Civilinė byla Nr. 3K-3-447-313/2015 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00508-2014-5

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                42.7; 42.8; 63.1; 114.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal J. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl prievolių įvykdymo, trečiasis asmuo V. P.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

              Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 13 811,20 Lt (4000 Eur) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos vyro brolis; 2007 m. lapkričio 15 d. ji pervedė 4000 Eur į atsakovo sąskaitą, šiuos pinigus skolino automobiliams pirkti. Iš pradžių atsakovas neneigė pareigos grąžinti paskolą, prašė leisti pinigais naudotis ilgiau, tačiau vėliau jų negrąžino ir 2013 m. pareiškė, jog neketina grąžinti paskolos.

              Trečiasis asmuo V. P. su ieškiniu sutiko.

              Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes ieškovės pervesti pinigai (4000 Eur) buvo ne paskola, o išmoka atsisakius paveldėti turtą po jo ir trečiojo asmens V. P. tėvo mirties. Atsakovas nurodė, kad jis padovanojo paveldėjimo teises į tėvo turtą savo motinai, o ši jas perleido V. P. Trečiasis asmuo sutiko sumokėti kompensaciją už negautą tėvo turto dalį. Šalys taip elgėsi, siekdamos mažesnių sandorių įforminimo išlaidų. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, o trečiasis asmuo sumokėjo tik dalį kompensacijos. 

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė pinigus perdavė, o atsakovas juos gavo; šalių santykiai atitinka paskolos santykius, nes atsakovas negrąžino ieškovei 4000 Eur, kuriuos jis priėmė ir panaudojo savo reikmėms. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog K. P. mirė 2006 m. liepos 20 d., atsakovas savo paveldėjimo teises į tėvo turtą ir turtines teises padovanojo savo motinai T. P., paveldėjimo teises įvertindamas 1000 Lt (289,62 Eur); trečiasis asmuo ieškovės sutuoktinis atsisakė priimti palikimo dalį. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad buvo susitarimas, jog V. P. ar jo sutuoktinė  išmokės bent kokią sumą  atsakovui  už tai, kad jis padovanojo motinai tėvo turto dalį. Teismas vertino kaip nepagrįstą atsakovo aiškinimą, kad pigesnis variantas buvo perleisti teises nei jas dovanoti. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas nesivadovavo liudytojos N. Ž. parodymais, nes pateiktas jos liudijimas raštu neatitiko CPK 192 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Be to, nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad buvo aiškus ir konkretus susitarimas dėl piniginės kompensacijos už paveldėjimo teisės atsisakymą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė savo teiginių apie buvusius kitokius šalių santykius. Teismas pažymėjo, kad įstatyme draudžiama atsisakyti palikimo priėmimo su sąlyga ar išlygomis. Kadangi paskolos suteikimą patvirtinantis dokumentas yra pas ieškovę, o atsakovas neįrodė, kad prievolę pagal paskolos raštelį įvykdė, tai teismas tenkino ieškinį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sutiko su teismo nustatytu faktu, kad 2007 m. lapkričio 15 d. banko pavedimu ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 4000 Eur, tačiau šalys nėra raštu sudariusios paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas šio fakto neneigė, bet nuosekliai tvirtino, jog mokėjimo pavedimas neatitinka paskolos sutarties reikalavimų, tai kompensaciją už paveldimo turto dalį. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Taigi, ieškovė paskolos sandorio sudarymo aplinkybių negalėjo įrodinėti liudytojų T. P., N. P., F. Ž., A. M. Ž. parodymais. Kolegija pažymėjo, kad neįrodyta ir kita paskolos sutarties sudarymui būtina sąlyga –  paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Kolegijos nuomone, tarptautinis mokėjimo nurodymas nėra rašytinis dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Dėl to kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Argumentus dėl turto paveldėjimo, kompensacijų mokėjimo ir pan. kolegija laikė bylai nereikšmingais, todėl jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tuo pačiu, kaip ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, pateiktu išaiškinimu ir padarė kardinaliai skirtingą išvadą. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį, neatskleidė tikrųjų šalių santykių; taip pat CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nepagrįstai nurodė, jog kasatorė paskolos sandorio sudarymo aplinkybių negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais. Tokia teismo išvada prieštarauja pirmiau nurodytai kasacinio teismo nutarčiai. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kadangi 4000 Eur pervesti tarptautiniu mokėjimo pavedimu, tai yra besąlygiškas įrodymas, kad atsakovas pinigus gavo, to jis ir neginčija. Šalys gyvena skirtingose valstybėse, todėl surašyti paskolos sutarties neturėjo galimybės, be to, atsakovui skubiai reikėjo pinigų. Paskolos santykiai susiklostė tarp pačių artimiausių giminaičių, todėl kasatorei ar jos sutuoktiniui net nekilo minčių, jog atsakovas taip nesąžiningai pasielgs, ims neigti tai, ką jie sutarė. Byloje atsakovo motina patvirtino, kad jos sūnus (atsakovas) pasiskolino tuos pinigus. Kasatorė pažymi, kad nors atsakovas tvirtina, jog jam nereikėjo skolintis pinigų, nes jis gerai uždirba, tačiau iš tiesų jis socialiai remtinas (jam teikiama nemokama teisinė pagalba).

              Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad buvo šalių paskolos teisiniai santykiai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Kauno apygardos teismas tinkamai nustatė, kad kasatorė nėra sudariusi paskolos sutarties raštu, apklausus atsakovo kviestus liudytojus, buvo paneigtos ieškovės tvirtinamos aplinkybės. Teismų praktikoje konstatuota, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo; šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Kasatorė nepateikė kito skolos dokumento, kurį atsakovas būtų pasirašęs kaip paskolos gavėjas ir kuris patvirtintų paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad kasatorė paskolos sandorio sudarymo aplinkybių negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais.

              2. Nebuvo įrodyta ir kita paskolos sutarčiai sudaryti būtina sąlyga – paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas. Tarptautinis mokėjimo nurodymas nėra rašytinis dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktą, – pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti išvados apie paskolos santykių buvimą. Atsakovas mano, kad kasatorė, net ir gyvendama užsienyje, turėjo galimybių sudaryti rašytinę paskolos sutartį, jei būtų tokios siekusi. Atsakovas niekada nereiškė valios gauti paskolą arba jos prašyti – atsakovas nesikreipė į kasatorę dėl paskolos suteikimo, nė vienas liudytojas nepatvirtino tokios aplinkybės. Visi liudytojai, nurodę apie paskolos santykius, vadovavosi nuogirdomis ar kitų perpasakotomis aplinkybėmis. Šie pinigai kasatoriui buvo pervesti kaip kompensacija už tėvų paliktą turtą. Šios aplinkybės neneigė ir kasatorė. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, bet tai nesusiję su tuomete jo finansine padėtimi – ji pablogėjo nutraukus santuoką su Ž. P.

              Trečiasis asmuo V. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės kasacinio skundo ir prašo kasacinį skundą tenkinti.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl jos sudarymo 

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino paskolos teisinius santykius ir sutarties aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nes be teisinio pagrindo nekonstatavo tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius. 

CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika).

Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).              

Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo. Teismų nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Kasatorė, reikšdama ieškinį dėl paskolos grąžinimo, savo reikalavimą grindė tarptautiniu mokėjimo pavedimu, kuriuo ji atsakovui pervedė 4000 Eur, t. y. ji teigė, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasi iš esmės kasatorės pateiktu mokėjimo pavedimu, konstatavo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas tokios išvados nepripažino pagrįsta, nurodydamas, kad tarptautinio mokėjimo pavedimas neatitinka paskolos sutarties reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, tarptautinis mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju kasatorė, tarptautiniu mokėjimo pavedimu pervesdama atsakovui lėšas, nenurodė jų paskirties, nors tokia grafa (skiltis) šiame dokumente yra ir ją nesudėtinga užpildyti. Taigi neįvardijus lėšų pervedimo paskirties nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Jei priskirti šį dokumentą prie kitokių skolos dokumentų, tai ir jame turėtų  atsispindėti prievolė grąžinti gautą paskolą. Įvertinant tai, kad šalis siejo giminystės ryšiai (atsakovas ir kasatorės vyras (trečiasis asmuo) yra broliai), šalių santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, tarptautiniu mokėjimo pavedimu pervestos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Šiuo atveju kasatorė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) egzistavimo negalėjo pavirtinti ir kasatorės iniciatyva teisme apklausti liudytojai (jos sesuo, motina, sūnėnas, atsakovo ir trečiojo asmens motina), nes apie šias aplinkybes jie sužinojo iš kasatorės ir jos sutuoktinio, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiais parodymais, kaip netiesioginiais įrodymais, nesirėmė. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad kasatorė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus kasacinį skundą, kitos šalies naudai priteistinos jos turėtos kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas patyrė 205,10 Eur atstovavimo išlaidų, jos priteistinos iš kasatorės.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 8,14 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 205,10 Eur (du šimtus penkis Eur 10 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, ir valstybės naudai 8,14 Eur (aštuonis Eur 14 ct)  bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, atlyginimo.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Alė Bukavinienė

              Gintaras Kryževičius

              Janina Stripeikienė