Civilinė
byla Nr. 3K-3-497/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 35.6.1
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos
Januškienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. G. kasacinį skundą
dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams
I. G. ir D. G., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P.,
remdamasi CK 6.66 straipsniu, 6.67 straipsnio 1 dalimi, teismo prašė pripažinti
negaliojančia atsakovų I. G. ir D. G. 2003 m. lapkričio 13 d. 0,0945 ha žemės
sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį ir taikyti
restituciją – pripažinti atsakovui I. G. nuosavybės teisę į šį žemės sklypą,
įpareigojant jį atlyginti restitucijos išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimu iš
atsakovo I. G. jos naudai priteisė 20 397,89 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų
nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nevykdant
teismo sprendimo geruoju, jis buvo vykdomas priverstinai. Ieškovė iš antstolio
G. Puodžiuko 2005 m. gegužės 13 d. pažymos sužinojo, kad atsakovas yra nemokus,
taip pat kad jam nuosavybės teise priklausė 0,0945 ha žemės sklypas sodų
bendrijoje. Atsakovas I. G. 2003 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartimi šį
žemės sklypą padovanojo savo nepilnamečiam sūnui D. G., tokiais veiksmais pažeisdamas
kreditorės R. P. teises. Ieškovės teigimu, tokia faktinė padėtis visiškai
atitinka CK 6.66 straipsnio hipotezę, todėl ši teisės norma turi būti taikoma
byloje.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė,
kad 2003 m. kovo 10 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas I. G. įsipareigojo
atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą, o ieškovė –
priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Sutartyje buvo numatyta, kad darbai
turi būti baigti 2003 m. gegužės 12 d., darbams vykdyti ieškovė avansu sumokėjo
atsakovui 18 000 Lt. Dėl šios sutarties vykdymo tarp šalių kilo ginčas, nes
buto remonto darbai, ieškovės nuomone, buvo atliekami nekokybiškai. 2003 m.
gruodžio 4 d. šalys sudarė skolos likvidavimo sutartį, kuria atsakovas
įsipareigojo grąžinti ieškovei 17 354 Lt skolą iki 2004 m. kovo 29 d., tačiau
to nepadarė. Ieškovė kreipėsi į teismą, ir Vilniaus miesto 1-asis apylinkės
teismas, tenkindamas jos ieškinį, 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteisė
ieškovės naudai iš atsakovo 17 354 Lt skolą. Teismas vadovavosi šalių skolos
likvidavimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia
tuo, kad atsakovas tapo skolininku jau 2003 m. kovo 10 d., t. y. sudarius šalių
rangos sutartį, teigdama, kad sudarant skolos likvidavimo sutartį įvyko
novacija, todėl atsakovas, būdamas ieškovės skolininkas, sudarydamas ginčijamą
dovanojimo sutartį, pažeidė ieškovės teises, tapdamas nemokus. Teismo
sprendimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad novacija įvyko. Teismas
konstatavo, kad atsakovas ieškovės skolininku tapo tik 2003 m. gruodžio 4 d.,
t. y. jau po 2003 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties sudarymo. Atsakovas
šios dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo ieškovės skolininkas, o ji
nebuvo atsakovo kreditorė.
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 14 d. sprendimu
panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir
ieškinį patenkino iš dalies. Kolegija pripažino negaliojančia 2003 m. lapkričio
13 d. I. G. ir D. G. dovanojimo sutartį dėl 0,0945 ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini); taip pat taikė restituciją – pripažino atsakovui I. G.
nuosavybės teisę į 0,0945 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
reikalavimo dalį dėl restitucijos išlaidų priteisimo atmetė.
Kolegija nustatė, kad
ginčijamą žemės sklypo dovanojimo sutartį atsakovas sudarė neatsiskaitęs su
ieškove pagal rangos sutartį. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos
teismas netinkamai aiškino CK 6.66 straipsnio nuostatas, Pauliano ieškinio
tenkinimo būtina sąlyga pripažindamas skolininko nemokumą ginčijamo sandorio
sudarymo momentu ir byloje nustatinėdamas tik su nemokumu susijusias
aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje yra
konstatuotos visos sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios
būtinos tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu pagal pareikštą
Pauliano ieškinį: atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (byloje
nepateikta jokių duomenų, kad I. G. žemės sklypą privalėjo padovanoti savo
nepilnamečiam sūnui); sandoris pažeidžia ieškovės teises, nes, neatlygintinai
perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, atsakovas sumažino savo galimybes grąžinti
skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki ginčijamo sandorio sudarymo.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas I. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. sprendimą ir palikti galioti
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Jis nurodo
šiuos kasacinio skundo argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismas neteisingai nustatė kasatoriaus skolinio įsipareigojimo
atsiradimo laiką – iki 2003 m. gruodžio 4 d. skolos likvidavimo sutarties
pasirašymo dienos su ieškove pasirašyta sutartis nebuvo nutraukta, rangos
santykiai nebuvo pasibaigę, todėl ir visos ieškovės kasatoriui sumokėtos
piniginės lėšos buvo jo valdomos teisėtai pagal nenutrauktą rangos sutartį.
Teismo padaryta išvada prieštarauja sutarčių galiojimo principams, kartu rodo
netinkamą CK 6.66 straipsnio aiškinimą ir taikymą. Kasatoriaus nuomone, iš
teismo padarytų išvadų išplaukia, kad actio Pauliana bylose skolininko
tapimo nemokiu momentas neturi būti sietinas su protingu laikotarpiu po
sandorio sudarymo, gali apimti ir gerokai ilgesnį laiką. Darydamas tokią išvadą
teismas konstatavo kasatoriaus nemokumą, remdamasis 2005 m. gegužės 13 d.
antstolio pažyma, t. y. dokumentu, fiksuojančiu skolininko turtinę padėtį
praėjus daugiau kaip pusantrų metų po ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Tuo tarpu
iš CK 6.66 straipsnio matyti, kad tapimo nemokiu ar mažiau mokiu momentas
tiesiogiai sietinas su ginčijamo sandorio sudarymo laiku ir protingu
laikotarpiu po jo sudarymo, t. y. teismas, konstatuodamas skolininko nemokumo
faktą, privalėjo nustatyti ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp ginčijamo
sandorio sudarymo fakto ir skolininko tapimo mažiau mokiu ar nemokiu
aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus mokumo sandorio
sudarymo metu bei protingo laiko po jo, taip pat nenustatinėjo sandorio sudarymo
įtakos kasatoriaus mokumui; nemokumui konstatuoti pakako 2005 m. gegužės mėn.
antstolio pažymos apie tai, kad 2005 metais nėra galimybės išieškoti priteistą
skolą. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai įrodo, kad sandorio sudarymo metu
bei protingą laiką po jo kasatorius buvo mokus, taip pat – kad nebuvo esminės
sąlygos ieškiniui tenkinti CK 6.66 straipsnio pagrindu.
2. Apeliacinės
instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004, padaryta išvada,
kad kreditoriaus pažeidimu yra laikomas taip pat ir sumažėjęs skolininko
mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti
savo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada šioje byloje pritaikyta
neteisingai ir neatsižvelgiant į bylos aplinkybes – byloje surinkti įrodymai
apie kasatoriaus mokumą sandorio sudarymo metu bei protingą laiką po jo rodo,
kad jo mokumas po ginčijamo sandorio sudarymo nesumažėjo tiek, kad dėl to
nebūtų galima padengti skolos ieškovei. Dėl šios priežasties po sandorio
sudarymo momento ieškovė neprarado galimybės visiškai ar iš dalies išieškoti
skolą, tokią galimybę ji prarado dėl nemokumo, kuris atsirado praėjus daugiau
kaip pusantrų metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, kuris buvo veikiamas
visai kitų aplinkybių, o ne sandorio sudarymo, dėl to apeliacinės instancijos
teismas neteisingai pritaikė suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovė R. P. prašo jį atmesti. Ieškovė teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė
pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad skolos likvidavimo sutartyje nurodyta ir
ieškovės bei atsakovo pripažinta skola atsirado šiam neįvykdžius sutartinių
įsipareigojimų, prisiimtų 2003 m. kovo 10 d. rangos sutartimi ir negrąžinus
ieškovės sumokėto avanso.
Atsakovo pateikti
išrašai iš sąskaitos neįrodo atsakovo mokumo. Padarius išrašų iš sąskaitos
analizę matyti, kad visos įplaukos į atsakovo sąskaitą buvo padarytos paties
atsakovo papildant sąskaitą grynaisiais pinigais. Atsakovo motyvas, kad jis
turėjo pajamų iš UAB „Adelantė“ veiklos, taip pat yra nepagrįstas, nes jis
nepateikė įrodymų, kad būtų gavęs darbo pajamų iš šios bendrovės. Ta aplinkybė,
kad atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, neįrodo nei jo mokumo, nei
jo nemokumo. Nesant įrodymų, kad atsakovas gavo veiklos dividendų, pirmiau
nurodyta aplinkybė neturi bylai jokios reikšmės. Nurodyta aplinkybė, kad
atsakovas mokėjo bendrovei „Hansa lizingas“ išperkamąją nuomą už automobilį,
tik pablogina atsakovo bendrą finansinę būklę. Iš byloje esančių įrodymų matyti,
kad atsakovas prieš ginčijamo sandorio sudarymą ir po jo turėjo tik finansinių
įsipareigojimų, tačiau nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovo pajamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde
teisės taikymo aspektu keliamas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų -
kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
- aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti, dėl kurių
teisėjų kolegija pasisako.
Actio Pauliana
ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų,
kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo
turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje
nustatytos kelios sąlygos, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys: 1)
skolininkas turi sudaryti sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti. (Jeigu sudaryti
sandorį buvo skolininko pareiga, Pauliano ieškinys negalimas); 2) skolininko
sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, tai reiškia, kad, sudarius sandorį,
skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda
galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; 3) kreditoriaus
interesas taip pat gali būti pažeistas, jeigu skolininkas, jau būdamas nemokus,
dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais,
neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Jeigu
skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir
sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai
patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, Pauliano
ieškinys negalimas. Nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas dėl įstatyme - CK 6.66
straipsnio 1 dalyje - nustatytų sąlygų buvimo Pauliano ieškiniui pareikšti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos
sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti
sandorį negaliojančiu pagal pareikštą Pauliano ieškinį, t. y. atsakovas
(skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, byloje nebuvo pateikta
jokių duomenų, kad atsakovas (skolininkas) žemės sklypą privalėjo padovanoti
nepilnamečiam sūnui; sandoris pažeidžia kreditorės (ieškovės) teises, nes,
neatlygintinai perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, atsakovas sumažino savo
galimybes grąžinti skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki ginčijamo sandorio
sudarymo. Nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu keliamas kreditorės
teisių pažeidimas, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi sumažinus galimybes
grąžinti skolą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,
aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas Pauliano ieškiniui
pareikšti, kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas taip pat ir sumažėjęs
skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies
patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-473/2004; UAB „Automašinų verslo centras“ v. UAB „Baltijos
realizacijos centras“).
Teismų
priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad šalys 2003 m. kovo 10 d.
sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti buto remonto darbus
iki 2003 m. gegužės 12 d., o ieškovė – priimti atliktus remonto darbus, juos
apmokėti bei sumokėti avansą. Vykdant rangos sutartį, tarp šalių kilo ginčas
dėl nekokybiškai atliktų darbų. Nustatytu terminu darbai nebuvo atlikti,
ieškovė siekė susigrąžinti iš anksto sumokėtą įmoką. Tarp šalių vyko tarpusavio
atsiskaitymas; atsakovas atsiėmė iš ieškovės panaudotas ir nepanaudotas
statybines medžiagas; 2003 m. gegužės 12 d. ieškovė pavedė UAB „Gelvoros saugos
konsultacijoms“ išieškoti skolą iš atsakovo; tų pačių metų liepos 8 d. šalys
pasirašė medžiagų ir atliktų darbų aktą; 2003 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu
konstatuota, kad buto apdailos darbai buvo atlikti nekokybiškai, pažeidžiant
techninius nurodymus; 2003 m. liepos 9 d. atsakovas pasirašė nepanaudotų ir
nuardytų medžiagų inventorizacijos aktą, 2003 m. spalio 3 d. pasirašė šių
medžiagų perdavimo aktą, o 2003 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė skolos
likvidavimo sutartį (dėl avanso grąžinimo), kuria atsakovas įsipareigojo
grąžinti iki 2004 m. kovo 29 d. (mokant per šį periodą kas mėnesį atitinkamą
sumą nuo 4000 Lt). Remdamasis aptartais faktiniais duomenimis, apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo šalių veiksmai, pasibaigus rangos
sutarties vykdymo terminui, rodo, kad 2003 m. gegužės 12 d. rangos sutartis
buvo nutraukta ir nuo šios datos atsirado atsakovo skolinis įsipareigojimas
atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo išanalizuotos faktinės aplinkybės
patvirtina ir šio teismo padarytą išvadą, kad atsakovas, neatlygintinai
perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, sumažino savo galimybę grąžinti skolą,
apie kurią jam buvo žinoma iki šio sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo pateikti išrašai iš sąskaitos banke
neįrodo atsakovo mokumo, įplaukos į atsakovo sąskaitą padarytos paties
atsakovo, papildant sąskaitą grynaisiais pinigais, per artimiausias dvi, tris
dienas, didžioji dalis įneštų pinigų taip pat grynaisiais pinigais buvo išimami
iš sąskaitos; atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis mokėjo bendrovei „Hansa
lizingas“ išperkamąją nuomą už automobilį tik pablogina atsakovo bendrą
finansinę būklę, atsakovo teigimas, kad jis turėjo pajamų iš UAB „Adelantė“
veiklos, nėra pagrįstas bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas tyrė
ir vertino visus byloje esančius įrodymus dėl atsakovo mokumo ir išvadą dėl
įstatyme – CK 6.66 straipsnio 1 dalyje - nustatytų sąlygų Pauliano ieškiniui
pareikšti, grindė byloje ištirtų ir įvertintų teisiškai reikšmingų faktų
visuma, remdamasis įrodymų vertinimo nuostatomis, įtvirtintomis CPK 185 straipsnyje.
Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šis teismas vertino atsakovo
mokumą, remdamasis tik 2005 m. gegužės 13 d. antstolio pažyma, fiksuojančia
skolininko turtinę padėtį, praėjus daugiau kaip pusantrų metų po ginčijamo sandorio
sudarymo dienos. Kasacinės instancijos teismas remiasi bylos išsprendimui
reikšmės turinčiais faktais, kuriuos ištyrė ir įvertino apeliacinės instancijos
teismas, kuris inter alia iš naujo tyrė ir vertino bylos išsprendimui
reikšmės turinčius faktus (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 324 straipsnis, 326 straipsnio
1 dalies 2 punktas).
Actio Pauliana
ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis
nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti
kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-201/2001, AB „Turto bankas“ v. BAB „Rimeda“; 2002 m. lapkričio 25
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; AB „Lietuvos
kuras“ v. V. B. ir kt.). CK 6.66 straipsnio 2 dalyje skolininko sudaryto
dvišalio atlygintinio sandorio pripažinimo negaliojančiu galimybė siejama su
kitos sandorio šalies nesąžiningumu. Tuo tarpu neatlygintiniam sandoriui
pripažinti negaliojančiu kitos šalies nesąžiningumas ar sąžiningumas neturi reikšmės,
jį galima pripažinti negaliojančiu net ir tuo atveju, jeigu kita jo šalis buvo
sąžininga (CK 4.96 straipsnio 3 dalis). Šių nuostatų apeliacinės instancijos
teismas nepažeidė.
CPK 98 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas
priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, rengiant
procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė R. P. prašo priteisti
turėtas išlaidas, t. y. 908,60 Lt advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą
į kasacinį skundą. Kadangi kasacinis skundas yra atmetamas, tai ieškovei iš
atsakovo yra priteisiama 908,60 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į
kasacinį skundą. Minėtos išlaidos atitinka Teisingumo ministerijos Rekomendacijas
dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R.
P. iš atsakovo I. G. 908,60 Lt už advokato pagalbą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Dangutė
Ambrasienė
Janina
Januškienė