(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Benart projektai“ atstovui direktoriui R. V., atsakovui V. V. ir jo atstovei advokatei  Miglei Petronienei,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (2024 m. lapkričio 12 d.) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Benart projektai“ ieškinį atsakovui V. V. dėl darbo ginčo dėl teisės po to, kai tarp šalių kilusį vieną ginčą išnagrinėjo darbo ginčų komisija, o kitą ginčą darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. gruodžio 2 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2024 m. kovo 12 d. pateikė ieškinį Nr. CBP-4018, nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2024 m. sausio 25 d. priimtu sprendimu Nr. DGKS-648, kuriuo buvo patenkintas atsakovo V. V. prašymas ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistas galutinis atsiskaitymas – 3 653,10 Eur ir netesybos – 3 456,34 Eur. Ieškinio reikalavimai:

1) panaikinti Darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. priimtą sprendimą ir darbo ginčą išspręsti iš esmės – atsakovo pateiktą prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Darbo ginčų komisija 2024 m. sausio 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-25473/20231 nagrinėjo šiuos V. V. reikalavimus: įpareigoti UAB „Benart projektai“ išmokėti atsakovui priklausantį darbo užmokestį už 2023 m. gegužės ir vėlesnius darbo mėnesius, nepanaudotų atostogų kompensaciją, delspinigius ir netesybas iki sumokėjimo datos, bet ne ilgiau nei numato DK.

1.2. Ieškovas 2024 m. kovo 12 d. ieškinį Nr. CBP-4018 grindė šiais esminiais argumentais: 

1) kad darbo sutartis Nr. 1-2022 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta „dėl akių“. Atsakovas jokio darbo pas ieškovą nedirbo, o buvo priimtas tik „dėl akių“, siekiant lojalių atsakovo atžvilgiu teisėsaugos organų sprendimų. Kiek ieškovui yra žinoma, atsakovui yra iškelta (-os) baudžiamoji (-osios) bylos, dėl kurių jam buvo apribotas judėjimas, nes buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atsakovas buvo įpareigojamas žymėtis probacijos tarnyboje;

2) atsakovas, neva įsidarbindamas ieškovo įmonėje, turėjo įrodymą, jog neva dirba pas ieškovą ir jam yra būtina važiuoti į įvairias komandiruotes Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Ieškovas iš tikrųjų savo verslus vykdo su Europos Sąjungos įvairiomis įmonėmis. Tačiau ieškovas jam komandiruotės įsakymų nepasirašinėjo, dėl to vienu metu buvo kilęs konfliktas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas buvo daugiau vieno verslo projekto su ieškovu šalis, dėl ko šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra vedama civilinė byla Nr. e2-1020-451/2024, kurioje UAB „Benart projektai“ yra atsakovas, o V. V. yra tretysis asmuo. Pažymėtina, kad ieškovas toje byloje yra V. V. uošvis, su kuriuo veikiant kartu, jie yra nusitaikę tyčia kenkti ieškovui – padaryti kiek galima daugiau ieškovui nuostolių.

3) pateikiami dokumentai bei nuoseklūs argumentai įrodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių susitarimų dėl darbo santykių. Dėl šių priežasčių, darbo byloje neišklausius UAB „Benart projektų“ vadovo ir jam nepaaiškinus visų aplinkybių, darbo byla DGK buvo išspręsta netinkamai ir formaliai;

4) vadovaujantis darbo byloje esančiais įrodymais – atsakovui nuo 3653,10 Eur priskaitytos sumos buvo mokami mokesčiai – VSDFV atskaitymai ir fizinių asmenų pajamų mokestis. Visi mokesčiai, už atsakovui neva neišmokėtą darbo užmokestį, yra apmokėti. DGK priteisdama iš UAB „Benrat projektai“ sumokėti atsakovui ne tik darbo užmokestį bet ir papildomai jau sumokėtų mokesčių sumas, pasielgė neteisėtai;

5) atsakovo naudai yra priteista ir 3456,34 Eur netesybų, dėl kurių priteisimo ieškovas nesutinka. Atsakovas niekada pas ieškovą nedirbo, todėl niekada jokio darbo užmokesčio negavo. Atsakovas buvo priimtas tik formaliai, kad išspręstu savo problemas su teisėsauga. Dėl šių priežasčių, atsakovui jokiu būdu negalėjo būti priteistos jokios netesybos.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą Nr. DOK-52016, kuriuo su ieškiniu Nr. CBP-4018 nesutiko, jį grindė šiais argumentais:

1) ieškovo pateikta pozicija dėl asmeninių santykių bei bendro mokymosi, neturi nieko bendra su ieškiniu ir yra tik ieškovo gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu būdu išvengti savo prievolės vykdymo. Situacija yra paprasta ir aiški, ieškovas neišmokėjo darbo užmokesčio ir atleido iš darbo net nepranešęs bei nesuforminęs jokių atleidimo dokumentų, todėl DGK teisingai ir pagrįstai priteisė, tiek darbo užmokestį, tiek netesybas;

2) pagal VSDFV duomenis, ieškovo draudžiamosios pajamos 2023 m. gegužės mėnesį buvo 840 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 840 Eur, 2023 m. liepos mėnesį – 840 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 827,61 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 305,49 Eur (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kitokių duomenų byloje nėra), iš viso ginčo laikotarpiu – 3653,10 Eur (priskaitytina suma). Jokių kitokių duomenų, paneigiančių šias VSDFV pažymas ar DGK išvadas, ieškovas neapteikė teismui, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo naikinti DGK sprendimą dalyje dėl priteistos 3653,10 Eur galutinio atsiskaitymo sumos;

3) sutiko su DGK nurodyta išieškoti jo naudai netesybų suma.

2.2. Ieškovas 2024 m. birželio 4 d. pateikė ieškinį Nr. CBP-8809, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl darbo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir termino neatnaujinus. Ieškinio reikalavimai:

 1) pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022, pasirašyta tarp ieškovo UAB „Benart projektai“ ir atsakovo V. V., yra sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas (sutartis sudaryta „dėl akių“), todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento;

2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 843,20 Eur žalos atlyginimą; 

4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.2.1. Darbo ginčų komisija 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7348/2024 atsisakė nagrinėti ieškovo UAB „Benart projektai“ prašymą atsakovui V. V., ieškovui praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.

2.2.2. Ieškovas 2024 m. birželio 4 d. ieškinį Nr. CBP-8809 grindė šiais esminiais argumentais:

1) UAB „Benart projektai“ vadovas M. A. ir V. V. praeityje mokėsi toje pačioje mokymosi įstaigoje ir buvo kursiokai, todėl vienas kitą gerai pažinojo. Vėliau, po mokslų baigimo, juos siejo geri draugiški ryšiai. Atsakovui siekiant ekonominės naudos, kilo idėja pasiūlyti M. A. įsigyti jo dėl bankroto likviduojamos įmonės AB „Progresas“ turtą – stakles. Ieškovui minėtų staklių nereikėjo, tačiau atsakovas žadėjo ieškovui ekonominę naudą –  ieškovui įsigijus stakles, įgytos staklės galės būti perparduodamos kitam pirkėjui už ekonomiškai naudingesnę ar bent jau ne mažesnę, nei įsigijimo kaina. Atsakovas įtikino, kad staklių perpardavimu pačiam ieškovui nereikės rūpintis – tą padarys (suras konkretų pirkėją, sutars ekonomiškai naudingą kainą, suderins visą pirkimo–pardavimo procedūrą ir visus kitus reikalingus veiksmus) atsakovas;

2) staklės buvo nupirktos, o vėliau perparduotos kitai įmonei. Įvykdžius aukščiau minėtą sandorį, tačiau pagal jį pilnai neatsiskaičius, atsakovas paprašė M. A., kad šis jį įdarbintų į UAB „Benart projektai“ „dėl akių“ ir mokėtų jam atlyginimą, faktiškai jam neatliekant jokių darbo funkcijų ir pareigų. Ieškovui buvo paaiškinta, jog atsakovas turi reikalų su teisėsauga (galimai su Probacijos tarnyba) ir jam buvo apribotas laikas keliauti po Lietuvos Respubliką ir uždrausta keliauti į užsienio šalis;

3) 2022 m. rugsėjo 23 d. tarp UAB „Benart projektai“ ir V. V. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1-2022, pagal kurią V. V. neva buvo priimtas dirbti prekybos agentu Europos Sąjungai, Turkijai ir Ukrainai. Pažymėtina, kad ieškovas su minėtomis šalimis niekada neprekiavo ir nesiruošė prekiauti. Atsakovas jokių komercinių sutarčių su minėtomis šalimis sudaręs nebuvo, jokių nurodymų iš ieškovo pusės vykdyti darbo sutartį gavęs nebuvo, jokių kontaktų verslo ryšiams suradęs nebuvo ir su minėtomis šalimis neprekiavo;

4) tarp atsakovo ir ieškovo vadovo M. A. kilo konfliktas, todėl visi dalykiniai ir draugiški ryšiai su atsakovu buvo nutraukti. Pasirašyta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2023-09-20 vadovaujantis DK 55 str. 1 d. Per laikotarpį, kol atsakovas neva dirbo pas ieškovą, jam buvo nepagrįstai pagal jo prašymą išmokėti 3585,29 Eur. 2679,21 Eur nepagrįstai priskaičiuotas darbo užmokestis buvo atsakovui neišmokėtas, kadangi tarp atsakovo ir ieškovo vadovo M. A. kilo konfliktas, o atsakovas faktiškai nevykdė jokių darbo pareigų ir darbo funkcijų. Taip pat konfliktas kilo ir dėl to, kad atsakovas negrąžino ieškovui jam be pagrindo pervestų pinigų. Pažymėtina, kad taip pat buvo nuo neva priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos nepagrįstai apskaičiuoti ir sumokėti visi mokesčiai VMI ir VSDFV, kurie sumoje sudarė 2257,91 Eur. Bendroje sumoje ieškovas patyrė 5843,20 Eur nuostolių;

5) darbo sutartis buvo sudaryta pažeidus jos sudarymo metu taikytiną įstatymo imperatyvą. Kaip jau aukščiau buvo minėta, darbo sutartis buvo sudaryta „dėl akių“, siekiant atsakovui padėti išspręsti jam gyvybiškai svarbias problemas su teisėsaugos institucijomis. Kaip jau buvo minėta, atsakovas niekada jokių darbo funkcijų pas ieškovą neatliko. Apart to, atsakovas savo neteisėtais veiksmais įmonei padarė didelį, daugiau nei 20 000 Eur nuostolį; 

6) darbo teisiniai santykiai tarp šalių neatsirado 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutarties pagrindu. Nesant darbo teisiniams santykiams sutarties pagrindu, ieškovo prašymas patenkinti jo reikalavimą pripažinti darbo sutartį negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.) yra pagrįstas ir teismo turėtų būti patenkintas. Dėl šios priežasties turėtų būti taip pat perkvalifikuotas ir darbo sutarties nutraukimo formulavimas. Šiuo atveju darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 60 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu. Ieškovo vadovas atleisdamas atsakovą netinkamai pritaikė DK 55 str. 1 d. normą dėl teisinio neišprusimo. Kaip nurodo aukščiau išvardinta LAT formuojama praktika, atsakovas turėjo būti atleistas pagal DK 60 str. 1 d. 7 p.;

7) darbo sutartį pripažinus neteisėta ir ją tuo pagrindu nutraukus, šalis kuri neteisėtai gavo darbo užmokestį ir kitas išmokas, privalo jas grąžinti. Kaip jau aukščiau buvo minėta, atsakovo naudai buvo išmokėta bendra 5843,20 Eur suma, nors atsakovas jokių darbo funkcijų įmonėje neatliko. Nurodytą sumą atsakovas gavo neteisėtai, todėl ji turėtų būti grąžinta ieškovui;

2.3. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui priešieškinį/atsiliepimą Nr. DOK-130911, kuriuo pateikė šiuos reikalavimus:

1) priteisti atsakovo V. V. naudai iš ieškovo UAB „Benart projektai“ galutinį atsiskaitymą – 3653,10 Eur (priskaitytina suma) neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ir netesybas – 3456,34 Eur (priskaitytina suma);

2) priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 756 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

3) palikti galioti 2024-05-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3553;

4) pripažinti, kad 2022-09-23 Darbo sutartis Nr. 1-2022 su atsakovu V. V. nutraukta neteisėtai;

5) priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 10 080 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus;

6) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti atsakovo naudai iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.3.1. Atsakovas priešieškinį/atsiliepimą grindė šiais esminiais argumentais:

1) atsakovas 2023 m. spalio mėnesį visiškai atsitiktinai sužinojo. kad jis nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio 20 d. yra atleistas ir dar, kad jis atleistas neva tai jo paties (darbuotojo) prašymu. Pagal darbo sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti prekybos agentu Europos Sąjungai, Turkijai ir Ukrainai, taip pat šalys susitarė, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022-10-20. Atsakovas pagal darbo sutartį buvo komandiruojamas į užsienį, tuo tikslu įmonės direktorius priėmė ir pats pasirašė įsakymus (pateikti į bylą). Atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo valia buvo sulygta ir sudaryta rašytinė darbo sutartis. Apie darbuotojo įdarbinimą darbdavys pranešė atitinkamoms institucijoms. Byloje nėra įrodymų, kad darbuotojas būtų nedirbęs ar neatlikęs savo darbinių funkcijų. Priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir oficialūs rašytiniai įrodymai, kad darbuotojas dirbo darbdavio naudai ir už tai jam buvo mokamas darbo užmokestis;

2) jei ieškovas teigia, kad atsakovas pas jį dirbo neva tai fiktyviai ir darbuotojas turėjo darbdaviui grąžinti darbuotojo gaunamą darbo užmokestį ir už darbuotoją valstybei sumokėtus mokesčius, tai vadinasi pats ieškovas klaidingai vedė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, teikė realybės neatitinkančias atitinkamas deklaracijas ir informaciją valstybės institucijoms, galimai siekė pasinaudodamas atsakovu, t. y. su juo sudaryta darbo sutartimi praturtėti, t. y. be teisinio pagrindo įgyti jam nepriklausančias pinigines lėšas;

3) darbuotojo pavaldumas darbdaviui darbo santykiuose reiškia darbdavio teisę vienašališkai, bet nepažeidžiant darbo sutarties sąlygų ir imperatyviųjų viešosios teisės normų nuostatų, duoti nurodymus ir nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti atsakomybės pagrindas;

4) atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad ieškovas, kaip jis pats teigia savo ieškinyje, siekė priešingų teisei tikslų bei iškilus tarp darbuotojo ir darbdavio darbo ginčui dėl darbo užmokesčio, ne tik, kad net nebandė to ginčo spręsti taikiu būdu, bet nesilaikydamas imperatyvių darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo santykių pasibaigimą, pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą ir kt., neteisėtai, nieko nepranešęs darbuotojui jį atleido, nurodydamas net realybės neatitinkantį darbo sutarties nutraukimo pagrindą;

5) vadovaujantis Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama dėl darbo sutarties prieštaravimo įstatymams, kurių negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka ar negali būti perkeltas į kitą darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Šiuo atveju ieškovo aprašoma situacija nėra ir negali būti laikoma kaip atitinkanti Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą reglamentavimą. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tarp šalių sudarytą darbo sutartį negaliojančia Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nei pats ieškovas nenurodė, nei neįrodinėjo tokio pagrindo egzistavimo. Ieškovo teiginys, kad darbo sutartis buvo sudaryta „dėl akių“ nėra ir negali būti pagrindu darbo sutartį pripažinti negaliojančia DK 60 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu;

6) ieškovas tiek į darbo ginčų komisiją, tiek į teismą kreipėsi praleidęs įstatyme numatyta ieškinio senaties terminą, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose niekaip nepagrindė ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl ieškovo ieškinių reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį.

2.4. Teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nr. CB-188291-2-68-3-04021-2024-4 (įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 4 d., žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1853-638/2024), nutarė:

2.4.1. Atsisakyti priimti atsakovo reikalavimus „4) pripažinti, kad 2022-09-23 darbo sutartis Nr. 1-2022 su atsakovu V. V. nutraukta neteisėtai. 5) priteisti atsakovo V. V. naudai iš ieškovo UAB „Benart projektai“ 10 080 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.“, kaip nenagrinėtinus teisme.

2.4.2. Nustatyti, kad tolimesnė bylos apimtis yra pagal šiuos ieškovo bei atsakovo teismui pateiktus reikalavimus:

2.4.2.1. Išspręsti ar yra pagrindas tenkinti šiuos ieškovo reikalavimus:

1) pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022, pasirašyta tarp ieškovo UAB „Benart projektai“ ir atsakovo V. V., yra sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas (sutartis sudaryta „dėl akių“), todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento;

2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 843,20 Eur žalos atlyginimą,

4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.4.2.2. Išspręsti ar yra pagrindas tenkinti šiuos atsakovo reikalavimus:

1) priteisti atsakovo V. V. naudai iš UAB „Benart projektai“ atsakovui priklausantį darbo užmokestį už 2023 m. gegužės ir vėlesnius darbo mėnesius, nepanaudotų atostogų kompensaciją, delspinigius ir netesybas iki sumokėjimo datos, bet ne ilgiau nei numato DK;

2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.5. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovo atstovas direktorius iš esmės paaiškino tokias pačias aplinkybes kaip ir teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, pažymėjo, kad darbo sutartį sudarė tokią kokią pateikė atsakovas, ji buvo sudaryta vien todėl, kad ieškovo direktorius ir atsakovas buvo draugai, o atsakovas turėjo problemų su teisėsauga, atsakovas realiai niekada nedirbo. Vėliau kilus ginčui dėl staklių pardavimo, atsakovas be pagrindo pradėjo reikalauti darbo užmokesčio. Atsakovas nėra vykęs į jokias komandiruotes, o tik su šeima atostogų. Todėl atsakovas turi grąžinti ieškovui gautą darbo užmokestį, taip pat ir ieškovo išlaidas mokesčiams sumokėtiems už atsakovą.

3.2. Atsakovas ir jo atstovas palaikė visus rašytinius paaiškinimus. Atsakovas pažymėjo, kad jo darbas buvo dirbti iš namų skambinant potencialiems klientams, su jais bendrauti dėl pirkimų pardavimų, konsultuoti ieškovo direktorių, kad dirbdavo tiek kiek reikėjo, t. y. tiek 8 valandas per dieną tiek ir daugiau, į nei vieną užsienio komandiruotę nebuvo išvykęs, nes nors ieškovas ir pasirašė įsakymus, tačiau nepervedė avanso komandiruotei, apie atliktus darbus visuomet informuodavo ieškovo direktorių žodžiu ir jokių pastabų dėl to nebuvo gavęs. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas yra silpnesnioji darbo santykių pusė, todėl ieškovas turi įrodyti tiek tai, kad darbo sutartis buvo dėl akių, kad su atsakovu tinkamai atsiskaitė, tačiau to neįrodė, pateikė prieštaringus įrodymus. Darbdaviui užtekdavo atsakovo žodinių darbo ataskaitų, rašytinių niekada neprašė.

3.3. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovas palaikė ieškinius ir anksčiau išsakytus argumentus, prašė ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį.

2) Atsakovas ir jo atstovas baigiamųjų kalbų metu palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus, prašė ieškinius atmesti, tenkinti atsakovo reikalavimus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinių reikalavimai atmestini, atsakovo reikalavimai tenkintini iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų ir bylos šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta neterminuota (2 punktas) darbo sutartis Nr. 1-2022 (e. t. 2, b. l. 107-109, e. t. 1, b. l. 103-105, 89-91), pagal kurią ieškovas nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. (e. t. 1, b. l. 41, 97, e. t. 2, b. l. 82) ėjo prekybos agento Europos Sąjungai, Turkijai ir Ukrainai pareigas (1.2 papunktis); mokamas minimalus valandinis atlyginimas (1.3 papunktis), darbo laiko norma – ne mažiau 1 val. per mėnesį. Darbo vieta – darbas iš namų, darbovietės buveinės ir klientų vietų, pagal faktą (1.1 punktas). Papildoma darbo sąlyga – gauti Probacijos tarnybos leidimą keliauti po Europos Sąjungą, Turkiją ir Ukrainą (7 punktas). Probacijos tarnybos leidimo keliauti po Europos Sąjungą, Turkiją ir Ukrainą bylos šalys į bylą nepateikė. Probacijos tarnyba bylos šalis buvo informavusi, kad atsakovui įsidarbinus UAB „Benart projektai“, bus leidžiama vykti po Lietuvos Respublika darbo reikalais, neteikiant atskirų prašymų, tačiau prieš kiekvieną išvykimą turės informuoti priežiūrą vykdančią specialistę. Vykstant darbo reikalais į užsienį, prieš kiekviena išvykimą turės pateikti atskirą prašymą, kuriame būtų nurodyta: išvykimo data, tikslas bei vieta, taip pat turi būti pateikti išvyka patvirtinantys dokumentai (e. t. 1, b. l. 115);

4.2. Ieškovas nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. sumokėjo (pervesdamas) atsakovui darbo užmokesčio, iš viso – 3585,28 Eur (e. t. 1, b. l. 78). Ieškovas, taip pat apskaičiavo ir mokėjo įmokas Sodrai: už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius po 177,17 Eur, už 2023 m. sausio mėnesį – 203,87 Eur, už 2023 m. vasario mėnesį – 139,49 Eur, už 2023 m. kovo mėnesį – 88,63 Eur, už 2023 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius po 203,87 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 185,34 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėnesį – 74,15 Eur, viso 2038,47 Eur (e. t. 1, b. l. 32-33, 52-53). Atsakovo draudžiamosios pajamos deklaruotos Sodrai: už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius po 730 Eur, 2023 m. sausio mėnesį – 840 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 574,74 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 365,22 Eur, už 2023 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius po 840 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 763,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 305,49 Eur, iš viso 6878,82 Eur (e. t. 1, b. l. 52-53, 81-82; e. t. 3, b. l. 100-104; 2024 m. lapkričio 11 d. Sodros duomenys).

4.3. Ieškovas sudarė pažymas apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovui (e. t. 1, b. l. 27, 76, 92;  2, b. l. 8-9, 52-53), pažymas pasirašė ieškovo direktorius M. A. ir buhalterė O. D., pažymose (iš esmės atitinka susijusius Sodros duomenis (e. t. 1, b. l. 52-53; 81-82; 97-98, e. t. 3, b. l. 100-104)), nurodyta, kad:

1) 9 ir 14 stulpeliai: už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis buvo po 730 Eur, išmokėjimui po 527,75 Eur, 2023 m. sausio mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 840 Eur, išmokėjimui 608 Eur, 2023 m. vasario mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 634,09 Eur, išmokėjimui 502,99 Eur, 2023 m. kovo mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 365,22 Eur, išmokėjimui 283,05 Eur, 2023 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais priskaičiuotas darbo užmokestis buvo po 840 Eur, sumos išmokėjimui po 608 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 827,61 Eur, suma išmokėjimui 618,46 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuota 305,49 Eur suma, suma išmokėjimui 236,75 Eur, iš viso turėjo būti išmokėta 6264,5 Eur.

2) 2, 3, 5, 8 stulpeliai: atsakovas 2022 m. spalio mėnesį dirbo 8 valandas, už kurias apskaičiuotas 35,76 Eur darbo užmokestis ir 694,24 Eur kitų išmokų; 2022 m. lapkričio mėnesį dirbo 20 valandų, už kurias paskaičiuotas 89,4 Eur darbo užmokestis ir 640,6 Eur kitų išmokų; 2022 m. gruodžio mėnesį dirbo 20 valandų, už kurias paskaičiuotas 89,4 Eur darbo užmokestis ir 640,6 kitų išmokų; 2023 m. sausio mėnesį atsakovas dirbo 22 valandas, už kurias paskaičiuota 113,08 Eur darbo užmokestis ir 726,92 Eur kitų išmokų; 2023 m. vasario mėnesį atsakovas dirbo 18 valandų, už kurias paskaičiuota 61,68 Eur darbo užmokesčio, 59,35 Eur ligos pašalpos ir 513,06 Eur kitų išmokų; 2023 m. kovo mėnesį atsakovas dirbo 22 valandas, už kurias paskaičiuota 51,4 Eur darbo užmokesčio ir 313,82 Eur kitų išmokų; 2023 m. balandžio mėnesį atsakovas dirbo 19 valandų, už kurias atsakovui paskaičiuota 97,66 Eur darbo užmokesčio ir 742,34 Eur kitų išmokų; 2023 m. gegužės mėnesį atsakovas dirbo 22 valandas, už kurias paskaičiuota 51,4 Eur darbo užmokesčio, 520,97 Eur atostoginių ir 267,63 Eur kitų išmokų; 2023 m. birželio mėnesį atsakovas dirbo 21 valandą, už kurias jam paskaičiuota 107,9 Eur darbo užmokesčio ir 732,06 Eur kitų išmokų; 2023 m. liepos mėnesį atsakovas dirbo 19 valandų, už kurias jam paskaičiuota 97,66 Eur darbo užmokesčio ir 742,34 Eur kitų išmokų; 2023 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas dirbo 21 valandą, už kurias jam paskaičiuotas 97,66 Eur darbo užmokestis ir 665,98 Eur kitų išmokų; 2023 m. rugsėjo mėnesį atsakovas dirbo 14 valandų, už kurias jam paskaičiuotas 5,14 Eur darbo užmokestis, 265 Eur atostoginių ir 34,86 Eur kitų išmokų.

4.4. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (e. t. 2, b. l. 83-7; e. t. 3, b. l. 92-99) užfiksuota, kad atsakovas darbo valandų neturėjo, t. y. visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį pas atsakovą pažymėta, kad jis dirbo 0 valandų, tačiau šie ieškovo įrodymai neatitinka šio sprendimo 4.3 punkte aptartų įrodymų.

 4.5. Lietuvos probacijos tarnybos pateiktais duomenimis (e. t. 3, b. l. 62-86): darbo sutarties galiojimo metu nuo 2023 m. spalio 20 d. (e. t. 3, b. l. 68) iki 2023 m. rugsėjo 23 d. atsakovas 2022 m. spalio 21 d. darbo reikalais planavo vykti po Lietuvą, 2022 m. lapkričio 17-18 d. darbo reikalais planavo vykti į Mažeikius, 2023 m. birželio 16-26 d. darbo reikalais planavo vykti į Vokietiją, Austriją, Šveicariją, 2023 m. rugpjūčio 3-10 į Latviją. Atsakovas į nurodytas ar kitas užsienio valstybes nebuvo išvykęs, nes ieškovas nors ir pasirašė komandiruotės įsakymus (e. t. 1, b. l. 107, 110, 160, 161)  tačiau nepervedė komandiruotės avanso (atsakovo paaiškinimai).

4.6. Atsakovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 39,18 Eur (827,61+840+840)/64), o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 818,62 Eur (39,18 *20,9). Teismas minėtus skaičiavimus atliko vadovaudamasis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir 2023 m. mėnesio vidutiniu darbo dienų skaičiumi (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. A1-744 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“, t. y. sudėjo atsakovui paskaičiuotą darbo užmokestį už 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnesius, padalino iš realiai dirbtų darbo dienų skaičiaus – 64 ir padaugino iš vidutinio 2023 m. darbo dienų skaičiaus – 20,9).

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą:

1) dėl nesumokėto darbo užmokesčio nagrinėjo darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-2-25473/2023, kurioje 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. DGKS (registracija 2024-01-29 Nr. DGKS-648) nutarė:  priteisti iš UAB „Benart projektai“ V. V. naudai galutinį atsiskaitymą – 3653,10 Eur ir netesybas – 3456,34 Eur;

2) dėl darbo sutarties pripažinimo niekine, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir žalos atlyginimo darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-131-7348/2024 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. DGKS (registracija 2024-05-20T11:51:22+03:00, DGKS-3553) nutarė atsisakyti nagrinėti UAB „Benart projektai“ prašymą V. V., praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.

Darbo ginčų komisijos sprendimai neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis) tik dėl atleidimo iš darbo teisėtumo darbuotojas nustatytu terminui ieškinio teismui nepateikė. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėti darbo ginčų komisijos sprendimai neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Nacionalinės teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar ginčo šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 1-2022 yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; 2) priklausomai nuo to, kaip bus išspęstas minėtas ieškovo reikalavimas, spręsti ar atsakovas yra skolingas ieškovui arba ar ieškovas tinkamai atsiskaitė su atsakovu jo atleidimo iš darbo vieną ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškiniai ir atsakovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo reikalavimas – pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022, pasirašyta tarp ieškovo UAB „Benart projektai“ ir atsakovo V. V., yra sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas (sutartis sudaryta „dėl akių“), todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad šalių sudaryta sutartis buvo sudaryta dėl akių:

6.1. Ieškovas teigė, kad įdarbino atsakovą jo prašymu „dėl akių“ ir mokėjo jam atlyginimą, nors ieškovas su darbo sutartyje užsienio šalimis niekada neprekiavo ir nesiruošė prekiauti, atitinkamai atsakovui buvo nepagrįstai pagal jo prašymą išmokėti 3585,29 Eur, o 2679,21 Eur nepagrįstai priskaičiuotas darbo užmokestis buvo atsakovui neišmokėtas. Prašė pripažinti darbo sutartį niekine Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas visų pirma nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

6.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika.

1) CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja;

2) CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvioji ir kad jos pažeidimo padarinys – sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl sprendžiant, ar norma imperatyvioji, turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-14/2010; 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Start Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-585/2014). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyviąja, įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L., bylos Nr. 3K-3-511/2014).

3) Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-219/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodyta teismo praktika). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

6.3. Nagrinėjamu atveju:

1) ieškovas nepraleido ieškinio senaties, nes Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, o trumpesnio nustatyto ieškinio senaties termino nėra. Darbo santykiai prasidėjo 2022 m. spalio 20 d., baigėsi 2023 m. rugsėjo 23 d., į teismą ieškovas kreipėsi 2024 m., taigi trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas;

2) šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kad bylos šalys sudarė darbo sutartį, kad ieškovas mokėjo atsakovui darbo užmokestį, mokesčius Sodrai. Nors ieškovas nurodo, kad darbo sutartį sudarė su atsakovu vien dėl akių, tačiau toks jo teiginys neatitinka jo realaus elgesio, nes jis apie darbo sutartį pranešė Sodrai (e. t. 3, b. l. 52), mokėjo darbo užmokestį atsakovui iš viso pervesdamas atsakovui 3585,28 Eur (e. t. 1, b. l. 78), sumokėdamas susijusius mokesčius, darbo užmokesčio pažymose detaliai aprašė ir atsakovo dirbą laiką, suskaičiuotą darbo užmokestį, atostoginius ir kitas išmokas;

3) ieškovas apskaitė ir atsakovo darbo laiką nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., t. y. nors, kaip minėta, ieškovo teismui pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad atsakovas darbo valandų neturėjo, tačiau darbo ginčų komisijos medžiagoje ir bylos nagrinėjimo pradžioje bylos šalys pateikė atsakovo darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymas (šio sprendimo 4.3 punktas), kurių duomenimis atsakovas per dieną dirbdavo apie 1 darbo valandą ir tai iš esmės atitinka ir paties atsakovo paaiškinimus, kad jis darbo metu skambindavo galimiems klientams, bendraudavo su ieškovo direktoriumi, teikdavo jam konsultacijas, tačiau nebuvo išvykęs į nei vieną užsienio komandiruotę. Minėtose darbo užmokesčio pažymose nurodyta, kad atsakovas iš viso dirbo 226 darbo valandas.

4) ieškovas būdamas stipresnioji darbo santykių pusė, į darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl darbo sutarties pripažinimo niekine kreipėsi tik tuomet, kai atsakovas inicijavo ginčą teisme dėl nesumokėto darbo užmokesčio, todėl toks ieškovo elgesys laikytinas vien gynybine taktika. Aktualu ir tai, kad ieškovas atsakovui skaičiavo ne tik darbo užmokestį už darbo valandas, tačiau ir kitas išmokas (atitinka darbo sutarties 1.3 punktą, kuris nustatė, kad atsakovui mokamas valandinis atlyginimas ir priedai), o tai niekaip nedera su ieškovo nurodoma įvykių versija, kad darbo santykiai buvo apsimestiniai, vien dėl to, kad padėti atsakovui santykiuose su Lietuvos probacijos tarnyba, kad atsakovas nedirbo nei vienos valandos. Ieškovo įrodinėjamas paties savo elgesys, kad jis būdamas darbdaviu sudarė darbo sutartį vien dėl akių, tačiau taip pat darbo sutartį vykdė, tiek bendraudamas su atsakovu darbo reikalais, tiek apskaičiuodamas atsakovo darbo laiką, darbo užmokestį ir už jį mokėdamas ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas išmokas (priedus), neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsargaus ir rūpestingo darbdavio elgesio kriterijų, todėl ir dėl to ieškovo pateikta versija apie dėl akių sudarytą darbo sutartį yra atmestina;

5) įvertinus ieškovo pateiktus bylos šalių susirašinėjimus (e. t. 1, b. l. 28, 39, 40, 77, 93, 101, 106-125, 127; e. t. 2, b. l. 10-19; 54-63; 105-106, e. t. 3, b. l. 10-19; DOK-169148 priedas 12 lapų), neleidžia teismui prieiti pagrįstu įsitikinimu pagrįstos išvados, kad šalys darbo sutartį buvo sudarę dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir vien dėl pagalbos atsakovui bendraujant su Lietuvos probacijos tarnyba. Priešingai, minėtas šalių susirašinėjimas iš esmės patvirtina, kad bylos šalys sudarė darbo sutartį ir kūrė teisines pasekmes, t. y. vykdė darbo sutartį sutarta apimtimi, atsakovas dirbo apie 1 darbo valandą per dieną ieškovo naudai, teikdavo įvairius prašymus, klausimus susijusius su darbo funkcijomis, darbo užmokesčio mokėjimu, ieškovas pasirašinėdavo komandiruočių įsakymus, atlikdavo darbo užmokesčio mokėjimus. Susirašinėjimuose nėra jokių ieškovo vadovo komentarų ar pastabų atsakovui, kad šis nedirba, ar netinkamai atlieka darbo funkcijas, nėra ir jokių komentarų apie tai, kad darbo sutartis sudaryta dėl akių;

6) teismas neturi pagrindo ginčo darbo sutarties laikyti niekine nei Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, nes kaip minėta neįrodytas joks prieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei niekine Civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu, nes ieškovas iš esmės įvykdė darbo sutartį, t. y. apie sudarytą darbo sutartį pranešė Sodrai, skaičiavo atsakovo darbo laiką, apskaičiavo darbo užmokestį už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį, sumokėjo visus susijusius mokesčius. Nors ieškovas nesumokėjo atsakovui darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės-birželio mėnesius, tačiau ir šį laikotarpį ieškovas išsamiai suskaičiavo ir apskaitė atsakovo darbo laiką ir darbo užmokestį. Laikytina, kad ieškovas ir atsakovas vykdė darbo sutartį, atitinkamai laikytina ir tai, kad darbo sutarties sudarymo metu tikrieji bylos šalių ketinimai buvo susitarti dėl tikrų, o ne apsimestinių darbo santykių.

Atitinkamai laikytina, kad, visų pirma, ieškovas neįrodė (byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų leidžiančių teismui prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados) kokiai imperatyviai teisės normai prieštarauja sudaryta darbo sutartis ir kad tokio pažeidimo padarinys yra būtent šalių sudarytos darbo sutarties negaliojimas bei, kad darbo sutartį ginčo šalys sudarė dėl akių. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir bylos šalių paaiškinimai liudija (teismas daro išvadą, paremtą pagrįstu įsitikinimu, pagal byloje esančius įrodymus), kad darbo sutartį bylos šalys pasirašė laisva valia, darbo sutarties nuostatos atitinka Darbo kodekso nuostatoms, nenustatytas joks prieštaravimas joms. Darbo sutartį bylos šalys iš esmės vykdė, todėl nėra pagrindo išvadai dėl sandorio dėl akių.

7. Atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą – pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022, pasirašyta tarp ieškovo UAB „Benart projektai“ ir atsakovo V. V., yra sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas (sutartis sudaryta „dėl akių“), todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, atmestini ir susiję ieškovo reikalavimai:

„2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 843,20 Eur žalos atlyginimą,

4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.“

8. Ieškovo reikalavimas – panaikinti Darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. priimtą sprendimą atmestinas, taip pat atmestinas atsakovo reikalavimas palikti galioti minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą, nes Darbo ginčų komisijos sprendimai nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys).

9. Ieškovo reikalavimas – atsakovo pateiktą prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atmesti kaip nepagrįstą, atmestinas, atsakovo reikalavimai tenkintini Darbo kodekso nustatyta apimtimi, tačiau neviršijant atsakovo nustatytų ribų:

9.1. Atsakovo reikalavimas – priteisti jo naudai iš ieškovo galutinį atsiskaitymą – 3653,10 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai 2110,64 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius:

1) atsakovas reikalavimų, susijusių su atsikaitymu už laikotarpį iki 2023 m. balandžio 30 d. nereiškė, todėl šio laikotarpio atsikaitymo su juo tinkamumas nevertintinas. Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte: 2023 m. gegužės mėnesį atsakovas dirbo 22 valandas, už kurias paskaičiuota 51,4 Eur darbo užmokesčio, 520,97 Eur atostoginių ir 267,63 Eur kitų išmokų, viso be atostoginių 319,03 Eur; 2023 m. birželio mėnesį atsakovas dirbo 21 valandą, už kurias jam paskaičiuota 107,94 Eur darbo užmokesčio ir 732,06 Eur kitų išmokų, viso 840 Eur; 2023 m. liepos mėnesį atsakovas dirbo 19 valandų, už kurias jam paskaičiuota 97,66 Eur darbo užmokesčio ir 742,34 Eur kitų išmokų, viso 840 Eur; 2023 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas dirbo 21 valandą, už kurias jam paskaičiuotas 97,66 Eur darbo užmokesčio, 63,97 Eur ligos pašalpos ir 665,98 Eur kitų išmokų, viso 827,61 Eur; 2023 m. rugsėjo mėnesį atsakovas dirbo 14 valandų, už kurias jam paskaičiuotas 5,14 Eur darbo užmokestis, 265 Eur atostoginių ir 34,86 Eur kitų išmokų, viso be atostoginių 40 Eur, t. y. viso darbo užmokesčio ir kitų išmokų be atostoginių – 2110,64 Eur. Minėtu laikotarpiu pagal ieškovo parengtas darbo užmokesčio pažymas atsakovas iš viso dirbo 97 valandas. Minimalus valandinis atlyginimas 2023 m. buvo 5,14 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2022-10-07, Nr. 2022-20590), o tai reiškia, kad minimalaus valandinio atlyginimo norma nebuvo pažeista;

2) iš byloje esančių įrodymų, taip pat iš darbo sutarties nuostatos, kad atsakovo darbo vieta yra ir namuose, teismas negali prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovas nedirbo ieškovo darbo užmokesčio pažymoje nurodytų 97 darbo valandų. Tai, kad ieškovo galimai netenkino atsakovo elgesys ir darbo rezultatai, nėra pagrindu vertinti, kad atsakovas apskritai nedirbo;

3) aktualu ir tai, kad ieškovas darbo sutartimi atsakovui leido dirbti iš namų, t. y. dirbti nuotoliu. Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal Darbo kodekso 52 straipsnio 5 dalį, nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų (Darbo kodekso 52 straipsnio 5 dalis). Nuotolinį darbą dirbantis darbuotojas nėra nuolatinėje darbdavio priežiūroje, todėl darbdaviui, pasirinkusiam taikyti tokią darbo organizavimo formą, tenka ir pareiga nustatyti tokio darbo organizavimo tvarką, kurioje, be kita ko, turėtų būti aptariami visi tokio darbo organizavimo ypatumai, bendravimo su darbuotoju būdai ir (ar) taisyklės, darbo laiko apskaitos taisyklės, darbo vietai keliami reikalavimai, jeigu tokie būtini pagal darbo pobūdį, nustatoma suteikiamų darbo priemonių naudojimo tvarka, dėl tokio darbo patiriamų išlaidų kompensavimas ir pan. Darbdavys, siekdamas apibrėžti nuotoliu dirbančio darbuotojo laiką, turi aiškiai reglamentuoti ir supažindinti darbuotoją, kaip vykdoma laiko apskaita dirbant tokiu būdu, kaip fiksuojamas darbo laikas. Darbdavys gali turėti interesą kontroliuoti darbuotoją, kad šis nepiktnaudžiautų tokia teise, tačiau tai turėtų daryti nepažeisdamas darbuotojo privatumo, jo asmens duomenų apsaugos, t. y. galėtų patikrinti, ar darbuotojas vykdo jam pavestas funkcijas, fiksuodamas darbuotojo prisijungimą prie tam tikrų sistemų, aktyvų ir pasyvų prisijungimo laiką, nustatydamas kitokias darbo valandas arba darbo funkcijų vykdymą kontroliuodamas ne pagal laiko apskaitą, bet per atliktų darbų ir jų rezultatų fiksavimą ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-684/2024); 

4) atitinkamai ieškovui apskaičiavus, kad atsakovus ginčo laikotarpiu dirbo 97 darbo valandas ir paskaičiavus atsakovui darbo užmokestį, t. y. 21,75 Eur (2110,64/97) už vieną darbo valandą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu galėjo nedirbti.

Todėl yra pagrindas iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 2110,64 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Priteisti atsakovo prašomus 3653,10 Eur, o ne ieškovo paskaičiuotus 2110,64 Eur (su visais už darbuotoją mokamais mokesčiais), nėra faktinio pagrindo, t. y. atsakovas neįrodė, kad dirbo daugiau darbo valandų, nei yra apskaičiavęs ieškovas. Be to byloje surinkti įrodymai liudija, kad susiję mokesčiai Sodrai yra sumokėti (šio sprendimo 4.2 punktas), todėl priverstinio išieškojimo priemonės neturėtų būti taikomos Sodrai mokėtinoms sumoms. Byloje nėra duomenų apie tai ieškovas yra sumokėjęs kitus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius, todėl ieškovas turi pareigą sumokėti ne tik darbo užmokestį atsakovui bet ir kitus mokesčius, jeigu jų nėra sumokėjęs. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma bendra priteistina suma su visais mokesčiais, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo iš esmės.

9.2. Atsakovo reikalavimas – priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 756,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tenkintinas:

1) Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas;

2) kaip nustatyta šio sprendimo 4.3 punkte ieškovas atsakovui yra apskaičiavęs 785,97 Eur atostogų kompensacijos, nustačius, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo vykdoma, kad atsakovas dirbo darbo laiką pagal ieškovo parengtas darbo užmokesčio pažymas, atsakovui prašant mažiau nei ieškovas yra apskaičiavęs, teismas neturi pagrindo priteisti daugiau nei atsakovas prašo, todėl atsakovui ir ieškovo priteistina 756 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos (su visais už darbuotoją mokamais mokesčiais). Be to byloje surinkti įrodymai liudija, kad susiję mokesčiai Sodrai yra sumokėti (šio sprendimo 4.2 punktas), todėl priverstinio išieškojimo priemonės neturėtų būti taikomos Sodrai mokėtinoms sumoms. Byloje nėra duomenų apie tai ieškovas yra sumokėjęs kitus su atostogų kompensacija susijusius mokesčius, todėl ieškovas turi pareigą sumokėti ne tik nepanaudotų atostogų kompensaciją atsakovui bet ir kitus mokesčius, jeigu jų nėra sumokėjęs. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma bendra priteistina suma su visais mokesčiais, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos mokėjimo iš esmės;

3) teismas, įvertinęs atsakovo apskaičiuotas sumas, Darbo kodekso 127 straipsnio, 145 straipsnio 1 dalies, Vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ nuostatas, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų netinkamai apskaičiavęs atsakovui priklausančių nepanaudotų atostogų kompensacijos dydį.

10. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 3456,34 Eur netesybas, tenkintinas, nes: 

10.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip;

2) Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

10.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 9 punkte nustatyta, kad ieškovas darbo santykių nutraukimo dieną atsakovui nesumokėjo 2110,64 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir 756 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, iš viso 2866,64 Eur, atsakovo vidutinis darbo užmokestis 818,62 Eur (žr. šio sprendimo 4.6 punktą). Atsakovas atleistas iš darbo 2023 m. rugsėjo 23 d., o iki teismo sprendimo priėmimo momento yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, atitinkamai atsakovas turėtų teisę į 4911,72 Eur (6*818,62) netesybų, tačiau atsakovui prašant priteisti 3456,34 Eur netesybų, teismas neturi pagrindo jų priteisti daugiau, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 3456,34 Eur netesybų Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

11. Atsakovo reikalavimas – priteisti jo naudai iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas, nes:

11.1. Darbo kodeksas nenumato procesinių palūkanų priteisimo darbo ginče (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3873-552/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1381-638/2019).

11.2. Atsakovo naudai jau yra priteistos 3456,34 Eur netesybos, kurių paskirtis kompensuoti visus darbuotojo praradimus dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio, įskaitant ir dėl bylos nagrinėjimo teisme.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

12.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

12.2. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs patenkintų ir nepatenkintų ieškovo ir atsakovo reikalavimų apimtį, daro išvadą, kad yra patenkinta 70 procentų atsakovo reikalavimų (teismas iš dalies tenkino jo reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, atmetė reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo), o ieškovo visi reikalavimai atmesti, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos:

1)  atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-168790) advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus 70 procentų atsakovo reikalavimų, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 945 Eur (1350-30 proc.);

2) ieškovas nors ir patyrė išlaidų žyminiam mokesčiui (160 Eur pagal žyminio mokesčio įskaitymo kodą Nr. ZM89320 LITEKO sistemoje ir 131 Eur pagal žyminio mokesčio įskaitymo kodą Nr. ZN34050 LITEKO sistemoje), tačiau visus jo reikalavimus atmetus, vertinant tai, kad byla teisme nagrinėjama ieškovo iniciatyva, po to, kai ginčą tarp šalių išsprendė darbo ginčų komisija, nėra pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo kokią nors dalį bylinėjimosi išlaidų dalį žyminiam mokesčiui.

13. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes jos yra 4,77 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

14. Dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei. Ieškovui už ieškinius sumokėjus iš viso 261 Eur, iš jo atsakovui priteisus iš viso 6322,98 Eur (mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 143 Eur), atsakovui, esant atleistam nuo žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis yra atleista, išieškomos iš pralaimėjusios šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad spręsti dėl papildomo žyminio mokesčio dalies priteisimo valstybės naudai iš ieškovo nėra pagrindo.  

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217, 231 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo UAB „Benart projektai“ (j. a. k. 302596566) ir atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-8493-1159/2024 kilusį ginčą ir ieškovo ieškinių reikalavimus atmesti, atsakovo reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y.:

1) Priteisti atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Benart projektai“ (j. a. k. 302596566) 2110,64 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų 64 centus) darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės – rugsėjo mėnesius (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai).

2) Priteisti atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Benart projektai“ (j. a. k. 302596566) 756 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) nepanaudotų atostogų kompensacijos (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai).

3) Priteisti atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Benart projektai“ (j. a. k. 302596566) 3456,34 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 34 centus) netesybų.

4) Priteisti atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Benart projektai“ (j. a. k. 302596566) 945 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Nustatyti, kad  darbo ginčų komisijų sprendimai darbo bylose  Nr. APS-2-25473/2023 (2024 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. DGKS, registracija 2024-01-29 Nr. DGKS-648) ir Nr. APS-131-7348/2024 (2024 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. DGKS, registracija 2024-05-20T11:51:22+03:00, DGKS-3553) neįsiteisėjo, o, įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, neteks galios.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į darbo bylas Nr.  APS-2-25473/2023 ir APS-131-7348/2024.   

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys