Civilinės bylos Nr. e2-4-464/2020
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00198-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas civilinėje byloje Nr. e2-2169-852/2019, nagrinėjamoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftos atliekų perdirbimo centras“ ieškinį atsakovams A. V., D. V., D. V. individualiai įmonei dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, dokumentų grąžinimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftos atliekų perdirbimo centras“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „NAPC“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti areštą jai nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) kiemo statiniams automobilinėms svarstyklėms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statiniams kiemo aikštelei b6, b7, tvorai t1, t2, t3, šuliniui k1, rezervuarams k2, k4, k6, techninei duobei rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobei k5, dūmtraukiui d1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kiemo statiniams – rezervuarų parkui (kiemo aikštelei b4, atraminei sienelei b5, rezervuarui r3, r4, r5, r6, r7, cisternoms r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) perpumpavimo stočiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas).
2. Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-42911-933/2017 tenkino atsakovo D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priklausantį 34 482,91 Eur sumos nekilnojamąjį turtą, jo esant nepakankamai – nurodytos sumos kilnojamąjį turtą, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – lėšas bei turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršytų nurodytos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant skolininkui jį valdyti ir naudotis, gauti iš jo pajamas ir atsiskaityti su kreditoriumi D. V..
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-7 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-47491-996/2017 D. V. prašymu UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ atžvilgiu taip pat taikė analogišką laikinąją apsaugos priemonę – areštą 20 076,54 Eur sumai.
4. Minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys buvo pateiktos vykdyti antstoliui D. Bliznikui, kuris surado, aprašė ir šių nutarčių pagrindu areštavo ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priklausantį turtą. Tarp antstolio patvarkymais areštuotų objektų buvo ir ginčo turtas.
5. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 Kauno apygardos teismas 2018-06-07 nutartimi patvirtino tarp UAB „NAPC“ ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ 2018-06-01 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ suteikia teisę UAB „NAPC“ registruoti ginčo turtą Nekilnojamojo turto registre UAB „NAPC“ vardu. Taigi ginčo turtas, kuris laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu priklausė UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nutarties pagrindu perėjo pareiškėjos UAB „NAPC“ nuosavybėn, todėl galiojančios laikinosios apsaugos priemonės varžo ne nagrinėjamos bylos šalies (ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“), o pareiškėjos teises, tolesnis šių priemonių taikymas gali lemti žalą tiek bendrovei, tiek ir su ja susijusiems asmenims, todėl prašo jas panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-18 nutartimi pareiškėjos UAB „NAPC“ prašymo panaikinti ginčo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir UAB „NAPC“ kartu su prašymu pridėtų rašytinių įrodymų nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 patvirtintos 2018-06-01 tarp UAB „NAPC“ ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudarytos taikos sutarties 1 punkte UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ pripažino, kad UAB „NAPC“ nuosavomis ir iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pagal Finansavimo bei administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097 projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097 įgyvendinimui gautomis lėšomis buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko šios taikos sutarties pagrindu UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ suteikė teisę UAB „NAPC“ registruoti ginčo turtą Nekilnojamojo turto registre UAB „NAPC“ vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad nuo 2018-07-10 įregistruota pareiškėjos UAB „NAPC“ nuosavybės teisė į ginčo turtą.
8. Teismas taip pat nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ir ginčo turtas areštuotas atsakovo D. V. priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-29 nutartimi konstatavo grėsmę atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, be kita ko, pažymėjęs, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, bei uždraudęs ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ areštuotu turtu disponuoti. Teismo vertinimu, šios ir pareiškėjos UAB „NAPC“ prašyme nurodytos aplinkybės, nesant kitų reikšmingų duomenų apie tai, kad išnyko ar bent sumažėjo grėsmė D. V. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, nesudaro pagrindo panaikinti ginčo turtui taikytus apribojimus (areštą).
9. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atsižvelgė ir į tokias aplinkybę, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, dabartinis UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ direktorius R. L. yra buvęs UAB „NAPC“ generaliniu direktoriumi nuo 2019-01-12 iki 2019-04-02, dabartinės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ buveinės adresu (Vilnius, Kalvarijų g. 2) nuo 2013-04-08 iki 2017-06-08 buvo registruota ir UAB „NAPC“ buveinė. Be to, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1503-324/2018 duomenimis, abi šios bendrovės ilgą laiką veiklą vykdė sudariusios jungtinės veiklos sutartį. Iš tokių nustatytų aplinkybių darė išvadą, kad ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ veiksmai, sudarant taikos sutartį bei suteikiant teisę UAB „NAPC“ registruoti šį turtą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos UAB „NAPC“ vardu, negali būti laikomi sąžiningais nagrinėjamoje byloje priimtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtam nekilnojamajam turtui laikymosi ir jos vykdymo kontekste.
10. Teismo vertinimu, ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ veiksmai, sudarant taikos sutartį, iš esmės reiškiantys neatlygintiną ginčo turto perleidimą, įrodo grėsmę būsimo galimai palankaus atsakovui D. V. sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymui, taip pat reiškia, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ pažeidė teismo nustatytus apribojimus dėl ginčo turto disponavimo, kas, atitinkamai, teikia papildomą pagrindą spręsti apie tolesnės grėsmės galimo palankaus atsakovui sprendimo įvykdymui, kiek tai susiję su UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ turtine padėtimi, jos pabloginimu ir pan.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ nuosavybės teise priklausančio turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2017-09-29, o turto arešto akto pakeitimas, kuriuo detalizuotas konkretus areštuotas turtas, tarp kurio yra įvardintas ir ginčo turtas, Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2017-10-02. Taigi ginčo turtas buvo perleistas jau po to, kai buvo išviešintas jo arešto faktas. Kartu tai reiškia, kad pareiškėja UAB „NAPC“ tiek prieš sudarydama 2018-06-01 taikos sutartį aptartomis sąlygomis, tiek ir viso Kauno apygardos teisme vykusio proceso civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 metu galėjo žinoti, kad ginčo turtas yra areštuotas, taip pat numatyti byloje reikštų reikalavimų patenkinimo pasekmes bei, atsižvelgiant į apribojimus ginčo turtui, juos tikslinti, taip pat numatyti ir dėl areštuoto turto įgijimo minėta taikos sutartimi galinčius ateityje jai kilti apribojimus disponuoti, naudotis šiuo turtu ir pan. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tokį faktą, kad 2018-01-23 pateikdama ieškinį Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 pareiškėja UAB „NAPC“ teismui pateikė jau nebeaktualų (2017-08-22) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame visų tuo metu nustatytų apribojimų ginčo turtui nebuvo matyti.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartimi nebuvo uždrausta valdyti ir naudoti ginčo turtą, teismas darė išvadą, kad apribojimo valdyti ir naudoti ginčo turtą nepatirs ir pareiškėja UAB „NAPC“, o tuo atveju, jeigu taikos sutarties sudarymas, UAB „NAPC“ nuomone, pažeidė jos teises, turtinius interesus, UAB „NAPC“ gali siekti Kauno apygardos teisme vykusio proceso civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 atnaujinimo bei reikalauti žalos atlyginimo, kompensacijos priteisimo iš UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. UAB „NAPC“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti turto areštą UAB „NAPC“ nuosavybės teise priklausančiam ginčo turtui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje išsprendus tarp šalių kilusį ginčą, nebūtų apsunkintas ir neįmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas (įvykdymas). Ginčo turtas, kuris laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu priklausė ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 pagrindu perėjo UAB „NAPC“ nuosavybėn. UAB „NAPC“ nuosavybės teisės į šį ginčo turtą yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Todėl laikinosios apsaugos priemonės jau ilgą laiką varžo ne bylos šalies, o pareiškėjos teises, tolesnis jų taikymas gali lemti žalą tiek bendrovei, tiek su ja susijusiems asmenims. Dėl taikyto turto arešto bendrovė negalės numatytais terminais įvykdyti savo prievolių, kas gali nulemti baudų ar netesybų sumokėjimo, todėl UAB „NAPC“ kyla reali nuostolių atsiradimo rizika.
13.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią buvo preziumuojama, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti tuo atveju, jei ieškovo iš atsakovo reikalaujama suma yra vertinama kaip didelė, tapo nebeaktuali, todėl kvestionuotinas skundžiamos nutarties argumentas, kad 2017-09-29 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo grėsmę atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, be kita ko pažymėjęs, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
13.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ veiksmai, sudarant taikos sutartį nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomi sąžiningais, taip pat su teismo išvada, kad tokie ieškovės veiksmai rodo grėsmę būsimo, galimai palankaus atsakovui D. V. sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymui, ar kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ pažeidė teismo nustatytus apribojimus dėl ginčo turto disponavimo. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2018-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties tarp UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir UAB „NAPC“ patvirtinimo, pasisakė, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, įstatymų reikalavimus atitinka, dėl ko yra tvirtintina. Kauno apygardos teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, dėl kurios ši taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.
13.4. Vilniaus apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, o ir negali abejoti sudaryta ir Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, nes tos bylos nenagrinėjo, su jos aplinkybėmis ir įrodymais nėra susipažinęs, įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės priimti sprendimo arba pasisakyti dėl priimto teismo sprendimo ne instancine tvarka. Keldamas abejones dėl šios taikos sutarties sąžiningumo, teismas išeina už kompetencijos ribų ir pasisako bei kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
13.5. Teismo išvados, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir UAB „NAPC“ yra susijusios, taip pat ilgą laiką veiklą vykdė sudariusios jungtinės veiklos sutartį, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ sąžiningumu ir leidžia spręsti apie tolesnės grėsmės galimo palankaus atsakovui sprendimo įvykdymui buvimą, grindžiamos tik prielaida ir niekuo nėra pagrįstos.
13.6. Kauno apygardos teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo taip pat nurodė, kad ginčo turtas yra perregistruojamas dėl to, kad jis yra sukurtas UAB „NAPC“ nuosavomis ir iš VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ pagal sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-097 projekto įgyvendinimui gautomis lėšomis. Laikytina, kad teismas konstatavo, jog UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ negali į šį turtą pretenduoti. Apeliacinis procesas dėl šios nutarties nebuvo pradėtas, o tai tik patvirtina šio teismo priimto procesinio sprendimo teisingumą ir teisėtumą.
13.7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi nuo jų taikymo praėjo beveik 2 metai, o civilinės bylos nagrinėjimas, įvertinus šalių teisę į apeliaciją, gali tęstis ne tik 2019 metais, bet ir 2020 metais. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos atžvilgiu yra neekonomiškos ir neproporcingos, gali sukelti jai neigiamas turtines ir ūkinės veiklos pasekmes. Laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimas (tolesnis jų taikymas) akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
14. Atsakovai D. V., A. V. ir D. V. individuali įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjai UAB „NAPC“ 1 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovams. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
14.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo išnykimas ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebeatitikimas proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų nėra preziumuojamas. Šias aplinkybes privalo įrodyti asmuo, prašantis teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „NAPC“ neįrodė nei to, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, nei to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
14.2. UAB „NAPC“ ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ taikos sutartį sudarė nesąžiningai, nuslėpusios nuo teismo abiem taikos sutarties šalims žinomą aplinkybę apie ginčo turtui taikomą areštą ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ teisės disponuoti ginčo turtu apribojimą.
14.3. Skundžiamoje nutartyje teismo nustatytos bei atsakovų atsiliepime į UAB „NAPC“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ veiksmai rodo tyčinius ir tikslingus ieškovės veiksmus, slepiant ir perleidžiant turtą.
14.4. UAB „NAPC“ neneigia ir neginčija teismo nustatytų ir bylos rašytinių duomenų patvirtintų aplinkybių, kad ginčo turtas buvo perleistas jau galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. turtui esant areštuotam. Neginčijama ir tai, kad ir pati pareiškėja UAB „NAPC“, sudarydama taikos sutartį, žinojo, kad ieškovė UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ neturi teisės disponuoti turtu, kad tas turtas yra areštuotas.
14.5. Su atskiruoju skundu UAB „NAPC“ nepateikė jokių duomenų, paneigiančių, kad UAB „NAPC“ ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. Šią aplinkybę patvirtina ne tik skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir viešoje erdvėje pateikiama informacija: UAB „NAPC“ ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ kontaktiniai duomenys yra identiški, t. y. nurodomas tas pats bendrovių elektroninio pašto adresas: info@napc.lt, tas pats jų interneto tinklapio adresas http://www.napc.lt.
14.6. Priešingai nei bando įteigti UAB „NAPC“, teismas nevertino ir nerevizavo Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo turinio. Teismas vertino jo turimus duomenis apie ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ elgesį sudarant tą sutartį bei teikiant tokią sutartį teismui tvirtinti, įskaitant ir duomenis apie tai, kad taikos sutartis sudaryta galiojant turto areštui. Ieškovės ir pačios UAB „NAPC“ elgesys akivaizdžiai rodo jų nesąžiningumą ir tikslą neteisėtai perleisti turtą.
14.7. Galiojant areštui, apie kurį buvo žinoma ir UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, ir UAB „NAPC“, dvišalė taikos sutartis, kuria išimtinai tik ieškovės bei pareiškėjos valia ir sprendimu UAB „NAPC“ suteikta teisė įregistruoti ginčo turtą savo vardu, negalėjo būti sudaryta. Aplinkybė, kad imperatyvias teisės normas pažeidžianti taikos sutartis buvo patvirtinta teismo nepaneigia to, kad toks sutarties sudarymas yra nesąžiningas ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Iš taikos sutarties, sudarytos pažeidžiant imperatyvų draudimą perleisti areštuotą turtą, negalėjo atsirasti ir neatsirado jokie UAB „NAPC“ teisėti lūkesčiai ar, juo labiau, teisė reikalauti panaikinti atsakovo D. V. interesų apsaugai pritaikytą turto areštą.
14.8. Atskirajame skunde tik deklaratyviai, nepateikiant jokių įrodymų, teigiama, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, kad lemia kažkokią žalą UAB „NAPC“ ir kt. Pareiškėjos teiginių apie tariamą turto arešto galimą lemti žalą, negalėjimą laiku įvykdyti prievoles neatitikimą tikrovei patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartimi nebuvo uždrausta valdyti ir naudoti ginčo turtą, todėl apribojimo valdyti ir naudoti ginčo turtą nepatirs ir UAB „NAPC“, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo pareiškėjai naudoti ir valdyti ginčo turto. Atitinkamai, negali sukelti ir nuostolių.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nekilnojamojo daikto areštas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).
16. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 ir 3 d.).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „NAPC“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto nekilnojamiesiems daiktams – panaikinimo, nurodydama, kad teismo 2017-09-29 nutartimi areštuotas ir antstolio 2017-10-02 turto aprašu aprašytas turtas Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018, pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas apeliantės vardu. Minėta teismo nutartimi buvo patvirtinta jos ir ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ sudaryta taikos sutartis dėl šio turto perleidimo apeliantei. Šią aplinkybę apeliantė įvardija kaip nepagrįstą jos, nedalyvaujančio nagrinėjamoje byloje asmens, teisių suvaržymą, nes ginčo objektu tapęs turtas jau nepriklauso ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“.
18. Visų pirma pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo momentą ir jų panaikinimo tvarką nustato įstatymas. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkinamas, tai taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytąjį atvejį (t. y. kai pats asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, per keturiolika dienų nesikreipia į antstolį dėl turto suradimo bei aprašymo ir neatliekamas pirminis areštuoto turto duomenų patikslinimas).
19. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje 2019-10-03 buvo priimtas atsakovui D. V. palankus teismo sprendimas ir jo priešieškinis didžia dalimi patenkintas – iš ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priteista 33 058,13 Eur, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai, ieškovės ieškinys atsakovui D. V. atmestas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2169-852/2019). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartimi (civilinė byla Nr. eL2-42911-933/2017) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. UAB Naftos atliekų perdirbimo centro turto areštą, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažindamas tik turto arešto sumą iki šioje byloje patenkintų priešieškinio reikalavimų sumos – iki 33 058,13 Eur.
20. Ir nors šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs – byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, vien tokio sprendimo priėmimo faktas leidžia įsitikinti, kad įstatyminis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui neišnyko. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad teismas nebuvo areštavęs jokio konkretaus ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priklausančio turtinio objekto, pavesdamas būtent antstoliui nustatyti, koks atitinkamos vertės konkretus turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir galėtų būti areštuotas, juo užtikrinant atsakovo reikalavimų, nukreiptų ieškovei, tinkamą įvykdymą, jeigu jie būtų patenkinti. Antstolis 2017-10-02 turto aprašu, be kita ko, aprašė ir ieškovei tuo metu priklausiusius keturis statinius (pastatą ir inžinerinius įrenginius), kuriuos taikos sutartimi, nepaisant nustatytų disponavimo šiuo turtu ribojimų, nepaisant antstolio turto apraše skolininkei išaiškintos atsakomybės už areštuoto turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, ieškovė vis tik perleido apeliantės nuosavybėn.
21. Vadinasi, apeliantės prašymas panaikinti areštą turtui, taikytą kaip laikinoji apsaugos priemonė, neatitinka CPK 150 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo sąlygų, nes įstatymų leidėjo valia tokios priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
22. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad šiuo metu ginčo objektu tapusio turto savininke Nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruota ne ieškovė, o apeliantė. Pagal CPK įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimą teismas turi teisę, bet neprivalo, t. y. neturi teisinės pareigos, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam turtui net ir tuo atveju, jeigu atitinkamą prašymą paduoda ne byloje dalyvaujantis, o kitas suinteresuotas asmuo – jos gali būti panaikintos tik pagrįstu suinteresuoto asmens prašymu (CPK 149 str. 1 d.). Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įsitikinti, ar yra pagrindas anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
23. Pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) ir byloje esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-42911-933/2017 tenkino kreditoriaus D. V. prašymą taikyti laikinąsias apaugos priemones ir areštavo skolininkei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ priklausantį 34 482,91 Eur sumos nekilnojamąjį turtą, jo esant pakankamai – kilnojamąjį turtą, o nepakankant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija nurodytos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant skolininkei jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas. Iš areštuotų lėšų leista atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei kreditoriumi D. V. pagal pareikštą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Konkretų areštuotiną turtą, kaip šioje nutartyje nurodyta pirmiau, pavesta surasti ir aprašyti kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Turto arešto aktas Nr. 2017057359 Turto arešto aktų registre įregistruotas 2017-09-29.
24. Antstolis D. Bliznikas 2017-10-02 turto apraše aprašė UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ turimą turtą, įskaitant ir ginčo turtą. Nekilnojamojo turto registre ginčo turto arešto faktas (apribota disponavimo teisė) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartį išviešintas 2017-10-02.
25. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir kurios pagrindu nuosavybės teisė į ginčo turtą, iki tol nuosavybės teise priklausiusį ieškovei UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1503-324/2018; CPK 179 str. 3 d.), ieškovės pripažinta ir perleista apeliantei UAB „NAPC“, buvo priimta 2018-06-07.
26. Nustačius tokias nuosavybės teisių į areštuotą turtą perleidimo faktines aplinkybes, kad ieškovė, kurios turtas buvo areštuotas, jį perleido apeliantei akivaizdžiai pažeisdama turto arešto sąlygas, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad disponavimo šiuo turtu ribojimai pagal apeliantės prašymą kol kas negali būti panaikinti, nes nėra išnykusi pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo sąlyga – atsakovo naudai priimtas teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, šis sprendimas nėra įvykdytas.
27. Dar daugiau, tokie ieškovės UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ veiksmai, kartu su apeliante pasirašant minėtą taikos sutartį ir pateikiant ją patvirtinti teismui, neabejotinai įrodo grėsmę kol kas palankaus atsakovui D. V. sprendimo įvykdymui. Akivaizdi faktinė aplinkybė, kad UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ pažeidė teismo ir antstolio nustatytus apribojimus disponuoti areštuotu turtu, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ net ir galiojant jai taikytam turto areštui civiliniu sandoriu, vėliau patvirtintu teismo, perleido nuosavybės teises kitam asmeniui (apeliantei), tuo pablogindama savo turtinę padėtį.
28. Reikšminga ir tai, kad disponavimo ginčo turtu teisė apribota ir ankstesniais įrašais, galiojančiais nuo 2017-08-18 (pastatui – perpumpavimo stočiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2017-08-23 (kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams – automobilinėms svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams – rezervuarų parkui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
29. Atskirojo skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pasikeitusi ir jų taikymo poreikis šiuo metu jau nesiejamas vien su didele ieškinio suma, kas anksčiau lėmė laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei pritaikymą nagrinėjamoje byloje, teisiškai nereikšmingi, nustačius neabejotiną ieškovės nesąžiningumą ir turtinę padėtį bloginančius jos atliktus veiksmus. Būtent tokios aplinkybės aktualioje teismų praktikoje siejamos su grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui patvirtinimu. Taigi, nors, viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-29 nutartimi grėsmę atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui konstatavo atsižvelgęs tik į tai, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kita vertus, ieškovė UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, skųsdama minėtą nutartį atskiruoju skundu, neįrodė, kad jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Vilniaus apygardos teismas, neturėdamas jokių duomenų, leidžiančių jam įvertinti ieškovės turtinę padėtį, 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-667-577/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartį paliko nepakeistą. Po šios nutarties priėmimo buvo atlikti ir ieškovei priklausiusio, kaip jos turtas areštuotų nekilnojamųjų daiktų perleidimo apeliantei teisiniai veiksmai.
30. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, jos pritaikomos tik esant abiem būtinoms sąlygoms – preliminariam ieškinio pagrįstumui ir grėsmei teismo sprendimo įvykdymui. Todėl sprendžiant prašymo jas panaikinti pagrįstumą turi būti įvertinta, ar tokios grėsmės prašymo jas panaikinti teikimo metu nebėra. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra nustatyta priešinga aplinkybė, liudijanti akivaizdžią grėsmę atsakovo, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, turtiniams interesams.
31. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir UAB „NAPC“ sąsajų. Nesutiktina su apeliante, kad tokia teismo išvada pagrįsta vien prielaidomis. Iš civilinės bylos Nr. e2-1503-324/2018 medžiagos (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad tarp UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ ir UAB „NAPC“ 2008-05-28 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria susitarta vykdyti alyvų atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklą iki 2018-05-28. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino dar ir šią aplinkybę UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“ (ne)sąžiningumo kontekste.
32. Apeliantės skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl vykdytina yra pagrįsti (CPK 18 str., 584 str. 1 d. 4 p.). Tačiau lygiai taip pat įsiteisėjusi ir vykdytina buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartis, kuria buvo apribotas disponavimas areštuotu turtu, ir kurios nepaisė nei ieškovė UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, nei apeliantė UAB „NAPC“, sudarydamos taikos sutartį. Kaip matyti iš taikos sutarties 6 punkto, abi šios bendrovės patvirtino, kad prieš sudarydamos šią taikos sutartį susipažino su turtą charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl perleidžiamo turto teisinio statuso ir jų faktinės būklės, patvirtino, kad nėra jokių kitų priežasčių, kurios darytų šią taikos sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti. Taigi ne tik UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, kurios turto atžvilgiu buvo pritaikytas areštas, tačiau UAB „NAPC“ galėjo ir turėjo būti žinoma apie Nekilnojamojo turto registre išviešintą apribojimą ginčo turto disponuoti (tokie juridiniai faktai jame įregistruoti, atitinkamai, nuo 2017-08-18, 2017-08-23, 2017-10-02 ir 2017-11-09), juolab kad UAB „NAPC“ yra juridinis asmuo, verslininkė, todėl jai yra taikomi aukštesni atidumo ir domėjimosi įsigyjamu nekilnojamuoju turtu standartai.
33. Atmestini ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, keldamas abejones dėl taikos sutarties sąžiningumo, išeina už kompetencijos ribų ir kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2018-06-07 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vertindamas grėsmės buvimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teismas atsižvelgia į įvairius faktus bei aplinkybes, įskaitant ir šalių ketinimus (vertintinų aplinkybių baigtinis sąrašas nėra nustatytas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi kvestionuoja Kauno apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi teismas vertino vien šalių atliktus veiksmus ir jų ketinimus, sudarant taikos sutartį, o ne pasisakė dėl kito teismo priimtos įsiteisėjusios nutarties galiojimo.
34. Aktualu dar ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tačiau tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
35. Vadinasi, vien tai, kad taikos sutartį, kaip šalių suderintą valią, yra patvirtinęs teismas, savaime nereiškia, kad kitoje byloje sąžiningumo aspektu draudžiama vertinti šalių veiksmus, joms siekiant įtvirtinti atitinkamą susitarimą (rezultatą). Kaip nurodyta pirmiau, tiek UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“, tiek UAB „NAPC“ žinojo apie draudimą disponuoti konkrečiu turtu, tačiau jo nepaisydamos sudarė, ir, nepateikdamos aktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame tokie draudimai buvo įregistruoti, Kauno apygardos teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį, kuria apeliantei buvo perleistas areštuotas turtas. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2018-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 patvirtino taikos sutartį, nesuponuoja išvados, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nutartimi pritaikytos.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovų atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad apeliantės teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ir galimos žalos jai atsiradimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Net ir sutinkant, kad turto arešto, kaip laikinųjų apsaugos priemonės, taikymas savaime gali sukelti tam tikrus nepatogumus, nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta tik disponuoti ginčo turtu, t. y. perleisti jo nuosavybės teisę, tačiau nebuvo uždraustos naudojimosi ir valdymo teisės. Taigi negalima sutikti su apeliante, kad ginčo turtui pritaikytas areštas neproporcingai apriboja apeliantės teises.
37. Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-07-18 nutartimi apeliantės prašymą išsprendė teisingai, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
38. Atsakovai D. V., A. V. ir D. V. individuali įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantei UAB „NAPC“ 1 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovams. Nurodo, kad apeliantės veiksmai, siekiant nesąžiningai ir pažeidžiant įstatymo imperatyvą įgyti teises į areštuotą turtą, panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, liudija, kad ji procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja teise.
39. Baudai pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti turi būti nustatytas dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2018).
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, patvirtinančių apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantės nuosavybės teisės į ginčo objektu tapusį turtą yra įregistruotos viešame registre, taigi toks faktas, kad šiuo metu būtent ji yra areštuoto turto, jo arešto metu priklausiusio ieškovei, savininke, nėra nuginčytas. Įstatymų leidėjas suteikia galimybę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ne tik dalyvaujantiems byloje, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 149 str. 1 d.), taip pat kiekvienas asmuo įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti jam nepalankų teismo procesinį sprendimą (nutartį). Vien tai, kad apeliantė yra pasinaudojusi tokiomis procesinėmis teisėmis, nelemia vertinimo apie jos piktnaudžiavimą procesu ir baudos skyrimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė