Civilinė byla Nr. 2A-1354/2013

Teisminio proceso Nr. 2-126-881/2012.

                   Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2; 44.8, 27.7.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-881/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovui A. D. (trečiasis asmuo L. D.) dėl nuostolių atlyginimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo atsakomybės už įmonei galimai padarytą žalą apimties (už inventorizavus įmonės turtą nerastų materialinių vertybių neperdavimą naujajam vadovui, už nenaudingų sandorių sudarymu sukeltus nuostolius, už galimą interesų konfliktą atsiskaitant už susijusią įmonę).

Ieškovas UAB ,,Vilniaus Doleta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. (buvęs ieškovo vadovas) 432 701 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas A. D. nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2011 m. sausio 17 d. ėjo UAB ,,Vilniaus Doleta“ vadovo pareigas (nušalintas nuo pareigų 2010 m. gruodžio 27 d.). Netrukus po atsakovo atšaukimo iš vadovo pareigų, 2011m. sausio 24 d. atsakovas įsteigė UAB ,,Premmier“, kuri veikia toje pačioje srityje kaip ir ieškovas. Kita bendrovė UAB ,,Premmier LT“, kurios vienintelis akcininkas nuo jos įsteigimo iki 2011 m. gegužės 10 d. buvo atsakovas, o nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki šiol – UAB ,,Premmier“, įsteigta dar 2010 m. rugsėjo 14 d. Šios konkuruojančios bendrovės direktoriumi taip pat yra atsakovas A. D..

Taigi A. D., eidamas ieškovo vadovo pareigas, neišvengė interesų konflikto, įsteigė konkuruojančias bendroves, nesąžiningai konkuravo versle, veikė prieš ieškovo veiklos tikslą siekti pelno, nušalintas nuo vadovo pareigų neatliko bendrovės turto inventorizacijos ir neperdavė bendrovės turto naujai paskirtam vadovui, vadovavimo laikotarpiu netinkamai organizavo bendrovės apskaitą, naudojo bendrovės turtą kitos įmonės naudai, sudarė nuostolingus sandorius ir visais šiais savo veiksmais padarė žalą ieškovui.

Naujai paskirtam vadovui L. D. atlikus įmonės turto inventorizaciją paaiškėjo, kad trūksta  turto už 277 507,17 Lt. Atlikus auditą (UAB ,,Auditoriaus konsultacijos“ 2011 m. liepos 12d. ataskaita) paaiškėjo, jog bendrovė papildomai turės sumokėti 58 276 Lt PVM. Atlikus finansinį patikrinimą buvo nustatyta, kad ieškovas patyrė nepagrįstų išlaidų, sumokėdamas pagal UAB ,,Storent“ už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. INV0006918, Nr. INV0006584, Nr. INV0006583, Nr. INV0006144, Nr. INV0006145, Nr. INV0005793 bendrai 5 484,13 Lt sumai (apmokėti šias sąskaitas turėjo UAB ,,Doleta LT“). Už šias paslaugas turėjo apmokėti kita įmonė - UAB ,,Premmier LT“ (buvęs pavadinimas UAB „Doleta LT“). Ieškovas taip pat patyrė 91 434,36 Lt nuostolių atsakovui sudarius bendrovei nuostolingus sandorius (pardavus produkciją už neįprastai mažą kainą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovui A. D. tenkino iš dalies:

priteisė ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ naudai iš atsakovo A. D. 329 358,44 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 329 358,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisė ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ iš atsakovo A. D. 5 868 Lt žyminio mokesčio ir 5 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

priteisė atsakovui A. D. iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ 683 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

priteisė valstybės naudai iš atsakovo A. D. 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas sprendė, kad įmonės vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant atsakovo, kaip buvusios bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, ar ji atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti įmonės ar kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, nesudaro pagrindo įmonės vadovo civilinei atsakomybei LR CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Teismas nustatė, kad atsakovas A. D. nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2011 m. sausio 17d. ėjo UAB ,,Vilniaus Doleta“ vadovo pareigas, tačiau jo kaip UAB ,,Vilniaus Doleta“ vadovo įgaliojimai buvo sustabdyti dar 2010 m. gruodžio 27 d. 2011 m. sausio 17 d. A. D. buvo atleistas ir įpareigotas perduoti bendrovės materialines vertybes ir dokumentus bei su jais supažindinti naująjį bendrovės direktorių J. V. (A. D. įsipareigojo visas materialines vertybes perduoti iki 2011 m. sausio 20 d.). Laikinai, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. sausio 17 d., UAB ,,Vilniaus Doleta“ pareigas ėjo tretysis asmuo L. D..

2011 m. atlikus UAB ,,Vilniaus Doleta“ inventorizaciją nustatyta, kad galimai UAB ,,Vilniaus Doleta“ nuostolis yra turto trūkumas 277 507,17 Lt sumai ir papildomas PVM mokestis 58 276 Lt sumai (į valstybės biudžetą grąžintina (277 507 Lt × 21 % = 58 276 Lt) PVM suma).

Teismas, vadovaudamasis UAB ,,Vilniaus Doleta“ inventorizacijos išvadomis, kur  nustatytas materialaus turto trūkumas už 277 507,17 Lt, sprendė, jog šis prarastas turtas yra UAB „Vilniaus Doleta“ žala. Pagal pirmąjį inventorizacijos aktą nerasta stiklo paketų, medinių detalių, aliuminio profilių, durų, langų, orlaidžių, grotelių palangių, apvadų, rankenų ir kitų gaminių už 266 810,78 Lt, o šių prekių pateikimą UAB ,,Vilniaus Doleta“ patvirtina ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Už materialinių vertybių išsaugojimą ir apskaitą bei perdavimą naujajam įmonės vadovui yra atsakingas įmonės vadovas, kuris neįrodė savo teiginių, jog minėtos prekės galimai yra UAB ,,Doleta“ patalpose, taip neįrodydamas, jog dėl prarastų materialinių vertybių nėra jo kaltės. Atsakovas kaip UAB „Vilniaus Doleta“ vadovas veikė neatsakingai, t. y. netinkamai vykdė materialinių vertybių apskaitą, aplaidžiai tvarkė buhalterinius dokumentus (tą patvirtina 2009 m. rugpjūčio 25 d. UAB ,,Mokesčių ekspertų biuras“  raštas) ir tai, kad po jo A. D. nesiėmė veiksmų, siekdamas pašalinti nurodytos veiklos trūkumus, taip pat Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys), todėl jam tenka atsakomybė už pasekmes, kurias sukėlė jo netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas.

Pagal antrąjį inventorizacijos aktą įmonėje nebuvo rasta kompiuterinės įrangos, fotoaparatų, mobiliųjų telefonų už 10 874,62 Lt, tačiau šiame inventorizacijos akte į apskaitą įtraukta dalis įrangos, kuri buvo pavogta, ir dėl kurios praradimo ieškovui buvo išmokėta draudimo išmoka (2009m. gruodžio 14 d. UAB ,,Vilniaus Doleta“ nurašymo dėl vagystės aktas Nr. VA09-12-01, taip pat draudiko 2012 m. sausio 11 d. raštas Nr. RG-V/IT/2804). Teismas sprendė, kad šioje dalyje atsakovas nėra atsakingas už nuostolių atsakovui atlyginimą ir minusavo iš ieškovo nuostolių 6 258,78 Lt (nešiojamasis kompiuteris 1705 CBB5, nešiojamasis kompiuteris TP X200 P8400, nešiojamasis kompiuteris TP X200 P8400/2/160, fotoaparatas Canon). Atsakovo argumentą, kad fotoaparatą Nikon D90, kuris taip pat nebuvo rastas įmonėje, jis pirko už asmenines lėšas, teismas atmetė kaip neįrodytą, nes atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas 3 950 Lt sumai neįrodo, kad atsiskaityta būtent už šį fotoaparatą.

Teismo vertinimu, L. D., kuris prieš atleidžiant atsakovą A. D. iš pareigų mėnesį laikinai ėjo UAB ,,Vilniaus Doleta“ vadovo pareigas, neteisėti veiksmai saugant įmonės materialines vertybes ar organizuojant jų apskaitą neįrodyti, todėl šio asmens atsakomybei pagrindo teismas nenustatė. Jo atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Reikalavimą priteisti 58 276 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patirs mokėtino PVM mokesčio forma dėl bendrovėje esančio turto trūkumo, atmetė, kadangi priteistini tik realiai patirti, bet ne tikėtini ieškovo nuostoliai.

Teismas sprendė, kas atsakovas A. D. privalo ieškovui atlyginti 58 484,13 Lt žalą, kadangi būdamas tiek ieškovo vadovu, tiek UAB ,,Doleta LT“ savininku, neišvengė interesų konflikto ir ieškovui perkėlė UAB ,,Doleta LT“ veiklos sąnaudas, ieškovui apmokant UAB ,,Storent“ PVM sąskaitas faktūras Nr. INV0006918, Nr. INV0006584, Nr. INV0006583, Nr.INV0006144, Nr. INV0006145, Nr. INV0005793, nors objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas paslaugų neteikė ir darbų nevykdė (darbus šiame objekte atliko ir sąskaitas turėjo apmokėti UAB ,,Doleta LT“).

Ieškovo reikalavimą priteisti 91 434,36 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė A. D. realizuojant produkciją už neįprastai mažą kainą ir taip nesiekiant ieškovo pelno, teismas atmetė, pažymėdamas, kad šie nuostolingi sandoriai buvo susiję su vykdomos ūkinės-komercinės veiklos rizika, ekonomine krize. Šie sandoriai sudaryti siekdamas išsaugoti fabriką UAB ,,Doleta“, ką patvirtina A. D. ir UAB ,,Doleta“ darbuotojų A. B., L. D. susirašinėjimas elektroniniu paštu. Sudarant šiuos sandorius nebuvo A. D. didelės kaltės, tyčios siekiant pažeisti įmonės ar kreditorių interesus, didelio neatsargumo, o paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, nepakankamas pagrindas jo kaip įmonės vadovo civilinei atsakomybei (LR LR CK 6.263 straipsnis).

Teismas nustatė, kad didinti fabriko UAB „Doleta“ produkcijos realizavimo apimtis ir taip siekiant išgelbėti verslą nuo kreditorių, kurie siekė UAB „Doleta“ iškelti  bankroto bylą, buvo įsteigtos UAB ,,Premmjer LT“ bei UAB ,,Doleta LT“, kurios  veikė kaip verslo partneriai. Atsakovo naujai įsteigtos bendrovės, kaip ir kitos panašiu metu įsteigtos bendrovės (UAB ,,Doleta Exclusive“, UAB ,,Doleta Export“), buvo skirtos veiklos vykdymui Lietuvoje, plėtros projektams užsienio rinkose. Šių bendrovių įsteigimą organizavo vienintelis UAB ,,Vilniaus Doleta“ akcininkas V. S.. Tuo metu atsakovo įsteigta UAB ,,Premmier LT“ ir ieškovas veikė kaip bendradarbiaujančios įmonės, UAB „Vilniaus Doleta“, kuriam vadovavo A. D., buvo  koordinuojami su kitomis grupės įmonėmis, jų vadovais bei ieškovo akcininku V. S..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Doleta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl 91 434 Lt nuostolių iš atsakovo pritesimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 91 434 Lt nuostolių, kilusių dėl ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti nuostolingais sandoriais ieškovui padarytą 91 434,36 Lt žalą rėmėsi tik keliais elektroniniais laiškais, bendrovės UAB „Doleta“ ir kitų susijusių bendrovių bendra kainodara ir bendrais verslo tikslais - siekiu išsaugoti UAB „Doleta“, taip tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir įrodymų visumos. Minėti elektroniniai laiškai neatitinka teismo išvadų, be to, teismas neatsižvelgė į liudytojų E. S., E. Č., M. T., R. S., R. D. parodymus, ieškovo akcininko V. S. bei trečiojo asmens L. D. paaiškinimus. Ieškovui ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymui neturėjo įtakos nei UAB „Doleta“, nei šios įmonės akcininkas V. S., nei ekonominė krizė. Sandorius sudarė atsakovas ir šie jo veiksmai neatitinka vadovui keliamų rūpestingumo, apdairumo, protingo vadovavimo kriterijų. Atsakovas šiais sandoriais nesiekė esminio ieškovo tikslo – pelno.

2. Atsakovui nebuvo duoti nurodymai parduoti produkciją mažesne nei rinkos kaina. Tą patvirtina L. D. 2009 m. balandžio 8 d. laiškas, kuriame išreikštas sutikimas atiduoti UAB „Doleta“ produkciją platinimu užsiimančioms dukterinėms įmonėms tam, kad pelną atsiimtų ateityje, taip pat prašoma tuo nepiktnaudžiauti šiomis gamyklos nuolaidomis užsidedant pernelyg didelius antkainius. Nuolaidos platintojams buvo suteikiamos gamyklos UAB „Doleta“ sąskaita.

Pagal įmonių grupės bendrą kainodaros politiką atsakovas turėjo iš anksto suderinti projekto kainą ir nuolaidas su UAB „Doleta“ ir tik vėliau patvirtinti užsakymo kainą konkrečiam klientui, tačiau šios tvarkos nesilaikė ir neužtikrino, kad jam vadovaujant ieškovui laikytųsi jo darbuotojai.

3. Neįrodyti atsakovo teiginiai, kad vykdytos sutartys tapo nuostolingomis dėl brokuotos UAB „Doleta“ produkcijos, defektų taisymo ir kitų objektyvių priežasčių.

Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ naudai iš atsakovo A. D. priteista 329 358,44 Lt nuostolių atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas neveikė priešingai ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ interesams, nepadarė ieškovui žalos. UAB „Doleta LT“ (kurios pavadinimas šiuo metu yra „Premmier LT“ UAB) buvo įsteigta siekiant gelbėti nuo bankroto to paties kaip ir ieškovas akcininko V. S. įsteigtą pagrindinę grupės įmonę - UAB „Doleta“. UAB „Doleta LT“, kaip ir kitų panašiu metu įsteigtų bendrovių (UAB „Doleta delusive“, UAB „Doleta export“) steigimą inicijavo vienintelis ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ akcininkas V. S.. Ieškovas ir UAB „Doleta LT“ veikė nekonkuruodamos, o kaip bendradarbiaujančios tos pačios grupės įmonės, kurių veiksmai buvo derinami. A. D. kaip ieškovo vadovo veiksmais tikslingai buvo siekiama išsaugoti  UAB „Doleta” fabriką, didinti jo veiklos apimtis. Tik pasikeitus akcininko V. S. pozicijai (UAB „Doleta“ nustojo tiekti savo produkciją UAB „Doleta Lt“) nuo įmonių grupės atsiskyrė  ir  savarankišką veiklą  pradėjo UAB „Doleta LT“.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvardino įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (vadovas atsako tik dėl didelės kaltės), tačiau šių sąlygų egzistavimo tinkamai nepagrindė. Ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo žalos).

3. Teismas nevisapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, kadangi, vertindamas atsakovo sudarytus sandorius, neatsižvelgė į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, šalių tarpusavio ryšius ir sandorių ekonominį pagrįstumą.

4. Teismas padarė skaičiavimo klaidą, kadangi pagal UAB „Storent“ sąskaitas prašoma priteisti suma sudaro 5 484,13 Lt, o ne 58 484,13 Lt (atitinkamai bendra priteistina suma turėjo būti 53 000Lt mažesnė).

5. Ieškovo prekės buvo laikomos ne tik įmonės patalpose, bet ir fabrike „Doleta“. Šią informaciją patvirtino liudytojai R. S., R. D., finansininkė O. L., ieškovo liudytojai: UAB „Kauno Doleta“, UAB „Vakarų Doleta“, UAB „Klaipėdos Doleta“ ir Rygos filialo vadovai, technikos vadovas A. V.. Šį faktą patvirtinančius įrodymus gali pateikti ieškovas. Todėl teismas nepagrįstai, neaptardamas minėtų parodymų kaip įrodymų, atsakovo argumentą (kad 2011 sausio 19 d. Inventorizacijos apraše nurodytos materialinės vertybės yra kitos įmonės žinioje) laikė neįrodytu.

6. Ieškovui laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. sausio 19 d. vadovavo L. D., o atsakovas neturėjo galimybių kontroliuoti ieškovo materialines vertybes, kurios neva dingo galimai (tokia galimybė nepaneigta) būtent šiuo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu L. D. nurodymu buvo dirbtinai išrašinėjamos UAB „Doleta“, kurios vadovu taip pat buvo L. D., sąskaitos, taip perkeliant prekes iš UAB „Doleta“ apskaitinio sandėlio į UAB „Vilniaus Doleta“ apskaitinį sandėlį. Todėl būtent L. D. priėmė prekes į UAB „Vilniaus Doleta“ sandėlį ir galimai jų neišsaugojo. Įrodinėjimo našta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tenka ieškovui.

7. 2011 m. sausio 19 d. ieškovo inventorizacijos aprašas yra niekinis, kadangi realiai inventorizacija nebuvo atlikta, be to, ji neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.719 patvirtintų taisyklių, reikalaujančių reikiamą kompetenciją turintiems komisijos nariams apžiūrėti turtą dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims. Be to, minėta inventorizacija atlikta tik vienoje vos 20 kv/m patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo apžiūrėtos kitos produkcijos saugojimo vietos, nors byloje pažymėta, kad UAB „Doleta” fabriko gaminiai būdavo tiesiogiai vežami pas klientus. Inventorizacijos apraše užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, pilna netikslumų (skundo priedas). Inventorizacijos komisijos nariai A. V. ir A. D. 2012 m. kovo 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad realiai inventorizacijos neatliko.

8. Atsakovas neatsakingas už nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė apmokėdamas UAB „Storent“ sąskaitas. Ieškovas sąskaitas apmokėjo todėl, kad UAB „Doleta LT“ tuo metu buvo išsiderėjusi nuolaidas iš UAB „Storent“ ir toks bendro projekto įgyvendinimas buvo ekonomiškiausias. Nėra pagrindo išvadai, kad darbai, už kuriuos buvo išrašytos UAB „Storent“ sąskaitos, atlikti ne UAB „Vilniaus Doleta“ naudai ar ir A. D. atsakingas už dėl sąskaitų apmokėjimo ieškovo patirtus nuostolius.

9. Byloje nėra nutarčių dėl teismo sprendimo paskelbimo atidėjimų (iš liepos 10 d. į 26 d. ir iš liepos 26 d. į rugpjūčio 10 d.). Paskelbimas dėl nežinomų priežasčių atidėtas 4 kartus viršijant maksimalų galimą terminą, be to, yra ne visi posėdžių protokolai (nėra 2012 m. rugpjūčio 10 d. posėdžio protokolo).

10. Nors 2012 m. rugsėjo 12 d. numatyta posėdžio data buvo perkelta į 2012 m. rugsėjo 27 d. 9 val., byla buvo išnagrinėta 2012 m. rugsėjo 12 d. Šiame posėdyje iki tol aktyviai dalyvavę bylos nagrinėjime atsakovas ir jo atstovai nedalyvavo, taip jiems nesudaryta galimybė pasisakyti dėl 2012m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi prijungtos bylos medžiagos ir atsikirsti į ieškovo argumentus. Todėl tikslinga atsakovui šią galimybę sudaryti apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ ir tretysis asmuo L. D. atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus, kuriais kartoja daugelį apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių:

1. A. D. netinkamai vadovaudamas UAB „Vilniaus Doleta“ padarė ieškovui  277 507,17 Lt žalą (tokios vertės ieškovo turtas išvaistytas ir neperduotas naujajam vadovui). Įmonės vadovas privalo rūpintis įmonės turtu, jį prižiūrėti, jo nešvaistyti, tinkamai vesti įmonės turto apskaitą, o atšaukus įmonės vadovą iš pareigų - perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujam vadovui.

2. Bendrovės turto trūkumas susidarė per visą atsakovo valdymo laikotarpį, atsakovui  sistemiškai pažeidžiant vadovo fiduciarines pareigas.

3. Atsakovas, atleistas iš vadovo pareigų, vengė atlikti turto inventorizaciją, taip galimai siekė nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas atsako už tai, kad laiku, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, būtų atliekama perduodamo turto inventorizacija (1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“).

4. Inventorizacija buvo atlikta faktiškai (tą patvirtino liudytojai, komisijos narai A. V., A. D.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtinta tvarka, o surašyti inventorizacijos aprašai atitinka privalomus reikalavimus. Patalpos (duomenys neskelbtini) buvo vienintelės bendrovės patalpos, kuriose buvo saugomas bendrovės turtas (UAB „Doleta“ sandėlyje nėra laikomas UAB „Vilnius Doleta“ turtas po sąskaitų išrašymo).

5. Nepagrįstos atsakovo abejonės dėl sąskaitų-faktūrų, kuriomis įrodoma produkcijos gavimas UAB „Vilniaus Doleta“, teisingumo. Sąskaitos ir jose nurodytas turtas  įtraukta į bendrovės apskaitą atsakovo vadovavimo bendrovei metu, todėl atmestini atsakovo A. D. argumentai, kad sąskaitas nepagrįstai išrašinėjo naujasis vadovas L. D.. Pats atsakovas atsakingas už šių dokumentų teisingumą ir juose nurodyto turto išsaugojimą.

6. Atsakovas neteisėtai perkėlė jam priklausančios bendrovės UAB „Doleta LT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Premmier LT“) veiklos sąnaudas UAB „Vilniaus Doleta“. UAB „Vilniaus Doleta“ niekada neteikė paslaugų, nevykdė darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai šį nuostolį priteisė, tačiau klaidingai nurodyta suma – turi būti 5 484,13 Lt.

7. Atsakovo kaip ieškovo vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą patvirtina UAB „Vilniaus Doleta“ akivaizdžiai nuostolingų sandorių sudarymas.

8. UAB „Doleta“ ir UAB „Vilnaius Doleta“ buhalterija yra atskira, šios įmonės neveikia bendrai.

9. UAB „Premmier LT“ (buvęs pavadinimas UAB „Doleta LT“) per tris veiklos mėnesius nuo įsteigimo 2010 m. uždirbo 133 332 Lt pelno. UAB „Premmier LT“ 2010 m. pardavimo pajamos 2010 m rugsėjo 14 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - 786 611 Lt, o sąnaudos tik 47 557 Lt. Tai taip pat sudaro pagrindą prielaidai, jog atsakovas, pasinaudodamas tuo, jog ėjo tiek UAB „Vilniaus Doleta”, tiek UAB „Premmier LT“ vadovo pareigas, galimai panaudojo UAB „Vilniaus Doleta” turtą UAB „Premmier LT“ veikloje.

Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus, kuriais iš esmės kartoja daugumą apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių:

1. Ieškovas neįrodė atsakovo kaip UAB „Vilniaus Doleta“ vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio).

Net ir ieškovo sandoriams esant nuostolingiems, jie priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovo kaip UAB „Vilniaus Doleta“ vadovo neteisėtais veiksmais. Byloje nenustatyta nei atsakovo didelio neatsargumo, nei tyčios. Ieškovui nuostolingi sandoriai neviršijo normalios gamybinės-ūkinės rizikos, nebuvo akivaizdžiai nenaudingi. Be to, dalis sandorių sudaryti ne paties A. D., o įgaliojimus sudaryti sandorius turėjusių kitų ieškovo darbuotojų.

2. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis savaime nereiškia neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

3. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Doleta“, UAB „Vilniaus Doleta“ ir atsakovo vadovaujama „Premmier LT“ UAB veikė pagal grupės verslo modelį, kad buvo bendrai nustatoma, kuri grupėje dalyvaujanti įmonė yra kaštų centras, o nuolaidos produkcijai buvo derinamos su akcininko V. S. bei UAB „Doleta“ vadovo L. D. žinia. Tokia išvada padaryta iš įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, visumos, ne tik iš šalių elektrininio susirašinėjimo.

4. L. D. 2009 m. balandžio 8 d., 2009 m. birželio 3 d., 2009 m. liepos 8 d. laiškai patvirtina, kad atsakovui buvo duotas nurodymas parduoti produkciją už žemesnę nei įsigijimo kainą, kad kaina (45 procentų nuolaida) buvo derinama. Tą patvirtino ir liudytojai A. V., R. S., R. D.. Be to, šia kaina produkcija buvo pardavinėjame visus 2010 metus, vargu, ar tai nebūtų pastebėta anksčiau, jeigu kaina nebūtų suderinta.

5. UAB „Doleta“ ir suderinus produkcijos nuolaidą išrašydavo sąskaitą be nuolaidos, kas sudaro įspūdį, jog UAB „Vilniaus Doleta“ pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo.

6. Dalis UAB „Doleta“ produkcijos buvo brokuota, todėl UAB „Vilniaus Doleta“ turėdavo taikyti papildomas nuolaidas, o UAB „Doleta“ vis tiek išrašydavo pilną sąskaitą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo tenkintinas iš dalies

Dėl materialinių vertybių trūkumo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2011 m. sausio 19 d. inventorizacijos įmonės sandėlyje (duomenys neskelbtini) išvadas, lyginant su duomenimis pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, realiai trūko UAB „Vilniaus Doleta“ turto už 266 810,78 Lt (t. 1., b. l. 55) ir 10 874,62 Lt (t. 1., b. l. 59). UAB „Auditoriaus konsultacijos“  2011 m. liepos 12 d. pateikė išvadą (t. 1. b. l. 62-63), kad įvertinus 2011m. sausio 19 d. inventorizacijos duomenis ir apskaitos duomenis, turto trūkumas – 277 507,17Lt, o į bendrovės dėl turto trūkumo patirtus nuostolius papildomai įtrauktina 58 276 Lt (PVM mokestis, kuris buvo atsiimtas ir kurį reikia grąžinti į valstybės biudžetą, turtui nedalyvavus ekonominėje bendrovės veikloje). Remdamasis inventorizacijos duomenimis ir šia išvada, ieškovas iš A. D. prašė priteisti 277 507,17 Lt + 58 276 Lt žalos atlyginimą.

Pagal bylos duomenis A. D. 2010 m. gruodžio 27 d. buvo nušalintas nuo UAB „Vilniaus Doleta“ vadovo pareigų, o 2011 m. sausio 17 d. atleistas iš UAB „Vilniaus Doleta“ direktoriaus pareigų ir įpareigotas perduoti bendrovės materialines vertybes ir dokumentus bei su jais supažindinti direktorių J. V. (t. 1., b. l. 48). Pažymėtina, kad A. D. yra patyręs vadovas (vadovavo ne tik UAB „Vilniaus Doleta“, bet ir „Doleta Lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „Premmier LT“)). Todėl, būdamas patyręs vadovas, A. D. jau tuo metu, kai 2010 m. gruodžio 27 d. buvo nušalintas nuo UAB „Vilniaus Doleta“ vadovo pareigų kaip patyręs vadovas žinojo, kad privalės perduoti tiek įmonės materialinį turtą, tiek dokumentus, kad keičiantis materialiai atsakingam asmeniui, taip pat kasmet prieš sudarant finansinių ataskaitų rinkinį turi būti atliekama inventorizacija (1999 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3 ir 5 punktai). Jam taip pat kaip patyrusiam vadovui turėjo būti žinomos įmonės turto neperdavimo, materialinių įmonės vertybių praradimo, netinkamo vadovaujamoje įmonėje dokumentų ir materialinių vertybių apskaitos tvarkymo teisines pasekmės.

Byloje nėra duomenų, kad A. D. nedelsdamas būtų aktyviai ėmęsis veiksmų užfiksuoti perdavimo metu buvusią įmonės turtinę padėtį, neįrodyti teiginiai (t.1., b. l. 152), kad jam būtų buvę trukdoma, nesudaromos sąlygos tai atlikti. Taip A. D. savo pasyvumu sudarė sąlygas situacijai, kai jam perduodant įmonės vadovavimą kitam asmeniui, nebuvo tinkamai apskaitytos (inventorizuotos, užfiksuotos) įmonės tuo metu turimos turtinės vertybės. Nėra duomenų, kad A. D. 2010-2011 metų sandūroje būtų ėmęsis iniciatyvos atlikti ieškovo turto inventorizaciją. Jis 2011 m. sausio 17 d. pasirašė įmonės 2010 m. sausio 31 d. balansą (t. 1., b. l. 49), patvirtindamas šiai dienai (4 dienos po jo nušalinimo) balanse nurodytą atsargų, pagamintos produkcijos, pirktų ir skirtų perparduoti prekių vertę (308 120 Lt), kuri artima po 2011 m. sausio 19d. atliktos inventorizacijos metu pagal apskaitos dokumentus turėjusiai būti atsargų vertei – 334 421,23 Lt. Nesant įmonės vertybių inventorizacijos, galinčios patvirtinti A. D. nušalinimo metu buvusių atsargų kiekį, vadovautinasi byloje esančiais įrodymais, o būtent situacija, kokia turėjo būti pagal apskaitos duomenis ir 2011 m. sausio 19 d. inventorizacijos metu nustatyta faktine situacija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kad A. D. vadovavimo UAB „Vilniaus Doleta“ metu neužtikrino šios įmonės vertybių tinkamos apskaitos. Tokią išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (jame atkreiptas dėmesys į tai, kad kelių įmonių UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Doleta exclusive“, UAB „Premmier LT“ veikla buvo susijusi, įmonės keitėsi technika nevesdamos apskaitos, įmonėse aplaidžiai tvarkomi buhalteriniai dokumentai, nebuvo vieningos materialinių vertybių apskaitos (t. 3., b. l. 48-49)), UAB „Mokesčių ekspertų biuro“ 2009 m. atlikta UAB „Vilniaus Doleta“ įvertinimo ataskaita, kurioje konstatuota, kad atsargų likutis UAB „Vilniaus Doleta“ neatitiko apskaitos (Didžiosios knygos) duomenų (t. 3., b. l. 97), t. y. buvo 75, 64 Lt didesnis. Šioje UAB „Vilniaus Doleta“ įvertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad nustatyti teisingus duomenis galima atlikus detalią atsargų inventorizaciją (t. 3. b. l. 104). Pažymėtina, kad šis likučio neatitikimas 2009 metais apskaitos duomenims nėra ženklus, tačiau, skirtingai nei po 2011 m. sausio 19 d. inventorizacijos – teigiamas, t.y. nefiksuotas trūkumas lyginant su apskaitos duomenimis.

Teisėjų kolegija kaip neįrodytus atmeta atsakovo argumentus, kad 2011 m. sausio 19 d. inventorizacijos metu nustatytas bendrovės turto trūkumas susidarė galimai laikotarpiu po 2010 m. gruodžio 27 d., kai A. D. buvo nušalintas nuo vadovo pareigų ir įmonei laikinai vadovavo L. D., kuris galėjo fiktyviomis sąskaitomis iškreipti realią situaciją. Šias prielaidas paneigia į bylą pateiktos pažymos, kad L. D. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki sausio 17 d.) UAB „Doleta“ pardavimai UAB „Vilniaus Doleta“ sudarė 68 157,29 Lt (su PVM), o UAB „Vilniaus Doleta“ pardavimai šiuo laikotarpiu sudarė 64 417,32 Lt (su PVM) (t. 1., b.l. 184-185). Iš šių pažymų matyti, kad UAB „Vilniaus Doleta“ pardavimų minėtu laikotarpiu apimtis artima pirkimų iš UAB „Doleta“ apimčiai. Be to, šios apimtys yra ne tokio masto, kad galėtų sąlygoti net 277 507,17 Lt materialinių vertybių trūkumo susidarymą. Todėl šie argumentai paneigia atsakovo A. D. prielaidas, kad A. D. nušalinimo laikotarpiu L. D. galėjo išrašinėti fiktyvias sąskaitas ir taip sudaryti prielaidas UAB „Vilniaus Doleta“ prekių trūkumui atsirasti.

Aplinkybių, kad iš UAB „Doleta“ ieškovo įsigyta produkcija galėjo būti sandėliuojama kitur nei (duomenys neskelbtini) (į bylą pateikta tik patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovui sutartis (t. 1., b.l. 186-189)), kur atlikta inventorizacija, atsakovas neįrodė. Pateiktas laiškas (t. 1., b. l. 164-166) yra 2009 metų, o ginčo išnagrinėjimui aktuali situacija 2010-2011 metų sandūroje. Be to, nei šis laiškas, nei kita bylos medžiaga neįrodo, kad UAB „Vilniaus Doleta“ iš UAB „Doleta“ įsigytas prekes ir po sąskaitų už jas išrašymo laikydavo UAB „Doleta“ sandėlyje ar kituose sandėliuose nei esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktas sąskaitas (t. 2., b. l. 30-119) UAB „Vilniaus Doleta“ taip pat matyti, kad kaip pirkėjo UAB „Vilniaus Doleta“ adresas daugumoje sąskaitų buvo nurodomas būtent (duomenys neskelbtini) esantis UAB „Vilniaus Doleta“ sandėlis, kuriame 2011 m. sausio 19 d. ir buvo atlikta inventorizacija (kai kuriose sąskaitose nurodyta oficiali registruota UAB „Vilniaus Doleta“ buveinė – (duomenys neskelbtini)). Taigi, atsakovui kaip buvusiam UAB „Vilniaus Doleta“ vadovui, jeigu ši įmonė prekes sandėliavo ir kitur, ne tik sandėlyje (duomenys neskelbtini), teko pareiga tai įrodyti kaip savo atsikirtimų pagrindą (LR CPK 12, 178 straipsniai), o prireikus ir negalint konkrečių įrodymų (UAB „Vilniaus Doleta“ ar UAB „Doleta“ dokumentai) gauti, nurodyti teismui išreikalautinus įrodymus. Liudytojų R. S. (t. 3., b. l. 9), O. L. (t. 3., b. l. 149-150), R. D. (t. 3, b. l. 12) parodymai kad įmonė neturėjo sandėlio, kad prekes buvo įprasta vežti tiesiai klientams, nepaneigia minėtų argumentų. Dar daugiau, šiuos parodymus (kad ieškovas apskritai neturėjo savo realaus sandėlio) paneigia ieškovo sandėlyje (duomenys neskelbtini) atliktos inventorizacijos išvados. Atsakovas neneigia, kad šiose patalpose buvo laikomos ieškovo materialinės vertybės, tik teigia, jog jos buvo laikomos ir kitose vietose. Pastarieji atsakovo teiginiai neįrodyti. Be to, atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo užtikrinti jo vadovaujamos įmonės vertybių apskaitą taip, kad iš jos, prireikus, būtų galima atsekti įmonės materialinių vertybių buvimo vietą, nepriklausomai nuo realiai naudojamų sandėliavimo vietų kiekio. Kruopščios vertybių apskaitos UAB „Vilniaus Doleta“ atsakovas neužtikrino.

Atsakovas ginčija inventorizacijos akto išvadas, ginčydamas dalies sąskaitų pagrįstumą (tuo pagrindu, kad dalyje sąskaitų nėra parašų, įrodančių jog prekės gautos, tuo pagrindu, kad prekes priėmė asmuo, neturėjęs teisės priimti prekes, kad neįmanoma nustatyti, kas priėmė prekes, kad dalis paslaugų negali būti įtraukiamos į inventorizaciją, kad dalis sąskaitų išrašyta po A. D. nušalinimo nuo pareigų, kad dalies inventorizacijos aprašo duomenų, nepatvirtinti sąskaitomis). Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas A. D. negali būti pripažintas atsakingas už, viena, 7  284,77 Lt vertės prekių, už kurias sąskaitos išrašytos po jo nušalinimo, išsaugojimą (t. 2.,  b. l. 109-110, t. 3. b. l. 145, t. 4., b. l. 53), antra, už išsaugojimą inventorizacijos dokumentuose nurodytų 2875,34 Lt vertės materialinių vertybių, kurių įsigijimo/buvimo A. D. vadovavimo UAB „Vilniaus Doleta“ laikotarpiu ieškovas neįrodė (t. 4., b. l. 53).

Sutiktina, kad inventorizacijos metu apskaitytos materialinės vertybės, o ne paslaugos, todėl atsakovas neturi būti inventorizacijos akto pagrindu atsakingas pagal sąskaitas už gautas 198, 17 Lt  vertės paslaugas (t. 2. b. l. 35, 37, 53, t. 4. b. l. 52). Tačiau pažymėtina, kad paslaugos pagal minėtas sąskaitas (t. 2. b. l. 35, 37, 53) neįtrauktos į inventorizacijos akte nurodytas vertybes, už kurių praradimą reikalaujama atlyginti ieškiniu. Atsakovo argumentai dėl kitomis sąskaitomis grindžiamų materialinių vertybių (kad neįrodytas prekių gavimas) atmestini, kadangi, kaip teisingai pažymėta atsakovo atsiliepime, šios sąskaitos įtrauktos į UAB „Vilniaus Doleta“ apskaitą A. D. vadovavimo laikotarpiu, o A. D. kaip įmonės vadovui teko pareiga užtikrinti, kad įmonė tinkamai apskaitytų turimas ir gaunamas materialines vertybes.

Atsakovas ginčija ir teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pagal inventorizacijos aprašą II priteista suma už nerastas šias vertybes: 1653,26 Lt vertės kompiuteris su monitoriumi P2250 21,5,  2169,77 Lt vertės nešiojamas kompiuteris Dell 1720, 187,42 Lt vertės fotoaparatas Canon IXUS950 IS, 843,13 Lt vertės mobilus telefonas iPhone 3G 8GB, 2 516,57 Lt vertės fotoaparatas Nikon D90, 1 Lt vertės programinė įranga ATHENA. Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad ikiteisminis tyrimas dėl kompiuterio P2250 21,5,  kompiuterio Dell 1720, mobilaus telefono iPhone 3G 8GB ir fotoaparato Nikon D90 nutrauktas (t. 3., b. l. 47-49), nenustačius, kad atsakovas būtų šiuos daiktus pasisavinęs, tai nepaneigia faktų, jog šių UAB „Vilniaus Doleta“ materialinių vertybių nebuvo rasta, taigi atsakovas neužtikrino jų išsaugojimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodytas aplinkybes, jog dalis inventorizacijos apraše II nurodytų materialinių vertybių buvo pavogtos (įskaitant fotoaparatą Canon, t. 2., b. l. 183) ir atsakovo nepripažino atsakingu dėl šių vertybių praradimo.

Apibendrinant pažymėtina, kad aptarta bylos faktinių aplinkybių visuma rodo atsakovą A. D. neužtikrinus, kad jo vadovavimo laikotarpiu atsakingai būtų apskaitomos UAB „Vilniaus Doleta“ materialinės vertybės, todėl pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovą esant atsakingą už įmonės materialinių vertybių trūkumą, fiksuotą nedelsiant po A. D. atleidimo. 

Dėl pridėtinės vertės mokesčio 58 276 Lt

Kadangi dėl šio reikalavimo ieškovas neįrodė vienos iš atsakovo A. D. civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino pažymėdamas, kad priteisiama gali būti būtent realiai patirta žala. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šias prašomas sumas būtų sumokėjęs, t.y. patyręs nurodyto dydžio žalą.

Dėl UAB „Storent“ sąskaitų apmokėjimo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 58 484,13 Lt sumą, sumokėtą pagal UAB „Storent“ sąskaitas už kitai įmonei – UAB „Doleta Lt“ teiktas paslaugas. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sumų, sumokėtų pagal UAB „Storent“ sąskaitas, priteisimo ir šių motyvų nekartodama, pažymėdama, kad atsakovas neįrodė, jog apmokėdamas šias sąskaitas veikė įmonių grupės interesais, siekdamas visos įmonės grupės bendro tikslo ir suderintai, teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą. Pagal bylos duomenis (ieškinį ir UAB „Storent“ sąskaitas (t. 1., b.l. 64-76) matyti, kad sumokėta suma – 5 484,13 Lt, tačiau per klaidą priteista 58 484,13 Lt. Kad tai aritmetinė klaida – ginčo nėra.

Dėl produkcijos  pardavimo už neįprastai mažą kainą (91 434,36 Lt reikalavimas)

Byloje nėra ginčo, kad „Doleta“ grupės įmonės savo veiklą koordinavo, kad buvo derinamos pardavimų kainos (L. D. (UAB „Doleta“ generalinis direktorius“) ir A. D. laiškai t. 1., b. l. 171-172). Ginčas kilo dėl to, kiek atsakovas A. D. buvo įgaliotas realizuoti produkciją už mažesnę nei savikaina kainą. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo (t. 1. b. l. 172) matyti, kad UAB „Doleta“ generalinis direktorius L. D. nurodė, jog gamykla, siekdama išsilaikyti ir sėkmingai konkuruoti rinkoje, sutinka atskirais atvejais (kai klientui konkurentas siūlo mažesnę kainą) parduoti produkciją net už mažesnę nei savikaina kainą. Vien iš pateiktos kainų derinimo korespondencijos neįmanoma spręsti, kokiu verslo mechanizmu buvo numatyta „pelną pasiimti ateityje“, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kainas buvo įprasta derinti ir žodžiu, todėl teismas, vadovaudamasis esančiais įrodymais, sprendžia esant įrodyta buvus susitarimą išimtiniais atvejais UAB „Vilniaus Doleta“ parduoti prekes už savikainą ar net mažesnę kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimas atlyginti žalą, galimai padarytą produkcijos pardavimu už pernelyg žemą kainą, kildinamas iš 7 sandorių, sudarytų per 2010 metų vasario – gruodžio mėnesius. Akivaizdu, kad produkcijos pardavimas už žemą kainą nebuvo įprastas reiškinys, tai išimtiniai atvejai, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas A. D. vadovavosi buvusiu „Doleta“ įmonių grupės susitarimu tikslu bendrais veiksmais didinti fabriko UAB „Doleta“ gamybos apimtis ir konkurencingumą rinkoje, išimtiniais atvejais parduoti produkciją už kainą, lygią gamybos savikainai ar net mažesnę. Ieškovas neįrodė buvus susitarimo dėl minimalios galimos produkcijos realizavimo kainos (LR CPK 12 ir 178 straipsniai), todėl, įvertinus 2009 m. balandžio 8 d. ir birželio 3 d. UAB „Doleta“ generalinio direktoriaus laiškus (t. 1. b.l. 172-173), darytina išvada, kad atsakovas A. D. 7 sandoriais, kai produkcija parduota už neįprastai mažą kainą, veikė, labiau tikėtina, suderintai su kitomis „Doleta“ grupės įmonėmis, siekdamas visos įmonės grupės bendro tikslo, todėl nepadarė ieškovui žalos. Susitarimų dėl daromų nuolaidų neišsamumas vertintinas atsakovo A. D. naudai. Pagal byloje esantį susirašinėjimą ir nesant jį paneigiančių įrodymų, A. D., veikdamas kaip atsakingas, rūpestingas vadovas, galėjo sąžiningai susirašinėjimo turinį suprasti kaip susitarimą siekiant padidinti UAB „Doleta“ konkurencingumą išimtiniais atvejais parduoti prekes už neįprastai mažą kainą, todėl reikalavimas dėl 7 sandoriais padarytos žalos atlyginimo atmestinas. Nesant aiškaus išsamaus „Doleta“ įmonių grupės susitarimo dėl klientams suteikiamų nuolaidų, „Doleta“ įmonių grupės įmonių vadovai galėjo sąžiningai klysti dėl kitų asmenų pozicijos, t.y. skirtingai vertinti susitarimą. Kaip matyti iš laiškų, nuolaidų sistema būdavo aptariama ir dėl nuolaidų taikymo tariamasi ir žodžiu. Atitinkamai esant įrodytam susitarimui išimtiniais atvejais parduoti produkciją už mažesnę kainą nei savikaina ir nesant šį susitarimą paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad A. D. kalti veiksmai (viena iš civilinės atsakomybės už žalą sąlygų) sudarant keletą sandorių neįprastai maža kaina neįrodyti. 

Dėl procesinių pažeidimų ir prašymų

Apeliaciniuose skunduose nurodyti procesiniai pažeidimai (sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas kelis kartus ir nepakankamai motyvuotai, trūksta dalies teismo posėdžių, kuriuose atidėtas sprendimo paskelbimas, protokolų) neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Atsakovo argumentai dėl neinformavimo apie teismo posėdį rugsėjo 12 d. paneigti byloje esančiais įrodymais, kadangi apie posėdį A. D. buvo informuotas (t. 4., b.l. 164, šaukimą pasirašė jo žmona). Byloje nėra įrodymų, kad rugsėjo 12 d. numatytas posėdis būtų atidėtas į rugsėjo 27 d., o apie rugsėjo 12 d. posėdį atsakovas buvo informuotas. Atsakovo susirašinėjimas su advokatu šių faktų nepaneigia. 

Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi byloje esanti medžiaga išsami (šalys ne kartą yra teikę papildomus įrodymus, byloje apklausti liudytojai, protokoluose užfiksuoti bylos šalių paaiškinimai), papildomi paaiškinimai bylos išnagrinėjimui nėra reikalingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, sprendimas keičiamas, atitinkamai turi būti peržiūrimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškovo reikalavimas priteisti 432 701 Lt tenkinamas iš dalies (277 501,17 + 5 484,13 – (1 + 1474,81 + 1653,58 + 374,08 (pavogtų, nurašytų materialinių vertybių vertė pagal inventorizacijos aprašą II)) - (7 284,77 + 2875,34 (materialinės vertybės, kurioms sąskaitos išrašytos po A. D. nušalinimo ir tos, kurių įsigijimas neįrodytas) ieškovui priteisiant 269 321,72 Lt, t. y. tenkinami 62 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas dėl advokato pagalbos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 7 106,58 Lt išlaidų (t. 3, b. l. 171-173), o atsakovas - 2 843,50 Lt išlaidų (t. 3, b. l. 148-152).

Atitinkamai ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 4406 Lt,  o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 1081 Lt advokato pagalbos išlaidų dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl advokato pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dydį patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė, todėl šios išlaidos neskirstomos.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, jam nepriteisiamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Nors atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt, o nuo 5 527 Lt mokėjimo buvo atleistas (t.4., b.l. 66), jam iš ieškovo proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalies nepriteisiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti:

sumažinti ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ naudai iš atsakovo A. D. priteistą 329 358,44 Lt sumą iki 269 321,72 Lt (du šimtai šešiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt vienas kitas septyniasdešimt du centai);

sumažinti ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ naudai iš atsakovo A. D. priteistą 5 868 Lt žyminio mokesčio sumą iki 5197 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt septyni litai), o 5 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 4406 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai šeši kitai);

padidinti atsakovui A. D. iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ priteistą 683 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 1081 Lt (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt vienas kitas);

sumažinti valstybės naudai iš atsakovo A. D. priteistą 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 34 Lt (trisdešimt keturi litai).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.