VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 01 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei P. L.-L dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tretysis šios bylos asmuo A. L..
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2009 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp dovanotojos E. L. ir apdovanotųjų A. L. ir P. L.-L dalyje kur ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo padovanota atsakovei ir taikyti restituciją – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovė nurodė, kad ji 2009 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi savo dukroms atsakovei P. L.-L ir A. L. padovanojo 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat šia sutartimi buvo nustatytas ieškovei uzufruktas – teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis vienu kambariu, plane pažymėtu 3-8 bei bendro naudojimosi patalpomis. Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė liko viena gyventi ginčo bute, mokėjo mokesčius. 2013 m. į butą atsikrausčius gyventi atsakovei su dviem nepilnametėmis dukromis, prasidėjo problemos. Atsakovė nuolatos girtaudavo, vesdavosi nepažįstamus žmones, vykdavo triukšmingos išgertuvės. Ne kartą ieškovė buvo priversta kviesti policijos pareigūnus, kadangi atsakovė pradėdavo smurtauti prieš ieškovę. Per tą laiką, kai atsakovė gyvena ginčo bute, butą visiškai nuniokojo, išlaužė duris, sulaužė baldus, sugadino sienas ir grindis, be to, visiškai nesirūpina būsto išlaikymu. Ne kartą atsakovė buvo sumušusi ieškovę, buvo dėl šių priežasčių nuteista baudžiamąja tvarka. Net ir po baudžiamosios bylos nagrinėjimo atsakovė savo elgesio nepakeitė, veda asocialų gyvenimo būdą, todėl jai buvo apribotos motinos teisės nepilnamečių dukterų atžvilgiu. Įstatymas numato dovanotojo teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, jeigu apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kadangi atsakovė negerbia ieškovės kaip motinos, smurtauja prieš ją, sudaro nepalankias sąlygas gyventi, ieškovė prašo panaikinti sudarytą dovanojimo sutartį. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovė prašo patenkinti ieškinį.
Tretysis asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog visiškai sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2018 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2018 m. sausio 12 d. per darbovietę (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovė nurodė, jog ji 2009 m. liepos 30 d. sudaryta Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi savo dukroms atsakovei P. L.-L ir trečiajam asmeniui A. L. padovanojo 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. l. 6 – 10). Taip pat šia sutartimi buvo nustatytas uzufruktas – teisė ieškovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis vienu kambariu, plane pažymėtu 3-8 bei bendro naudojimosi patalpomis (e. b. l. 11 – 12). Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė liko viena gyventi ginčo bute, mokėjo mokesčius. 2013 m. į butą atsikrausčius gyventi atsakovei su dviem nepilnametėmis dukromis, prasidėjo problemos. Atsakovė nuolatos girtaudavo, vesdavosi nepažįstamus žmones, vykdavo triukšmingos išgertuvės. Ne kartą ieškovė buvo priversta kviesti policijos pareigūnus, kadangi atsakovė pradėdavo smurtauti prieš ieškovę. Per tą laiką, kai atsakovė gyvena ginčo bute, butą visiškai nuniokojo, išlaužė duris, sulaužė baldus, sugadino sienas ir grindis, be to, visiškai nesirūpina būsto išlaikymu. Ne kartą atsakovė buvo sumušusi ieškovę, buvo dėl šių priežasčių nuteista baudžiamąja tvarka (e. b. l. 20 – 24). Net ir po baudžiamosios bylos nagrinėjimo atsakovė savo elgesio nepakeitė, veda asocialų gyvenimo būdą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Kadangi atsakovė negerbia ieškovės kaip motinos, smurtauja prieš ją, sudaro nepalankias sąlygas gyventi (e. b. l. 13, 14 – 15, 16 – 17, 18 – 19, 25 – 27). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovė ne kartą atliko tokius veiksmus, kurie yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ieškovės reikalavimas panaikinti 2009 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp dovanotojos E. L. ir apdovanotųjų A. L. ir P. L.-L dalyje kur ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo padovanota atsakovei yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
Taip pat CK 6.472 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją. Kadangi nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis panaikinamas, dovanotas daiktas yra išlikęs, todėl dovanota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžintina ieškovei.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 200 EUR (CPK 80 str. 1 d. 2p.). Esant šioms aplinkybėms valstybei iš atsakovės priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 d.).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis CPK 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir apdovanotųjų A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L.-L (a. k. (duomenys neskelbtini) dalyje kur ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padovanotas P. L.-L (a. k. (duomenys neskelbtini)
Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės P. L.-L (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 200 EUR (du šimtus euro) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui..
Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda