Nr. DOK-3008

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00184-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 31 d. paduotu ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,HSC Baltic“, SIA ,,RE&RE“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Dividio“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Engineer“ ir uždaroji akcinė bendrovė „EIT sprendimai“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes skundžiamoje nutartyje paliko pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą Elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) bei Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Anot ieškovo, tokiu būdu iš esmės buvo pažeistos CPK 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 73 punkte nurodė, jog nebus pasisakoma dėl argumentų, jog statybos objekte buvo įrengti žemesnės degumo klasės, nei nustatyta Taisyklėse, elektros kabeliai. Ieškovo teigimu, nors jis byloje įrodė, kad Slaugos fakultete buvo įrengti žemesnės degumo klasės nei Cca kabeliai, ši esminė aplinkybė teismų liko neištirta, neatskleidžiant bylos esmės.

Taip pat ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.659 straipsnio 1 dalį, Statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 ir 48 punktų nuostatas, kurios įpareigoja tirti ir vertinti – ar skirtingos techninio projekto dalys neprieštarauja viena kitai ir ar tarp jų egzistuoja neatitikimas, o nustačius šią prieštarą (neatitikimą), rangovui kyla pareiga kreiptis į užsakovą dėl techninio projekto trūkumų ir jo keitimo. Anot ieškovo, teismai netyrė ir nevertino, ar iš tiesų tarp Techninio projekto Elektrotechninės dalies ir Gaisrinės saugos dalies yra prieštaravimas. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėto Statybos techninio reglamento 37 punktą, kuriame reglamentuojama dokumentų viršenybė, jeigu rangos projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų. Ieškovo nuomone, tarp Techninio projekto Elektrotechninės dalies ir Gaisrinės saugos dalių prieštaravimo nėra, nes Gaisrinės saugos dalis, kurioje nustatyta įrengti tam tikro degumo kabelius, konkretizuojama Elektrotechnine dalimi. Ieškovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šiuo atveju prioritetą suteikė Elektrotechninei daliai prieš Gaisrinės saugos dalį, taip pažeisdamas minėto Statybos techninio reglamento 37 punktą.

Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė minėto Statybos techninio reglamento 48 punktą, nes atsižvelgė į tai, kad rangovas privalėjo nedelsiant pranešti užsakovui, ir, kol gaus nurodymus, stabdyti darbus, kai iš užsakovo gauti dokumentai netinkami ar blogos kokybės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, j. a. k. 302536989, 5037 (penkis tūkstančius trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Swedbank banko 2024 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. MSWL419003870.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė