Civilinė byla Nr. e2S-3006-1070/2024

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02447-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11.; 3.3.2.5;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BT Servisas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BT Servisas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BT Servisas“ 4856,16 Eur žalos atlyginimą, 809,45 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė UAB „BT Servisas“ buvo atsakinga už ieškovės draudėjui padarytą žalą, kilusią dėl netinkamai atliktų draudėjo automobilio šarnyro keitimo darbų 2021 m. balandžio 9 d.

3.       Atsakovė UAB „BT Servisas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Po atsiliepimo į ieškinį gavimo teisme ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimų atsakovei, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės bei prašo grąžinti žyminio mokesčio dalį.

5.       2024 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė į bylą prašymą dėl 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės. Prašyme nurodė, kad šioje byloje ji turėjo 400 Eur išlaidas dėl advokato teisinių konsultacijų ir patarimų; 600 Eur išlaidas dėl atsiliepimo parengimo; 800 Eur išlaidas dėl kitų dokumentų, reikalingų civilinės bylos nagrinėjimui, parengimo, advokato pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdžiuose. Atsakovės prašymas motyvuojamas tuo, kad nurodytos išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės, šiai pareiškus nepagrįstą ieškinį. Išlaidos yra realios, būtinos, susidarė atsakovei realizuojant savo teisę apsiginti nuo nepagrįstų ir neteisėtų reikalavimų.

6.       Atsiliepime į atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovė prašė priteisti iš jos atsakovei ne daugiau kaip 600 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo. Nurodė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl to, jog ši nepateikė ieškovei išsamių paaiškinimų ir atsiliepimo į pretenziją iki ieškinio padavimo teisme. Ši byla nėra teisiškai sudėtinga, nepasižymi teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialių žinių poreikiu ar teisinės problemos naujumu, nereikalauja didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Byloje pateikti dokumentai yra nedidelės apimties. Atsakovė neturėjo išlaidų dėl advokato atstovavimo teisme, nes nebuvo organizuoti posėdžiai. Atsakovė pateikė be atsiliepimo į ieškinį tik šabloninį prašymą dėl prieigos prie elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) suteikimo ir nedidelės apimties prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovės prašymas atlyginti ir už šių prašymų parengimą yra nepagrįstas. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos neaišku, kiek laiko buvo sugaišta konsultacijoms ir patarimams, nėra galimybės įvertinti tokių konsultacijų pagrįstumą. Tokios paslaugos kaip konsultacijos ir patarimai nėra numatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Atsakovės advokato nustatytas valandinis įkainis (200 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į nusistovėjusią kainą bei bylos sudėtingumą.

7.       Ieškovei pateikus atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovė padavė teismui atsiliepimą į ieškovės atsiliepimą, kurį apeliacinės instancijos teismas vertina kaip atsakovės rašytinius paaiškinimus, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenumatytas toks procesinis dokumentas, kaip atsiliepimas į atsiliepimą dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 110 straipsnis). Atsakovė UAB „BT Servisas“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškovės atsiliepimo į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodė, kad ieškovė sąmoningai nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė ieškinio, nes siekia nuslėpti aplinkybes dėl jos netinkamo elgesio. Akivaizdu, kad ieškovė atsisakė ieškinio po to, kai atsiliepime į ieškinį buvo išdėstytos faktines aplinkybės, patvirtinančios ieškinio nepagrįstumą. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis profesionalius teisinę pagalbą teikiančius asmenis, todėl reikšdama ieškinį negalėjo nežinoti atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių. Dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio padavimo teisme yra žeminama atsakovės reputacija, jai daroma turtinė žala, kadangi neigiamos žinios apie automobilių remontu užsiimančią įmonę pasklinda greitai ir plačiai, daro tiesioginę neigiamą įtaką įmonės finansinei padėčiai. 2022 m. kovo 2 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl jai pareikštų pretenzijų ir aplinkybių aiškinimosi, tačiau ieškovė neatsakė jai į šį raštą ir keletą metų nesiėmė veiksmų iki tol, kol pasibaigė ieškinio senaties terminas. Ieškovė, nurodydama, kad ši byla yra nesudėtinga, pati naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis. Bylos aplinkybės nėra paprastos, advokatas turėjo surinkti ir išanalizuoti reikiamus įrodymus, aktualius šiai bylai įstatymo reikalavimus. Teisinių konsultacijų ir patarimų paslaugos privalo būti atlygintos, nes tai prieštarautų pačios teisinės pagalbos esmei bei Lietuvos Respublikos advokatų etikos kodekso nuostatoms. Byloje nevyko teismo posėdžiai būtent dėl ieškovės veiksmų atsisakius ieškinio reikalavimų. Ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, būtent dėl to byloje nevyko teismo posėdžiai, kuriuose turėjo dalyvauti atsakovės atstovas. Atsakovė neturi būti nubausta, sumažinus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlyginimų dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei UAB „BT Servisas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį ir priteisė iš jos atsakovei UAB „BT Servisas“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, grąžino ieškovei 96 Eur žyminio mokesčio.

9.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad atsakovė sumokėjo advokatui 1800 Eur 2024 m. rugsėjo 30 d. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis. Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas teises ar interesus pateikiant ieškinį nesudaro pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas, paduodama atsiliepimą į ieškinį nustatytu terminu.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas šioje byloje parengė vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, dėl to atsakovė turėjo 600 Eur išlaidas, kurias turi atlyginti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2023, padarė išvadą, kad ieškovė neturi atlyginti atsakovei išlaidų už konsultacijas ir patarimus (įvardintų kaip išlaidų už faktinių bylos aplinkybių analizę, įrodymų surinkimą ir analizę, įstatymų analizę), nes šios išlaidos apima atsiliepimo į ieškinį parengimą.

11.       Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, ieškovė nenurodė ieškinio atsisakymo priežasčių, atsisakė ieškinio, gavusi atsakovės atsiliepimą į ieškinį. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturėtų atlyginti atsakovei išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių nebuvo.

12.       Teismas nutarė priteisti iš ieškovės atsakovei sumažintą iki 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodęs, kad įvertino šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės išlaidos neatitinka būtinų išlaidų kriterijų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo darbo indėlį, todėl, nepaisant jų realumo, tenka pačiai atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13.       Atsakovė UAB „BT Servisas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog ieškovė padavė nepagrįstą ir neįrodytą ieškinį, būdama neapdairi ir nerūpestinga. Ieškovė atsisakė ieškinio po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė aplinkybes, patvirtinančias, jog paduotas ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Byloje buvo priimtas procesinis sprendimas atsakovės naudai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą, t. y. po daugiau nei trijų metų, nesant svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių. 

13.2.                      Teismas nenagrinėjo ir neįvertino to, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, neveikė taip, kad byla būtų išnagrinėtą greitai ir teisingai. Ieškovė paduodama nepagrįstą ieškinį bandė nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Teismas neturėjo pagrindo mažinti atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės nesąžiningumas reiškiant nepagrįstą ieškinį nekėlė abejonių. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis Žalų teisių ir procesų valdymo skyrių bei profesionalius teisinę pagalbą teikiančius asmenis. Todėl ieškovė negalėjo nežinoti atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl ieškininio nepagrįstumo.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, reikšdama atsakovei nepagrįstą ieškinį tokiu būdu pažemino šios dalykinę reputaciją, sukėlė atsakovei turtinę žalą. Neigiamos žinios apie automobilių remontu užsiimančią įmonę pasklinda greitai ir plačiai bei daro tiesioginę neigiamą įtaką įmonės finansinei padėčiai. Tokią žalą ištaisyti yra sudėtinga.

13.4.                      Teismas, pernelyg formaliai taikydamas proporcingumo principą, neturėjo pagrindo mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki 600 Eur. Teisinės konsultacijos negali būti sutapatinamos su atsiliepimo į ieškinį parengimu ir negali būti vertinamos kaip atsiliepimo į ieškinį parengimo dalis. Todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės 400 Eur už teisines konsultacijas. Teismas neturėjo vadovautis neteisinga ir prieštaraujančia įstatymui (CPK 98 straipsnio 1 dalis) praktika, nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. e2A-692-450/2023.

13.5.                      Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, realios, būtinos bei įrodytos. Atsakovės atstovas neatstovavo atsakovės posėdžiuose dėl to, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas padavus nepagrįstą ieškinį. Atsakovė sudarydama teisinių paslaugų sutartį su advokatu susitarė su juo dėl teisinių paslaugų viso proceso metu, t. y. ir dėl advokato pasirengimo bylos nagrinėjimui bei atsakovės atstovavimo teismo posėdžiuose. Todėl visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atlygintos, tokiu būdu atlyginant jos nuostolius dėl nepagrįstai pradėto proceso. Pirmosios instancijos teismui priteisus iš ieškovės tik dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Kai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės bylą laimėjusios šalies finansinė padėtis tampa blogesnė nei buvo prieš ieškovei nepagrįstai kreipiantis į teismą, teisingumo vykdymas tampa beprasmis. Atsakovės nuostoliai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais ieškovės veiksmais. Todėl iš ieškovės turėjo būti priteistas visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

13.6.                      Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų rengimas reikalavo specialių žinių, teisinės analizės, atidumo. Atsakovės elgesys viso proceso metu buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo pareigas. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo protingos. Todėl iš ieškovės turėjo būti priteistas visas atsakovės turėtų 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį, atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir priteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

14.1.                      Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į atsakovės elgesį iki ieškinio padavimo teisme, kai ji nepateikė paaiškinimų bei atsiliepimo į ieškovės pretenziją ikiteisminėje ginčo stadijoje. Jei atsakovė pateiktų išsamius paaiškinimus ar atsiliepimą į pretenziją, ieškovė įvertintų atsakovės argumentus ir svarstytų ieškinio (ne)pateikimo galimybes. Todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje lėmė ir jos pačios netinkamas elgesys ikiteisminėje stadijoje.

14.2.                      Ieškovės nuomone, ji nepraleido ieškinio senaties termino, kuris galėtų būti taikomas šioje byloje. Ieškinys paduotas subrogacinio reikalavimo pagrindu, nes atsakovė blogai atliko ieškovės draudėjui priklausančio automobilio remonto darbus.  

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis. Ieškinio atsisakymas savaime nereiškia, jog atsakovė įrodė ieškinio nepagrįstumą. Todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji laimėjo bylą ir dėl to turi būti atlygintos visos jos bylinėjimosi išlaidos.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės ne daugiau kaip 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės naudai. Ši byla nėra teisiškai sudėtinga, nepasižymi teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialių teisinių žinių poreikiu, teisinės problemos naujumu, nereikalauja didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Paduotas ieškinys yra nedidelės apimties, prie jo pridėtas minimalus kiekis dokumentų. Atsiliepimas į ieškinį taip pat nėra didelės apimties, jame nurodomos faktinės aplinkybės, aptariant byloje esančius įrodymus. Atsiliepimo į ieškinį parengimas neturėjo užimti daug laiko.

14.5.                      Atsakovė nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, nes ji pateikė byloje tik atsiliepimą į ieškinį, posėdžiai nebuvo organizuojami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovės advokato atstovavimo teismo posėdžiuose ir pasirengimo teismo posėdžiams išlaidų atlyginimo. Į prašomų atlyginti 800 Eur sumą įeina ir kitų dokumentų parengimo išlaidos, tačiau atsakovė pateikė šioje byloje tik atsiliepimą į ieškinį, standartinį prašymą dėl prieigos prie EPP suteikimo, nedidelės apimties prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisinių konsultacijų ir patarimų paslaugos nenumatytos Rekomendacijose Nr. 1R-85 dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsiliepimo į ieškinį parengimas apima dokumentų analizę, konsultacijas ir patarimus. Be to, iš atsakovės prašymo neaišku, kiek trūko atsakovės konsultacijos, nes sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas bendras 9 valandų kiekis už visas teisines paslaugas. Dėl to nėra galimybės įvertinti tokių konsultacijų pagrįstumą.

14.6.                      Atsakovės atstovo valandinis įkainis (200 Eur), įvertinus bylos sudėtingumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo. Toks atlygis nustatytas ne pagal Rekomendacijas, bet pagal vidinius atsakovės ir advokato susitarimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes atsakovės prašoma priteisti 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė ir nepagrįsta. Atsakovė neturėjo tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

16.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

17.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės

18.       Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

19.       Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 51 punktas).

20.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis įvardijami tokie veiksmai kaip nepagrįsto ieškinio, kito procesinio dokumento pateikimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.

21.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Tai yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliantė grindžia savo atskirąjį skundą tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino to, jog byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas atsakovės naudai, kad ieškovė reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį piktnaudžiavo procesu, veikė neapdairiai ir nerūpestingai.

23.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, jog teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą nutraukti bylą, turi būti atlygintos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos tuo pagrindu, kad būtent ji laimėjo procesą. Nagrinėjamu atveju galutinio teismo sprendimo priėmimas atsakovės naudai, kai ieškovė atsisakė ieškinio, neturi lemiamos reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Šiuo atveju reikšmingas šalių procesinis apdairumas ir rūpestingumas bei priežastinis ryšys tarp ieškovės ieškinio padavimo ir atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo (žr. šios nutarties 19 punktą).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad ieškovės veiksmų (ne)sąžiningumas buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, jog naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas teises ar interesus pateikiant ieškinį nesudaro pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą.

25.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad ieškovė iš karto po atsiliepimo į ieškinį atsisakė reikalavimų atsakovei, kaip tik patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ sąžiningą elgesį proceso metu. Ieškovė, įvertinusi atsiliepimo į ieškinį motyvus, nusprendė netęsti bylinėjimosi ir taip nevilkinti proceso, nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad ieškovė padavė ieškinį, kurio vėliau atsisakė, savaime nereiškia, jog ji pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą ne pagal paskirtį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

26.       Ieškovė paduodama ieškinį manė, kad jos teisė pažeista ir dėl to nusprendė kreiptis į teismą. Ieškovė, gavusi atsiliepimą ir įvertinusi jo motyvus, atsisakė ieškinio, taip iš esmės pripažindama, jog jos teisė nebuvo pažeista. CPK numatyta teisė ir pareikšti ieškinį, ir atsisakyti jo (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis), o ieškinio atsisakymas savaime nereiškia ieškovės piktnaudžiavimo procesu (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Todėl atmetami atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė pareikšdama nepagrįstą ieškinį akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu.

27.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įvertino ir šios apdairumą bei rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (paduodant ieškinį). Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ne atmesdamas visiškai atsakovės prašymą, bet tenkindamas jį iš dalies.

28.       Ieškovė sutiko pirmosios instancijos teisme, kad iš jos turi būti priteistas tam tikras atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė neatsakė jai į ikiteisminę pretenziją dėl žalos atlyginimo. Be to, atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą atsakyti į ieškovės pretenziją. Atsakovė kaip subjektas, neturintis teisinių žinių, neprivalėjo numatyti, jog neatsakius į ieškovės pretenziją, ši kreipsis į teismą. Juo labiau kad pretenzijoje nebuvo nurodyta, jog ieškovė kreipsis į teismą atsakovei neatsakius į pretenziją ar neatlyginus žalos. Todėl atmetamas atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad pačios atsakovės pasyvumas nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą su ieškiniu.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs pirmiau nurodytas aplinkybes, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio.

Dėl atsakovei UAB BT Servisas“ priteisto advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dydžio

30.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nurodomos šalies išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais.

32.       Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kaip atlygintinos nurodytos advokato teisinės paslaugos rengiant atsiliepimą į ieškinį (Rekomendacijų 8.2 punktas), kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 punktas), advokato teisinės konsultacijos, atstovavimas teisme, pasirengimas teismo ar parengiamajam posėdžiui (Rekomendacijų 8.19 punktas).

33.       Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad  nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

34.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU) šalies ūkyje (be individualių įmonių).

35.       Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktus už atsiliepimo į ieškinį parengimą nustatytas maksimalus dydis – 2,5×VDU; už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4×VDU; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui – 0,1×VDU.

36.       Įvertinus tai, kad 2024 m. II ketv. VDU (bruto) buvo 2196,4 Eur, darytina išvada, kad maksimali šaliai atlygintina suma už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį – 5491 Eur (2196,40×2,5); už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 878,56 (2196,40×0,4); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui – 219,64 Eur (2196,40×0,1) (šios nutarties 35 punktas).

37.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas iš ieškovės 400 Eur išlaidų atsakovės teisinių konsultacijų / patarimų atlyginimui, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2023, nurodydamas, kad konkrečių procesinių dokumentų parengimas apima tokius veiksmus kaip teisės aktų ar teismų praktikos analizę, susipažinimą su šalių procesiniais dokumentais, aktualių teisės aktų paiešką, peržiūrą, strategijos kūrimą, konsultacijas bei susipažinimą su teismo dokumentais, todėl nėra pagrindo jų išskirti atskirai ir vertinti kaip papildomai suteiktas teisines paslaugas.

38.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis išaiškinamais, pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties Nr. e2A-692-450/2023 91 punkte, kadangi minėta nutartis buvo priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės skyrėsi nuo šios bylos aplinkybių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

39.       Pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą).

40.       Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2023 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2023, nustatė, kad šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos viršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčių dydžius, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, už atitinkamų paslaugų suteikimą. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Toje byloje teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procese, kuriame buvo atlikta kur kas daugiau procesinių šalies atstovavimo veiksmų, nei šioje byloje (Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2023, 90 punktas). Todėl, apygardos teismo nuomone, išaiškinimai, pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties Nr. e2A-692-450/2023 91 punkte negali būti taikomi šioje byloje. Juolab kad teisės aktuose atskirai yra nurodytos ir įkainotos tokios paslaugos kaip advokato teisinių konsultacijų teikimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.19 punktas), o šios bylos atsiliepimo į ieškinį išlaidos yra mažesnės už maksimalią mokėtiną sumą 9 kartus (5491 Eur/600 Eur). Dėl to, apygardos teismo nuomone, atsakovei turėjo būti atlygintos ir advokato teisinių konsultacijų / patarimų išlaidos.

41.       Apygardos teismas sutinka, kad advokato Arvydo Gudo prašymo dėl prieigos prie bylos suteikimo EPP sistemoje parengimas neturėtų būti atlyginamas, nes šis prašymas yra techninio pobūdžio, nereikalaujantis teisinių žinių. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas neteisingai nurodė skundžiamoje nutartyje, kad atsakovės atstovas parengė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį.

42.       Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie procesiniai dokumentai buvo būtini atsakovei siekiant įgyvendinti savo teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei teisę pateikti nesutikimo su ieškovės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų motyvus (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Todėl apylinkės teismas, nepriteisęs šių dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo, neteisingai nurodė, jog jos neatitinka būtinų išlaidų kriterijų.

43.       Tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu nėra teisiškai sudėtingas, jame nekeliamos naujos teisės aiškinimo ir taikymo problemos. Žalos atlyginimas civilinės atsakomybės draudimo santykių kontekste nereikalauja specialių žinių. Paduotas ieškinys nebuvo didelės apimties. Advokatas Arvydas Gudas neturėjo vykti į kitą vietovę, prašoma priteisti suma nėra didelė juridiniam asmeniui, ir bet kokio ieškinio pagrįstumo vertinimas reikalauja teisinės įrodymų, teisės aktų analizės ir atidumo. Todėl, apygardos teismo vertinimu, atsakovės teisinėms konsultacijoms ir patarimams pakako valandos, už kurią neturėtų būti mokamas maksimalus atlyginimas (219,64 Eur), atsižvelgiant į šiame punkte nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu. Apygardos teismo vertinimu, iš ieškovės atsakovės naudai turi būti priteista apie ½ dalį maksimalios sumos už vieną teisinės konsultacijos / patarimų valandą, t. y. 110 Eur (219,64 Eur/2; Rekomendacijų 2, 7, 8, 8.19 punktai,  CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44.       Nors atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra didelės apimties, tačiau jis yra pateiktas su motyvais, nurodant prašomų atlyginti išlaidų teisinį ir faktinį pagrindą. Rašytiniai paaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra didesnės apimties, nei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, juose išsamiai pasisakoma dėl atsiliepimo į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą argumentų. Todėl, apygardos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo neatlyginti atsakovei ir išlaidų šiems procesiniams dokumentams parengti.

45.       Atsakovės atsiliepimo į ieškinį išlaidos 9 kartus yra mažesnės nei maksimali už atsiliepimą į ieškinį mokėtina suma (žr. šios nutarties 40 punktą). Todėl už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir rašytinių paaiškinimų pateikimą ieškovė turi atlyginti sumas, kurios taip pat 9 kartus mažesnės už maksimalią sumą, mokėtiną už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas ar paaiškinimai parengimą, t. y. po 100 Eur (suapvalinus 97,61 Eur=878,56 Eur/9), iš viso – 200 Eur (100 Eur×2 prašymai / paaiškinimai).

46.       Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu teismo posėdžiuose, neturi būti atlyginamos.

47.       Nustatyta, kad ieškovei atsisakius ieškinio, byla nepasiekė nagrinėjimo parengiamajame ar teismo posėdžiuose stadijos. Todėl atsakovės advokatas neturėjo ruoštis posėdžiams ir atstovauti atsakovės juose. Tai, kad atsakovė sumokėjo advokatui avansu ir už jo paslaugas atstovaujant ją galbūt ateityje vyksiančiuose teismo posėdžiuose, negali būti pagrindu priteisti iš ieškovės ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

48.       Pagal teisės aktus atlyginamos tik suteiktos, bet ne tikėtinos advokato atstovavimo paslaugos (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 8.19 punktas). Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas be teisėto pagrindo praturėti advokatui, t. y. gauti atlygį už veiksmus, kurie nebuvo ir neturėjo būti atlikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, sumokėjusi advokatui ir už jo pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą juose, neturėdama informacijos apie tai, kad posėdžiai yra paskirti, prisiėmė riziką dėl minėtų išlaidų neatlyginimo teismo procese. Todėl atmetamas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovei nepriteisus ir advokato atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų atlyginimo tokiu būdu ji yra faktiškai nubaudžiama už ieškovės neteisėtus veiksmus.

49.       Atskirojo skundo motyvai apie atsakovės nuostolius (sugadintą reputaciją, turtinę žalą dėl ieškinio padavimo) gali būti pagrindu kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pateikiant šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ne priteisti didesnį, nei nustato teisės aktai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be teisėto pagrindo nepriteisė atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis konsultacijomis, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir rašytinių paaiškinimų parengimu, atlyginimo. Šių advokato veiksmų atlikimas nulemtas ieškinio bei ieškovės atsiliepimo į atsakovės prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas padavimo, todėl buvo būtinos, atsakovei siekiant savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl to, įvertinus tai, kad ieškovė padavė nedidelės apimties ieškinį, kuriame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės ir reikalavimai, nesusiję su teisiniais santykiais, reikalaujančiais specialių teisinių žinių bei didelių laiko sąnaudų, yra pagrindas pakeisti iš dalies pirmosios instancijos teismo nutartį padidinant iš ieškovės atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 910 Eur (600+110+200) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

51.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkindamas atskirąjį skundą nepasisako dėl jo argumento, susijusio su ieškinio senaties taikymu, kaip teisiškai nereikšmingo. Kaip minėta, ieškinio pagrįstumo klausimas šiuo atveju neturėjo įtakos skirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr. šios nutarties 23 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 

52.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

53.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovei turėjo būti priteistas 310 Eur (910 Eur – 600 Eur) didesnis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ne 1200 Eur (1800 Eur – 600 Eur), kaip nurodo atsakovė atskirajame skunde, daro išvadą, kad atsakovės atskirasis skundas patenkintas 25,83 proc. (310 Eur×100 proc./1200 Eur). Todėl laikytina, kad šioje byloje priimtas procesinis sprendimas 74,17 proc. (100 – 25,83) ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 7 dalis).

54.       Ieškovė pateikė į bylą prašymą dėl 280 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.16 punktu, maksimali suma, atlygintina už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 878,56 Eur (žr. šios nutarties 36 punktą). Ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės yra tokio paties turinio kaip ir atsiliepimas į atsakovės prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, papildytas pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl darytina išvada, kad ieškovės atstovas neturėjo didelių laiko sąnaudų atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, mano, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovės priteistinų atsiliepimo į atskirąjį skundą išlaidų atlyginimą, skaičiuojant 74,17 proc. nuo 180 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo sumos, bei priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 135 Eur (suapvalinus 133,51 Eur=180×0,7417) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

patenkinti iš dalies atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BT Servisas“ atskirąjį skundą.

Pakeisti iš dalies Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį padidinant iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, priteistą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BT Servisas“, juridinio asmens kodas 302481763, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 910 (devynių šimtų dešimties) Eur.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BT Servisas“, juridinio asmens kodas 302481763, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėja                                                                                              Svetlana Panina