Civilinė byla Nr. e2-1766-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01208-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grandis LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-3991-779/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grandis LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Saugima“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grandis LT“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Grandis LT“ pasiūlymas dėl 2-os viešojo pirkimo „Asmens apsaugos priemonių pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) objekto dalies, ir 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė dėl 2-os Pirkimo objekto dalies ir trečiojo asmens UAB „Saugima“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu.

2.       Ieškovė nurodė, kad, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu atmesti jos pasiūlymą dėl 2-os Pirkimo objekto dalies, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalimi ir 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovei raštu pateikė pretenziją.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 2 punktu, 2020 m. spalio 12 d. nutartimi bylą nutraukė ir grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.

4.       Susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė pretenzijos dėl atsakovės priimto sprendimo, t. y. nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovės atsakovei 2020 m. rugsėjo 3 d. pateiktas raštas (ieškinio priedas Nr. 9) negali būti vertintinas kaip pretenzija, kadangi ieškovė minėtame dokumente neformuluoja jokio prašymo (reikalavimo), nedetalizuoja, su kuo konkrečiai nesutinka, o tik nurodo, kad nesutinka su atsakovės sprendimu, todėl planuoja šį sprendimą skųsti. Ieškovės atskleistus planus skųsti atsakovės sprendimą teismas vertino kaip ieškovės planą teikti pretenziją ir / ar kaip ketinimą ateityje inicijuoti kažkokį teisinį veiksmą.

6.       Nors teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamų pretenzijų turinio ir formos, tačiau, remiantis CPK 4232 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad pretenzijoje turi būti aiškiai įvardinti tiekėjo reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą.

7.       Konstatavęs, kad ieškovės atsakovei pateiktas raštas nelaikytinas pretenzija, teismas sprendė, jog yra pagrindas bylą nutraukti, kadangi ieškovė nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė UAB „Grandis LT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta jokių konkrečių reikalavimų tiekėjo pretenzijos turiniui ir formai. 2020 m. rugsėjo 3 d. susipažinus su atsakovės sprendimu, atsakovei buvo išsiųstas pranešimas Nr. 8671673, kuriuo atsakovė informuota apie tai, kad ieškovė nesutinka su priimtu sprendimu atmesti jos pasiūlymą dėl 2-os Pirkimo objekto dalies (ieškinio priedas Nr. 9). Šis raštas atitinka VPĮ nustatytus reikalavimus, keliamus tiekėjo pretenzijai, kadangi: 1) buvo surašytas raštu ir pateiktas atsakovei elektroninėmis priemonėmis, atsakant į atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. el. laišką, kuriuo ieškovei buvo atsiųstas ginčijamas atsakovo sprendimas; 2) buvo pateiktas atsakovei iki Pirkimo sutarties sudarymo bei laikantis VPĮ nustatyto termino pretenzijai pateikti. 

8.2.                      Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad perkančioji organizacija, siekdama nustatyti, ar tiekėjas teikia pretenziją, kiekvienu atveju turi vertinti pateikiamos informacijos (prašymo, paklausimo) turinį, ir tuo atveju, kai iš informacijos turinio bei kitų požymių galima nustatyti, jog tai pretenzija, net jeigu pats dokumentas nepavadintas „pretenzija“, tuomet tiekėjo pateiktas dokumentas turi būti nagrinėjamas kaip pretenzija.

8.3.                      Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto yra aišku, su kokiu konkrečiu atsakovės priimtu sprendimu ieškovė nesutinka, taip pat nurodomos nesutikimo priežastys, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nurodytos nesutikimo priežastys, yra nepagrįsta. Teisės aktuose nėra reikalaujama, kad pretenzijoje būtų suformuluotas kažkoks prašymas ar reikalavimas. Akivaizdu, kad, ieškovei pretenzijoje išreiškus nesutikimą su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą dėl 2-os Pirkimo objekto dalies, vienintelis šiuo atveju galimas reikalavimas iš visų VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje išvardintų yra panaikinti tokį sprendimą, todėl nebuvo būtinybės šį reikalavimą tiesiogiai įvardinti.

8.4.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės išreikštas nesutikimas su atsakovės sprendimu gali būti vertinamas kaip planas teikti pretenziją. Akivaizdu, kad pretenzijos teikimas perkančiajai organizacijai, kuri ir priėmė ginčijamą sprendimą, negali būti laikomas apskundimu.

8.5.                      VPĮ nustatytu terminu ir nustatyta tvarka gavusi ieškovės pretenziją, kurioje buvo išreikštas nesutikimas su konkrečiu atsakovės priimtu sprendimu ir nurodyti nesutikimo motyvai, tačiau minėtos pretenzijos neišnagrinėjusi tik dėl to, kad ji nebuvo pavadinta „pretenzija“ ir jos turinys nebuvo detalizuotas, atsakovė nepagrįstai neužtikrino ieškovei galimybės pasinaudoti peržiūros procedūra ir apginti pažeistas teises.

8.6.                      Byla nutraukta net nesuteikus ieškovei galimybės susipažinti su atsakovės atsiliepimu į ieškinį bei pateikti savo nuomonę dėl atsiliepime išdėstytų argumentų ir net nesulaukus bei neįvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos išvados. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo veikimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, nutraukus bylą, kai tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškovės pateikto rašto (pretenzijos) vertinimo, buvo pažeisti tinkamo rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai.

9.       Atsakovė VšĮ CPO LT  atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime nesuformulavo jokių reikalavimų, o tik nurodė ketinanti skųsti atsakovės sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio pobūdžio pranešimą kvalifikavo arba kaip ieškovės planą teikti pretenziją, arba kaip ketinimą ateityje inicijuoti kažkokį kitą teisinį veiksmą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, perkančiajai organizacijai gavus ne rašytinę pretenziją, o tik išreikštą ketinimą tai padaryti, tokio pobūdžio pranešimas nevertinamas kaip pretenzija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

9.2.                      Pretenzija skirta dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti ginčo šalims priimtinus sprendimus, o sprendimo neradus, aiškiai apibrėžti būsimo teisminio ginčo ribas. Ieškovei aiškiai nesuformulavus pretenzijos dalyko ir pagrindo, atsakovė neturėjo pareigos ir galimybės, remdamasi vien prielaidomis apie numanomus ieškovės siekius, priimti teisines pasekmes sukeliančių sprendimų.

9.3.                      Neįgyvendinusi esminės savo teisės į teisminę gynybą prielaidos (privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos), ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai įrodinėja, kad, nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo ir užkirto kelią tolimesnei bylos eigai. Priimdamas ieškinį, teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

12.       Prieš teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apeliantės UAB „Grandis LT“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma priimti į bylą.

13.       CPK 42 straipsnyje numatyta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

14.       Kaip matyti iš apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, šiais paaiškinimais yra atsiliepiama į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus argumentus ir papildomi jau atskirajame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai. Kadangi CPK galimybė papildyti pateiktą skundą, pasibaigus skundo padavimo terminui, nėra numatyta, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

15.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė VšĮ CPO LT 2020 m. liepos 24 d. Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė apie tarptautinį viešąjį pirkimą „Asmens apsaugos priemonių pirkimas“. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimo objektas skaidomas į 9 dalis, pasiūlymą galima teikti vienai, kelioms ar visoms Pirkimo objekto dalims.

16.       Ieškovė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos per CVP IS pateikė atsakovei pasiūlymą dėl 2-os Pirkimo objekto dalies (respiratoriai), 4-os Pirkimo objekto dalies (vienkartinės kepuraitės), 6-os Pirkimo objekto dalies (vienkartiniai kombinezonai) ir 8-os Pirkimo objekto dalies (vienkartinės kaukės).

17.       2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovė per CVP IS informavo ieškovę apie jos pasiūlymų dėl 2-os, 4-os, 6-os ir 8-os Pirkimo objekto dalių atmetimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymas dėl 2-os Pirkimo objekto dalies (respiratoriai) neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, kadangi lentelėje nenurodytas siūlomos prekės modelis.

18.       Tą pačią dieną atsakydama į atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešimą apie jos pasiūlymų dėl 2-os, 4-os, 6-os ir 8-os Pirkimo objekto dalių atmetimą, ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės sprendimu dėl 2-os Pirkimo objekto dalies, kadangi kartu su pasiūlymu buvo pateikti siūlomo respiratoriaus gamintojo dokumentai, kuriuose nurodytas prekės modelis, be to, nurodė, jog planuoja skųsti atsakovės sprendimą.

19.       2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovės sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų dėl 2-os Pirkimo objekto dalies (respiratoriai) eilė kainų didėjimo tvarka, trečiojo asmens UAB „Saugima“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

20.       Nagrinėjamu atveju ginčas dėl to, ar ieškovės 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pateiktas raštas gali būti vertinamas kaip pretenzija.

21.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

22.       Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų numatytais atvejais.

23.       CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

24.       Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

25.       CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).

26.       Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją.

27.       Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiai išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės sprendimu dėl 2-os Pirkimo objekto dalies ir planuoja apskųsti priimtą sprendimą (ieškinio priedas Nr. 9). Be to, šiame dokumente įrašytas trumpas paaiškinimas apie gamintoją ir nerišlus sakinys apie parašą.

29.       Nors teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamos pretenzijos turinio ir formos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad tiekėjo teikiamoje pretenzijoje turi būti aiškiai įvardinti reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą. Šie du pretenzijos turinio elementai apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas, todėl jie turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai ir detaliai.

30.       Kadangi, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto turinio, jame neformuluojamas joks prašymas (reikalavimas), nenurodoma, su kuo konkrečiai ieškovė nesutinka, ir nepateikiamos aiškios tokio nesutikimo priežastys bei motyvai, sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su atsakove, kad tokio turinio raštas negali būti vertinamas kaip pretenzija, ir kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo į tokį raštą, kuriuo ji buvo informuota apie ieškovės nesutikimą su jos priimtu sprendimu ir planus šį sprendimą skųsti, pateikti atsakymą.

31.       Tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, todėl, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju, jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

32.       Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

33.       Nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu, spręstina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju egzistuoja CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas – ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikiusi nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegali šia tvarka pasinaudoti.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad pati apeliantė neįgyvendino esminės savo teisės į teisminę gynybą prielaidos (privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos), atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog, nutraukdamas bylą, teismas neužtikrino tinkamo rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo ir nepagrįstai užkirto kelią tolesnei bylos eigai, nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

35.       Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, priimdamas ieškinį, teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipiasi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas apskritai turėjo atsisakyti priimti jos ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, o iškėlus civilinę bylą, ji pagrįstai šiuo atveju buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta dėl to, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė teisės aktuose nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir šiuo metu nebegali šia tvarka pasinaudoti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė