Baudžiamoji byla Nr. e1-1598-893/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09181-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. M. 2022 m. kovo 17 d., apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,21 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu savo sutuoktinę A. M. suėmė už abiejų rankų ir stumdė po kambarį, po ko nustūmė ją nuo lovos ir apdraskė ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. M. parodė tokias aplinkybes. Yra Lietuvos Respublikos pilietis, parodymus duos lietuvių kalba, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, tačiau nuo jo dalyvavimo atsisako. Nėra gydytas dėl psichinių ligų, jomis nesirgo ir neserga, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja, priklausomybės alkoholiui neturi. 2022-03-18 jam įteiktas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o būtent, kad konflikto metu jis savo sutuoktinę A. M. suėmęs už rankų stumdė, po ko nustūmė ją nuo lovos ir apdraskė ranką. Su A. yra susituokę apie 8 metus, turi tris bendrus nepilnamečius vaikus, kurie apie pusę metų gyvena globos namuose. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktinei. Šiuo metu jis su žmona skiriasi. Su žmona jis niekada pats pirmas nekonfliktavo, jos atžvilgiu smurto anksčiau nenaudojo. 2022-03-17, apie 21.00 val., jis gėrė alkoholinius gėrimus, su pažįstama išgėrė litrą alaus, 6 laipsnių stiprumo, gėrė lauke. Vėliau grįžo namo, atsigulė miegoti ir iš karto A. jam pradėjo priekaištauti, kad jis smirdi alkoholiu, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, A. su delnais jį pradėjo mušti per veidą, ji norėjo jį pažadinti, ji norėjo, kad jis išeitų. Jis tuomet pačiupo jos rankas ir ją stumdė po kambarį, po ko ją nustūmė nuo lovos ir stumdamas nuo lovos galėjo apdrasykti jai ranką. Dėl padaryto labai gailisi (b.l. 38-40).
Kaltinamojo V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2022-03-17 23.52 val. registruotas pranešimas, ROIK Nr. 0122000161250, pranešime nurodoma, kad pranešėjos neblaivus vyras agresyviai nusiteikęs, muša pranešėją.
Iš A. M. pareiškimo apie padarytą nusikaltamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad A. M. 2022-03-17, apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), grįžo namo iš darbo jos sutuoktinis V. M., gulėjo namuose, miegamajame, lovoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji jo paklausė, ar jis vėl girtas? Tada jis pasidarė agresyvus, pradėjo ją stumdyti po kambarį suėmęs už rankų, ji jautė fizinį skausmą. Ją taip pat nustūmė nuo lovos, stumdymo vyras jai apdraskė ranką. Ji bandė skambinti 112, jis bandė atimti telefoną. Viskas vyko miegamajame. Jis pradėjo rengtis išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, pasišalino iš namų. Prašo skirti jam apribojimą nesiartinti prie jos, nes negali pilnavertiškai gyventi, kadangi jis ją persekioja (b.l. 8-11).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie iš esmės sutampa su A. M. parodymais, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina kita bylos medžiaga. Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022-03-17, apie 23.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,21 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu savo sutuoktinę A. M. suėmė už abiejų rankų ir stumdė po kambarį, po ko nustūmė ją nuo lovos ir apdraskė ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.
Kadangi V. M. smurtavo prieš savo sutuoktinę su kuria kartu gyvena ir veda bendrą buitį, taip šiai sukeldamas fizinį skausmą, jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nes tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, atsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl V. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas, o prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Kaltinamasis V. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b.l. 72-73).
Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sutuoktinę su kuria gyvena ir veda bendrą buitį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, profesinio išsilavinimo. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, pagal V. M. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 18 d. 00.45 val. iki 2022 m. kovo 18 d. 14.02 val. (viena diena). (b.l. 41)
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. (b.l. 43-44)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą bausmės laikotarpį nevartoti atlokoholio; paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą bausmės laikotarpį nevartoti atlokoholio; paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. M. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – vieną dieną, t. y. nuo 2022 m. kovo 18 d. 00.45 val. iki 2022 m. kovo 18 d. 14.02 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. M., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Dainius Grizickas