Administracinė byla Nr. AS-1251-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04382-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (18-l)-D8-5475; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 3R-314 (AG-230/01-2015); 3) įpareigoti atsakovą nagrinėti jam pateiktą skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Ministerija) pateikė raštą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dvigubų standartų taikymo. Šiame rašte pareiškėjas kelia klausimus susijusius su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2015 m. birželio 7 d. raštu Nr. 2D-881 dėl Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktoriui priklausančių statinių ir pateikia ministerijai penkis klausimus, susijusius su Ministerijai pavaldžių įstaigų veikla, norminio akto teisėtumu bei galimu dvigubų standartų taikymu. Ministerija 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (18-1)-D8-5846 atsakė į pirmuosius du pareiškėjo klausimus, kuriais pareiškėjas prašė įvertinti, ar Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams netaikomos privilegijos, taip pat nurodė, kad norminio akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams gali vertinti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tuo tarpu 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (18-1)-D8-5475 Ministerija, vadovaudamasi viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, persiuntė pareiškėjo raštą pagal kompetenciją išnagrinėti ir atsakyti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, nes rašte keliami klausimai buvo susiję su  Inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2D-881. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas šiuos Ministerijos veiksmus laiko neteisėtais ir nurodo, kad Ministerija yra Inspekciją kontroliuojantis subjektas ir yra įgaliota spręsti jos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat pareiškėjas nurodo, kad toks skundo persiuntimas Inspekcijai prieštarauja VAĮ 23 straipsnio 5 daliai.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalimi, skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, tačiau pareiškėjas pateikė raštą Ministerijai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalimi, 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (18-l)-D8-5475, Ministerija persiuntė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. liepos 17 d. raštą Inspekcijai. Taigi rašto, kuriuo persiųstas pareiškėjo 2015 m. liepos 17 d. skundas, negalima laikyti galutiniu Inspekcijos sprendimu dėl pareiškėjo kreipimosi, nes Inspekcijai išnagrinėjus pastarąjį, bus priimtas atitinkamas galutinis sprendimas, kurį pareiškėjas galės skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjo argumentai, kad jo pateikto skundo Ministerijai persiuntimas Inspekcijai prieštarauja VAĮ 23 straipsnio 5 daliai, gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalyku tik kaip galutinio administracinio akto motyvuojamoji dalis, t. y. šis Ministerijos veiksmas gali būti įvertintas nagrinėjant galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei jo poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Ministerijos 2015 m. liepos 21 d. raštas Nr. (18-l)-D8-5475 yra tarpinis dokumentas, kuris tėra viena iš prielaidų pradėti procedūrą, kurią pabaigus paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Pareiškėjo ginčijamas Ministerijos 2015 m. liepos 21 d. raštas Nr. (18-l)-D8-5475 negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Kadangi ginčijamas 2015 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (18-l)-D8-5475 pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, šis skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Iš pareiškėjo 2015 m. liepos 31 d. skundo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai turinio matyti, kad pareiškėjas kėlė tuos pačius reikalavimus, kaip ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje yra skundžiamas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus minėtą pareiškėjo skundą, darytina išvada, jog reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 3R-314 (AG-230/01-2015) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (18-l)-D8-5475 ir jis negali būti nagrinėjamas atskirai, todėl atsisakius priimti pirmąjį pareiškėjo reikalavimą antrojo skundo reikalavimo priimtinumo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tik panaikinus atsakovo 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (18-l)-D8-5475 raštą teismas galėtų įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo jam pateiktą skundą, todėl atsisakius priimti pirmąjį pareiškėjo reikalavimą, trečiojo skundo reikalavimo priimtinumo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai.

Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, jam grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas J. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31–33), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, pažymi, kad teismas net nevertino, kad į pareiškėjo pateiktus klausimus nei Ministerija, nei Inspekcija iki šiol nėra atsakiusios. Pasisakydamas, kad administracinė procedūra bus baigta tik gavus atsakymą iš Ministerijos ar Inspekcijos, teismas neįvertino skundo pagrindo – Ministerija perdavė nagrinėti skundą pavaldžiai institucijai, kurios veiksmai ir neveikimas Ministerijai ir buvo apskųstai, todėl tik įvertinus tokių Ministerijos veiksmų teisėtumą, galima spręsti dėl administracinės procedūros tolesnės eigos (jos teisėtumo). Pareiškėjas pažymi, kad neskundžia atsakymo turinio ir administracinės procedūros rezultatų – skundžiamas atsakymo nepateikimas ir neteisėtas pavedimas atsakymą pateikti pačiai Inspekcijai, dėl ko pareiškėjas neteko galimybės siekti objektyvaus jo skundo ištyrimo ir vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 21 d. raštą Nr. (18-l)-D8-5475, adresuotą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai „Dėl J. Č. rašto persiuntimo“, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi Inspekcijos prašoma pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo rašte keliamus klausimus (susijusius su  Inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2D-881) ir jam atsakyti.

VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos. Pareiškėjui išsiųsta tik šio rašto kopija, siekiant informuoti jį apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą (konkrečiai – pareiškėjo prašymo dalies nurodytais klausimais persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją). Pareiškėjo prašymo dalies persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją negalima laikyti galutiniu sprendimu dėl pareiškėjo skundo. Inspekcijai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, ir jam nesutinkant su išnagrinėjimo rezultatu, savo teises jis galėtų ginti, skųsdamas tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad į jo klausimus iki šiol nėra atsakyta, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Ministerija 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (18-1)-D8-5846 atsakė į dalį pareiškėjo keliamų klausimų. Nesutikdamas su šiuo atsakymu ar manydamas, kad jis neišsamus, pareiškėjas turėjo teisę jį skųsti administracine tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Ministerijos 2015 m. liepos 21 d. rašto panaikinimo negali būti nagrinėjamas teisme dėl nutartyje nurodytų priežasčių. Reikalavimas įpareigoti atsakovą skundą nagrinėti pagrįstai pripažintas išvestiniu ir jį atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Tačiau reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 3R-314 (AG-230/01-2015) šiuo atveju gali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Vyriausioji administracinių ginčų komisija šį sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir tokio sprendimo patikrinimas teismine tvarka numatytas įstatymų (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 2 d., ABTĮ 32 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti šį reikalavimą naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 3R-314 (AG-230/01-2015) ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                         Irmantas Jarukaitis

              Romanas Klišauskas

              Skirgailė Žalimienė