Civilinė byla Nr. e2A-130-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01139-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2; 3.3.1.22
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1048-661/2020 dalies pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovams LodyOn Group s.r.o. ir Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarui Augustui Rasimavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Donatas Kisielius ir I. M. V. (I. M. V.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Emilė“ 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės UAB „Emilė“ 2015 m. liepos 3 d. atsakovei LodyOn Group s.r.o. tariamai išduotą paprastąjį vekselį, kurio suma 680 000 Eur, negaliojančiu ir panaikinti notaro A. Rasimavičiaus 2018 m. vasario 13 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. AR-581.
2. Nurodė, kad atsakovei LodyOn Group s.r.o. nėra išdavusi jokio vekselio. Ieškovės ir atsakovės nesiejo ir nesieja jokie santykiai, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi išrašyti tokį dokumentą. Ieškovė iki informacijos apie vykdomojo įrašo išdavimą gavimo neturėjo jokių žinių apie atsakovės LodyOn Group s.r.o. pavadinimą, su ja susijusius asmenis, šio juridinio asmens vykdomą veiklą. Labai tikėtina, kad atsakovė ieškovės kreditore tapo sukčiaudama ir klastodama dokumentus. Vekselis yra niekinis ir negaliojantis remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsnių nuostatomis.
3. Ieškovės teigimu, vadovaujantis UAB „Emilė“ įstatais, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir jos vadovas (direktorius). Remiantis įstatų 13 straipsnio 17 punktu, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pritarimo ieškovės vadovui sudaryti įstatų 15 straipsnio 10, 11, 12, 13 punktuose nurodytus sandorius. Ieškovės vadovas priima sprendimus dėl sandorių sudarymo, kai turto balansinė vertė yra didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt (2 896,20 Eur), ginčijamo vekselio išrašymui buvo būtinas ieškovės akcininkų sprendimas, o tokio sprendimo ieškovės akcininkai nepriėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės UAB „Emilė“ atsakovei LodyOn Group s.r.o. 2015 m. liepos 3 d. išduotą paprastąjį vekselį, kurio suma 680 000 Eur; 2) panaikino Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. Rasimavičiaus 2018 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notaro registro Nr. AR-581; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės LodyOn Group s.r.o. bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtus 1 000 Eur žyminį mokestį, 526,20 Eur už ekspertizę ir 192,76 Eur už kuratoriaus paslaugas; 4) priteisė atsakovui notarui A. Rasimavičiui iš atsakovės LodyOn Group s.r.o. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) nurodė išmokėti iš į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. LT77 4010 0510 0456 4703 ieškovės įmokėtų 2020 m. sausio 6 d. lėšų į advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Lukoševičius ir partneriai banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kuratoriaus, advokato E. Markevičiaus, paslaugas 192,76 Eur; 6) grąžino ieškovei 181,04 Eur užstatą iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos Nr. LT77 4010 0510 0456 4703.
5. Teismas nustatė, kad notarui A. Rasimavičiui buvo pateiktas 2015 m. liepos 3 d. pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovė UAB „Emilė“, atstovaujama bendrovės direktoriaus I. M. V., besąlygiškai įsipareigojo 2018 m. vasario 5 d. sumokėti atsakovei LodyOn Group s.r.o. 680 000 Eur. Kadangi ieškovė iki nustatyto termino vekselio neapmokėjo, atsakovės įgaliotas atstovas M. E. (M. E.) 2018 m. vasario 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, kartu pateikdamas išrašus iš Čekijos Respublikos juridinių asmenų registro apie LodyOn Group s.r.o., ieškovei adresuotus pranešimus apie vekselio pateikimą apmokėti ir apie vekselio neapmokėjimą, pašto kvitus, įrodančius, jog minėti pranešimai buvo išsiųsti ieškovei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.
6. Teismo vertinimu, vekselio turėtojai pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininkės išieškoti, notaras įsitikino, kad atsakovės LodyOn Group s.r.o. atstovas M. E. yra teisėtos vekselio turėtojos įgaliotas asmuo. Notarui buvo pateiktas 2018 m. vasario 12 d. įgaliojimas bei įgalioto asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – pasas. Notaras nenustatė formaliųjų vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumų, be to, papildomai patikrino ieškovės duomenis Juridinių asmenų registre ir įsitikino, kad vekselio pasirašymo dieną vekselį pasirašęs asmuo I. M. V. buvo šios bendrovės direktorius ir turėjo įstatymo nustatytą teisę veikti bendrovės vardu. Įvertinęs vekselio turėtojos pateiktus dokumentus bei nustatęs, kad vekselio turėtoja tinkamai įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus, notaras priėmė atsakovės prašymą bei 2018 m. vasario 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą.
7. Teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 26 d. rašysenos ekspertizės akte Nr. 11-371 (20) pateikta išvada, kad ginčo vekselį bendrovės vadovo I. M. V. vardu pasirašė ne I. M. V., taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 15 d. akte Nr. 1-468 (20) pateikta išvada, kad šiame vekselyje esantis UAB „Emilė“ antspaudo spaudas atliktas kitu antspaudu, nei UAB „Emilė“ atspaudai, esantys palyginimui pateiktose 2015 m. vasario – gegužės mėn. pirkimo–pardavimo sutartyse, padarė išvadą, jog ginčo vekselyje nurodyti skolininkės parašai bei atspaudas yra netikri.
8. Atsižvelgdamas į ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 78 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą bei į minėtas ekspertų išvadas, teismas sprendė, kad ginčo vekselyje nesant parašo, šis vekselis neturi paprastojo vekselio galios. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio ieškovės UAB „Emilė“ 2015 m. liepos 3 d. išduotą atsakovei LodyOn Group s.r.o paprastąjį vekselį, nurodydamas, kad tokiu atveju kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai reikšmės bylai neturi.
9. Teismas, konstatavęs vekselio suklastojimo faktą, atitinkamai panaikino ir notaro A. Rasimavičiaus 2018 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Visgi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad vekselį pateikė tuo metu teisėta jo turėtoja, vekselis atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, jo turėtoja buvo atleista nuo pareigos įforminti protestą, pranešimai skolininkei įteikti laikantis įstatyme nustatytų terminų, teismas pažymėjo ir tai, jog kreditorei LodyOn Group s.r.o. pareiškus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, notaras neturėjo teisinio pagrindo jo neišduoti.
10. Teismas nurodė, kad ieškiniu notarui reiškiamas reikalavimas yra išvestinis, t. y. kylantis iš pirmojo reikalavimo, kuriuo yra ginčijamas vekselio išdavimo teisėtumas, ieškinyje ieškovė nesiremia vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimais, todėl pripažino, jog notaro neteisėti veiksmai šioje byloje yra neįrodyti. Kadangi vekselio suklastojimo faktas buvo nustatytas tik atlikus ekspertinį jo rekvizitų tyrimą, teismas sprendime nurodė, kad vykdomasis įrašas yra naikinamas ne dėl kokių nors neteisėtų notaro veiksmų, o vien nustačius vekselio suklastojimo faktą ir dėl šios priežasties pripažinus, jog ginčo vekselis neturi paprastojo vekselio galios.
11. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgė į tokią aplinkybę, kad vykdomasis įrašas naikinamas ne dėl to, jog notaras atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o dėl to, kad šis vekselis buvo suklastotas. Todėl notaro A. Rasimavičius nelaikė bylą pralaimėjusia šalimi ir bylinėjimosi išlaidų iš jo ieškovei nepriteisė. Pralaimėjusia šalimi teismas pripažino atsakovę LodyOn Group s.r.o, iš kurios ir priteisė tiek ieškovės, tiek atsakovo notaro A. Rasimavičiaus turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Emilė“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, kad notaro A. Rasimavičiaus neteisėti veiksmai šioje byloje yra neįrodyti, panaikinti ir šiuos motyvus pašalinti iš sprendimo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad notaro A. Rasimavičiaus neteisėti veiksmai šioje byloje yra neįrodyti. Nagrinėjamoje byloje notarui nebuvo reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, ieškovė nesirėmė vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimais, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti notaro veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo. Byloje tai nebuvo įrodinėjimo dalykas.
12.2. Esant tokiam teismo konstatuotam juridiniam faktui, kad notaro neteisėti veiksmai yra neįrodyti, nepagrįstai sukuriama prejudicija, galinti užkirsti kelią ieškovei ateityje pareikšti notarui reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
12.3. Konstatavęs, kad notaro A. Rasimavičiaus vykdomasis įrašas buvo panaikintas ne dėl to, kad notaras atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o dėl to, kad šis vekselis buvo suklastotas, teismas motyvavo, jog dėl šios priežasties notaras A. Rasimavičius nelaikomas bylą pralaimėjusia šalimi ir bylinėjimosi išlaidų iš jo nepriteisė. Tačiau tokiai išvadai padaryti nei yra būtina pasisakyti dėl notaro veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nei reikia konstatuoti, kad notaro neteisėti veiksmai yra neįrodyti, taip ateityje sukuriant ieškovei ribojimus pasinaudoti efektyvia teismine gynyba dėl jau konstatuoto prejudicinio fakto. Šiuo atveju teismas galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi.
13. Atsakovas notaras A. Rasimavičius atsiliepime į ieškovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pati ieškovė dublike pripažino, kad notaras laikėsi vykdomojo įrašo išdavimo tvarkos, t. y. pareikštu ieškiniu notarui neturi jokių pretenzijų dėl atliktų veiksmų teisėtumo, neteisėtų notaro veiksmų neįrodinėja ir neprašo teismo jų nustatyti, teigdama, jog notaro veiksmai šioje byloje teisinės reikšmės neturi, o savo išvestinį reikalavimą ji grindžia tik bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda).
13.2. Triplike notaras laikėsi pozicijos, kad, vekseliui atitinkant formalius įstatymo keliamus reikalavimus, galioja vekselio turėtojos sąžiningumo prezumpcija, kol neįrodyta kitaip, nurodė ir tai, kad notaras nėra materialinio teisinio santykio šalis, todėl nėra tinkamas atsakovas. Teismas tokiai pozicijai buvo pritaręs, nes ieškovę atstovavusiam advokatui Ž. Kalinauskui pateikus prašymą pakeisti notaro A. Rasimavičiaus procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens, teismas 2019 m. gruodžio 2 d. protokoline nutartimi šį prašymą patenkino. Ir tik vėliau, pasikeitus ieškovės atstovei, advokatė I. Kubilienė pateikė prašymą pakeisti notaro procesinę padėtį atgal į atsakovo.
13.3. Ieškovė pati pripažįsta, kad ne tik neįrodinėjo notaro veiksmų neteisėtumo, tačiau ir neturėjo jokių pretenzijų notarui. Akivaizdu, kad jai buvo išaiškintos pasekmės dėl notaro netinkamos procesinės padėties, tačiau ji pati pasirinko, jog notaras A. Rasimavičius byloje būtų ne trečiuoju asmeniu, bet atsakovu. Todėl ieškovės siekis, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio pagrįstumą atsakovo atžvilgiu, dėl to nepasisakytų, yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas.
13.4. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme formaliai ginčijama teismo pagrįstai padaryta išvada dėl vieno iš byloje esančių atsakovų neįrodytų neteisėtų veiksmų, t. y aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teisme ginčo nebuvo.
14. Atsakovė LodyOn Group s.r.o. atsiliepime į ieškovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti 137,69 Eur atlyginimą už kuratoriaus apeliacinės instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas.
14.1. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto prasmę faktai gali būti laikomi prejudiciniais tik tuomet, kai jie atitinka esminius prejudicialumo kriterijus: pirmesnėse byloje dalyvavo tie patys asmenys, tie patys faktai (jų dalis) yra įrodinėjimo dalykas abiejose bylose.
14.2. Atsižvelgus į pačios ieškovės apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad aplinkybės dėl notaro veiksmų (ne)teisėtumo nebuvo įrodinėjamos, nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje, taip pat į skundžiamame sprendime nurodytą aplinkybę, kad notaro veiksmų (ne)teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas faktas, jog notaro neteisėti veiksmai yra neįrodyti, nebus laikomas prejudiciniu faktu. Toks faktas neatitinka prejudicialumo kriterijų, suformuotų kasacinio teismo praktikoje. Atitinkamai, ieškovei nebus užkirstas kelias ateityje reikšti reikalavimų notarui A. Rasimavičiui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl reikalavimo pašalinti dalį pirmosios instancijos teismo motyvų
15. Apeliacine tvarka nėra skundžiamas šioje byloje kilusio ginčo dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo galiojimo išnagrinėjimo rezultatas, apeliantei vien siekiant kai kurių motyvų iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinimo. Todėl teisėjų kolegija dėl bylos procesinės baigties nepasisako (CPK 320 straipsnis).
16. Pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus atskirai nuo jo rezoliucinės dalies, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti procesinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017).
17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje pasisakęs dėl notaro A. Rasimavičiaus veiksmų teisėtumo įvertinimo šio konkretaus ginčo faktinių aplinkybių kontekste, tuo sukūrė prejudiciją bei užkirto jai kelią ateityje pareikšti notarui atitinkamas turtines pretenzijas.
18. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos tokios CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo sąlygos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).
20. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą; tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
21. Pagal civiliniame procese įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus pačiame įstatyme nustatytas išimtis – pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintinos tiek, kiek jos susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktame ieškinyje nesirėmė vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimais kaip savarankišku vykdomojo įrašo negaliojimo pagrindu, taip pat pripažįsta, kad šioje byloje ji nekėlė (nereiškė) notarui jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, netinkamai atlikus notarinius veiksmus. Akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas tokių klausimų nei galėjo spręsti, nei sprendė (CPK 13 straipsnis). Kaip buvo nurodyta, šiuo konkrečiu atveju bylos įrodinėjimo dalykas buvo buvusio apeliantės vadovo 2015 m. liepos 3 d. išduoto paprastojo vekselio, kuriuo apeliantė įsipareigojo sumokėti atsakovei LodyOn Group s.r.o. 680 000 Eur, ir šio vekselio pagrindu išduoto notaro 2018 m. vasario 13 d. vykdomojo įrašo galiojimo klausimas, o reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu buvo grindžiamas jo suklastojimo faktu ir prieštaravimu apeliantės įstatams.
23. Reikalavimas dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu (dėl šio įrašo panaikinimo) buvo pareikštas kaip išvestinis reikalavimas, kitaip tariant, siekiant teisinių padarinių, atsiradusių negaliojančio vekselio pagrindu, panaikinimo. Apeliantė šį reikalavimą, remdamasi bendruoju teisės principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur), grindė tik tuo, jog teismui pripažinus vekselį negaliojančiu, atitinkamai panaikintinas ir notaro išduotas vykdomasis įrašas. Taip pat savo dublike apeliantė nurodė, kad reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo yra išvestinis ir tiesiogiai priklausomas nuo reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ab initio, teigdama, kad šioje byloje ji neįrodinėja aplinkybių, susijusių su galimai notaro ir antstolio padarytais neteisėtais veiksmais, dėl šių aplinkybių nepasisako ir teismo neprašo jų nustatyti.
24. Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą įvertinti ir sprendime aptarti abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių (tiek apeliantės, tiek ir atsakovų) pozicijas, tą lemia šalių procesinis lygiateisiškumas ir teismui įrodinėjimo procese nustatytos pareigos (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 17, 176, 185 straipsniai). Apeliantė, be kita ko, savo reikalavimą nukreipė ir atsakovui notarui A. Rasimavičiui. Gindamasis nuo šio reikalavimo, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose išdėstė nesutikimo su juo argumentus (CPK 42 straipsnis), taigi apeliantė, inicijuodama ginčą ir prieš šį asmenį, negalėjo tikėtis, kad teismas vertins tik jos vienos argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus.
25. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas notaro A. Rasimavičius atsikirtimus į jam pareikštą reikalavimą, ir nurodė, kad „<...>Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas notarui reikalavimas yra išvestinis, t. y. kylantis kaip pasekmė iš pirmojo reikalavimo, kuriuo yra ginčijamas vekselio teisėtumas. Ieškinyje ieškovė nesiremia vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atlikimo procedūros pažeidimais. Teismas konstatuoja, jog notaro neteisėti veiksmai šioje byloje yra neįrodyti. Pateikto vekselio klastojimo faktas nustatytas tik atlikus ekspertinį rekvizitų tyrimą. Notaro Augusto Rasimavičiaus 2018 m. vasario 13 d. vykdomasis įrašas, notaro registro Nr. AR-581 naikinamas ne dėl kokių nors neteisėtų notaro veiksmų, o kaip minėta, nustačius vekselio suklastojimo faktą bei pripažinus, kad ginčijamas vekselis neturi paprastojo vekselio galios. Dėl išvardintų priežasčių tenkinamas ieškinio reikalavimas panaikinti notaro Augusto Rasimavičiaus 2018 m. vasario 13 d. vykdomąjį įrašą, notaro registro Nr. AR-581.“
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje neįžvelgė notaro veiksmų neteisėtumo, jam išduodant apeliantės ginčijamą vykdomąjį įrašą, ir apie tai nurodė savo sprendime, pati savaime nereiškia, kad teismas nustatė prejudicinę reikšmę turintį faktą ir kitoms galimomis byloms ar ginčams, jeigu apeliantė tokius veiksmus aiškiai įvardytų ir jų neteisėtumą, siekdama tokiais veiksmais padarytos jai žalos atlyginimo, įrodinėtų.
27. Kaip minėta, viena iš privalomų pirmiau išnagrinėtoje byloje nustatyto fakto pripažinimo prejudiciniu sąlygų kitoje byloje yra to fakto pirmesnėje byloje buvimas įrodinėjimo dalyku ar bent jo dalimi. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, net ir ginčijant notaro vykdomąjį įrašą, nebuvo įrodinėtos notaro civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė), negalima sutikti su apeliante, kad jos prašomi pašalinti iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies motyvai galėtų būti aiškinami kaip prejudiciniai faktai.
28. Teisiškai nepagrįstais pripažintini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą pirmosios instancijos teismas galėjo išspręsti net ir nevertindamas šio atsakovo (t. y. notaro A. Rasimavičiaus) veiksmų teisėtumo klausimo, nes būtų pakakę remtis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Nors skundžiamame sprendime nenurodyta, kuria teisės norma remiantis padaryta išvada, kad notaras nėra pralaimėjusia ginčą šalimi nepaisant jo procesinio statuso (atsakovas) ir bylos procesinio rezultato (panaikinamas ir jo išduotas vykdomasis įrašas), šiame kontekste pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims visų pirma lemia principas „pralaimėjęs moka“, įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas pirmiausia ir turėjo nustatyti, kas yra ginčą laimėjusi, o kas – pralaimėjusi šalis, turėjo nurodyti, kodėl tokią išvadą daro. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė yra išimtis iš bendrosios taisyklės, teismui pripažinus, kad bendroji taisyklė „pralaimėjęs moka“ dėl konkrečių teismo nustatytų priežasčių negali būti taikoma.
29. Taigi, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad notaro neteisėti veiksmai šioje byloje neįrodyti, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nešalintina. Dar daugiau, tokie hipotetiniai apeliantės pasvarstymai ir išankstiniai sulyginimai, iš esmės nė nežinant, kokių konkrečiai notaro veiksmų neatitikimą įstatymo reikalavimams apeliantė ketintų ateityje įrodinėti, objektyviai nėra galimi, todėl apeliacinis skundas netenkintinas dar ir dėl šios priežasties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Pagal atsakovo notaro Augusto Rasimavičiaus pateiktus įrodymus, t. y. advokatės A. Puzinienės 2021 m. vasario 1 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AP-2021/02/06 ir pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 924009, atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 250 Eur išlaidas.
31. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktais, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti kompensuojama iki 1 891,24 Eur (1 454,8 Eur x 1,3), todėl prašoma 250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama iš apeliantės.
32. Kuratoriaus paskyrimo tvarka bei sąlygos yra nustatytos CPK 39 straipsnyje, kuriame, be kita ko, pasisakyta ir dėl kuratoriaus paslaugų atlyginimo. Minėtos teisės normos 3 dalyje nurodyta, kad kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas iš anksto apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas (CPK 39 straipsnio 3 dalis). Atlyginimo už kuratoriaus darbą dydžius bei jų išmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintas Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 30 punkte nustatyta, kad kuratoriui atlyginimas už atstovavimą, taip pat ir kuratoriaus turėtos išlaidos dėl atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos mokamos iš šalies, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas, į teismo sąskaitą įmokėtų atstovavimo išlaidų. Vadinasi, kuratorius nepriklausomai nuo atskirų procesinių klausimų išnagrinėjimo rezultato ar nuo civilinės bylos baigties turi teisę į atlyginimą už paslaugas ar (ir) kitas faktiškai patirtas išlaidas.
33. Nagrinėjamu atveju kuratorius atsakovei LodyOn Group s.r.o., neturinčiai valdymo organo, buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, o jo skyrimo ir darbo apmokėjimo išlaidas įpareigota apmokėti apeliantė. Kadangi dėl apeliantės inicijuoto apeliacinio proceso šios bylos nagrinėjimas tęsiamas, apeliantei kyla pareiga atlyginti už kuratoriaus darbą taip pat ir apeliacinės instancijos teisme.
34. Kaip matyti iš atsakovės LodyOn Group s.r.o. kuratoriaus advokato E. Markevičiaus už suteiktas kuratoriaus paslaugas 2020 m. rugpjūčio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos ML Nr. 0165, už susipažinimą su apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į šį skundą parengimą (10 val.) susidarė 137,69 Eur išlaidos, kurios buvo apskaičiuotas taikant vienos valandos 11,38 Eur įkainį (113,80 Eur + 23,89 Eur PVM).
35. Vadovaujantis Aprašo 23 punktu, atlyginimas už kuratoriaus darbą, išskyrus darbą vykdymo procese, – atstovavimą, apskaičiuojamas taikant šiame apraše nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra minimali mėnesio alga (toliau – MMA). Remiantis Aprašo 24 ir 25 punktais, už vienos darbo dienos kuratoriaus darbą bylų procese pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose mokama 0,15 MMA, o valandinis kuratoriaus darbo apmokėjimo dydis nustatomas dalijant darbo dienos apmokėjimo dydį iš 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 607 Eur, taigi kuratoriaus nurodytas valandinis jo darbo apmokėjimo įkainis atitinka pagal šį nutarimą apskaičiuotiną 11,38 Eur (607 Eur x 0,15 / 8 val.) įkainį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) atsakovui Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarui Augustui Rasimavičiui 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) advokatui Eugenijui Markevičiui 137,69 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 69 centų) atlyginimą už kuratoriaus paslaugas.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Vytautas Zelianka