Civilinė byla Nr. 3K-3-547/2007
Procesinio sprendimo kategorija 35.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. V. ir E. V. kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Verslo konsultacijos“ ieškinį atsakovams R. V. dėl įsiskolinimo pagal paslaugų teikimo sutartį, baudos ir delspinigių priteisimo ir atsakovų R. V. bei E. V. priešieškinį ieškovui UAB „Verslo konsultacijos“ dėl sumokėto avanso priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Verslo konsultacijos“ prašė priteisti iš atsakovų 2500 Lt neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, 800 Lt baudos, 915 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovai R. V. ir E. V. pareikštu priešieškiniu ieškovui UAB „Verslo konsultacijos“ prašė ieškovo UAB „Verslo konsultacijos“ ieškinį atmesti ir priteisti iš UAB „Verslo konsultacijos“ 1500 Lt sumokėto avanso.
Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo parengti verslo planą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, įvykdymo tinkamumo. Atsakovai, tvirtindami, kad verslo planas buvo parengtas pavėluotai, atsisakė mokėti sutartą atlyginimą už jo parengimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino: priteisė UAB „Verslo konsultacijos“ naudai iš R. V. ir E. V. 2500 Lt neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, 800 Lt baudos, 915 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šalių sutartis pasirašyta jų laisva valia, paslaugos kaina buvo nustatyta jų susitarimu. Teismas sprendė, kad atsakovai žinojo, jog pasirašydami sutartį rizikuoja, kad verslo planas bus parengtas paskutinę pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dieną. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolės neleidžiama. Teismas laikė, kad ieškovas sutartį įvykdė ir teisėtai reikalauja už atliktą darbą atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad sutartimi sulygti darbai užsakovui turėjo būti perduoti 2005 m. gegužės 16 d. Verslo planas šią dieną buvo parengtas. Užsakovai, manydami, jog parengtas verslo planas yra su trūkumais, turėjo inicijuoti atsisakymo priimti parengtą verslo planą įforminimą dvišaliu aktu, kuriame būtų nurodytos pastabos, pataisų atlikimo ir galutinio mokėjimo terminai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog parengtas verslo planas buvo nekokybiškas, nors pareiga įrodyti šią aplinkybę pagal CPK 178 straipsnio nuostatas tenka būtent atsakovams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai R. V. ir E. V. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Vartotojų teisių gynimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslauga turi būti tinkamos kokybės. Ieškovo parengtas verslo planas turėjo atitikti įprastus tokių planų kokybės standartus ir kokybės rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį. Jei paslauga atlikta netinkamai, ji neapmokama (CK 6.363 straipsnis, 6.716 straipsnio 4 dalis). Ieškovės parengtame plane numatytas automobilio įsigijimas, nors autotransporto įsigijimo finansavimas pagal žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-87 39 punktą negalimas. Tai patvirtina, kad planas parengtas netinkamai. Teismai sprendimus grindė tik pačiu paslaugos atlikimo faktu, nesigilindami į jos kokybę: ar verslo planas atitinka kriterijus, keliamus vertinant šiuos planus Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir, pažeisdami CPK 2 straipsnio nuostatas, nesprendė, ar verslo planas atitinka pirmiau nurodytą žemės ūkio ministro įsakymą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Verslo konsultacijos“ prašo skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Kasacinio skundo teiginiai, kad teismas privalėjo vertinti darbų, atliktų rengiant verslo planą, kokybę, yra nepagrįsti. Teisę vertinti tokį verslo planą turi išimtinai Nacionalinė mokėjimų agentūra ir Žemės ūkio ministerija. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad verslo planas, jį laiku pateikus Nacionalinei mokėjimų agentūrai, nebūtų priimtas. Atsakovų nuoroda, teigiant apie verslo plano nekokybiškumą, į žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-87 39 punktą nepagrįsta, nes šio įsakymo 40.1 punkte transportavimo priemonių įsigijimas numatytas kaip tinkamas finansuoti. Be to, plano kokybės vertinimas nebuvo ginčo dalykas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovas Onos Bartaševičienės individuali įmonė (dabar – UAB „Verslo konsultacijos“) 2005 m. gegužės 2 d. sutartimi įsipareigojo pagal užsakovės R. V. pateiktus duomenis parengti verslo planą, o užsakovė - sumokėti paslaugų kainą – 8000 Lt, iš kurių 1500 Lt - avansu sutarties pasirašymo dieną, 2500 Lt – priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną, o 4000 Lt – per 10 dienų nuo paramos teikimo projektui sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašymo. Užsakovas įsipareigojo praleidęs sutartyje numatytus mokėjimo terminus sumokėti 10 proc. šios sutarties kainos dydžio baudą ir 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovai sumokėjo 1500 Lt avanso, tačiau, ieškovui 2005 m. gegužės 16 d. pateikus parengtą verslo planą, atsisakė sumokėti 2500 Lt, motyvuodami, kad šis laiku nepateikė verslo plano, taip sužlugdė paraiškų Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikimą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teismai, priimdami sprendimus, privalo tinkamai taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, nes šių reikalavimų nesilaikymas prieštarauja civilinio proceso tikslams, įtvirtintiems CPK 2 straipsnyje. Šioje normoje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius. Teisingumo kaip universalaus teisės principo reikšmę ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. bei 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Interesų pusiausvyros, šalių lygybės ir laisvės principai yra įtvirtinti ir sutarčių teisėje. CK 6.156 straipsnis nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis).
Tarp ginčo šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Ginčo šalys 2005 m. gegužės 2 dieną sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus duomenis parengti verslo planą, kuris būtų pateiktas Nacionalinei mokėjimo agentūrai finansinei paramai gauti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tenkindami ieškinio reikalavimus, teismai vertino byloje esančius įrodymus formaliai, nevertindami pačios sutarties specifikos, nesigilindami į ginčo esmę ir sudarytos sutarties tikslus – laiku ir tinkamai parengti verslo planą, kad atsakovas galėtų gauti finansinę paramą. Teismai nesiaiškino ar, teikdamas paslaugas, paslaugų tiekėjas (ieškovas) veikė pakankamai sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento (atsakovo) interesus (CK 6.178 straipsnis), neatkreipė dėmesio į tai, kad sutartyje numatyto verslo plano parengimas pats savaime nėra galutinis tikslas, kad verslo plano parengimas yra tik sąlyga galutiniam tikslui pasiekti – gauti finansinę paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms aplinkybėms, teismai nepakankamai išsamiai ir tiksliai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje. Teismai neišsiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų.
Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, todėl jo priimta nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina atkreipti dėmesį į pirmiau išdėstytus motyvus vertinant pačią paslaugų teikimo sutartį bei į tai, ar buvo protingai nustatyti paslaugų įvykdymo terminai, kokia ginčo šalių įtaka nustatant šiuos terminus, ar tinkama terminų skaičiavimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į paslaugų teikimo sutarties 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose nustatytą atsiskaitymo tvarką. Ieškovas reikalauja priteisti 10 procentų dydžio baudą nuo 8000 Lt sumos, kai atsiskaitymas pagal nurodytus sutarties punktus susideda iš trijų etapų. Paskutinysis etapas – 4000 Lt sumokama tik tada, kai pasirašoma paramos teikimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Tik išsiaiškinus šiuos klausimus ir tinkamai įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, galimas teisėto sprendimo priėmimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius