Civilinė byla Nr. eB2-1082-459/2019
Proceso Nr. 2-57-3-00222-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.3.1.; 3.4.3.2.; 3.4.4.1.;
3.4.4.2.; 3.4.3.2.1.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Nometai Merkevičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. I., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės bendrovė „TILTS“ atstovui advokatui Artūrui Gutauskui,
viešame eismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo, uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Žemkasa“ direktoriaus, E. A. pareiškimą atsakovei UAB „Žemkasa“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Juris LT“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei UAB ,,Žemkasa“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ribotos atsakomybės bendrovė „TILTS“, akcinė bendrovė (toliau-AB) „Dolomitas“, bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Prima Sensus“ ir,
n u s t a t ė :
1. pareiškėjas UAB „Žemkasa“ direktorius E. A. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Žemkasa“, juo prašė: atsakovei UAB „Žemkasa“ iškelti restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“; nurodyti, kad iš UAB „Žemkasa“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S, (duomenys neskelbtini) LUMINOR banke ir (duomenys neskelbtini) LUMINOR banke gali būti mokami visi bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, neviršijant 712 000 Eur sumos per mėnesį; nurodyti, kad nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti UAB „Žemkasa“ restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos yra stabdomas UAB „Žemkasa“ areštuoto turto realizavimas ir (ar) išieškojimas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovei yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 5350, kuris suteikia teisę bendrovei būti ypatingo statinio statybos rangovu (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės); inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektroninių ryšių infrastruktūra; hidrotechnikos statiniai (vandens pralaidos); kultūros paveldo statiniai. Statybos darbų sritys: žemės darbai, statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas, apdailos darbai (išskyrus fasadų šiltinimą); vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas).
3. UAB „Žemkasa“ direktorius E. A. pareiškime nurodė, kad iki 2018 metų bendrovė sėkmingai vykdė savo veiklą, tačiau 2018 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, pradėjo stigti apyvartinių lėšų, dėl to nebegalėjo padengti kai kurių kreditinių įsipareigojimų, o kreditoriai kreipėsi į teismus dėl skolų išieškojimo. Pagrindinės bendrovės finansinių sunkumų priežastys buvo šios: dėl lietingų 2017 metų teko iš naujo atlikti jau atliktus darbus, t. y. bendrovės sąskaita iš naujo tiesti kelius; bendrovė iki 2018 m. trečiojo ketvirčio buvo valdoma nekompetentingai, o pasikeitus vadovui buvo pastebėti dideli ankstesnio vadovo veiklos trūkumai. Atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą bendrovės finansinę situaciją, kreditorinių ir debitorinių skolų santykį, bendrovės turimą patirtį ir kvalifikaciją, žmogiškuosius išteklius, turimus užsakymus, numatomas dideles valstybės investicijas į viešąją kelių infrastruktūrą, bendrovės vadovybė mato realias galimybes išvengti bankroto, atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti bendrovę kaip funkcionalų ir konkurencingą ūkio subjektą. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė atitinka visas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (ĮRĮ) 4 straipsnyje nurodytas sąlygas, būtinas restruktūrizavimo bylos iškėlimui: Bendrovė turi finansinių sunkumų: atlikus UAB „Žemkasa“ ūkinės-finansinės veiklos už 2018 metus analizę nustatyta, kad bendrovės veikla 2018 m. buvo nuostolinga – patirta net 1,28 mln. Eur nuostolių. Bendrovė pradėjo vėluoti mokėti darbo užmokestį darbuotojams. 2018 m. sausio 31 dienos duomenimis, bendrovė yra skolinga savo darbuotojams 317 868,71 Eur; Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, tęsia įprastinę veiklą ir vykdo sudarytas sutartis, kurios generuoja pajamas. Bendra neatliktų darbų pagal nurodytas sutartis vertė siekia 3,981 mln. Eur; bendrovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; bendrovė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; bendrovei niekada nebuvo kelta ar iškelta restruktūrizavimo byla. 2019 m. vasario 27 d. sprendimu vienintelis Bendrovės akcininkas nutarė patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis, pritarti restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai. Bendrovė neatitinka nemokumo kriterijų, būtinų kelti bankroto bylą, nes pradelstos bendrovės skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, be to, bendrovės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio.
4. Pareiškėjas, UAB „Žemkasa“ direktorius taip pat prašo skirti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S Lietuvos filialui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes dėl 2019 m. balandžio 5 d. pateikto banko atsiliepimo į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atidėtas 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdis. Pažymi, kad bankui 2019 m. kovo 3 d. buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau atsiliepimas teismui pateiktas po daugiau nei mėnesio laiko. Mano, kad toks kreditoriaus procesinis elgesys – pozicijos išreiškimas paskutinę dieną prieš teismo posėdį – yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, siekis padaryti nuostolių atsakovui UAB „Žemkasa“. Kreditorius neturėjo jokių trukdžių pateikti savo poziciją anksčiau, nevilkinant bylos nagrinėjimo, kaip pasielgė kiti kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Juris LT“.
5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Juris LT“ atstovas, advokatas Kęstutis Jokimas pateikė prašymą ir rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo prašymo ir prašė prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą atmesti. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu laikytinas nemokia, o atsakovės teiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės nėra realios, galinčios įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus. Iš debitorių gautinos sumos nelaikytinos turtu, kuriuo bendrovė faktiškai disponuoja, todėl įmonės balanse nurodyta 557 453 Eur debitorinių skolų suma nelaikytina realiu įmonės turtu. UAB „Žemkasa“ pradelstos skolos viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra nemoki. Atsakovės realaus turto masę sudaro tik 1 780 754 Eur materialus turtas, kurio dalis yra įkeista, atsakovė nepagrindė realaus verslo plano vykdymo, t. y. to, jog atsakovė yra pasirašiusi sutarčių, kurių neatliktų darbų likutis sudaro 3 981 717 Eur, juolab tokios sumos nėra numatytos per vienerius metus gautinų sumų grafoje, todėl nėra realiai tikėtinos. Bendrovės nuostoliai 2017 ir 2018 m. sudarė net 1 280 622 Eur. Kaip žinia, restruktūrizavimo laikotarpiu UAB „Žemkasa“ turės vykdyti einamuosius mokėjimus iš apyvartinių lėšų, o bendrovės kreditorių reikalavimai realiai galėtų būti dengiami tik iš būsimo pelno.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemkasa“ ir prašė atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei nurodo pats pareiškėjas, nes pareiškėjas nurodo, kad 248 078,43 Eur įsiskolinimas bankui nėra pradelstas, tačiau bankas nuo 2019 m. kovo 21 d. nutraukė su įmone kreditavimo sutartį ir visos sumos tapo mokėtinomis sumomis. Pradelsti įsipareigojimai yra 1 678 160,41 Eur, o turto įmonė turi už 2 912 713 Eur. Taigi pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad su UAB „Žemkasa“ 2017-11-13 yra sudariusi rangos sutartį Nr. J9-2616, 2018 m. rugsėjo 7 d. paslaugų sutartį Nr. J9-1889 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. rangos sutartį Nr. J9-173, todėl restruktūrizavimo bylos eiga ir baigtis jai turi įtakos, taip pat gali sukelti ir tam tikras pasekmes.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Dolomitas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nurodė, kad neprieštarauja, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir nesutinka, kad būtų keliama bankroto byla. Nurodo, kad įmonė vykdo veiklą, teikia paslaugas, atlieka darbus, gauna pajamas, iš kurių galima atsiskaityti su kreditoriais.
9. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei UAB „Žemkasa“ bankroto bylą, nurodo, kad atsakovė nevykdo VSD įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų, UAB „Žemkasa“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui 2019 m. balandžio 19 d. sudarė 71 505,86 Eur, iš jų 71 394,12 Eur VSD įmokų ir 111,74 Eur delspinigių. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Žemkasa“ vardu registruoti 2 žemės sklypai. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu įregistruotos 72 transporto priemonės. Remiantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis UAB „Žemkasa“ vardu registruotos 36 žemės ūkio transporto priemonės. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Žemkasa“ paskutiniai pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2017 metus. Pagal Fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei VĮ Registrų centrui pateiktą 2017 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turtas sudarė 3 323 159 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 780 756 Eur (377 311 Eur žemė, 522 696 Eur mašinos ir įranga, 473 944 Eur transporto priemonės, 406 803 Eur kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai), trumpalaikis turtas – 1 535 512 Eur (685 876 atsargos, 557 453 Eur per vienus metus gautinos sumos, 292 183 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 058 444 Eur, iš jų po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 74 271 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 984 173 Eur. UAB „Žemkasa“ 2019-04-17 duomenimis yra 50 apdraustųjų. Bendrovė teikia duomenis apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, tačiau valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų už apdraustuosius į Fondo biudžetą nemoka. UAB „Žemkasa“ nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. Nuo 2019 m. sausio 23 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pats atsakovas paskutinį kartą 2018 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 5 000 Eur. Ieškovas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Žemkasa“ iškėlimo prašė teismo spręsti teismo nuožiūra.
10. Pareiškėja UAB „Žemkasa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodo, kad kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius elgiasi nesąžiningai, nes jam buvo žinoma, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau kreditorius jokių paaiškinimų teismui neteikė. Teismui atidėjus restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą į 2019 m. balandžio 26 d., kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius teismo posėdžio dieną pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą ir sujungti bylas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei bankroto bylos iškėlimo į vieną bylą, dar kartą atidedant bylos nagrinėjimą 2019 m. gegužės 24 d. teismo posėdžiui. Dėl nesąžiningo kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus elgesio yra praleistas maksimalus ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatytas 2 mėnesių terminas (skaičiuojamas nuo 2019-03-08), per kurį privalėjo būti išspręstas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodo, kad nesutinka su kreditoriaus prašymu iškelti bendrovei bankroto bylą, nes bendrovė vykdo savo įsipareigojimus – nors ir turi finansinių sunkumų (dėl kurių kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo), tačiau vykdo sudarytas sutartis, gauna pajamas, moka darbo užmokestį, t. y. tęsia normalią ūkinę-komercinę veiklą. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dabar UAB „Žemkasa“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų savo užsakovams už bendrą 460 470,67 Eur sumą. Tikrąsias bendrovės veiklos perspektyvas parodo faktas, kad 2019 m. bendrovė per 3 mėnesius generavo 67 748 Eur grynojo pelno (palyginus su 1 282 186 Eur nuostoliu, patirtu 2018 metais). Tinkamai valdant įmonę, iškėlus jai restruktūrizavimo bylą, yra visos galimybės deramai vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad su kreditoriumi VSDFV Klaipėdos skyriumi UAB „Žemkasa“ derina atsiskaitymų planą.
11. Į teismo posėdį pareiškėjas UAB „Žemkasa“ direktorius E. A. neatvyko, savo pozicijos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo teismui nepateikė. Į bylą yra gautas tik išrašas iš SODRA duomenų bazės apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019-07-01 iki 2019-07-03.
12. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė D. I. palaikė ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Žemkasa“ iškėlimo ir prašė jį tenkinti, o UAB „Žemkasa“ direktoriaus E. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Žemkasa“ iškėlimo prašė atmesti. Paaiškino, kad UAB „Žemkasa“ iki šiol nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. Atsakovas paskutinį kartą 5 000 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius sumokėjo 2018 m. gruodžio 20 d. ir daugiau nemoka net dalinių įmokų, todėl VSD įmokų skola nuo 2018-12-15 iki 2019-05-15 dar padidėjo ir 2019 m gegužės mėnesį sudarė jau 111 382,18 Eur. Šiai dienai delspinigių suma sudaro 1 215,41 Eur, bendra skola sudaro 112 598,92 Eur, o tai yra savarankiškas pagrindas iškelti atsakovei būtent bankroto bylą. Atkreipė dėmesį, kad nuo kovo mėnesio UAB „Žemkasa“ skola išaugo iki 60 000 Eur. Įmonė 2019-07-02 turi tik 45 dirbančius asmenis, tuo tarpu kai VSDFV Klaipėdos skyrius įstojo į bylą įmonėje buvo 77 dirbantys asmenys. Atsakovė nemoka einamųjų įmokų, paskutinė ne daugiau kaip iki 2 000 Eur suma išieškota 2019 metų sausio mėnesį. Kreditorių sąrašas pateiktas kovo mėnesio pabaigai, bet jame nėra matyti atsiskaitymo terminai, be to į jį nėra įtraukta SODRA, taip pat neįtraukta VMI ir 300 000 Eur darbo užmokesčio skola, o šios sumos turėtų būti įrašytos prie skolų. Vien jau pagal kreditorių sąrašą, nevertinant pradelstos sumos, UAB „Žemkasa“ skolos sudaro daugiau negu 2,5 mln. eurų. Tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos rajono savivaldybių administracijos sutartis su UAB „Žemkasa“ nutraukė arba ketina nutraukti. Bent jau viešoje erdvėje buvo pateikta informacija, kad 2019 m. birželio pabaigoje sutartį su UAB „Žemkasa“ nutraukė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutartis nutraukti ketina. Pagal pelno nuostolio ataskaitos duomenis įmonė 2018 metus baigė su 1 282 186 Eur nuostoliu. Įmonė nevykdo einamųjų mokėjimų, todėl restruktūrizavimas nebus perspektyvus. Pagal balanso duomenis taip pat akivaizdu, jog įmonė nemoki, nes pagal jame nurodytą skolų dydį atitinka nemokumo būseną, todėl restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Kadangi nuo 2019 m. kovo mėnesio vien skola Sodrai išaugo 60 000 Eur suma, mano, kad skolos kitiems kreditoriams taip pat išaugo ir kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones įmonei nerealu įvykdyti.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ribotos atsakomybės bendrovė TILTS pateikė atsiliepimą į pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nurodė, kad neprieštarauja, jog įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Nurodė, kad restruktūrizavimo procesui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš bankroto procesą.
14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ribotos atsakomybės bendrovės TILTS atstovas, advokatas Artūras Gutauskas paaiškino, kad palaiko UAB „Žemkasa“ direktoriaus prašymą ir prašo bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, nes būtų geriau, kad įmonė tęstų veiklą ir atsiskaitytų su kreditoriumi. Jeigu nebūtų svarių priežasčių kelti bankrotą prašo suteikti prioritetą restruktūrizavimui. Priešingu atveju galimybė atgauti skolą mažai reali. Pabandžius kalbėtis su vadovu, kodėl susidarė tokia finansinė situacija, matyti, kad nauji UAB „Žemkasa“ vadovai meta šešėlį buvusių vadovų atžvilgiu. Nors restruktūrizavimo plano metmenys nepakankamai detalūs, daug aiškumo iš jo susidaryti nėra galimybės, o nesant posėdyje vadovo, nėra galimybės aiškintis, bet geriau būtų, kad įmonė tęstų veiklą ir atsiskaitytų. Bankroto atveju, jeigu išieškojimas bus nukreiptas į turtą, kurio nėra daug, galimybė atgauti skolą mažai reali. Pažymėjo, kad UAB „Žemkasa“ nesiūlė proporcingai mažinti skolų visiems kreditoriams, nesiūlė mažinti įmokų, bet siūlė tik atidėti skolų mokėjimą 2 metams, o tai vertas dėmesio pasiūlymas. Papildomai nurodė, kad UAB „Žemkasa“ skola ribotos atsakomybės bendrovei TILTS po 2019-06-10 atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų po įskaitymo sudaro 87 619,96 Eur. Nuo šios sumos toliau skaičiuojamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2019-06-10 iki visiško 2019-03-28 teismo sprendimo įvykdymo. Jeigu būtų galimybė, prašo suteikti galimybę restruktūrizuotis.
15. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Prima Sensus“ prašo netenkinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad UAB „Žemkasa“ neteisingai nurodo pradelstų kreditinių įsipareigojimų dydį, be to, įmonė nereaguoja į siūlymą nutraukti nuomos sutartį ir nebedidinti įsipareigojimų, o tai gali liudyti tyčinį bankrotą. Turima informacija, kad pareiškėjas su Klaipėdos miesto savivaldybe vienašališkai nutraukė sutartį dėl 6,2 mln. Eur vertės darbų. Pareiškėja realiai nepagrindė realaus verslo plano vykdymo, o tik pateikė formalias nepagrįstas prielaidas, todėl mano, kad įmonė nesugebės įvykdyti restruktūrizavimo plano ir atkurti mokumo, nes 2016 m ir 2017 m. veiklos rodikliai taip pat nuostolingi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
16. Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Restruktūrizavimo taikymo sąlygos įtvirtintos ĮRĮ 4 straipsnyje. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.
17. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.
18. ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Manytina, kad įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, svarbu pasverti ar sudarytinos galimybės jai siekti restruktūrizavimo tikslų, išsaugoti darbuotojams darbo vietas, ar palikti įmonę be kreditorių pagalbos ir šalinti iš rinkos su visomis neigiamomis šio proceso pasekmėmis tiek pačiai įmonei ir jos darbuotojams, tiek ir patiems kreditoriams. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar UAB „Žemkasa“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „Žemkasa“ restruktūrizavimo bylą.
19. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-784-370/2017 27 punktas). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017 26 punktas).
20. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Žemkasa“ nėra nutraukusi veiklos (ĮRĮ 4 str. 2 p.). Pagrindinė įmonės veikla yra kelių ir gatvių statybos ir remonto darbai; inžinerinių tinklų klojimo darbai; asfaltbetonio mišinių gamyba ir pardavimas; teritorijų valymas ir priežiūra, transporto ir mechanizmų nuoma, kita veikla. Bendrovė toliau vykdo pradėtas sutartis, dalį jį nutraukė, dar dalį nenaudingų sutarčių ketina nutraukti. Bendrovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (ĮRĮ 4 str. 3 p.), įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus (ĮRĮ 4 str. 4 p.), nėra sąlygų, numatytų ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad UAB „Žemkasa“ nuo 2018 metų patiria finansinių sunkumų. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus konstatuojama, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje – per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama įmonės mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Be to, nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 2 d.).
21. Pareiškėjas nurodė, kad pradelstos bendrovės skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, be to, bendrovės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Akcentavo, kad bendrovė parengė restruktūrizavimo plano metmenis ir numatė, kad restruktūrizavimo procese būtų įgyvendintos techninės, organizacinės ir finansinės-ekonominės priemonės, bei pakeisti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminai. Nurodė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatė kaip veikti susidariusią situaciją bei išspręsti laikiną mokumo problemą.
22. Akivaizdu, kad UAB „Žemkasa“ direktorius pareiškime pažymėjo manantis, kad bendrovės restruktūrizavimas būtų efektyvus ir leistų pasiekti teigiamus ekonominius-socialinius rezultatus, o bendrovės kreditoriai atgautų savo skolas bei nepatirtų didelių ekonominių nuostolių. Bendrovės restruktūrizavimas leistų pabaigti vykdomus rangos užsakymus ir nepadarytų ekonominės žalos įmonės užsakovams bei tiekėjams, o bendrovės darbuotojai išsaugotų savo darbo vietas, tuo būtų išvengta finansinių bedarbystės pasekmių tiek darbuotojams, tiek šalies biudžetui. Restruktūrizuota bendrovė duotų teigiamą ekonominį efektą šalies vystymuisi ir BVP augimui, duotų teigiamą ekonominį efektą šalies biudžetui per sumokamus mokesčius, kas tuo pačiu duotų teigiamą socialinį-ekonominį efektą per išmokas iš šalies biudžeto. Bendrovės restruktūrizavimas leistų įmonei išsilaikyti rinkoje ir prisidėti prie konkurencijos plėtojimo, o tai duotų teigiamą poveikį vartotojams.
23. Susipažinus su restruktūrizavimo plano metmenimis matyti, jog įmonės ilgalaikiam mokumui atstatyti plano metmenyse numatytos tokios priemonės kaip gamybinė parengtis, įranga, personalas ir esamos sutartys (Restruktūrizavimo plano metmenų 4.3 p.). Nurodoma, kad realu tęsti veiklą ir padengti visus kreditorių reikalavimus. Nurodoma, kad bendrovės ilgalaikiam mokumui atkurti numatė tokias priemones: Finansinių įsipareigojimų terminų kreditoriams atidėjimas restruktūrizavimo plane numatytais terminais ir sąlygomis; Esamų kelių statybos rangos kontraktų pabaigimas; Potencialių kelių ir gatvių statybos ir remonto darbų, inžinerinių tinklų klojimo darbų užsakovų paieška, dalyvavimas kelių statybos rangos konkursuose (ypač viešojo sektoriaus); Kitos bendrovės veiklos (asfaltbetonio mišinių gamyba ir pardavimas, teritorijų valymas ir priežiūra, transporto ir mechanizmų nuoma) plėtojimas; Bendrovės turto, sąskaitų areštų panaikinimas bei kitokių apribojimų, trukdančių vykdyti bendrovės restruktūrizavimo planą panaikinimai.
24. Išanalizavus 2019-02-26 sudarytus UAB „Žemkasa“ restruktūrizavimo plano metmenis ir jame nurodytas pagrindines planuojamas priemones, kuriomis bus siekiama įveikti susidariusią situaciją bei išspręsti laikiną mokumo problemą, pažymėtina, jog akivaizdu, kad pagrindiniai įmonės klientai yra viešojo sektoriaus pirkimų organizatoriai – Klaipėdos apskrities savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija, asfalto mišinių pirkėjai (UAB „VVARF“, UAB „Inkomsta“, AB „Kelių priežiūra“, UAB „Paulėja“, UAB „Grindenė“). Numatoma restruktūrizavimo trukmė – ketveri metai. Akivaizdu, kad metmenyse yra nurodytos penkios sutartys, sudarytos su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir su Klaipėdos miesto bei Palangos miesto savivaldybėmis, kurių pabaiga 2018-06-23, bei 2019 m. lapkričio mėnesį ir 2020 metais, kurių sutartinė vertė 5 887 105 Eur. Iš jų iki 2019-12-31 aktuojama suma be PVM - 2 434 346 Eur, o aktuojama suma 2020 metais – 1 547 371 Eur. Taigi, metmenyse nurodyta, kad įmonės numatomos pajamos 2019 metų sausio mėnesį sudarys tik 190 144 Eur, o veiklos sąnaudos 189 146 Eur. Tuo tarpu nurodoma, kad UAB „Žemkasa“ 2018 metais patikti nuostoliai sudarė 1 280 622 Eur. Įmonė ilgalaikio turto 2019-01-31 turėjo už 1 350 8 Eur, o trumpalaikis turtas sudarė 1 555 8 Eur. Nurodyta, kad įmonės kapitalas ir rezervai sudarė (-14 909) Eur, o 2019-01-31 mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 927 622 Eur, kurių 85 procentus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, arba 2 489 111 Eur. Ilgalaikius įsipareigojimus sudarė skoliniai įsipareigojimai kredito įstaigoms, kurių suma 386 035 Eur ir skoliniai įsipareigojimai, kurių suma 52 476 Eur. Nurodytus skolinius įsipareigojimus ir skolas tiekėjams, su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus, kitas mokėtinas sumas numatyta restruktūrizuoti.
25. Vertinat pareiškėjo argumentus dėl restruktūrizavimo procese numatomų veiksmų ir priemonių, būtinų pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus, matyti, kad pareiškėjas restruktūrizavimo proceso tikslų pasiekimą sieja su finansinių įsipareigojimų terminų kreditoriams atidėjimu, sudarytų kelių statybos rangos sutarčių pabaigimu, naujų potencialių kelių ir gatvių statybos ir remonto darbų, inžinerinių tinklų klojimo darbų užsakovų paieška bei kitos veiklos plėtojimu ir pan. Tačiau teismui akivaizdu, kad numatomos priemonės yra grindžiamos tik prielaidomis ir deklaracijomis, ypač turint omenyje, kad nepaisant metmenyse numatytų finansinių įsipareigojimų terminų kreditoriams atidėjimo ir darbo vietų bendrovės darbuotojams išsaugojimo, didesnė dalis įmonės kreditorių nepalaiko pareiškėjo prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pateiktuose atsiliepimuose prašymui iškelti restruktūrizavimo bylą pritaria akcinė bendrovė „Dolomitas“ ir ribotos atsakomybės bendrovė TILTS. Akivaizdu, kad UAB „Žemkasa“ skola ribotos atsakomybės bendrovei TILTS po įskaitymo sudaro 87 619,96 Eur, o skola AB „Dolomitas“ (DOK Nr. 11938) sudaro 586 132,60 Eur. Nors UAB „Žemkasa“ direktorius su 2019-04-04 (DOK Nr. 6660) teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė ir kreditorių UAB „Stiksas“, UAB „Perdanga“, UAB „Naujasis kalcitas“, UAB „Girilis“, UAB „Klaipėdos skuba“, UAB „Reborda“ ir UAB „Padremas“ rašytinius sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo bei pasižadėjimus bendradarbiauti, kurių bendra kreditinių reikalavimų suma sudaro 677 412,40 Eur, tačiau akivaizdu, kad pradelstų reikalavimų sumai pagal 2019-01-31 UAB „Žemkasa“ balansą sudarant 2 927 622 Eur, iš kurių 2 489 111 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, ši 1 351 164,96 Eur restruktūrizavimui pratariančių kreditorių reikalavimų suma (87 619,96+586 132,60+677 412,40) nesudaro pagrindo vertinti kaip daugumos pritarimą, nes nesudaro nei pusės pradelstų reikalavimų sumos. Be to, įmonei turint 137 kreditorius nesudaro jų daugumos ir kiekine išraiška. Taigi daugumos kreditorių, tame tarpe didžiausią reikalavimo sumą turinčio kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo palaikymo, kuris ypač aktualus restruktūrizavimo proceso perspektyvumui, pareiškėjas neturi. Tuo tarpu pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo planui turi pritarti dauguma kreditorių. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes manytina, jog spręsti, kad esant nurodytiems finansiniams sunkumams įmonė turi realių galimybių pagerinti savo veiklos rezultatus ir tikėtis ilgalaikio mokumo atkūrimo, nerealu.
26. Tuo tarpu iš trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikto atsiliepimo į prašymą iškelti UAB „Žemkasa“ restruktūrizavimo bylą duomenų akivaizdu, jog pastarasis nurodė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra dar didesni nei nurodo pat pareiškėjas. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog 248 078,43 Eur įsiskolinimas bankui nėra pradelstas, tačiau bankas nuo 2019 m. kovo 21 d. nutraukė su UAB „Žemkasa“ kreditavimo sutartį ir visos sumos tapo mokėtinomis sumomis. Vadinasi bankui nutraukus kreditavimo sutartį pradelsti įsipareigojimai yra 1 678 160,41 Eur, o turto įmonė turi už 2 912 713 Eur. Taigi, iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo nurodytų duomenų teismui akivaizdu, jog vien kreditorei Danske Bank A/S Lietuvos filialui įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija tiek pusę į įmonės 2018-12-31 balansą įrašyto turto vertės (2 851 073 Eur), tiek pusę į įmonės 2019-01-31 balansą įrašyto turto vertės (2 912 713 Eur).
27. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Juris LT“, kuriai atsakovės skolos suma sudaro 10 993,97 Eur, atsiliepimo į prašymą iškelti UAB „Žemkasa“ restruktūrizavimo bylą taip pat akivaizdu, jog pastarasis prašymo prašo netenkinti. Nurodė, kad atsakovės realaus turto masę sudaro tik 1 780 754 Eur materialus turtas, kurio dalis yra įkeista. Trečiojo asmens nuomone atsakovė nepagrindė realaus verslo plano vykdymo, t. y. to, jog atsakovė yra pasirašiusi sutarčių, kurių neatliktų darbų likutis sudaro 3 981 717 Eur. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios sumos nėra numatytos per vienerius metus gautinų sumų grafoje, todėl nėra realiai tikėtinos. Pažymėjo, kad bendrovės nuostoliai 2017 ir 2018 m. sudarė net 1 280 622 Eur, tuo tarpu restruktūrizavimo laikotarpiu UAB „Žemkasa“ turės vykdyti einamuosius mokėjimus iš apyvartinių lėšų, o bendrovės kreditorių reikalavimai realiai galėtų būti dengiami tik iš būsimo pelno, tačiau ankstesnių metų bendrovės rodikliai neleidžia tikėtis, kad bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu sugebės sugeneruoti pelno ir padengs didelės apimties įsipareigojimus. Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų įsitikinimu atsakovė laikytina nemokia, o atsakovės teikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės nėra realios, galinčios įgyvendinti restrukūrizavimo tikslus. Teismui akivaizdu, kad anksčiau aptarti įmonės balanso duomenys šių trečiojo asmens teiginių nepaneigia.
28. Pareiškėjas pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris teismui pateiktas 2019-03-05, taip pat nurodė, kad įmonė turi 77 darbuotojus. Iš pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog bendrovėje 2019 m. sausio mėn. dirbo 82 darbuotojai. Apie ketinimą mažinti darbuotojų skaičių pasakyta restruktūrizavimo plano metmenų 4.5 punkte. Nurodyta, kad darbuotojų skaičius iki 2019 m. lapkričio mėnesio sumažės iki 64, t. y. numatoma atleisti 18 darbuotojų. Taigi, nors UAB „Žemkasa“ direktorius pareiškime pažymėjo, kad restruktūrizavimo atveju bendrovės darbuotojai išsaugotų savo darbo vietas ir tuo būtų išvengta finansinių bedarbystės pasekmių tiek darbuotojams, tiek šalies biudžetui (nutarties 22 p.), tačiau akivaizdu, jog faktiškai darbuotojų skaičius sparčiai ir nuosekliai yra mažinimas jau dabar, nepaisant restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų terminų ir planuojamo sumažinti jų skaičiaus, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2019-04-17 buvo 50 apdraustųjų, o 2019-07-02 jų bebuvo 45. Kita vertus, nors apdraustųjų skaičius mažinamas, tačiau VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius skola didėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktais patikslintais duomenimis skola padidėjo 60 000 Eur suma ir bylos nagrinėjimo dienai sudaro 112 598,92 Eur. Nors UAB „Žemkasa“ atsiliepime į VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pažymėjo, kad su kreditoriumi VSDFV Klaipėdos skyriumi UAB „Žemkasa“ derina atsiskaitymų planą, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdyje šios aplinkybės nepatvirtino, o iš jos paaiškinimo bei bylos duomenų matyti, kad nuo 2018 metų gruodžio 20 d. įmonė nebemoka net dalinių įmokų už apdraustuosius, t. y. įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Pagal ĮBĮ 4 str. 3 d. tai sudaro savarankišką pagrindą iškelti atsakovei būtent bankroto bylą. Tuo tarpu teismas, imdamas domėn aptartus duomenis, pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi yra nustatyta, jog iš atitinkamų UAB „Žemkasa“ atsiskaitomųjų sąskaitų gali būti mokami visi bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, neviršijant 712 000 Eur sumos per mėnesį, kuri gali būti panaudota šiems mokėjimas ir įmokoms mokėti. Turint omenyje tai kas aptarta anksčiau, manytina, kad minėta teismo nutartimi nustatyta 712 000 Eur suma, kuria pareiškėjai suteikta teisė disponuoti reikalingoms įmokoms, mokėjimams mokėti, įskaitant ir privalomąsias įmokas, yra pakankamai didelė, tačiau akivaizdu, kad įmonė privalomųjų įmokų VSDFV Klaipėdos skyriui vis tiek nemoka.
29. Iš restruktūrizavimo plano metmenų taip pat matyti, jog įmonė numatė turėti stabilumo rezervą, užtikrinantį įmonės veiklos likvidumą. Plane numatoma, kad įmonė suformuos veiklos stabilumo rezervą, kuris sieks 400 000 Eur (Restruktūrizavimo plano metmenų p. 4.8), tačiau iš kokių išteklių ir kokiais būdais šis rezervas bus suformuotas nenurodė. Toks klausimas kilo ir trečiajam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei TILTS. Nesant nurodyto įtikinamo pagrindimo toks restruktūrizavimo plano metmenų punktas vertintinas kaip deklaratyvus ir nerealus.
30. Taip pat numatytas esamų kelių statybos rangos kontraktų pabaigimas, nurodoma, kad iki 2019 m. pabaigos pagal sutartis įmonei reikia pabaigti statybos darbų už 2 434,3 tūkstančius eurų pagal jau turimas statybos rangos sutartis (Restruktūrizavimo plano metmenų p. 4.3.2). Numatomas nenaudingų sutarčių nutraukimas (p. 4.4), bei prognozuojami įmonės pinigų srautai (Restruktūrizavimo plano metmenų 7.5 p.) ir numatoma, kad pinigų srautas iš pagrindinės veiklos bus neigiamas 2019 m, o 2020-2023 m. bus teigiamas. Visų bylos duomenų kontekste teismas šiuos teiginius vertina kaip deklaratyvius ir nesudarančius realaus pagrindo tikėtis pareiškėjos ilgalaikio mokumo atkūrimo, kadangi jie nepagrįsti.
31. Pagal paskutinius turimus duomenis, būtent 2019-01-31 UAB „Žemkasa“ balansą, akivaizdu, jog balansinio turto vertė 2 912 713 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2 927 622 Eur, iš kurių 2 489 111 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Tačiau pažymėtina, kad į pradelstų įsipareigojimų sąrašą neįtraukta 1 678 160,41 Eur pradelstų įsipareigojimų suma Danske Bank A/S Lietuvos filialui, nes bankas teismą informavo, kad kreditavimo sutartį su pareiškėja nutraukė nuo 2019 m. kovo 21 d., t. y. po teismui pateikto 2019-01-31 balanso sudarymo. Taip pat pažymėtina, kad pradelstų skolų sąraše neatsispindi ir pradelstos skolos dydis VSDFV Klaipėdos skyriui, kadangi VSD įmokos, priskaičiuotos už apdraustuosius nemokamos nuo 2018 metų gruodžio 20 d. ir skola kiekvieną mėnesį vis didėja. Minėtos aplinkybės ir skolų ženklus didėjimas patvirtina UAB „Žemkasa“ restruktūrizavimo plano metmenų ekonominį nepagrįstumą ir nerealumą, o pareiškėjo informacija, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro mažiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, neatitinka byloje esančių įrodymų bei trečiųjų asmenų pateiktų duomenų viseto ir nepatvirtina restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo.
Pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą netenkintinas,. Ieškinys iškelti bankroto bylą tenkintinas (LR CPK 177, 185 str.).
32. Teismas atsisako iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme numatytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų (IRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
33. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus bylos duomenis darytina išvada, jog pareiškimui dėl bendrovės restruktūrizavimo didesnė dalis kreditorių nepritaria, skola jiems, lyginant su bendra pradelstų įsipareigojimų suma, nėra didesnė nei pusė pradelstų įsipareigoji ų sumos, tuo tarpu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, skolos didėja ir įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi, konstatuotina, kad UAB „Žemkasa“ yra nemoki ir jai iškeltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. 1-3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 7 d. 1 p., 10 str.).
34. Iškėlus bankroto bylą įmonei skirtinas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 1 d. įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.
35. Administratorių atrankos sistema atrinko administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Adminova“ todėl ji skirtina bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ administratore (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2 d.).
36. Pareiškėjas UAB „Žemkasa“ direktorius 2019-04-16 pateiktame atsiliepime (Nr. DOK-7441) prašo skirti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S Lietuvos filialui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už sąmoningą bylos nagrinėjimo vilkinimą, manydamas, kad pastarasis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes dėl 2019 m. balandžio 5 d. pateikto banko atsiliepimo į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atidėtas 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdis. Nurodė, kad pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bankui buvo išsiųstas 2019 m. kovo 3 d., tačiau atsiliepimas teismui pateiktas po daugiau nei mėnesio laiko. Mano, kad toks kreditoriaus procesinis elgesys – pozicijos išreiškimas paskutinę dieną prieš teismo posėdį – yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, siekis padaryti nuostolių atsakovui UAB „Žemkasa“. Kreditorius neturėjo jokių trukdžių pateikti savo poziciją anksčiau, nevilkinant bylos nagrinėjimo, kaip pasielgė kiti kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Juris LT“.
Prašymas netenkintinas
37. Civilinio proceso kodekso 95 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
38. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pateikė tik 2019 m. balandžio 5 d. Tačiau akivaizdu, kad tai nulėmė aplinkybė, jog bankas 2019-03-05 raštu informavo atsakovę, kad nuo 2019-03-21 nutraukia kreditavimo sutartį ir visos sumos, t. y. 1 430 081,98 Eur tampa mokėtinomis nuo 2019-03-21. Tuo tarpu pareiškėjas E. A. restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodęs, kad įsiskolinimas bankui sudaro 248 078,43 Eur sumą. Turint omenyje aptartas aplinkybes, tai, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimą pateikė po sutarties nutraukimo praėjus 14 dienų, laikytina, kad toks terminas yra atitinkantis protingumo ir operatyvumo kriterijų ir nesudaro pagrindo teigti, kad atsiliepimas pateiktas po mėnesio nuo pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo, nes per nurodytą laikotarpį iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl skolos kreditoriui. Kita vertus pats pareiškėjas 2019-05-14 teisme gautu prašymu dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka įtakojo, jog patenkinus tokį prašymą 2019-05-24 9.00 val. paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas būtų perkeltas į 2019-07-02 14.00 val. (greičiausiai galimą po teisėjos atostogų), tačiau pats į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka neatvyko, atstovo neįgaliojo. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog Danske Bank A/S Lietuvos filialas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ direktoriaus E. A. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemkasa“ iškėlimo netenkinti.
Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemkasa“, tenkinti.
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Paskirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Adminova“ (Įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA138), įgaliotas asmuo A. Š..
Įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ direktorių per 15 dienų nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Išaiškinti, kad asmeniui už nustatyto įpareigojimo nevykdymą arba asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus, gali būti skirta bauda iki 2 896 eurų.
Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratoriui per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o pirmąjį kreditorių susirinkimą įpareigoti įmonės administratorių sušaukti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Adminova“ atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose bei 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus kartu sudarant galimybę bankroto administratoriui teisme gauti bankroto bylos duomenis pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 9 p.
Apie iškeltą įmonei bankroto bylą informuoti įmonės buveinės vietos teismą, prokuratūrą ir antstolių kontoras.
Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Sustabdyti bet kokius priverstinio skolų išieškojimo ar mokėjimo veiksmus, iki įsiteisės teismo nutartis iškelti bankroto bylą ir bankroto administratorius perims įmonės turtą ir dokumentus. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos visų uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties dalį dėl arešto skubiai pavesti vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Netenkinti pareiškėjo UAB „Žemkasa“ direktoriaus prašymo skirti baudą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Danske Bank A/S Lietuvos filialui.
Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti šalims, paskirtajam administratoriui, Turto areštų aktų registro tvarkytojui, Juridinių asmenų registrui bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Raimonda Andrulienė