mažųjų Radvilų rūmų (KVR u.o.k. 644), unikalus pastato Nr. 1094-0442-6016L plane 1C2p) paveldo tvarkymo darbų ir tvarkomųjų darbų techninis projektas pagal Statytojo reikalavimus (Techninę specifikaciją) - Konkurso sąlygų 4 priedą (toliau - Techninis projektas). Ieškovė UAB „Processoffice“ 2021-01-14 pateikė atsakovui pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, prašydama jas pakeisti, numatant pirkimo būdą – projekto konkursą, taip pat papildant Pirkimo sąlygų Priedą Nr. 4 - Techninio projekto parengimo statytojo reikalavimus (Techninę specifikaciją), nesutikdama su tam tikrais nustatytais tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais ir pasiūlymų vertinimo kriterijais, tačiau Muziejaus 2021-01-20 sprendimu pretenzija buvo atmesta.

Dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi / nesilaikymo

6. Atsakovė savo triplike nurodė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, ieškinio pagrindas ir dalykas skiriasi, perkančiajai organizacijai pareikštoje pretenzijoje argumentai pateikti tik abstrakčiai, detaliai nenurodžius, kokie konkrečiai Pirkimo sąlygų aspektai ginčijami ir nepateikus tokių argumentų, kokie nurodyti ieškinyje. Su šiuo atsakovės argumentu teismas sutinka tik iš dalies.

7. Viena vertus, iš tikrųjų sutiktina su atsakove, jog kiek tai susiję su Pirkimo sąlygų 3.2.1. punkte įtvirtinto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo ginčijimu, ieškovė apskritai nebuvo teikusi perkančiajai organizacijai pretenzijos šiuo klausimu ir šioje dalyje nebuvo pasinaudojusi privaloma tiek VPĮ, tiek CPK 4232 str. numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, apie ką teismas plačiau pasisako šio sprendimo 27 punkte. Kita vertus, kiek tai susiję su kitais ieškinyje iškeltais probleminiais Pirkimo sąlygų aspektais, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, jog ieškinyje pareikšti reikalavimai ir nurodytos aplinkybės, sudarančios faktinį ieškinio pagrindą, buvo atsakovui netikėti, siurpriziniai, nebuvo atsakovui žinomos ir vertinti iki teismo proceso šioje byloje pradžios. Kaip matyti iš ieškovės UAB "Processoffice" perkančiajai organizacijai teiktos 2021-01-14 pretenzijos turinio, taip pat ir perkančiosios organizacijos 2021-01-20 atsakymo į pretenziją, ieškovė iki teismo kvestionavo ir ginčijo, išreiškė savo nesutikimą tiek su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pasirinktą pirkimo būdą (atviras konkursas vietoj projekto konkurso), tiek su pirkimo sąlygomis, nustatančiomis techninius reikalavimus tiekėjo rengtinam Techniniam projektui, t. y. Technine specifikacija (nurodė į techninės projektavimo užduoties ir reikalavimų projektui neišsamumą, neinformatyvumą), tiek ir su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus (specialistų parengtų projektų skaičius, pobūdis, parengimo laikotarpis, paslaugų suteikimo trukmė). Tai, kad ieškinyje kiekvienas iš ieškovės pretenzijoje iškeltų aspektų pristatomas labiau išplėstai, pasitelkiant papildomus argumentus, pateikiant naujus įrodymus ir pan., o taip pat tai, kad pretenzijoje buvo prašoma tik pakeisti minėtas Pirkimo sąlygas ar/ir jas papildyti, tuo tarpu ieškiniu prašoma Pirkimo sąlygas pakeisti arba nutraukti viešąjį pirkimą (jeigu netinkamų pirkimo sąlygų negalima pakeisti ir ištaisyti), jokiu būdu nereiškia pretenzijos ir ieškinio pagrindo bei dalyko nesutapimo (juo labiau esminio), ir nesudaro teismui pagrindo spręsti apie ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikymą, kaip bylos nutraukimo pagrindą.

Dėl ieškovės materialinio teisinio (ne) suinteresuotumo 

8. Teismas neturi pagrindo pritarti ir atsakovo triplike išdėstytiems argumentams dėl ieškinio atmetimo pagal CPK 5 straipsnį ir ieškovės UAB "Processoffice" materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir teismo procesu apskritai nebuvimo.

9. Kasacinio teismo praktikoje suformuota ir išaiškinta, jog tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (LAT 2020-06-10 nutartis .b. Nr. e3K-3-179-378/2020; 2020-04-09 nutartis c.b. Nr. e3K-3-78-248/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros. ES Teisingumo Teismo taip pat pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (LAT 2019-10-21 nutartis c.b. Nr. e3K-3-296-378/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovas nepagrindė, jog ieškovė neketintų /neturėtų teisės dalyvauti ginčo viešajame pirkime, o priėmęs ir iš esmės išnagrinėjęs ieškovės pretenziją, pateiktą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, atsakyme į pretenziją, taip pat ir atsiliepime į ieškinį net nekėlė klausimo dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo (tą pirmą kartą padarė tik triplike), į tai, kad kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, taip pat iš viešai prieinamų duomenų, UAB "Processoffice" yra architektūrines ir urbanistines paslaugas teikianti įmonė, veikianti būtent toje srityje ir sferoje, kuri sudaro ginčo pirkimo objektą, be kita ko, rengianti architektūrinio pobūdžio ir kitus projektus, turinti atitinkamą patirtį, priklausanti Lietuvos architektų rūmams - architektų profesinei savivaldos organizacijai, t. y. potencialiai galinti dalyvauti ginčo viešajame pirkime ir atitinkamai būti suinteresuota pirkimo laimėjimu bei viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, teismas neturi pakankamo pagrindo atmesti ieškovės ieškinį pagal CPK 5 straipsnį, kaip pareikštą tokios teisės neturinčio, teisiškai materialiai nesuinteresuoto asmens. Tuo tarpu  dėl to, ar / kaip vienokios ar kitokios Pirkimo sąlygos galimai pažeidžia pačios ieškovės ar kitų potencialių tiekėjų teises ir interesus ginčo viešajame pirkime, teismas plačiau pasisako šiame sprendime žemiau.

Dėl pasirinkto viešojo pirkimo būdo 

12. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, supaprastintas viešasis pirkimas yra vykdomas atviro konkurso būdu, tačiau ieškovės nuomone, perkančioji organizacija neteisėtai pasirinko būtent tokį pirkimo būdą, kadangi viešasis pirkimas turėtų būti vykdomas projekto konkurso būdu.

13. Teismas visų pirma pažymi, kad pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 59 str. 1 d.- 2 d. atvirą konkursą perkančioji organizaciją gali vykdyti visais atvejais, ir jo metu pasiūlymą gali teikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, neribojant dalyvių skaičiaus. 

14.  Pagal VPĮ 2 str. 28 d. projekto konkursas – tai procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Kita vertus, VPĮ nenustato, kokiais atvejais gali ir/ar turi būti vykdomas projekto konkursas, nereglamentuoja jokių su šiuo klausimu susijusių aspektų bei ypatumų, ir tik 76 str. 5 d. abstrakčiai nurodo, jog projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio, šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 19 str., 31, 33, 34 straipsnių nuostatomis ir LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis.

15. Projekto konkurso organizavimą, šioje pirkimo procedūroje dalyvaujančių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja LR Aplinkos ministro 2017-08-22 įsakymu Nr. D1-671 patvirtintos Projekto konkurso organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 3 p., 13 p. numato, kad perkančioji organizacija projekto konkursą gali vykdyti, kai yra sąlygos, numatytos VPĮ 2 str. 28 d.; projekto konkursas gali būti vykdomas, kai paprastai yra perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos paslaugos; perkančioji organizacija turi teisę taikyti šią pirkimo procedūrą ir išsiaiškinti geriausią projektą pateikusį tiekėją. Pagal Taisyklių 15 p. projekto konkursas vykdomas, siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą pateikusį tiekėją, jeigu projekto konkursas organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį ir (arba) projekto konkurso dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar piniginėmis premijomis.

16. Taigi, iš aukščiau nurodytų įstatyminių bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų matyti, kad perkančiajai organizacijai yra suteikiama teisė taikyti projekto konkurso procedūrą, jeigu norima nustatyti ir išrinkti geriausią planą ar projektą, tačiau teisės aktuose nėra numatyta jokių atvejų, kada tokia procedūra yra privaloma, taip pat nenustatyta ir kokių nors taisyklių ar kriterijų, kuriais remdamasi perkančioji organizacija turėtų apsispręsti dėl projekto konkurso vykdymo.

17. Privalomus atvejus, kada perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, nustato tik LR Architektūros įstatymas. Šio įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursais, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.

18. Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, t. y. objektais, kurie laikytini architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais ir dėl kurių planavimo bei projektavimo turi būti rengiami architektūriniai konkursais, savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstami: 1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;  2) miestų ir miestelių plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys; 3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui; 4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita); 5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose; 6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais. Pagal Architektūros įstatymo 13 str. 3 d. būtent šiems aukščiau nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu.

19. Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad projekto konkursas privalo būti vykdomas, siekiant įsigyti teritorijų planavimo ir statinio projektavimo paslaugas tuose Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. 1-6 p. išvardintuose objektuose (statiniuose), kurie yra atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais. Taigi, privaloma projekto konkurso procedūra turi būti perkančiųjų organizacijų taikoma esant dviejų būtinųjų sąlygų visumai: a) objektas turi patekti į vieną iš Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. 1-6 papunkčiuose išvardintų objektų (statinių) kategoriją, pvz., statinys privalo būti miesto ar miestelio senamiestyje ar jo istorinėje dalyje, registruotoje Kultūros vertybių registre, ar centrinėje miesto dalyje arba būti nekilnojamojo kultūros paveldo objektas; b) toks objektas turi būti pripažintas reikšmingu architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu savivaldybės tarybos sprendimu. Pastaroji sąlyga reiškia, jog būtent savivaldybės tarybai įstatymo yra pavesta spręsti, ar vienoks ar kitoks objektas/statinys priskirtinas prie reikšmingų objektų, t. y. būtent savivaldybės taryba yra tas subjektas, kuris kompetentingas spręsti dėl atitinkamų objektų ir statinių svarbos architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu. Kitaip tariant, vienokio ar kitokio objekto ar statinio buvimas, pvz., miesto senamiestyje, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statuso turėjimas, Lietuvos valstybės reprezentavimas ir pan., pats savaime per se nesuponuoja, kad dėl tokio objekto restauravimo, rekonstravimo, planavimo, projektavimo paslaugų visais atvejais privalo būti vykdoma išimtinai projekto konkurso procedūra, kurios metu išrenkama geriausia vertinimo komisijos pripažinta idėja/projektas, ir kad minėtos paslaugos negali būti perkamos jokiais kitais būdais, - tam dar yra būtinas kompetentingo, įstatymo paskirto subjekto, turinčio kompetenciją spręsti dėl tokio objekto reikšmingumo ir svarbos – savivaldybės tarybos - sprendimas.

20. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-04-04 viešai skelbiamame išaiškinime, kuriuo remiasi ieškinyje ieškovė (https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/geriausiai-idejai-isrinkti-taikomas-projekto-konkursas), taip pat pažymima, kad ilgą laiką teisės aktai nenustatė aiškių sąlygų, kada laimėtojas turėtų būti parenkamas taikant projekto konkursą, tačiau ši problema sprendžiama keičiant teisės aktus, ir nukreipiama būtent į aukščiau minėtą LR Architektūros įstatymą ir jo 13 str., kurio 1-2 dalyse, kaip teigia pati VPT, ir yra numatyti atvejai, kada turi būti vykdomi architektūriniai konkursai, atskirai pabrėžiant, kad būtent aukščiau nurodytiems Architektūros įstatymo 13 str. 2 d, 1-6 p. nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti.

21. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi minėtomis Architektūros įstatymo nuostatomis, LR Civiliniu kodeksu, VPĮ ir kitais konkursų rengimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais bei siekdama reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką, savo 2018-02-07 sprendimu Nr. 1-1355 kaip tik ir nustatė tuos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančius projektuojamus objektus, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. Šio sprendimo 1 p. tokiais objektais buvo pripažinti: aukštybiniai pastatai; komercinės ir visuomeninės paskirties objektai, didesni kaip 5 000 kv.m., Vilniaus miesto centrinėje dalyje, o likusioje miesto teritorijoje valstybės ar Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami 10 000 kv.m. ir didesnio ploto visuomeninės paskirties objektai; statiniai teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais atvejais. Šio sprendimo 2 p. numatyta, kad dėl kitų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje rengiamų komercinių ir visuomeninių architektūrinių objektų projektų, kurie nurodyti Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. ir  kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas (Miesto plėtros departamento direktorius), pritarus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto planavimo ir plėtros komitetui, gali teikti priimti atskirus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus.

22. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, nagrinėjamu viešuoju pirkimu siekiama įgyti Lietuvos teatro, muzikos ir muziejaus (Mažųjų Radvilų rūmų) pastato tvarkybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninio projekto parengimo paslaugas. Kaip neginčijo bylos šalys ir kaip matyti iš VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro, Kultūros vertybių registro duomenų, pastatas - muziejus (unikalus Nr. 1094-0442-6016), yra Vilniuje, Vilniaus g. 41, t. y. Vilniaus miesto senamiestyje, jo istorinėje dalyje, žemės sklype, esančiame Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), taip pat ir pats Muziejaus pastatas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pripažintas nacionalinio reikšmingumo lygio paminklu, kas rodo, jog jis patenka į Architektūros įstatymo 13 str. 2 d. 3 ir 5 p. nurodytų objektų kategorijas. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad šis objektas nėra nei minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-02-07 sprendimu Nr. 1-355, nei jokiu atskiru savivaldybės tarybos sprendimu pripažintas objektu, reikšmingu architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu ir objektu, dėl kurio projektavimo ar architektūrinių idėjų turi būti rengiamas architektūrinis konkursas ir skelbiamas projekto konkursas. Taip pat nors šis pastatas ir yra visuomeninės paskirties, tačiau jo plotas yra mažesnis nei 5 000 kv.m. (2 699,61 kv.m.), kas leistų jį priskirti prie savivaldybės tarybos sprendime minimų visuomeninės paskirties objektų Vilniaus miesto centrinėje dalyje.

23. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad ginčo objekto planavimo ir projektavimo paslaugų viešasis pirkimas neprivalo būti vykdomas projekto konkurso būdu, o tuo pačiu leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, kai perkančioji organizacija, pasirinkdama Muziejaus tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų techninio projekto parengimo paslaugas įsigyti ne projektų konkurso būdu, o atviro konkurso būdu, jokių imperatyvių įstatyminių ir poįstatyminių teisės normų nepažeidė. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kaip pažymėjo Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje, šiuo atveju perkančioji organizacija turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kokiu būdu atlikti viešojo pirkimo procedūras, t. y. tik turėjo teisę, įgyvendinama dispozityvumo principą bei diskreciją šioje srityje, bet ne pareigą vykdyti viešąjį pirkimą projekto konkurso būdu.

24. Vien subjektyvi ieškovės UAB „Processoffice“ ieškinyje dėstoma nuomonė, kad Muziejaus pastatas laikytinas itin vertingu, labai svarbiu ir reikšmingu kultūriniu, architektūriniu ar kitokiu požiūriu visuomeninės reikšmės statiniu, ypatingu kultūros paveldo objektu ir pan., nesudaro pagrindo spręsti, kad jo tvarkybos ir tvarkomųjų darbų statybos techninis projektas privalo būti įgyjamas išimtinai organizuojant architektūrinį konkursą (kurio metu būtų komisijai būtų pristatyta bei jos išrinkta idėja), kadangi ne ieškovui, ne atsakovui ir netgi ne teismui įstatymo leidėjo suteikta teisė ir kompetencija vienokius ar kitokius pastatus/statinius pripažinti valstybės, viešojo intereso ar kitu požiūriu tiek reikšmingais, kad dėl jų planavimo bei projektavimo darbų privalo būti organizuojami projektų konkursai, kaip specifinis viešojo pirkimo būdas. Teismas, nagrinėdamas ieškinį pagal ieškovės suformuluotą pagrindą ir dalyką, tik patikrina, ar perkančioji organizacija, atsižvelgiant į pirkimo objektą, vykdydama jai priskirtas funkcijas ir pasirinkdama viešojo pirkimo procedūrų vykdymo būdą, nepažeidė imperatyvių teisės normų, įtvirtintų įstatyminiuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose, tačiau įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės apsispręsti dėl viešojo pirkimo būdo tais atvejais, kai ji tokią teisę turi ir, geriausiai žinodama pirkimo objekto specifiką, savo poreikius, planus, projekto vykdymo ir vystymo perspektyvas, gali įgyvendinti, t. y. teismas negali pažeisti perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jai paskirtų klausimų kompetenciją bei konkrečiai nurodyti perkančiajai organizacijai, kokiu konkrečiu būdu vykdyti viešąjį pirkimą.

25. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius jokių neteisėtų, imperatyvias viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ar viešųjų pirkimų principus pažeidžiančių atsakovo veiksmų šiuo aspektu – vykdant viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu – ieškovės ieškinio reikalavimai šioje dalyje, įskaitant reikalavimą pakeisti pirkimo būdą (pirkimo sąlygas) ar nutraukti pirkimą dėl šios priežasties, negali būti tenkinami.

Dėl kvalifikacinio reikalavimo

26. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacijai nustatė netinkamą, bereikšmį ir niekinį kvalifikacijos reikalavimą Pirkimo sąlygų 3.2.1. p. , kuris neleidžia išsiaiškinti teikėjo profesinio pajėgumo, kadangi jame nėra nurodyta tiekėjo ankščiau įvykdyto projekto/projektų bendra vertė.

27. Teismas pažymi, kad dėl šios Pirkimo dokumentų 3.2.1. punkte įtvirtintos Pirkimo sąlygos ieškovė apskritai nebuvo teikusi perkančiajai organizacijai pretenzijos ir šioje dalyje nebuvo pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Kaip matyti iš ieškovės Muziejui teiktos 2021-01-14 pretenzijos turinio, joje keliamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų, apibrėžiančių tam tikrus pasiūlymo vertinimo kriterijus, pasirinktą viešojo pirkimo būdą bei nustatančių Techninio projekto parengimo reikalavimus (Techninės specifikacijos) tinkamumo ir teisėtumo (atitinkamai prašant jas pakeisti, papildyti, eliminuoti), tačiau nėra kvestionuojamos jokios tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus nustatančios bei apibrėžiančios sąlygos. Atitinkamai ir savo 2021-01-20 atsakyme į pretenziją perkančioji organizacija šiuo aspektu objektyviai negalėjo pasisakyti ir nepasisakė. CPK 4232 str. 1 d. numato, kad tiekėjas prieš kreipdamasis į teismą turi laikytis LR VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4233 str. 2-3 d. numato, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu), o ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis (išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu). Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šio ieškovės ieškinyje naujai iškelto aspekto, susijusio su Pirkimo sąlygų 3.2.1. p. įtvirtintu kvalifikacijos reikalavimu.

28. Teismas atkreipia dėmesį tik į tai, kad Pirkimo sąlygų 3.2.1. p. įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams - tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną kultūros paveldo objekto rekonstravimo / remonto / naujos statybos techninį ir tvarkybos darbų projektus (arba techninį projektą su tvarkybos darbų projekto dalimi), kurių (kurio) bendra vertė ne mažesnė – kaip matyti iš jo lingvistinės formuluotės, jo pobūdžio ir turinio, ir kaip savo procesiniuose dokumentuose (triplike) pažymėjo pati perkančioji organizacija, iš tikrųjų buvo nevisai tinkamai ir išbaigtai suformuluotas tiesiog dėl techninės klaidos ir aiškaus rašymo apsirikimo, paprasčiausiai neužbaigus sakinio – nenurodžius minimalios anksčiau tiekėjo sėkmingai įvykdytų kultūros paveldo objekto rekonstravimo/remonto / naujos statybos techninio ir tvarkybos darbų projekto vertės. Rašymo apsirikimo akivaizdumą šiuo aspektu patvirtina ir tai, kad prie šio kvalifikacijos reikalavimo sakinio nėra padėtas taškas, o prie dokumentų, kurie privalo būti pateikti, kaip įrodantys atitiktį šiam reikalavimui, reikalaujama pateikti per minėtą laikotarpį įvykdytų sutarčių (parengtų projektų) sąrašą, kuriame nurodyti sutarčių duomenys - sutarčių objektai, datos, paslaugų gavėjai, kita išsami informacija, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti, jog tiekėjas atitinka visus keliamus reikalavimus; užsakovo patvirtinimas apie tinkamai įvykdytą sutartį, teigiamos bendrosios ir specialiosios ekspertizės išvadų, statybą leidžiančių dokumentų kopijos. Kita vertus, net ir galimybės ištaisyti šią klaidą nebuvimas, atitinkamai paaiškinant/patikslinant pirkimo sąlygas ir viešai apie tai informuojant suinteresuotus tiekėjus, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie šios sąlygos neteisėtumo ir kvalifikacinio reikalavimo tiekėjui būti sėkmingai įvykdžiusiam bent vieną projektą aktualioje srityje nepakankamumą, juo labiau, kad šiuo aspektu geriausio tiekėjo išrinkimas užtikrinamas per pasiūlymų vertinimo kriterijus, atitinkamai didesnį balų skaičių skiriant tiems tiekėjams, kurie per nustatytą 3 metų laikotarpį yra sėkmingai įvykdę didesnį skaičių tokių projektų (preziumuojant didesnę tokių tiekėjų patirtį, kvalifikaciją ir pan.).

Dėl Techninės specifikacijos

29. Ieškovės UAB „Processoffice“ nuomone, Pirkimo sąlygų 4 priedas „Statytojo reikalavimai (Techninė specifikacija) yra parengtas netinkamai, Techninė specifikacija yra neišsami ir nekokybiška, joje nenurodyta preliminari suma už atliktinus projekto parengimo darbus (investicijų dydis, pirkimo vertė), todėl potencialūs tiekėjai priverčiami spėlioti darbų apimtis ir trukmę.

30. VPĮ 37 str. 4 d. numatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtose rekomendacinio pobūdžio Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/projektavimo_gaires.pdf) nurodoma, kad Techninėje specifikacijoje arba Techninėje užduotyje turi būti tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintas pirkimo objektas, nurodytos būsimo statinio naudojimo charakteristikos, leidžiančios nustatyti projekto apimtį, paslaugų suteikimo terminai ir būtini minimalūs valandiniai laiko resursai. Pažymima, kad neturėtų būti pateikiami nei per daug detalūs reikalavimai, ribojantys projekto rengėjo indėlį, nei per daug abstraktūs, kurie neleistų projekto rengėjui suprasti sumanymo, laukiamo rezultato. Rekomenduojama Techninėje užduotyje nurodyti orientacinį investicijų dydį, numatomą skirti darbams, projekto realizavimui (kai jis žinomas), kad projekto rengėjai teikdami pasiūlymą galėtų kuo tiksliau įvertinti numatomas projektavimo apimtis.

31. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 4 priedo –"Statytojo reikalavimai (Techninė specifikacija)", joje yra pateikta bendro pobūdžio informacija tiek apie statinį, dėl kurio turi būti atlikti atitinkami projektavimo (techninio statybos projekto parengimo) darbai, tiek apie pačių atliktinų tvarkybos darbų rūšį, statinio projekto rengimo etapus, projektavimo paslaugų apimtis (nurodyta parengti projektinių pasiūlymų projektavimo užduotį, parengti techninį projektą, parengti tvarkybos darbų projektą), nurodytos rengtino Techninio projekto sudėtinės dalys ir papildomos tiekėjo atliktinos paslaugos, taip pat aiškiai nuodyti projektavimo paslaugų terminai (trukmė) – 7, 8 arba 9 mėnesiai (jie yra aiškūs ir iš kitų Pirkimo sąlygų, pvz., 12.1. p., 15.5. p. numatyto galimo siūlyti perkančiajai organizacijai paslaugų suteikimo termino, per kurį tiekėjas įsipareigoja parengti Techninį projektą, tuo pačiu esantį ir vienu iš pasiūlymo vertinimo kriterijų, kuris gali būti 7, 8 ar 9 mėnesiai), tiek nustatyti konkretūs ir detalūs reikalavimai statiniui ir atitinkamai jo statybos darbų projektavimui: funkciniai (paskirties) ir naudojimo (eksploataciniai) reikalavimai;  aplinkosaugos, sveikatos, saugomos teritorijos ir nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reikalavimai; reikalavimai žemės sklypo planui; reikalavimai lauko inžineriniams tinklams (vandentiekiui, nuotekų šalinimui, lietaus nuotekynei, drenažui, dujotiekiui, elektros tiekimui, elektroniniams ryšiams, vaizdo stebėjimo sistemai); reikalavimai pastatų architektūrai (fasadų tvarkymo sprendiniams, vidaus patalpų tvarkymo sprendiniams); reikalavimai konstrukcijoms; reikalavimai vidaus inžineriniams tinklams (vandentiekiui, šildymui, vėdinimui, elektrotechnikai, gaisrinei saugai ir t.t.) ir t.t.

32. Įvertinęs pastarųjų konkrečių reikalavimų projektavimui ir atskiroms projekto dalims turinį, teismas neturi pagrindo spręsti, kad jie būtų pernelyg abstraktūs, neaiškūs, nepakankami ir pan. Ieškovė abstrakčiai ieškinyje nurodė, kad Techninė specifikacija ir joje nustatyti reikalavimai yra neišsamūs ir nekokybiški, tačiau konkrečiai taip ir nenurodė, kuo pasireiškia jų netinkamumas, dėl ko jie laikytini neišsamiais, kokių duomenų trūksta tiekėjui, kaip profesionaliam projektuotojui, tam, kad būtų pateiktas pasiūlymas perkančiajai organizacijai, o po to ir sėkmingai būtų vykdoma viešojo pirkimo sutartis.

33. Ieškovė taip pat nenurodė ir nekaip nepagrindė, ar ir kodėl vienokių ar kitokių neaiškumų/netikslumų ir iškilusių klausimų negalima pašalinti bei išsiaiškinti tiekėjui užduodant klausimus perkančiajai organizacijai, o pastarajai teikiant tiekėjams Pirkimo sąlygų išaiškinimus, atsakymus į teikėjų klausimus, kurie būtų neatsiejama Pirkimo dokumentų dalimi ir pan. Pažymėtina, kad pačiose Pirkimo sąlygose (pvz., 1.12 p., 8.1.-8.6. p.) yra įtvirtinta ir reglamentuota tiekėjų teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimo, patikslinimo, nurodytas tokios teisės įgyvendinimo būdas, tvarka, terminai, be kita ko pažymint, kad tiekėjai turi būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas iš karto jas išanalizavę (Pirkimo sąlygų 8.1. p.); taip pat numatyta perkančiosios organizacijos teisė savo iniciatyva paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

34. Pagaliau, iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio nėra aišku, kodėl, kokiu pagrindu ir kokiu būdu teismas (arba perkančioji organizacija) turėtų pakeisti Techninės specifikacijos nuostatas, kokias būtent ir pan. Nors teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, įskaitant ir 2021-02-01 nutartimi siūlė ieškovei patikslinti ieškinio dalyką, aiškiai nurodant konkrečias viešojo pirkimo, įskaitant ir Techninės specifikacijos, sąlygas (dalis, punktus, papunkčius), kuriuos prašoma panaikinti ar pripažinti neteisėtomis ar pakeisti, o jeigu pakeisti - kokiu konkrečiai būdu (į kokias formuluotes pakeisti, kokias sąlygas įtraukti ir t.t.), tačiau ieškovė nurodė to daryti neketinanti, teigdama, jog pati perkančioji organizacija ar teismas turėtų tą padaryti. Vis dėlto, vien deklaratyvus ieškovės teiginys, kad Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, netinkamos, ydingos, neišsamios bei reikalavimas jas pakeisti/panaikinti, nenurodant, kodėl, kuo konkrečiai, kuriuo aspektu pasireiškia tas netinkamumas ir neteisėtumas, negali būti laikomas tinkamu savo, kaip ieškovo, procesinių teisių įgyvendinimu, įrodinėjimo pareigos įvykdymu, atitinkamai negali būti teismo pripažintas pagrįstu ir tenkintinu.

35. Vien tas argumentas, jog Techninėje specifikacijoje nenurodyta preliminari būsimų atlikti pagal parengtą Techninį projektą rangos darbų kaina arba paties projekto rengimo paslaugų / darbų kaina, savaime neleidžia spręsti apie Techninės specifikacijos neteisėtumą, nepakankamą išsamumą bei daryti išvadą, jog dėl to tiekėjai nebus pajėgūs parengti ir pateikti savo pasiūlymus pirkime, konkuruoti su kitais tiekėjais ir pan. Kaip jau buvo minėta, nei VPĮ, nei poįstatyminiuose teisės aktuose, nei VPT parengtuose rekomendacinio pobūdžio aktuose nėra numatyta perkančiųjų organizacijų pareiga privalomai Pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo kainą, pirkimui skirtų lėšų sumą, o yra tik rekomenduojama nurodyti orientacinį investicijų dydį, numatomą skirti darbams, projekto realizavimui, jeigu jis apskritai yra žinomas. Pati ieškovė su dubliku pateikė LR Kultūros ministerijos Investicijų projektų atrankos komisijos 2020-09-04 posėdžio protokolą Nr. 5, iš kurio matyti reikalinga Muziejaus rekonstravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektui asignavimų bendra vertė (1721 tūkst. eurų) ir kiekvienais metais reikalingas valstybės biudžeto poreikis, o atsakovas triplike nurodė, jog suplanavo maksimalias išlaidų pirkimui ribas, pirkimų biudžetą ir jo finansavimo šaltinius. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nenustatė jokių maksimalių kainos ribų, kurių negali viršyti tiekėjo pasiūlymas ir maksimalių pasiūlymo sumų, kurios būtų perkančiajai organizacijai nepriimtinos ir sudarytų pagrindą pasiūlymą atmesti, o kaina yra numatyta, kaip vienas iš tiekėjų pasiūlymo vertinimo kriterijų, turinčių atitinkamą lyginamąjį svorį, nuo kurio iš dalies priklauso pirkimo laimėtojo nustatymas. Pagaliau, paprastai konkrečių statybos ar kitų rangos darbų ir medžiagų, kuriuos reikės atlikti/įgyti pagal tiekėjo parengtą Techninį projektą, reali kaina paaiškėja tik tada, kai toks projektas parengiamas ir patvirtinamas,  ir negali būti žinoma iš anksto nei projektą rengsiančiam tiekėjui, nei perkančiajai organizacijai. Tiekėjas, laimėjęs pirkimą, turės parengti Techninį projektą vadovaudamasis galiojančiais projektavimą, statybą reglamentuojančiais teisės aktais, laikydamasis perkančiosios organizacijos pateiktos užduoties, Pirkimo sąlygų 4 priede "Statytojo reikalavimai (Techninė specifikacija)" nustatytų reikalavimų dėl projektavimo paslaugų apimties, techninio projekto sudėties, nurodytų statinio projekte taikytinos teisės ir normatyvinių dokumentų, iškeltų funkcinių (paskirties), naudojimo (eksploatacinių), aplinkosaugos, sveikatos, saugomos teritorijos ir nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reikalavimų, reikalavimų sklypo planui, lauko inžineriniams tinklams, pastatų architektūrai, konstrukcijoms, vidaus inžineriniams tinklams, šildymui, vėdinimui, elektrotechnikai, serverinei ir t.t. Tokiu būdu nėra aišku, kaip kad ir orientacinės projekto kainos nurodymas padėtų projekto parengimui ir pan.

36. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad konkrečios ar preliminarios/orientacinės projektavimo paslaugų kainos arba numatomų pagal vėliau parengtą projektą atlikti statybos darbų kainos nenurodymas šiuo atveju negali būti laikomas Pirkimo sąlygų trūkumu, dėl kurio pirkimo objektas galėtų būti vertinamas kaip neaiškus, nesuprantamas, dėl kurio būtų iš esmės negalimas ar apsunkintas pasiūlymo parengimas ir tiekėjo dalyvavimas pirkime arba trūkumu, kuris negali būti pašalintas per klausimų, Pirkimo sąlygų paaiškinimo institutą, o kadangi jokių kitų konkrečių Techninės specifikacijos trūkumų ieškovė nenurodė, jos ieškinio reikalavimai ir šiuo aspektu negali būti pripažįstami pagrįstais.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

37. Pirkimo sąlygų 12.1. p. numatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį ir pateikiama lentelė, kurioje nurodyti atitinkami vertinimo kriterijai bei kiekvieno iš jų lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime. Iš šios lentelės matyti, kad vertinami tokie kriterijai, kaip:

- Kaina (C), kurios lyginamasis svoris - 45;

- Ypatingo statinio projekto vadovo patirtis (T1) - vertinama parengtų projektų skaičius (maksimalus skaičius 10, parengus 10 ir daugiau projektus gaunamas maksimalus balų skaičius; lyginamasis šio kriterijaus svoris - 15;

- Architektūrinės dalies projekto vadovo patirtis (T2)- vertinama parengtų projektų skaičius (maksimalus skaičius 10, parengus 10 ir daugiau projektus gaunamas maksimalus balų skaičius; lyginamasis šio kriterijaus svoris - 15;

- Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialisto patirtis (T3) - vertinama parengtų projektų skaičius (maksimalus skaičius 10, parengus 10 ir daugiau projektus gaunamas maksimalus balų skaičius; lyginamasis šio kriterijaus svoris - 15;

- Paslaugų suteikimo terminas (T4) - vertinama, per kokį laiką tiekėjas įsipareigoja parengti Techninį projektą: 7 mėnesiai, 8 mėnesiai ar 9 mėnesiai; lyginamasis šio kriterijau svoris - 10.

38. Ieškovės nuomone, šie Pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo / pasiūlymų vertinimo kriterijai yra netinkami ir ydingi dėl to, kad viena vertus, prioritetas teikiamas kiekybiniams, o ne kokybiniams kriterijams, kita vertus, papildomi balai suteikiami už atitinkamų specialistų parengtų projektų skaičių, o ne už projektų sudėtingumą, mastą ar kitus kokybinio pobūdžio aspektus. Vis dėlto, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kaip ir pagrindą spręsti, jog atsakovė, kaip perkančioji organizacija, geriausiai žinanti savo poreikius, formuluodama pasiūlymų vertinimo kriterijus, būtų pažeidusi imperatyvias teisės normas, viešųjų pirkimų principus ar nesilaikiusi rekomendacijų šioje srityje, dėl ko jos parengtos Pirkimo sąlygos šiuo aspektu turėtų būti vertinamos kaip neteisėtos, iš esmės ydingos, todėl naikintinos ir/ar keistinos.

39. Kaip ir aukščiau nurodyto reikalavimo, kiek tai susiję su Techninės specifikacijos parengimu, atveju, taip ir šiuo aspektu ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose iš esmės detaliau nenurodė ir nepagrindė, kaip, kokiu būdu teismas (arba perkančioji organizacija) turėtų pakeisti pasiūlymų vertinimo kriterijus, kokiu konkrečiai būdu (į kokias formuluotes pakeisti, kokias sąlygas įtraukti ir pan.), kokius kriterijus turėtų įtraukti vietoj tų, kuriuos numatė perkančioji organizacija ir kodėl jų nebuvimas šiuo atveju laikytinas perkančiosios organizacijos neteisėtu veiksmu.

40. VPĮ 55 str. 1 d. 1 p. numato, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui, techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas; sąnaudas; kainą. Šio straipsnio 4 d. numato, jog laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

41. Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtose rekomendacinio pobūdžio Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/projektavimo_gaires.pdf) šiuo aspektu yra nurodytos tokios svarbiausios rekomendacijos: perkant projektavimo paslaugas pasiūlymus vertinti ne pagal mažiausios kainos kriterijų, o pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; ekonominio naudingumo vertinimui rekomenduojama naudotis tokiais kriterijais, kaip kaina, pagrindinio personalo kvalifikacija ir patirtis, paslaugų teikimo terminas; tik dviejų kriterijų - kainos ir termino - nustatymas nėra tinkamas ekonominio naudingumo vertinimui, taikant kainos ir kokybės santykį; pirkimo vykdytojas turėtų pasirinkti tik objektyviai įvertinamus kokybės kriterijus, kurie sudarytų galimybę įsigyti aukštos kokybės projektavimo paslaugas, kuo geriau atitinkančias jo poreikius; perkant projektavimo paslaugas bei siekiant išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, rekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, pirkimo dokumentuose nustatant ir vertinant šiuos kriterijus: kainą, darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį, funkcines perkamo objekto (projektavimo paslaugų), paslaugų suteikimo terminą ir pan.; pirkimo vykdymo metu, renkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, turi būti nustatomi tik tokie kriterijai, kurie nereikalauja tiekėjo kūrybinio įdirbio pirkimo objekto atžvilgiu. Tam, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pirkimo vykdytojas turėtų pasirinkti ne visus galimus / įmanomus kriterijus, o tik tuos, kurie yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu. Projektiniai sprendiniai (jų kokybiniai reikalavimai) neturėtų būti nurodomi kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtose rekomendacinio pobūdžio Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse

(https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPV_gaires_2017-11-09%E2%80%942018-02-13.pdf).

42. Nagrinėjamu atveju visi atsakovės numatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai yra neabejotinai susiję su pirkimo objektu, ir perkančiosios organizacijos nuomone, pagrįstai laikomi jai reikšmingais šio konkretaus pirkimo kontekste. Visi nurodyti kriterijai ir yra būtent tokie, kuriuos VPT rekomenduojama taikyti projektavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose (kaina, pagrindinio personalo kvalifikacija, patirtis, paslaugų teikimo terminas). Tokių, kaip nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nurodė atsakovė, pasiūlymų vertinimo kriterijų nedraudžia numatyti nei VPĮ, nei poįstatyminiai teisės aktai, nei Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos rekomendacijos / gairės.  

43. Pažymėtina, kad kainai (C kriterijui) nėra suteikiamas dominuojantis vaidmuo, jos, kaip kriterijaus, lyginamasis svoris kitų kriterijų kontekste yra 45, t. y. už šį kriterijų skiriama mažiau negu pusė balų, kitą didelę reikmę bendrame pasiūlymo įvertinime skiriant tiekėjo pasitelkiamų sutarčiai vykdyti svarbiausių specialistų /personalo kvalifikacijai ir patirčiai.

44. Taip pat ir tokiam kriterijui, kaip paslaugų suteikimo terminas (T4) suteikiamas lyginamasis svoris yra itin mažas (10 balų), neviršija VPT rekomenduojamų rėmų, kas parodo, kad nors operatyvesnis paslaugų suteikimo terminas turi perkančiajai organizacijai reikšmę, tačiau toli gražu, ne lemiamą ir net ne svarbią, o tai, kad tiekėjų siūlytinas Techninio projekto parengimo terminas gali skirtis taip pat itin nežymiai (nuo 7 iki 9 mėnesių), t. y. maksimaliai gali skirtis tik 2 mėnesiais, taip pat sumažina šio kriterijaus reikšmę ir neleidžia pritarti ieškovės teiginiai, jog šiuo atveju Pirkimo sąlygos parengtos taip, kad sutarties įvykdymo kokybė nukentės kainos ir laiko sąskaita.

45. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti ir sisteminio Pirkimo sąlygų paslaugų suteikimo termino aspektu įvertinimo svarbą bei tai, kad ir kitose Pirkimo sąlygose (ne tik prie pasiūlymų vertinimo kriterijų) įtvirtinta daug reikšmingų su terminu susijusių sąlygų. Pirkimo sąlygų 12.5. p. numatyta, kad Paslaugų (paslaugų dalies pagal Techniniame pasiūlyme pateikto paslaugų suteikimo grafiko etapus; paslaugų dalis suprantama kaip paslaugų suteikimo grafiko etapas) suteikimo terminai tampa Pirkimo sutarties dalimi ir esmine Pirkimo sutarties sąlyga, kurios pažeidimas sudaro netgi pagrindą sunkiausių teisinių padarinių taikymui (sutarties nutraukimui dėl esminio pažeidimo, tiekėjo įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir t.t.); Pirkimo sąlygų 3 priede "Techninis pasiūlymas" numatyta, kad jį sudaro Paslaugų suteikimo grafikas bei Aiškinamasis raštas; Paslaugų suteikimo grafike turi būti paslaugos išdėstytos į etapus, grafikas turi apimtis šiuos darbus: visus techninio ir tvarkybos darbų projektų parengimui reikalingus inžinerinius, polichrominius, architektūrinius, istorinius, cheminius tyrinėjimus, visus projektų dalių rengimo etapus, derinimo laikotarpius iki pateikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tiekėjo siūlomas paslaugų suteikimo terminas turi apimti laikotarpį nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki pateikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą dienos. Tiekėjo siūlomas Paslaugų suteikimo terminas turi būti pagrįstas. Tiekėjas, siekdamas pagrįsti siūlomą paslaugų suteikimo terminą, pateikia aiškinamąjį raštą. Aiškinamasis raštas yra skirtas pagrįsti siūlomą paslaugų suteikimo terminą. Aiškinamajame rašte turi būti aprašyti per tiekėjo pateiktą paslaugų suteikimo terminą visuose paslaugų suteikimo etapuose sutarties įgyvendinimui reikalingi darbai, pateiktas darbų eiliškumas paslaugų teikimo metu, pateikiama specialistų kiekybinė sudėtis ir darbų paskirstymas numatomų paslaugų atlikimui. Taip pat numatyta perkančiosios organizacijos, vertinant paslaugų atlikimo terminą, teisė paprašyti papildomų dokumentų ar kitų įrodymų, kad paslaugos atlikimui reikalingi resursai bus pakankami ir prieinami užtikrinti paslaugos atlikimą, o tokių įrodymų nepateikusio tiekėjo pasiūlymas atmetamas. Šios ir kitos Pirkimo dokumentų sąlygos leidžia paneigti ieškovės ieškinio argumentą dėl nepagrįsto pranašumo paslaugų suteikimo kuo greitesniam laikui, paslaugų kokybės sąskaita teikimui, dėl kurio paslaugų teikimo terminas apskritai neturėtų figūruoti tarp pasiūlymo vertinimo kriterijų.

46. Sistemiškai įvertinęs Pirkimo sąlygas, teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, jog T1, T2 ir T3 pasiūlymo vertinimo kriterijai yra orientuoti išimtinai į kiekybinius aspektus ir neleidžia perkančiajai organizacijai išrinkti geriausią kokybine prasme patirtį turintį tiekėją, akcentuojant vien jo turimų specialistų įvykdytų projektų skaičių, bet ne projektų mastą, apimtį, sudėtingumą ir pan.

47. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 3.2.1. p. įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas pats savaime leidžia pakankamai užtikrinti, kad pirkime apskritai galės dalyvauti tik atitinkamo lygio ir apimties projektus per paskutinius 3 metus įvykdę tiekėjai, nes reikalaujama, kad: a) projektai būtų betarpiškai susiję su kultūros paveldo objektų rekonstravimo / remonto / naujos statybos techninio ir tvarkybos darbų projekto parengimu, t. y. nustatytas kokybinio pobūdžio turiningasis reikalavimas dėl ankščiau to tiekėjo įvykdyto projekto pobūdžio, rūšies; b) būtina pateikti perkančiajai organizacijai įvykdytų projektų sąrašą su išsamiais duomenimis, kad būtų galima įsitikinti atitiktimi visiems šiems reikalavimams, bei teigiamais užsakovų patvirtinimais apie tinkamą projektų įvykdymą, teigiamomis bendrosios ir specialiosios ekspertizės išvadomis ir pan., kas nukreipia ir orientuoja į perkančiosios organizacijai reikalaujamą ankstesnės projektinės patirties kokybę. Be to, Pirkimo sąlygų 3.2.3. p. detaliai nurodytos tos aktualios perkančiajai organizacijai pirkimo objekto kontekste atitinkamų specialistų kvalifikacijos, kompetencijos sritys (pvz., turėti atestatą, susijusį su kultūros paveldu, paveldosaugos darbais), kurios neabejotai susijusios su planuojamo įsigyti objekto ir jo laimėtojo aukštos kokybės siekiu. Tuo tarpu per Pirkimo sąlygų 12.1. p. numatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3 ir jiems skirtiną pakankamai reikšmingą balų skaičių lyginamajame kitų kriterijų kontekste (45 balai) norima aukščiau minėtai patirčiai suteikti dar didesnę kokybę, ir aukštesnį įvertinimą skirti būtent tiems tiekėjams, kurie turi ne tik minimalią reikalaujamą ir taip pakankamai aukštą patirtį, apibūdinamą per kvalifikacinius reikalavimus, bet ir aukštesnę, gilesnę patirtį, kurią apibrėžia vienas iš galimų, teisėtai perkančiosios organizacijos pasirinktų faktorių, expresis verbis paminėtų ir VPT parengtose gairėse - per tą patį laikotarpį sėkmingai įgyvendintų projektų skaičius. Taigi, pasiūlymų vertinimo kriterijumi tampa ne vien ir taip kvalifikuotų specialistų turėjimo faktas, bet tų specialistų patirtis, veiklos intensyvumas, perkančiosios organizacijos nustatoma pagal parengtų projektų skaičių. Pažymėtina, kad savo teismui pateiktoje išvadoje VPT taip pat konstatavo, kad Pirkimo sąlygų III dalyje numatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai užtikrina kvalifikuotų tiekėjų dalyvavimą pirkime, o pasiūlymų vertinimo kriterijų susiejimas su įtvirtintais kvalifikacijos reikalavimais, kai papildomi balai tiekėjui skiriami jau ne už minimalių reikalavimų atitiktį, o už papildomą turimą kvalifikaciją, yra galimas.

48. Pastebėtina ir tai, kad bendrai atitinkamų specialistų - ypatingojo statinio projekto vadovo, architektūrinės dalies projekto vadovo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto - patirčiai numatoma skirti net iki 45 balų, t. y. šio savo esmes kokybinio, su tiekėjo pagrindinio personalo kvalifikacija ir patirtimi susijusio (tik per objektyvųjį įvykdytų projektų skaičių išreiškiamą aspektą) kriterijaus lyginamasis svoris kitų kriterijų kontekste yra didelis, jam suteikiama tiek balų, kiek ir už kitą kriterijų - kainą.

49. Tokiu būdu spręsti, jog perkančioji organizacija šiuo atveju būtų parinkusi netinkamus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijus, neproporcingai didelę reikšmę / prioritetą suteikusi kiekybiniams kriterijams prieš kokybinius ar iš esmės nesilaikiusi kitų rekomendacijų bei gerosios praktikos šioje srityje, teismas neturi pagrindo. Vien tik deklaratyvi ir subjektyvi ieškovės nuomonė, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai turėtų būti kitokie (net nenurodant kokie gi būtent), ir siekis, kad pasiūlymai būtų vertinami vos ne vien pagal kokybinio pobūdžio kriterijus, nesudaro pagrindo teismui pripažinti vienokias ar kitokias perkančiosios organizacijos parengtas Pirkimo sąlygas netinkamomis, o juo labiau, neteisėtomis. Tokiu būdu ieškovės ieškinio reikalavimai ir šiuo aspektu negali būti teismo pripažįstami pagrįstais bei tenkinami.

50. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ar argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmų teisėtumo viešojo pirkimo procedūrų metu bei pagrindo iš esmės atmesti ieškovės ieškinį, kaip nepagrįstą.

51. Atmetus ieškinį ir įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui byloje, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2021-02-01 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

52. Atmetus ieškinį, ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas), kurių patyrimo faktas ir dydis pagrįstas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių dydis laikytinas protingu ir adekvačiu, neviršijantis rekomenduojamų priteisti civilinėse bylose tokio pobūdžio išlaidų dydžių (CPK 93 str., 98 str.).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

          n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB "Processoffice" ieškinį atsakovui Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, išvadas teikiančios institucijos - Viešųjų pirkimų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB "Processoffice" (kodas - 300875581, Kražių g. 25, Vilnius) atsakovui Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui (kodas - 291682630, Vilniaus g. 41, Vilnius) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-02-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu "Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (Mažųjų Radvilų rūmų) tvarkymo darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninio projekto parengimas" procedūrų sustabdymą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                           Renata Volodko