Civilinė byla Nr. 2-10342-435/2013
Teisminio proc. Nr. 2-05-3-15985-2012-5
Proc. spr. kategorija 63.1.; 116.1. (N)
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 9d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovės Jolantos B. M. atstovei advokatei I. K., atsakovui A. U. ir jo atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ševeliovaitei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jolantos B. M. ieškinį atsakovui A. U. dėl 25 896 Lt. ir palūkanų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 25 896 Lt., 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2012-02-09 paskolino atsakovui 7500 Eur, kas sudaro 25 896 Lt, sumą, ir tai patvirtina bankinis pavedimas. Vadovaujantis LR CK 6.870 str., esminiai paskolos sutarties elementai - paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Nors atsakovas pinigų gavimo fakto neneigia, tačiau laiko, kad išrašydamas ieškovei 2013-03-08 sąskaitą-faktūrą Nr. AU13-001 jis įvykdė teismo įsakymą, kuriuo jam buvo priteista ginčo suma teismo įsakymu. Ieškovė mano, kad nurodyta sąskaita-faktūra negali patvirtinti skolos grąžinimo fakto, kadangi 1) kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina bankinis pavedimas, o paskolos sutartis nebuvo atskirai pasirašyta, atsakovas privalo pateikti pinigų grąžinimą ieškovei patvirtinantį pakvitavimą, ar kitą dokumentą. Atsakovas nepateikė tokių įrodymų, ir negali pateikti, kadangi paskolos negrąžino; 2) atsakovas teismui nurodė išgalvotą aplinkybę apie kažkokios sutarties tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimą. Kadangi jokios agento paslaugų sutarties ieškovė su atsakovu nepasirašė, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas išrašyti 2013-03-08 sąskaitą-faktūrą. Be to, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai-teisiniai santykiai neatsiranda, todėl reikalinga nustatyti sutartinių santykių buvimo faktą, t.y. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris. Kadangi tarp šalių jokia sutartis dėl agento paslaugų nebuvo pasirašyta ir jokios agento paslaugos jai suteiktos nebuvo, todėl neegzistuoja jokie įrodymai (darbų sąmatos, darbų atlikimo aktai ar pan.), kurie patvirtintų kad atsakovas būtų atlikęs kokias nors agento paslaugas, derinęs jas su ieškove ir pan. Be to, sąskaitoje gavėju nurodytas JBS import-export, o ieškovė galėtų būti traktuojama tik kaip įmonės atstovė; 3) atsakovo pateikta sąskaita -faktūra negali būti laikoma tinkamu paskolos grąžinimą patvirtinančiu dokumentu ir dėl to, kad atsakovas nesilaikė vienarūšių reikalavimų įskaitymo taisyklių. LR CK 6.131 str. numato, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šiuo atveju, ne tik kad nebuvo ieškovei pranešta apie kokį nors įskaitymą, tačiau pati sąskaita jai nebuvo įteikta, apie ją sužinojo tik gavusi atsakovo prieštaravimus iš teismo. Be to, ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo buvo įteikusi dar 2012 m. gruodžio pradžioje ir jau 2012-12-04 buvo priimtas teismo įsakymas, su kuriuo atsakovas nesutiko pareikšdamas prieštaravimus. LR CK 6.134 str. numato, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme.
Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis prašomus priteisti pinigus gavo kitu nei paskola pagrindu. Tačiau, tuo atveju, jeigu atsakovas ginčys paskolos teisinių santykių egzistavimą, kadangi šalys nebuvo aptarusios paskolos grąžinimo termino, laiko, kad tokiu atveju ginčo pinigai priteistini kaip nepagrįstas praturtėjimas vadovaujantis LR CK 6.237 str.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė savo atstovaujamosios ieškinį, prašė jį patenkinti pilnumoje.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ne visą informaciją, o taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją. 1) Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad ji nėra pasirašiusi jokios sutarties su atsakovu dėl agento paslaugų. 2011-09-07 pasirašyta sutartis, 2011-10-27 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už agento paslaugas bei šios sąskaitos apmokėjimo 2011-11-02 kopija, neginčytinai patvirtina, kad agento paslaugos ieškovei buvo teikiamos; 2) Laiko, kad ta aplinkybė, kad sąskaitoje gavėju nurodyta įmonė JBS import-export, nereiškia, kad ieškovė galėtų būti traktuojama tik kaip įmonės atstovė, nes įmonė JBS import-export yra individuali J. B. M. įmonė, už kurios įsipareigojimus įmonės savininkas atsako savo turtu, todėl, atsakovo nuomone, ieškovė negali būti traktuojama tik kaip įmonės atstovė, o asmeniškai ir pilnai atsako už visus įmonės įsipareigojimus. Atsakovas nurodė, kad 7500 eur kreditas jam buvo pervestas kaip avansas agento paslaugoms atlikti, kompensuoti išlaidas susijusias su atvykimu į Italiją, susipažinti su esama rinkos situacija ir poreikiais, galimų tiekėjų paieškomis, vykimui pas tiekėjus, telefono skambučiams ir pan. Todėl nebuvo sudaryta jokia kredito sutartis. 2012 metais buvo organizuojamas didelio kiekio granulių pristatymas ieškovės klientams, taip pat maišelių, granulių pakavimui pagal ieškovės reikalavimus, gamyba. 2012 m. birželio mėnesį buvo pradėtas granulių tiekimas. UAB „Minkomedis“ atkrovė pirmą partiją ieškovės J. B. M. įkurtai naujai įmonei „Bioprama SRL“. Sąskaita už atliktas paslaugas nebuvo išrašyta, nes ieškovė teigė jog ateityje užsakymų apimtys tik didės ir vėliau atsakovas galės pateikti sąskaitą visai avanso-kredito sumai. 2012 metų rugpjūčio viduryje „Biopramos SRL“ įmonės atstovai lankėsi Lietuvoje. Jie buvo supažindinti su medžio pjuvenų granulių gamintojais UAB „Statbalda“. Tačiau ir po šio vizito užsakymų agentui (atsakovui) pateikta nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau, „Bioprama SRL“, vadovaujama ieškovės, pradėjo tiesiogiai be agento žinios pirkti granules iš UAB „Statbalda“. Tokiu būdu ieškovė pažeidė sutartį su atsakovu ir atsirado pagrindas ieškovei išrašyti sąskaitą už sutarties pažeidimus.
Informavus Ieškovę apie tokį faktą, buvo susitarta dėl susitikimo metų gale, kad išspręsti susidariusią situaciją. Tačiau vietoje to ieškovė kreipėsi į teismą dėl 7500 eur išieškojimo.
2011-09-07 sutarties AU-JBS-1 punkte 1.4 numatyta, kad Užsakovas (šiuo atveju – J. B. M.) įsipareigoja sutarties galiojimo metu ir 2 metus jai pasibaigus nedirbti (nepirkti prekių tiesiogiai) su įmonėmis apie kurias sužinojo iš Agento, o sutarties 4.5 punkte - tuo atveju jei Užsakovas (šiuo atveju J. B. M.) pažeidžia sutarties punktą 1.4 punktą, Užsakovas privalo sumokėti baudą lygią 10 000 eur. Kadangi atsakovas tikėjo ieškovės žodžiu, sąskaita baudai už sutarties nesilaikymą išrašyta nebuvo iki sužinota apie ieškovės kreipimąsi į teismą.
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje pilnai palaikė savo atsikirtimus, tačiau nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, t.y. sutinka grąžinti 2002,80 eur, kadangi tai yra nepanaudotos lėšos, kurios buvo skirtos kaip avansas agentavimo paslaugoms atlikti, pagal 2011-09-11 pasirašytą sutartį. Nurodė, kad ieškovė, nenorėdama mokėti kažkokių mokesčių valstybei, įkūrė kitą įmonę „Bioprama“, kuri jau buvo ne individuali jos įmonė, o UAB veikianti Italijoje ir su kuria atsakovas tęsė bendradarbiavimą. Atsakovas nurodė, kad 4204,20 eur (14 516.26 Lt.) jis sumokėjo grynais pinigais UAB „Minkomedis“ už krovinį, kuris 2012-06-15 buvo išsiųstas ieškovės įmonei; 3480 Lt. sudarė išlaidos pakavimui (1680Lt. maišeliai +1800 klišės etikečių gamybai) bei 640Lt. – 2 bilietai (jam ir UAB „Minkomedžio“ direktoriui kelionei į Italiją (viso 1194 eur) ir 100eur - 2 nakvynėms viešbutyje. Visas šias išlaidas sudaro 5498,20 eur.
Ieškinys tenkintinas.
Iš bankinio pavedimo (b.l.7,8) matyti, jog 2012-02-09 M. J. B. pervedė A. U. 7500 Eur paskolą (kreditą). Sąskaita faktūra (b.l.39) patvirtina tai, kad A. U. 2013-03-08 išrašė įmonei JBS Import-Export 10 000Eur, (34528 Lt.) sąskaitą už, kaip nurodyta, agento paslaugas, pagal 2011-09-07sutartį AU- JBS-1, 4.5 punktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-09-07 įmonė JBS Import-Export, atstovaujama direktorės M. J. B. B., veikiančios pagal bendrovės įstatus (užsakovas) ir A. U. (agentas) sudarė sutartį (b.l.91-93), pagal kurią agentas įsipareigojo atlikti rinkos tyrimo, konsultavimo, atstovavimo, rezultatų pateikimo užsakovui paslaugas - 1.1p.; paslaugas, susijusias su importui skirtų produktų rinkos tyrimu, produktų įvedimu į gamybą, kokybės kontrole, produktų pateikimo terminų importui kontrole užsakovui darbus -1.2p. Užsakovas įsipareigojo sumokėti agentui atlyginimą laikantis sutartyje nustatytų sąlygų – 1.3p. ir sutarties galiojimo metu ir 2 metus jai pasibaigus nedirbti (nepirkti prekių) tiesiogiai su įmonėmis, apie kurias sužinojo iš agento- 1.4p. Taip pat šalys, be kitų sąlygų, sutarties 4.5p. numatė, jog jei užsakovas pažeidžia 1.4p., jis privalo sumokėti baudą lygią 10 000 eur. 2011-10-27 A. U. išrašyta sąskaita Nr. AU11-006 už agento paslaugas bei 2011-11-02 šios sąskaitos apmokėjimo kopija (b.l.94,95, 111) patvirtina, kad agento paslaugos minėtos sutarties pagrindu buvo teikiamos įmonei JBS Import-Export. CMR važtaraštis ir PVM sąskaita faktūra (b.l.124,125) patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad 2012-06-15 UAB „Minkomedis“ išsiuntė „Bioprama“ S.R.L. 23.100t granulių krovinį ir išrašė sąskaitą 4204.20 eur sumai, kurios, kaip nurodė atsakovas, „Bioprama“S.R.L nėra iki šiol apmokėjusi. Iš elektroninio susirašinėjimo (b.l.112, 113, 114-123) matyti, kad atsakovas 2012 metais bendradarbiavo pradžioje su JBS Import-Export, vėliau su „Bioprama“S.R.L., t.y. gamino maišus ir etiketes granulių pakavimui, siuntė į tam tikras įmones krovinius ir gaudavo už tai atitinkamą mokestį. Iš 2012-10-01 elektroninio laiško atsakovui matyti, kad ieškovės dukra perduodama savo motinos nurodytas darbines problemas santykiuose su atsakovu nurodė, kad jam suteiktas 7500eur kreditas turi būti grąžintas. 2013-03-08 A. U. išrašyta sąskaita – faktūra įmonei JBS Import –Export 10 000eur sumai (b.l.39) patvirtina tai, kad atsakovas jau po to, kai buvo priimtas teismo įsakymas šioje byloje išrašė sąskaitą 2011-09-07 sutarties Nr. AU-JBS-1 4.5. pagrindu.
Ieškovė ieškinį grindė 2012-02-09 bankiniu pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskola, tačiau pripažino, kad šalys nebuvo aptarusios paskolos grąžinimo termino, todėl atsakovui ginčijant paskolinius santykius, prašė priteisti šią sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą vadovaujantis LR CK 6.237 str.
Teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2011).
CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį patį kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos arba kitokių paskolos dalyko grąžinimo sąlygų. Šias aplinkybes – pinigų ar kitokio paskolos dalyko perdavimą ir jų gavėjo įsipareigojimą juos grąžinti – turi įrodyti ieškovas.
Kaip minėta, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad šiuos pinigus iš ieškovės gavo, tačiau nurodė, kad ši pinigų suma buvo gauta kaip avansas agento paslaugoms atlikti pagal 2011-09-07 šalių pasirašytą sutartį. Vertinant šią sutartį pažymėtina, kad 1) ji sudaryta tarp juridinio asmens JBS Import –Export ir atsakovo A. U.; 2) joje nėra numatyta jokių avansinių mokėjimų, ką teismo posėdžio metu pripažino pats atsakovas. Juridinį asmenį pasirašant šią sutartį atstovavo direktorė J. B. M. B., veikianti pagal bendrovės įstatus, kas paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad tai buvo ieškovės individuali įmonė. Kita vertus pinigai atsakovui buvo pervesti ne juridinio asmens, o Jolantos B. M., kaip fizinio asmens. Aplinkybė, kad atsakovas, kaip agentas bendradarbiavo su įmonėmis - JBS Import-Export, vėliau su „Bioprama“S.R.L pagal jo nurodytą sutartį pati savaime taip pat nepaneigia fakto, kad ieškovė, kaip fizinis asmuo pervedė atsakovui atitinkamą pinigų sumą. Ieškovės atstovė nurodė, kad ši suma atsakovui buvo pervesta jo prašymu verslo pradžiai. 2012-10-01 elektroninis laiškas atsakovui, taip pat patvirtina tai, jog 7500eur jam buvo suteikti kaip kreditas darbų pradžiai Vokietijoje, kas patvirtina, jog šie pinigai nebuvo skirti darbams pagal 2011-09-07 šalių pasirašytą sutartį atlikti. Vertintina ir tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių jo nurodytas, kaip turėtas, išlaidas. Be to, šis elektroninis laiškas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas siekė grąžinti dalį gautos sumos išsiųsdamas į Padują sunkvežimį pavyzdinių gaminių, tačiau, kaip paaiškėjo, jo siųstas krovinys dėl labai prastos granulių kokybės nebuvo priimtas ir negalėjo būti parduotas. Šiame laiške ieškovė nurodė, kad dėl nurodytų priežasčių jam suteiktas kreditas negali būti sumažintas ir turi būti grąžintas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nereikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo ir klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, jog labiau tikėtina, kad tas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
Taigi, esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, atsakovo argumentas, kad jam pervesti pinigai buvo kaip avansas pagal minėtą sutartį atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas ir surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad ieškovė atsakovui suteikė kreditą, kurį pastarasis įsipareigojo grąžinti. Konstatuotina, kad šalių prievoliniai santykiai atsirado iš paskolos sutarties.
Tai, kad šalys nebuvo aptarę paskolos grąžinimo termino nedaro paskolos sutarties negaliojančia, kadangi tokį atvejį reglamentuoja LR CK 6.873 str. 2dalis, numatanti, kad tokiu atveju, paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovė nurodė, kad toks pareikalavimas buvo minėtame 2012-10-01 elektroniniame laiške atsakovui, su kuo teismas, vertindamas laiško turinį, nesutikti negali. Atsakovui per 30 dienų nuo paskolos davėjo pareikalavimo, t.y. iki 2012-10-31 paskolos negrąžinus laikytina, kad atsakovas neįvykdė sutarties sąlygų – LR CK 6.205 str., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 25 896 Lt. skola.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis 2013-03-08 išrašydamas 10 000 eur sąskaitą įmonei JBS Import-Export savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė.
Kadangi atsakovas praleido terminą prievolei įvykdyti, nustatytu laiku paskolos negrąžino, jis privalo mokėti ieškovei LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 896 Lt.) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 777.22 Lt žyminio mokesčio (b. l. 131-133, 63) ir, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.), 2994,42Lt. išlaidų advokato pagalbai (nepateikus išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepriteisiant advokatės priskaičiuotų kelionės išlaidų) (LR CPK 98str.) (b.l.131-144), ir valstybei – 41,70 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d.3p.)
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei J. B. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 25 896 Lt. (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis Lt.) skolos, 5 (penkis) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą -25 896 Lt. (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis Lt.) nuo 2012-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 777.22 Lt. (septynis šimtus septyniasdešimt septynis Lt. 22ct.) žyminio mokesčio ir 2994,42Lt. ( du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis Lt. 42 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv (duomenys neskelbtini) , 41,70 Lt ( keturiasdešimt vieną litą 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Rimkevičienė