Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-519/2020

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00020-2016-9 

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.12.1.; 1.2.14.11.2.; 1.2.19.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Irenai Skaringienei, 

dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Deimantei Banaitienei,

gynėjams advokatams Gintarui Černiauskui, Astai Beniušienei, Zigmui Pečiuliui, Daniui Svirinavičiui,

nuteistiesiems V. L., V. M., 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. T., V. L. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė bausmė V. L. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. T. pripažinta kalta ir nuteista:

        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. 

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė bausmė R. T. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė bausmė V. M. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus įsakymu 2009 m. rugpjūčio 20 d. Nr. Į-46 paskirtas projekto „(duomenys neskelbtini) ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ statinio statybos techniniu prižiūrėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas (duomenys neskelbtini) ansamblio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, statinio statybos techninę priežiūrą, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė priežiūra 7 skyriaus 33.9 punktą, privalėdamas tikrinti per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, bei pagal 33.10 punktą, sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytoją (užsakovą), o jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo 29–31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ reikalavimus, tai yra nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos darbų sąlygų ir negali būti realizuojami ir nesikreipė į statytoją arba, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektų sprendinių koregavimo, tai yra statybos rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)” įrengus kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 pažeidžiant „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 – 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą – iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

2. R. T. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)” projektų vadove ir direktoriaus įsakymu Nr. V-32A būdama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektą privalėdama pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimą „Gairinė sauga“ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) ansamblio statinio, adresu (duomenys neskelbtini) r., statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo“ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą, į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams ištaisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiūrą „Bendrabučio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmėms (duomenys neskelbtini) apskritis“ dalyje „Šildymas-vėdinimas“, netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kieto kuro įrenginių dūmtraukiams, kaip numato 1998 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymas Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“, kuriuo patvirtintos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST 8860237.02:1998, o būtent nenurodė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ aprašomojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiūros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ reikalavimus ir, statybos rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 29–31 d. laikotarpiu įrengus dūmtraukį pažeidžiant „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 – 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto. ( Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir tokiu būdu pakeitus kamino konstrukcijas (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje, R. T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, kurie buvo įrengti (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje ir sumontuoti su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ir neįrašė į statybos darbų žurnalą šių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, tai yra, kad kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metaliniai dūmtraukiai, įrengti (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje sumontuojant juos su išlinkimu ir pravalymo durelėmis išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ne pagal 2011 metų „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ statinio projekto numatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dūmtraukiai privalo būti įrengti vertikalūs (be išlenkimų), nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) pastatas ir (duomenys neskelbtini) pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą – iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iš (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, iš viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

3. V. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas privačioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybų vadovu, ir turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovės vadovo įsakymu būdamas paskirtas statybų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ansamblio statinio, adresu: (duomenys neskelbtini) r., statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV skyriaus 59.12 punktą privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimo, statybos metu nesilaikė darbo projekto Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) dalies šildymas-vėdinimas reikalavimų, o būtent 2010 m. kovo 29–31 d. laikotarpiu įrengė kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ne pagal projektą, taip pažeisdamas 1998 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“  patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitė kamino konstrukcijas (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio 25–26 d. naktį (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras, ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) pastatas ir (duomenys neskelbtini) pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą – iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iš (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. 

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, be to, paviršutiniškai ir formaliai vertino 2015 m. gegužės 8 d. Teismo ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teismo ekspertizė) išvadas. Atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertizės išvadose, atsakydami į 5 klausimą, teismo ekspertai konstatavo, kad „gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio šilumos poveikio“ (žr. Teismo ekspertizės 18 psl. II pastraipą). Tačiau Teismo ekspertizės 29 puslapyje išvada suformuluota kiek kitaip, t. y. nurodant, kad „Gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinių palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio šilumos poveikio“. Pažymi, kad degių medžiagų savaiminis užsiliepsnojimas gali įvykti ir be traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų kaltės ir apskritai be jokio pašalinio teisės subjektų poveikio, taigi net ir pirmiau minėtos Teismo ekspertizės išvados, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo dėl dūmtraukio šilumos poveikio, savaime nereiškia, jog tokios Teismo ekspertizės išvados yra pakankamos teisinėms išvadoms padaryti ir kaltinamųjų kaltei konstatuoti.

4.2. Nuteistosios teigimu, byloje buvo būtina nustatyti, koks konkrečiai jos (R. T.) padarytas konkretaus teisės akto pažeidimas sąlygojo gaisro kilimą, koks konkrečiai pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiu gaisru, tačiau ši esminė aplinkybė byloje nebuvo nustatyta.

4.3. Apeliantės įsitikinimu, jos kaltė byloje neįrodyta. Pažymi, kad Teismo ekspertizėje nenurodyta ir pirmosios instancijos teismas nenustatė dėl kurio iš pažeidimų kilo gaisras ir apskritai, kaip pasireiškė Teismo ekspertizėje nurodoma pažeidimų „įtaka gaisro kilimui“. Teismo ekspertizės teiginys, kad pažeidimai „turėjo įtakos“ gaisro kilimui, nenurodant kuo ta įtaka pasireiškė, yra iš esmės teisiškai bevertis teiginys ir nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kartu pažymi, kad be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Atkreipia dėmesį, kad tiek teismo ekspertai, tiek ir visi kiti proceso dalyviai vienareikšmiškai sutinka, jog dūmtraukiai buvo eksploatuojami netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nebuvo valomi, buvo kūrenami nepakankamai išdžiūvusiomis malkomis) ir būtent dėl to dūmtraukyje kilo suodžių gaisras, kas tikėtinai tapo pagrindine gaisro priežastimi. Tuo atveju, jei suodžių gaisras nebūtų kilęs, akivaizdu, kad gaisras nebūtų išplitęs ir objektas nebūtų sudegęs. Taigi, tikėtina, jog pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti buvo netinkama dūmtraukių eksploatacija, kurios pasėkoje dūmtraukyje kilo suodžių gaisras. Juo labiau, kad byloje buvo nustatyta, jog suodžių gaisrai dūmtraukyje kildavo periodiškai (dėl netinkamos eksploatacijos) taigi dūmtraukiai prarado tas gamyklines savybes kurių galėjo pagrįstai tikėtis projektuotojas, rangovas, projekto vykdymo priežiūrą vykdantis specialistas, techninis prižiūrėtojas ir kiti statybos proceso dalyviai. Apeliantė akcentuoja kad ji nebuvo atsakinga už dūmtraukių eksploatavimą ir dėl to byloje nebuvo jokio ginčo. R. T. įsitikinimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas jeigu tėra konstatuojami formalūs dūmtraukio įrengimo pažeidimai, tačiau nenustatoma, kokį ryšį jie turi su padariniais (kilusiu gaisru). Teigia, kad byloje nebuvo nustatyta nei kuo pasireiškė jai inkriminuojamų dūmtraukio įrengimo pažeidimų įtaka gaisro kilimui, be to, nebuvo nustatyta ar kuris nors iš pažeidimų buvo tas lemiamas, dėl kurio kilo gaisras. Pabrėžia, kad savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas gali įvykti ir nesant kaltinamųjų kaltės, kaip konstatavo ir ekspertas A. R.. Ekspertas A. R. 2018 m. balandžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl itin aukštos tokio suodžių gaisro (dūmtraukyje) temperatūros, net ir tuo atveju, jei teisės aktų reikalaujami atstumai nuo dūmtraukio iki medinių konstrukcijų būtų išlaikyti, tai net ir išlaikant norminį atstumą konstrukcijos vis tiek būtų užsiliepsnojusios.

4.4. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ją kaltinančiais įrodymais ir ignoravo teisinančius įrodymus (tarp jų ir eksperto A. R. paaiškinimus). Be to, byloje kilusias abejones teismas privalėjo vertinti kaltinamųjų naudai.

4.5. Nurodo, kad ekspertizės išvados yra ne tik paviršutiniškos, bet ir prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymi, kad 2012 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tikėtina gaisro priežastis buvo trumpas jungimasis, kuris įvyko  prieš gaisrą (o ne savaiminis degių medžiagų užsiliepsnojimas). Byloje esančioje 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) universiteto mokslininko dr. E. I. atliktoje simuliacijoje ir išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negali įvykti savaiminis medienos užsiliepsnojimas, jei nuo medinės konstrukcijos iki dūmtraukio, kuriame vyksta suodžių gaisras, yra išlaikytas 130 mm atstumas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atstumas nuo dūmtraukio iki šalia esančios medinės stogo stygos buvo ne mažiau kaip 200 mm. Akcentuoja, kad šis atstumas iki stogo stygos yra vienintelis, kuris buvo tirtas byloje. Atkreipia dėmesį, kad ekspertas A. R. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) mokslininko naudota kompiuterinė programa yra sukurta projektuoti gaisrinės saugos dalį,  dėl jos patikimumo ekspertas neturėjo jokių pastabų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nebuvo objektyvus, visiškai be pagrindo, formaliais motyvais, nesirėmė 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) universiteto mokslininko dr. E. I. atlikta simuliacija ir į bylą pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad ji (R. T.) neturėjo galimybės pamatuoti minėto atstumo, nes medinė stogo konstrukcija buvo paslėpta.

4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo šiuos tariamus dūmtraukio įrengimo pažeidimus (baigtinis sąrašas), kurie neva sukėlė gaisrą: 1) nebuvo išlaikyti privalomi saugūs atstumai nuo dūmtraukių iki degių ar sunkiai degių konstrukcijų; 2) dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalos durelės; 3) dūmtraukio dalys tarpusavyje sujungtos savisriegiais, o ne kniedėmis; 4) dūmtraukiai yra sumontuoti ne tiesūs, o su išlinkimais (alkūnėmis), tačiau ekspertas A. R., su kitais ekspertais atlikęs Teismo ekspertizę įvardija tik dvi (baigtinis sąrašas) gaisro kilimo priežastis: 1) pagrindine – tiesiogine gaisro kilimo priežastimi įvardijamas suodžių gaisras, kilęs dūmtraukio viduje, kuris, eksperto teigimu, buvo eksploatuojamas su pažeidimais, o tai  neleidžia abejoti, kad nėra nuteistosios (R. T.) kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes ji nebuvo atsakinga už dūmtraukio eksploataciją ir jai dėl to nebuvo pareikšti jokie kaltinimai; 2) nebuvo išlaikyti tinkami atstumai tarp dūmtraukio ir degių ar sunkiai degių objekto konstrukcijų, o tokie  teiginiai yra neteisingi, nes reikiami atstumai buvo išlaikyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 61 lape pripažino, kad atstumų apskritai neįmanoma nustatyti, pažymėjo, jog  „<...> atstumai buvo nedideli, ar 380 mm ar mažiau to šiandien negalime nustatyti“. Taigi, pasak apeliantės, nenustačius, koks atstumas buvo iš tikrųjų, nėra jokio pagrindo teigti, kad tas atstumas buvo mažesnis, negu numato taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai. Juo labiau, kad iš byloje surinktų įrodymų, akivaizdu, kad šis atstumas buvo išlaikytas ir atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus.

4.7. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliantė teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas r nepagrįstas, nes: 1) kaltinamieji nėra atsakingi dėl pagrindinės – tiesioginės ekspertų įvardijamos gaisro priežasties, kadangi jie nebuvo atsakingi už dūmtraukių eksploataciją, 2) kaltinamieji negalėjo būti pripažinti kaltais ir dėl to, kad neva nebuvo išlaikytas teisės aktų reikalaujamas atstumas nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, jog neįmanoma nustatyti, koks atstumas faktiškai buvo paliktas.

        4.8. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad joks teisės aktas nenumatė draudimo dūmtraukių montuoti su išlinkimais (alkūnėmis). Toks techninis sprendinys nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Net ir ekspertas A. R. nurodė, kad dėl dūmtraukio alkūnių „<...> išlinkimų, tai pamatuoti atstumai horizontaliai ir šitas kampas atitinka normatyviniams  reikalavimas. Taip daryti galima <...>“ (2017 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio protokolo 13 lapas). Be to, nei teisės aktai, nei dūmtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo taisyklės nenumato draudimo tokio pobūdžio dūmtraukius montuoti patalpose jų papildomai neapmūrijant. Toks draudimas neegzistuoja. Kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, dūmtraukyje panaudotos alkūnės neva turėjo įtakos gaisro kilimui, įrodžius, jog toks sprendinys (sumontuoti alkūnes) nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tampa akivaizdu, kad gaisras galėjo kilti be nuteistųjų kaltės. Kartu pažymi, kad atstumai iki jokių kitų konstrukcijų byloje nebuvo tiriami, taigi tai, kad šalia dūmtraukio (nesaugiu atstumu) galėjo būti kitų konstrukcijų, yra tik niekuo neparemta prielaida.

        4.9. Apeliantės įsitikinimu, byloje pakanka duomenų išvadai, jog yra paneigta gaisro priežastis – tariamas atstumų neišlaikymas tarp dūmtraukio ir degių ar sunkiai degių konstrukcijų. Bet kuriuo atveju, turėtų būti konstatuojama, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie galėtų šią versiją patvirtinti. 

        4.10. Pasak nuteistosios, teismo teiginys, kad gaisro priežastį galėjo sąlygoti savisriegių panaudojimas prieštarauja Teismo ekspertizės išvadoms ir yra paremta vien prielaidomis, pravalos įrengimas nebuvo draudžiamas įstatymo ir dūmtraukyje buvo sumontuotos ne kokios nors savadarbės, o gamintojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sertifikuotos pravalos durelės, atitinkančios tuo laiku keliamus reikalavimus tokio pobūdžio gaminiui. Kartu pastebi, kad 2015 m. gegužės 8 d. Teismo ekspertizės išvados nėra kategoriškos, todėl teismas jas turėjo vertinti itin kritiškai.

4.11. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad ji neturėjo įstatyminės pareigos stebėti ir tikrinti uždengtų (paslėptų) darbų. Statybos darbų vykdymo metu ji niekuomet nebūdavo kviečiama stebėti darbų uždengimo, byloje nenustatyta, kad ji (R. T.) būtų žinojusi apie stygą, einančią tarp dūmtraukių ir kertančią mūrinį dūmtraukių apdangalą. Taigi akivaizdu, kad ji neturėjo galimybės nei pamatuoti atstumo tarp stygos ir dūmtraukio, nei pareikalauti ištaisyti trūkumus, jeigu jie būtų nustatyti. Taipogi nebuvo ir jokios galimybės patikrinti, ar konstrukcija padengta reikiama ugniai atsparia medžiaga. Kadangi byloje nustatyta, jog aptariama styga buvo iš viršaus uždengta plėvele ir aptaisyta vata, todėl ji (R. T.) negalėjo jos pastebėti. Pažymi, jog Statybos darbų metu galiojęs Statybos įstatymas, kaip ir šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija pareigą tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas numato statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. Šias funkcijas, kaip nustatyta byloje, vykdė V. L.. Be to, apeliantės teigimu, ji nežinojo apie stygą, einančią tarp dūmtraukių, be to, nebuvo informuota apie tai, kad atliekant statybos darbus dėl techninių ar kokių nors kitų priežasčių nebūtų galima išlaikyti kokių nors norminių atstumų nuo dūmtraukių iki kokių nors konstrukcijų. Ji apie tai nenumanė. Nė vienas byloje apklaustas asmuo nepatvirtino ir nė vienas rašytinis įrodymas byloje nepatvirtina buvus kitaip.

4.12. Skunde pažymima ir tai, kad byloje yra nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 29 d. projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. sausio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad projektai parengti tinkamai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliantės teigimu, kadangi ji turėjo profesionalių ekspertų išvadas, jai nebuvo jokio pagrindo šiomis išvadomis netikėti, taigi jos veiksmuose ar neveikime kaltė negali būti konstatuojama. Kartu atkreipia dėmesį, kad ji buvo paskirta projekto vadove, tačiau atskiras projekto dalis rengė atestuoti specialistai, turintys reikiamą kompetenciją tokioms projekto dalims rengti. Kaip nustatyta byloje, projekto dalį „Šildymas-vėdinimas“ rengė ir parašu patvirtino projekto dalies vadovas A. J., ji (R. T.) neturėjo pareigos tikrinti A. J. atliekamą darbą, be to, ji neturėjo ir tam reikiamos kvalifikacijos. Jos turimas kvalifikacijos atestatas (esantis sudėtine projekto dalimi) suteikia teisę eiti projekto vadovės pareigas, tačiau nesuteikia teisės projektuoti inžinerinių tinklų, kurių projektavimui reikalinga speciali kvalifikacija. Nurodo, kad ji neturi kvalifikacijos projektuoti statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų. Tokią kvalifikaciją turi A. J., kuris ir rengė projektų dalį „Šildymas-vėdinimas“.

4.13. Apeliantės įsitikinimu, techninis ir darbo projektai atitiko teisės aktų reikalavimus. Projektinėje dokumentacijoje yra aiškiai nurodyta, kad dūmtraukiai, katilai turi būti įrengti pagal gamintojo taisykles (t. y. projektinėje dokumentacijoje buvo nukreipimas į gamintojo taisykles) ir nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato projektuotojui pareigos perkelti (perrašyti) į projektinę dokumentaciją statyboje naudojamų gaminių montavimo ar kitas taisykles ar perrašyti teisės aktus. Byloje nustatyta, kad objekte buvo nutarta naudoti sertifikuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, taigi, akivaizdu, jog montuojant šiuos gaminius, turėjo būti vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini) gaminių montavimo taisyklėmis, kaip ir buvo nurodyta projektinėje dokumentacijoje.  Šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad ne kartą teismo posėdžių metu apklaustas V. M., taip pat ir V. L. nurodė, jog dūmtraukių montavimo tvarka jiems buvo aiški, buvo aiškūs ir atstumai, kuriuos reikia išlaidyti iki degių konstrukcijų.

4.14. Apeliantė taip pat nurodo, kad tarp formalaus atžymos nepadarymo statybos darbų žurnale ar projekto pakitime ir padarinių (gaisro kilimo) nėra jokio priežastinio ryšio. Be to, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo būtinas projekto keitimas. Akivaizdu, jog gaisras kilo ne todėl, kad nebuvo atlikti projekto pakeitimai pagal atliktų darbų faktą. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. sausio 8 d. teismo posėdyje apklaustas statybos užbaigimo komisijos narys A. R. aiškiai nurodė, jog toks dūmtraukis, koks jis buvo faktiškai pastatytas, galėjo būti statomas ir eksploatuojamas, o projekto korekcijų klausimas yra tik dokumentacijos įforminimo dalykas. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, baudžiamoji atsakomybė negalima (net jeigu ir yra nustatomas formalus pareigos atlikti atitinkamas atžymas nevykdymas).

4.15. Be to, R. T. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Nurodo, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija (2010-06-15 įstatymo Nr. XI-901), numato 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Iki 2010-06-29 įsigaliojusių BK 95 straipsnio pakeitimų (pakeitimai priimti 2010 m. birželio 15 d. Nr. XI-901), už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas BK numatė 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Kadangi naujoji BK 95 straipsnio redakcija (numatant 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą) nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas ir neturi grįžtamosios galios, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas). Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dūmtraukį įrengė 2010 m. kovo 29–31 d. laikotarpiu (ši data nurodoma ir kaltinime), taigi, apeliantės vertinimu, šioje byloje, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pagrindas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį – nuo projektavimo darbų užbaigimo ir dūmtraukio įrengimo yra praėję daugiau nei penkeri ir net daugiau nei aštuoneri metai.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog BK 188 straipsnio 2 dalyje, ir BK 229 straipsnio dispozicijose nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra didelė turtinė žala, t. y. veikos padarymas siejamas su veikos pasekmėmis, todėl šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio senatis turi būti skaičiuojama nuo nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo (nuo gaisro kilimo), o ne nuo kaltinamųjų veiksmų atlikimo ar neatlikimo, projektinių darbų užbaigimo ir kt.). Pažymi, kad senaties instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-616/2018). Kartu atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis).

5.2. Apeliantas nurodo, kad iš kaltinamojo akto matyti, jog jam (V. L.) inkriminuojama pavojinga veika buvo padaryta 2010 m. kovo 29–31 d., o šios veikos padariniai (gaisras) atsirado 2012 m. sausio 25–26 d. naktį, t. y. po apytiksliai 18 mėnesių. Per laikotarpį nuo inkriminuojamos pavojingos veikos padarymo iki padarinių atsiradimo pasikeitė baudžiamasis įstatymas – apkaltinamojo nuosprendžio už neatsargius nusikaltimus priėmimo senatis pailgėjo nuo 5 iki 8 metų (2010-06-15 įstatymas Nr. XI-901). Akcentuoja, kad jeigu pavojingą veiką darantis asmuo nesuvokė, ar dėl jo veikos padariniai atsiras, nėra pagrindo laikyti, jog jis norėjo (siekė), kad padariniai atsirastų kitų laiku. Šioje byloje nėra duomenų, kad jis (V. L.) būtų norėjęs (siekęs), kad gaisras įvyktų vėliau. Pažymi, kad neatsargios veikos padariniai gali atsirasti praėjus ilgam laiko tarpui. Pavyzdžiui, šioje byloje gaisras galėjo kilti po 30 ar dar daugiau metų. Jeigu tokiu atveju senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo padarinių atsiradimo momento, tuomet tektų pripažinti, kad senaties terminas už neatsargius nusikaltimus kartais viršytų senaties terminą už sunkius tyčinius nusikaltimus. Tokia praktika neatitiktų senaties paskirties ir jos esmės.

5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad po 2010 m. kovo 29 – 31 d. laikotarpio jis jokių pareigų, susijusių su pastato priežiūra, nebeatliko, todėl mano, jog būtent nuo šio laikotarpio turi būti skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio jam (V. L.) priėmimo senaties terminas. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikytinos BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2012).

5.4. Skunde V. L. taip pat nurodo, kad ekspertams nepavykdo kategoriškai nustatyti gaisro priežasties, jie tik nustatė gaisro židinį, kuris apima gerokai didesnį plotą, esantį apie metalinius apmūrytus dūmtraukius. Į šį plotą patenka ir dalis ventkameros, kuri nuo kamino yra 2,65 metro. 2012 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr.11-392 (12) teigiama, kad fragmente esančiuose laiduose yra avarinio darbo režimo (trumpojo jungimo ir elektroterminio kaitimo) požymių, tikėtina kad trumpas jungimas lovelyje Nr. l esančiame trigysliame daugiavieliame laide įvyko iki gaisro. Pažymi, kad šią išvadą pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistė I. R. turi 24 metų darbo stažą šioje srityje, ir neaišku, kuo remiantis ši versija buvo atmesta. Tiek minėtoje išvadoje, tiek vėliau, t. y. 2013 m. liepos 8 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr.35-10 (SI) naudojamos sąvokos „labiausiai tikėtina, galimai, galima daryti prielaidą, galėjo būti“, rodo, kad ekspertai negali būti visiškai tikri dėl savo išvadose pateiktų išvadų tikrumo.

5.5. Nurodo, kad nustatant gaisro kilimo aplinkybes byloje labai svarbūs liudytojų – kūrikų R. K. ir R. N. parodymai, duoti 2017 m. rugpjūčio 31 d., kai jie abu nurodė, jog katilai apie 15 val. jiems grįžus iš miško, kur ruošė malkas, jau buvo užgesę. Be to, R. K. parodė, kad katilą užkūrė 8 val., kadangi pečius vienu kuro užkrovimu degdavo apie 4 valandas, tai jis galėjo užgesti apie 12 valandą. Todėl mano, kad eksperto A. R. išvada, kad suodžiai kamine, arba palėpėje esančios degios medžiagos, galėjo rusenti, o užsidegti galėjo gerokai vėliau, yra tik hipotetinio pobūdžio prielaida. Kartu pažymi, kad gaisrinė signalizacija suveikė apie 18 val., gaisras pastebėtas apie 4 val. nakties.

5.6. Mano, kad tikrosios gaisro kilimo ir išplitimo priežastys yra šios: 1) kietojo kuro krosnių kūrenimas netinkamo drėgnumo, o kartais ir netinkamu kuru, ir tai patvirtina tiek ekspertų išvados, tiek tyrėjo užfiksuoti faktai įvykio vietos apžiūros protokoluose bei liudytojų kūrikų R. K., R. N., dūmtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. O. parodymai; 2) netinkama kietojo kuro katilų ir dūmtraukių eksploatacija. Nors dūmtraukiai buvo eksploatuojami 2010 – 2011 metų visą sezoną ir 2011 – 2012 metų sezonu iki gaisro, tačiau niekas jų nevalė, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatavimo instrukcijos 13 skyriuje – kad  dūmtraukiai turi būti valomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius šildymo sezono metu ir prieš šildymo sezoną; 3) neprofesionalus katilinės kūrikų darbas. Pagal kūrikų parodymus, norint katilo pakurą užkrauti naujai, atidarius katilo pakuros dureles pro jas išsiverždavo dūmai ir dėl to kartais suveikdavo priešgaisrinė signalizacija. Tai reiškia, kad nebuvo traukos dėl užsinešusio dūmtraukio, todėl 2011 m. balandžio 13 d. buvo sugadinta katilų automatika ir subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu kreipėsi į užsakovą dėl padarytos žalos; 4) kilus gaisrui, įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos duodamų signalų nepaisymas, duomenų išsaugojimo (sąmoningas ar nesąmoningas) užtikrinimas (liudytojo M. R., P. J. parodymai); 5) netinkamas pastatą eksploatuojančių asmenų požiūris į šildymo sistemos eksploatavimo reikalavimų vykdymą. Byloje yra duomenų, kad ir po gaisro, kai buvo leista toliau laikinai eksploatuoti dūmtraukį, sutemus matėsi iš jo lekiančios žiežirbos. Tai reiškia, kad ir tuomet dūmtraukio niekas nevalė, o kiek vėliau, kai buvo dengiamas laikinas (duomenys neskelbtini) stogas, ant dūmtraukio buvo sumontuotas kibirkščių gaudytuvas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliantas mano, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo ne alkūnių, nepažymėtų projekte, įrengimas, neapšiltintų pravalų įrengimas, o netinkama katilų bei dūmtraukių eksploatacija. Katilai be kita ko, buvo kūrenami šlapiomis malkomis.

  5.7. Be to, apelianto teigimu, projekto vadovė R. T. teismui sakė netiesą teigdama, kad ji nematė sijos, einančios tarp metalinių dūmtraukių, nes ši sija buvo uždengta mineraline vata. Pažymi, kad dūmtraukiai buvo sumontuoti 2010 m. kovo mėnesį, o perdanga apšiltinta, taigi ir sija uždengta, tik 2011 metų sausio mėnesį – iki tol viskas buvo atvira ir puikiai matoma.

5.8. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog metaliniai dūmtraukiai buvo įrengti pagal galiojančias normas, patvirtino valstybinės energetikos inspekcijos inspektorius V. G., 2011 m. lapkričio 16 d. patikrinęs katilinės įrengimo darbus ir išdavęs energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „...kietojo kuro katilinės ir šildymo sistemos šilumos įrenginiai atitinka projekto ir norminiu teisės aktų reikalavimus, bei gali būti naudojami pagal paskirtį“, bei (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas S. K., 2011 m. lapkričio 23 d. patikrinęs statinį ir surašęs statinio patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio skyriuje „Statinio patikrinimas“ nustatė, kad pateiktų dokumentų pakanka: 1) įvertinti statinio atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui (2 punktas), 2) įvertinti, ar įgyvendinti statinio projekto sprendiniai dėl konstrukcijų padengimo priešgaisrinėmis dangomis (20 punktas). Tvirtina, kad įrengiant dūmtraukių alkūnes palėpėje nebuvo pažeistas „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST8860237.02:1998 reikalavimas,

5.9. Kartu nurodo, kad rangovų atliktus darbus jis priiminėjo vizuodamas jų pateiktus atliktų darbų aktus. Kadangi iš 2010 m. kovo mėnesio atliktų darbų akto matyti, kad nei 2 apšiltintų pravalų, nei 4 papildomų alkūnių sąmatoje nebuvo, todėl jis faktiškai šių darbų nepriėmė. Priėmė tik tiek pravalų ir alkūnių, kiek buvo numatyta techniniame projekte ir jos buvo sumontuotos katilinės patalpose (5 t., 88–200 b. l.). Atkreipia dėmesį, kad pagal tuo metu galiojusį STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ komisija priėmė pastatą, niekas iš komisijos narių jam jokių klausimų nepateikė, jo, kaip techninio prižiūrėtojo, nieko neklausė.

5.10. Pažymi, kad jis nebuvo atsakingas už statomo objekto priešgaisrinę saugą. Atsakingu už tai, kad statinys būtų pastatytas toks, kuris atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus, yra projekto vadovas. Techninis prižiūrėtojas gali tik atkreipti projekto vadovo dėmesį į nukrypimus nuo projekto, tačiau galutinius sprendimus priima projekto vadovas. Dėl to mano, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo (V. L.) veikos ir žalingų pasekmių.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu, jo atžvilgiu panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį.

6.1. Apelianto teigimu, kaltinamasis aktas ne visiškai atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus ir tai ne tik apsunkino jo gynybą byloje, bet ir trukdė ir toliau trukdys nagrinėti šią bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teismas nuosprendį jo atžvilgiu grindė tik prielaidomis, tikimybinio pobūdžio specialistų ir ekspertų išvadomis ir pan.

6.2. Nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus, gyveno ir gyvena šeimoje (yra vedęs, užaugino du vaikus), iki šiol gyveno nepriekaištingai, niekada nebuvo teistas. Paskutiniaisiais metais pablogėjo jo sveikata, jis tapo neįgalus. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra nelengva, pablogėjus sveikatai jis nebegali dirbti ir nedirba, pragyvena iš gaunamos nedidelės pensijos. Jeigu būtų paliktas galioti jo atžvilgiu priimtas nepagrįstas apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, jam grėstų itin didelės neigiamos turtinės pasekmės, t. y. galimi itin dideli kitų asmenų turtiniai reikalavimai, kurie jį galutinai sužlugdytų.

7. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla R. T., V. L. ir V. M. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutartyje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nagrinėjamoje byloje turėjo būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 31 d., ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo asmenų veikimo (neveikimo), t. y. nuo 2010 m. kovo 31 d. (kai buvo įrengtas kietojo kuro katilų dūmtraukis), netinkamai nustatė neatsargių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, baigtumo (jų įvykdymo) laiką. Taip pat nutartyje pažymėjo, kad padarinių atsiradimas nagrinėjamoje byloje siejamas su gaisro momentu, t. y. 2012 m. sausio 25–26 d. Todėl nuo padarinių kilimo momento (be kita ko, nustačius kitus būtinuosius nusikalstamų veikų požymius – veiką, priežastinį ryšį tarp jos ir padarinių, kaltę (jos formą) ir kt.) pradedamas skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

9. Teismo posėdžio metu nuteistieji V. L., V. M. ir jų gynėjai, nuteistosios R. T. gynėja, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė D. Banaitienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, pati atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje R. T., V. L. ir V. M. padarytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį, sudėties tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai yra nustatyti, nuosprendyje pakankamai išsamiai ir argumentuotai atskleisti.

12. Pripažindamas R. T., V. L. ir V. M. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20, 301 straipsnių nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nenurodytos jokios naujos aplinkybės, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. T., V. L. ir V. M. kaltės.

Dėl nuteistosios R. T. apeliacinio skundo

13. Kaip jau buvo minėta, R. T. nuteista už tai, kad būdama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini).

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo nustatyta, koks R. T. padarytas konkretus teisės akto pažeidimas sąlygojo gaisro kilimą ir koks jos padarytas pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiu gaisru.

14.1. Kompleksinės gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos 2015 m. gegužės 8 d. ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo nustatyta, kad kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant (duomenys neskelbtini) ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų, jog kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turėjo įtakos gaisro kilimui. 

14.2. Minėtos ekspertizės metu taip pat nustatyta, jog privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) ansamblį eksploatuoti, turėjo būti numatyti (duomenys neskelbtini) ansamblio rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai. Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, nebuvo atlikti reikalingi įrašai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieš leidžiant naudotis (duomenys neskelbtini) ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Būtent už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymą prieš leidžiant naudotis pastatais atsakingi buvo ne tik statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, bet ir projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto vadovas.

14.3. Kaip matyti iš bylos duomenų, AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2009-04-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. buvo paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo 24.4 ir 24.6 punktuose nustatytas pareigas, R. T. privalėjo tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą, į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams ištaisyti. Be to, rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiūrą projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas“ bei įgyvendindama esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, turėjo nurodyti reikalavimus kieto kuro įrenginių dūmtraukiams kaip numato „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST 8860237.02:1998.

14.4. Byloje nustatyta, to neneigia ir pati R. T., kad kilus problemai dėl metalinių dūmtraukių montavimo, R. T. šį klausimą sprendė su V. M. ir A. D. bei priėmė sprendimą metalinius dūmtraukius pastato palėpėje įvesti į plytinį kaminą su pasukimu (alkūnėmis). Šis žodžiu priimtas sprendimas montuoti dūmtraukius su pasukimu, kai tuo tarpu projekte jie parodyti montuojami vertikalūs, nebuvo atžymėti jokioje projektinėje dokumentacijoje. Nors R. T. ir tvirtina, kad alkūnių leistinas atsiradimas netraktuojamas kaip projekto pakeitimas, jog dėl šių neesminių nukrypimų nebūtinai turėjo būti taisomi projektai, tačiau kaip teisme paaiškino Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. D., jog tai, kad statybos eigoje buvo pakeistas dūmtraukio sprendimas dėl jo konfigūracijos, projekto sprendinys projekte turėjo būti pakoreguotas, padaryta atžyma statybos žurnale, t. y. galutiniame variante iki pritarimo visi pakeitimai turėjo atsispindėti projektinėje dokumentacijoje.

14.5. Teisme apklaustas ekspertas A. R. pažymėjo, kad visi pakeitimai esminiai ar neesminiai, liečiantys gaisrinės saugos reikalavimus turi būti įvykdyti ir vykdomi viso projekto eigoje, tai reiškia, kad iškilus problemoms dėl dūmtraukio montavimo pagal projekto reikalavimus, privalu buvo pirmiausia daryti projektinių sprendinių keitimus. Dūmtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais „alkūnėmis“ laikytinas esminiu pakeitimu dėl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio - dūmtraukio ir pačios sienos prie kurios įrengtas dūmtraukis atsparumą ugniai. Gaisrinės saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. Gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga. Dūmtraukių įrengimas su palinkimais alkūnėmis ir ne sienoje yra susijęs su esminiais saugos reikalavimais, todėl projekto pakeitimas arba įrašymas į statybos žurnalą buvo būtinas, neturėjo būti tik žodžiu apspręstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turėjo priimti komisija susidedanti iš projekto vadovo, techninio prižiūrėtojo ir statytojų, kurie turėjo pagrįsti pakeitimų būtinumą. Priimti sprendimai dėl dūmtraukių montavimo su išlinkimais turėjo atsispindėti projektinėje dokumentacijoje, o būtent išlinkimų ilgis, jų pasukimo laipsnis ir kt. Taip pat priėmus sprendimą daryti pasukimus, projekte turėjo būti nurodomi privalomi atstumai nuo dūmtraukių iki degių konstrukcijų, taip pat turėjo būti nurodyta ar pravalos durelės izoliuotos, ar neizoliuotos. Tai, pasak eksperto, nebuvo padaryta. 

14.6. Liudytojas A. J. apklaustas teisme parodė, kad dėl to, jog dūmtraukis įrengtas ne pagal projektą, dūmtraukio montuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreiptis į projektuotojus, į projekto vadovę ir užsakovą. Statybos techninis prižiūrėtojas taip pat turėjo pastebėti, kad yra nukrypimas nuo projekto. Kaip projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ projektuotojas jis taip pat turėjo būti informuotas, bet į jį niekas nesikreipė. Pagal techninio projekto „nulinę“ laidą nebuvo numatytos alkūnės, jeigu jį būtų informavę, kad sumontuoti dūmtraukių kaip numatyta projekte nėra galimybės, tai jis būtų pakoregavęs projektą, nes įvesti dūmtraukį su palinkimu yra leidžiama, tačiau turi būti paskaičiuotas palinkimo kampas, alkūnė, kuri buvo įvesta kampu į kaminą, turi būti apmūryta, nes mūras atlieka izoliavimo funkciją.

14.7. Liudytojas L. V. taip pat parodė, kad nežino kodėl dūmtraukiai buvo įrengti ne pagal projektą. Jeigu įvyko kažkokie tai pakeitimai dėl dūmtraukio įrengimo, tai reikėjo pakeisti projektą, tą turėjo padaryti projektuotojai, o projektas turėjo būti grąžintas ir turėjo būti rengiamas visiškai naujas projektas, tačiau jų užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tokio veiksmo reikalingumą neinformavo ir nesikreipė.

14.8. Liudytojas A. Z. apklaustas teisme nurodė, kad statybos darbų žurnale turėjo būti atžymėta, kad  dūmtraukiai įrengti ne taip kaip numatyta projekte, ir tai turėjo būti derinama su projekto vadovais, autoriais, turėjo būti gautas leidimas tokiam pakeitimui. Tačiau tokie klausimai nebuvo iškilę ir jam niekas nesakė, kad dūmtraukiai pastatyti ar įrengti ne pagal projektą.

14.9. Tai, jog techninėje dokumentacijoje nebuvo jokių atžymėjimų, kad yra kažkaip kitaip pastatyta nei numatyta projekte, patvirtino liudytojai A. R. ir S. K.. Liudytojai taip pat nurodė, kad jiems buvo pateikta pažyma patvirtinanti, jog visi darbai atlikti pagal projektą, pažymoje buvo pasirašę statybos techninės priežiūros, darbų vadovai.

14.10. Aptarti duomenys patvirtina, kad sprendžiant kilusį klausimą dėl dūmtraukių pastatymo, buvo apsiribota žodiniu klausimo svarstymu, tačiau apie priimtą sprendimą montuoti dūmtraukius su pasukimu, kai tuo tarpu projekte jie numatyti montuoti vertikalūs, nebuvo atžymėta jokioje projektinėje dokumentacijoje, nors anksčiau nurodytame Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo nuostatos įpareigojo projekto vykdymo priežiūros vadovą į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo metalinius dūmtraukius, R. T. nepatikrino, ar dūmtraukiai sumontuoti su išlinkimu (alkūnėmis), kurios neizoliuotos, t. y. neapmūrytos, netinkamoje vietoje įrengtos pravalos dureles, neizoliuotos atskiros dūmtraukių dalys sujungtos savisriegiais, neišlaikyti saugūs atstumai nuo metalinių dūmtraukių iki degių pastato konstrukcijų, ir šių, ne pagal projektą atliktų darbų, neįrašė į statybos darbų žurnalą, nepateikė nurodymų ir reikalavimų neatitikimams ištaisyti, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų pakeitimo techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei teisės aktai, nei dūmtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo taisyklės, nenumatė draudimo dūmtraukius montuoti su išlinkimais (alkūnėmis). 

15.1. Ekspertas A. R. pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklės yra tipinio pobūdžio ir galioja tada, kai jos neprieštarauja galiojančiam normatyviniam teisės aktui. Paaiškino, kad tuo metu galiojo Kieto kuro krosnių įrengimo taisyklės, nuoroda į šias taisykles buvo numatyta STR „šildymas – vėdinimas“ bei STR „visuomeniniai pastatai ir gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, todėl dūmtraukiai turėjo būti įrengti laikantis šių taisyklių reikalavimų. Tačiau pažymėjo ir tai, kad dūmtraukio, kaip bet kurio kito statinio, įrengimui turi būti parengtas projektas, dūmtraukis turi būti įrengiamas atsižvelgiant konkrečioje situacijoje į dūmtraukio galingumą, jo aukštį ir kitus parametrus, jog projektas reikalingas, nes dūmtraukis kiekvienam įrenginiui (katilui) turi būti paskaičiuotas ir turi būti parinktas pagal įrenginį. Todėl montuojant dūmtraukį ne vertikalų, o su palinkimu, buvo būtinas projektas ir visi paskaičiavimai. Tuos visus atstumus, kurie numatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse galima naudoti tik tada, jei nėra pažeisti reikalavimai galiojusio tuo metu normatyvinio teisės akto. Jeigu montuojant dūmtraukį su išlinkimu statytojai vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklių punktu, kuris leidžia padaryti išlinkimą ir tą išlinkimą padarė 1 metro ir 30 laipsnių, tačiau dėl pravalos durelių ir dėl dūmtraukio vientiso izoliavimo, montuotojai jokių veiksmų neatliko. Pažymėjo ir tai, kad pakeitimai, kurie atsirado jau statybos procese, projektinėje dokumentacijoje nebuvo atspindėti.

15.2. Teisme liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius D. O. taip pat pažymėjo, jog jeigu dūmtraukis statomas ne tiesiai, o įmontuojamos alkūnės, reikia koreguoti projektą, nes dūmtraukis turi būti statomas pagal projektą. Paaiškino, kad instrukciją, kaip reikia surinkti dūmtraukį, duoda projektuotojas, nes gamintojas gamina tam tikrą nomenklatūrą dūmtraukių elementų, bet vos ne kiekvienas atvejis gali būti unikalus dėl dūmtraukio aukščio, dėl diametro, dėl konfigūracijos. Pažymėjo, kad gamintojas savo instrukcijoje nurodo tipinę įrengimo schemą. Gamintojas tiktai nurodo, kad jeigu dūmtraukis yra tokio aukščio, tada turi būti tokie tvirtinimo elementai, o jeigu su alkūnėmis, tada tokiu atstumu turi būti tvirtinimo elementai sumontuoti. Bet konkrečiu atveju, objekte yra statoma pagal projektą, projekte turi būti visa informacija kaip dūmtraukį pastatyti. Jeigu projekte yra nurodyta, kad montuojamas sertifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminys - dūmtraukis ir yra nuoroda, jog reikia montuoti dūmtraukį pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisykles, tai montuojant vis tiek turi būti atsižvelgiama į šildymo prietaisą ir dūmtraukis parenkamas pagal temperatūrinius, sandarumo ir kitus parametrus. Taip pat parodė, kad turi būti atlikti tam tikri šiluminiai ar dinaminiai skaičiavimai, koks turi būti dūmtraukio skersmuo, koks dūmtraukio aukštis tam šildymo prietaisui, kad būtų užtikrinta tinkama trauka, nes trauka gali būti per maža arba per didelė. Jeigu buvo parinktas konkretus šildymo prietaisas į kurį dūmtraukis pagal pavaizdavimą turėjo būti montuojamas vertikaliai, bet montuojant dūmtraukį paaiškėjo, kad reikia įmontuoti vieną ar dvi alkūnes, tai projektinėje dokumentacijoje reikėjo iš naujo perskaičiuoti ir įvertinti dūmtraukio skersmenį, aukštį, vidinį pasipriešinimą, kokią jis generuos trauką ir ką generuoja šildymo prietaisas, nes kiekviena alkūnė yra papildomas pasipriešinimas ir reikia žiūrėti ar tas dūmtraukis užtikrins dūmų trauką, nes dūmtraukio pagrindinė funkcija - saugiai pašalinti degimo produktus iš vidaus į atmosferą.

15.3. Taigi šiuo atveju nors ir nebuvo draudžiama montuoti dūmtraukius su palinkimais (alkūnėmis), tačiau kaip nurodė ekspertas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dūmtraukiai turėjo būti įrengti laikantis „Kieto kuro krosnių įrengimo taisyklių“ reikalavimų, t. y. montuojant dūmtraukį ne vertikalų, o su palinkimu, yra būtinas projektas ir visi paskaičiavimai.

16. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms

17. Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus dr. E. I. išvados pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai pasisakė, todėl teisėjų kolegija pritardama nuosprendyje išdėstytiems motyvams, plačiau dėl šios išvados nepasisako. Tik dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad kaip nurodė ekspertas A. R., E. I. išvadoje nurodytos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sąlygų, kurios buvo gaisro metu. Be to, kaip nurodė teisme apklaustas E. I., jis atliekant tyrimą rėmėsi projektu, brėžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinės medžiagos, jų storiai, atstumai, įrengiant kaminą, kuriuos jam pateikė R. T., tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje, atkreiptas dėmesys į tai, kad brėžinys tyrimui pateiktas kaip buvo numatyta projekte, t. y. be dūmtraukių alkūnių, nors byloje neginčijamai nustatyta, jog dūmtraukiai buvo įvesti su kampu. Taigi pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus pagrįstai nesirėmė E. I. pateikta išvada ir nelaikė jo tinkamu ir objektyviu įrodymu.

18. Apeliantė savo nekaltumą taip pat grindžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendime dėl sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, dėl neteisėtų veiksmų, padarytomis išvadomis, kad jokių pažeidimų, nukrypimų nuo techninio projekto nebuvo, priežiūra atlikta tinkamai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje nagrinėjamas civilinis ginčas dėl žalos atlyginimo, o be to, minėtas teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neturi.  

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo

19. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. nuteistas už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra būdamas paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini).

20. Apeliantas nesutinka su ekspertų nustatyta gaisro priežastimi, teigdamas, kad jie tik nustatė gaisro židinį, kuris apima gerokai didesnį plotą, esantį apie metalinius apmūrytus dūmtraukius. Mano, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo ne alkūnių, nepažymėtų projekte, įrengimas, neapšiltintų pravalų įrengimas, o netinkama katilų bei dūmtraukių eksploatacija.

20.1. Kompleksinės gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos 2015 m. gegužės 8 d. ekspertizės Nr. 65-3(AE) išvadose nustatyta, kad gaisro židinio zona buvo (duomenys neskelbtini) pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio. Gaisro kilimo priežastis yra degių medžiagų (pastato medinių konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl (duomenys neskelbtini) palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio šilumos poveikio. Tyrimo metu nustatyta, kad gaisro kilimą įtakojo dvi priežastys, t. y. eksploatacijos pažeidimai, ką akcentuoja apeliaciniame skunde V. L., ir kieto kuro katilų dūmtraukio ir kamino konstrukcijos pakeitimai (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų).

20.2. Teisme apklaustas ekspertas A. R. paaiškino, kad gaisras (duomenys neskelbtini) kilo dėl užsidegusių degių konstrukcijų šalia palėpėje įrengtų kieto kuro šildymo katilų metalinių dūmtraukių, kurie buvo įvesti į mūrinę dalį su išlinkimais. Buvo nustatyta gaisro židinio zona – (duomenys neskelbtini) pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Tiesioginė pagrindinė gaisro priežastis buvo ta, kad dūmtraukyje kilo suodžių gaisras. Jeigu dūmtraukis nebūtų buvęs eksploatuojamas, tai nieko nebūtų buvę, bet dūmtraukis buvo eksploatuojamas su pažeidimais, t. y. nebuvo valomi suodžiai iš dūmtraukio, kūrenamos netinkamo drėgnumo malkos ir kt. Antra, dėl to, kad neatitiko saugių atstumų. Sodžių gaisrai yra labai pavojingi, ypač kai dūmtraukis toks ilgas kaip įrengtas (duomenys neskelbtini). Dūmtraukyje susidaro labai aukšta temperatūra, labai didelė trauka. Liepsna, lygiai taip pat kaip vanduo arba oras gali pralįsti pro bet kokį plyšį, kuris atsiranda dūmtraukyje, o esant tokiai aukštai temperatūrai prasideda dūmtraukio judėjimas, t. y. tos vietos kurios yra sujungtos, pradeda judėti. Galėjo prasiverti skylutės, plyšiai ir per juos liepsna galėjo išeiti į palėpę ir uždegti šalia esančias medines konstrukcijas - gegnes, grebėstus ir kt. Nurodė ir tai, kad labai didelė tikimybė, jog jeigu liepsna prasiveržė per dūmtraukių sujungimus, kurie buvo sujungti savisriegiais, o ne metalo kniedėmis, tai ji galėjo uždegti šalia dūmtraukio esančias medines konstrukcijas. Tai, kad dūmtraukiai buvo sujungti savisriegiais, o ne kniedėmis ir tai galėjo turėti įtakos sodžių gaisro metu „dūmtraukių vaikščiojimui“, nes sodžių gaisro metu dūmtraukis plečiasi, vidinė sienelė „vaikšto“ ir atsiranda plyšiai tarp sunertų dūmtraukio dalių, kas buvo po gaisro užfiksuota. Tarp dūmtraukio jungiamųjų dalių, kur yra šiltinamoji medžiaga, turi liestis viena su kita, kai dūmtraukis užsimauna vienas į kitą, ten neturėtų būti jokio plyšio. Po gaisro išardžius dūmtraukius buvo rasta, kad gan dideli tarpai ir šitie tarpai galėjo atsirasti būtent dėlto, kad dūmtraukis galėjo judėti dėl karščio poveikio. Savisriegis turi tokią savybę, kad jeigu pradeda judėti tai jis gali atsipalaiduoti. Palėpėje metaliniuose dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės, kurios nebuvo izoliuotos, tokiu būdu buvo pažeistas dūmtraukio vientisumas, nes dūmtraukis turėtų būti pilnai izoliuotas iš visų pusių visuose taškuose ir dėl to toje vietoje buvo labai didelė tikimybė, kad karštis arba netgi liepsna galėjo pereiti per tas dureles ir patekti į palėpės erdvę.

20.3. Be pirmiau aptartų ekspertų išvadų, byloje esanti 2012 m. birželio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog gaisro židinio zona yra (duomenys neskelbtini) pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl (duomenys neskelbtini) pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio. 2013 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) palėpėje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dūmtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami, o dūmtraukis Nr. 1 turėjo tiesioginės įtakos gaisro kilimui: įrengtos pravalos durelės be izoliacinės medžiagos, kurios dėl aukštos temperatūros poveikio deformavosi ir pakito jų spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dūmtraukio Nr. 1 vidinių paviršių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietėjęs; dūmtraukio Nr. 1 dalies izoliacinė medžiaga (mineralinė vata) vietomis apdegė ir prarado savo izoliacines savybes; dūmtraukio Nr. 1 vidinis metalinis vamzdis dėl aukštos temperatūros poveikio pakeitė savo spalvą (geltona, ruda, violetinė), t. y. su perkaitimo požymiais. Šie pakitimai rodo, kad dūmtraukyje Nr. 1 buvo kilę suodžių gaisrai, kurių metu šio dūmtraukio metalinės konstrukcijos perkaito, izoliacinės medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o išsiskiriantis šilumos kiekis konvekcijos būdu netrukdomai galėjo būti perduodamas į šalia esančias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminės užsiliepsnojimo temperatūros.

20.4. Taigi nagrinėjamoje byloje esančių ekspertizės aktų turinys tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, o byloje esantys kiti duomenys – liudytojų parodymai, eksperto A. R. paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga, neprieštarauja ekspertizės akto turiniui, kuris nėra nelogiškas, nesutampantis su kita bylos medžiaga, nepatikimas, ydingas ar keliantis pagrįstų abejonių. Atsižvelgdamas į tai, teisėjų kolegija, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo abejoti specialių žinių bei kompetenciją turinčių asmenų pateiktu vertinimu, sutampančiu su kitais byloje esančiais įrodymais, juo labiau, kad apeliaciniame skunde apeliantas neišdėstė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šiais duomenimis.

21. Apeliantas skunde nurodo, kad atsakingu už tai, jog statinys būtų pastatytas toks, kad atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus, yra projekto vadovas, jog techninis prižiūrėtojas gali tik atkreipti projekto vadovo dėmesį į nukrypimus nuo projekto, tačiau galutinius sprendimus priima projekto vadovas. Dėl to mano, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veikos ir žalingų pasekmių. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

21.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. L. 2009 m. rugpjūčio 20 d. VĮ „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas objekte atlikti techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.9, 33.10 punktuose numatyta, kad statinio techninio prižiūrėtojo pareiga yra tikrinti, kad per visą statinio statybos laiką statinys būtų statomas pagal statinio projektą laikantis kitų teisės aktų ir normatyvinių dokumentų, o sužinojus, jog statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, turi kreiptis į statytoją ir jam pavedus į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

21.2. Taigi pagal statybos techninio reglamento anksčiau nurodytus punktus V. L., kaip statybos techninis prižiūrėtojas, sužinojęs, kad dūmtraukis statomas ne pagal projekto sprendinius, t. y. ne vertikalus, o su pasukimu (alkūnėmis), turėjo pareigą kreiptis į statytoją ir jam pavedus į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, juo labiau, kad pasukus dūmtraukį ir taip nuo projekto nukrypus, kiti su tuo susiję projekto sprendiniai galimai turėjo būti pakeisti. Jeigu, rangovo nuomone, brėžinio 09/T/M2A-TP-ŠV.Br.-12 sprendinių nebuvo galima įgyvendinti, statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo kreiptis dėl jo koregavimo.

21.3. 2015-05-08 ekspertizės išvadoje nurodyta, kad privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, turėjo būti numatyti (duomenys neskelbtini) ansamblio rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai. Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, nebuvo atlikti reikalingi įrašai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieš leidžiant naudotis (duomenys neskelbtini) ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymą prieš leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto vadovas. Teisme apklaustas ekspertas A. R. pažymėjo, kad gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga. Dūmtraukių įrengimas su palinkimais alkūnėmis ir ne sienoje yra susijęs su esminiais saugos reikalavimais, todėl projekto pakeitimas arba įrašymas į statybos žurnalą buvo būtinas.

21.4. Teismo posėdyje apklaustas specialistas R. D. paaiškino, kad techninis projektas ir darbo projektas detalizuoja kaip įgyvendinti techninio projekto sprendinius, bet yra dar tame projekte kaip ir darbo projekte, techninė specifikacija, kurioje yra surašytos visos medžiagos, iš kokių medžiagų iš kokių detalių tas gaminys turėtų susidaryti. Rangovas turi matyti kur praeis trasa, kur praeis vamzdis, kaip ir iš kokių medžiagų jis yra padarytas. Jeigu yra poreikis montuoti kažkaip kitaip negu numatyta projekte, kaip šiuo atveju - panaudojant alkūnes, turėtų būti suderinta su projekto priežiūros vadovu. Tokiu atveju, dažniausiai būna nubraižomas brėžinys statybos darbų žurnale, nubraižomas mazgas. Kaip tą dalyką išspręsti, pasirašo projekto priežiūros vadovas, tikrina ir techninis prižiūrėtojas, kad šitaip galima daryti, jog galima išspręsti tokiu būdu. Jeigu nėra tokio brėžinio ir tokio suderinimo, tada viskas lieka rangovo atsakomybėje. Jis prisiima atsakomybę savo supratimu išspręsti tą dalyką ir jeigu dar pasirašė techninis prižiūrėtojas, tai reiškia, kad ir techninis prižiūrėtojas prisiėmė atsakomybę, kad tai atitinka visus normatyvinius dokumentus ir yra tinkamai įrengta. Projekto priežiūros vadovas sužinojęs apie tai, kad negalima to gaminio taip pajungti, jog  reikalingos alkūnės, turi išspręsti tą dalyką, parodyti brėžinyje, jeigu neįmanoma padaryti taip kaip buvo suprojektuota pirminiame variante. Turėtų būti pakeitimai atžymėti darbo projekte ir po darbo pakeitimai turi būti perkelti į techninį projektą. Techninis projektas turi atitikti darbo projektą. Darbo projektas detalizuoja techninio projekto sprendinius, bet, jeigu atliekant darbo projekte kažkas yra keičiama, tai turi atsispindėti ir techniniame projekte. Pravalos durelių įrengimas palėpėje, kurios buvo nenumatytos techniniame projekte ir sužinojus, kad jos ten taip yra įrengtos, turėjo atsispindėti techniniame projekte, bent jau darbo projekte. Visi pakeitimai, kurie buvo atliekami darbo projekto rengimo metu turėtų būti galutiniame variante perkelti į techninį projektą. Statybos techninio reglamento 49 punkte ir yra parašyta, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašo ir patvirtina, jog projektas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų ir normatyvinių saugos, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Jeigu darė kažkokį pakeitimą ir pasirašė, todėl jis prisiėmė atsakomybę kad atitinka norminius dokumentus. Specialistas taip pat pažymėjo, kad statybos techninis prižiūrėtojas nustatęs, kad negalima įrengti taip kaip numatyta pagal projektą, jis turėjo nepasirašyti po sprendinio įrengimo, jeigu jis nebuvo numatytas projekte, jeigu tai nebuvo suderinta su projekto priežiūros vadovu. Jeigu buvo iškilusi tokia problema, jis turėjo kreiptis į projekto vykdymo priežiūros vadovą, kaip išspręsti šitą pakeitimą, kad būtų pakeistas projektas. Tokiu atveju daromi įrašai žurnale, yra atskira grafa, kur yra techninio prižiūrėtojo pastabos, kur techninis prižiūrėtojas įformina kažkokias pastabas, jis parašo ką reikia ištaisyti arba ką padaryti į kažkokius neatitikimus, tai yra atitinkama statybos žurnale forma kur pildo techninis prižiūrėtojas. Jis įrašo kažkokius neatitikimus ar ištaisymus ir tada rangovas turi tuos ištaisymus padaryti ir atžymėti toje žurnalo grafoje, kad yra įvykdyta ir turi pasirašyti statybos vadovas, ir techninis prižiūrėtojas, kad ta pastaba yra įgyvendinta.

21.5. Teisme apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad projekto keitimai dėl kamino įrengimo nebuvo padaryti. Techninis prižiūrėtojas V. L. pastabų, kad čia negerai yra padaryta, kuomet jau buvo padaryta, neturėjo. Liudytojai A. R. ir S. K. taip pat parodė, kad techninėje dokumentacijoje nebuvo jokių atžymėjimų, kad yra kažkaip kitaip pastatyta nei numatyta projekte, jog jiems buvo pateikta pažyma patvirtinanti, kad visi darbai atlikti pagal projektą, pažymoje buvo pasirašę statybos techninės priežiūros, darbų vadovai.

21.6. Kaip jau buvo minėta anksčiau, viena iš gaisro kilimo priežasčių buvo ta, kad kieto kuro katilų dūmtraukis Nr.1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos išlinkimai (alkūnės), metalinės dūmtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalymo durelės ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų. Statybos techninis prižiūrėtojas V. L. žinodamas, kad dūmtraukis sumontuotas ne pagal projektą, projektas nepakoreguotas ir nėra jokių brėžinių, jog dokumentuose jis jokių atžymų apie tai, kad pastatyta ne pagal projektą nepadarė, nors visi neatitikimai projektui projektinėje dokumentacijoje turėjo būti fiksuoti iki surašant 2011-11-28 darbų užbaigimo aktą.

21.7. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. netinkamai atlikdamas tarnybos pareigas ne tik padarė didelę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui, bet kartu ir pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sugadino ir sunaikino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiems asmenims didelę turtinę žalą bei sunaikino ir sugadino didelės kultūrinės reikšmės turinčias vertybes ir jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

22. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas ne visiškai atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus ir tai ne tik apsunkino jo gynybą byloje, bet ir trukdė ir toliau trukdys nagrinėti šią bylą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

22.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016). Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte aprašytos V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodant jų padarymo laiko, vietos, būdo, padarinių aplinkybes, svarbias veikos kvalifikavimui, duomenis, pagrindžiančius kaltinimą bei kitas aplinkybes. Veikų aprašymai atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos kvalifikuotos pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagal šį kaltinamąjį aktą išnagrinėjo bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos V. M., faktinės aplinkybės išdėstytos taip, kad abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą nekyla.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jog nuteistojo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik prielaidomis, tikimybinio pobūdžio specialistų ir ekspertų išvadomis ir pan.

23.1. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, pagal su P. R. individualia firma „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, dėl darbų pagal projektą „(duomenys neskelbtini)....turizmo reikmėms“ V. M. buvo paskirtas vadovauti įmonės atliekamiems katilinės, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams ir būti atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę saugą. Taigi V. M. rangovo buvo paskirtas statybos darbų vadovu, kuris įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

23.2. Tiek iš paties V. M., tiek ir iš R. T., liudytojo A. D. parodymų matyti, jog V. M. vadovaudamas dūmtraukių montavimo darbams ir pamatęs, kad iš katilinės į pastato palėpę atvesti du metaliniai dūmtraukiai (į vieną kurių buvo pajungti du kietojo kuro katilai (dūmtraukis Nr. 1), o į kitą - granulinio kuro katilas, kurie turėjo mūriniu kaminu iškilti virš stogo, per perdangą buvo išvesti šalia mūrinio kamino) apie tai informavo projekto vadovę R. T., nurodydamas, kad nėra galimybės vertikaliai, kaip numatyta pagal projektą sumontuoti dūmtraukių. Klausimas buvo išspręstas žodžiu, projekto vadovė pritarė siūlymui montuoti dūmtraukius su palinkimu, nurodė, kad būtinus pakeitimus pažymės statybos darbų žurnale ir to užteks. Byloje nėra duomenų, kad V. M. būtų reikalavęs pataisyti, pakoreguoti projektą, o paprasčiausiai, gavęs žodinį projekto vadovės sutikimą, montavo dūmtraukį, t. y. vadovavo montavimo darbams, pagal gamintojo instrukciją.

23.3. Kaip nurodyta 2015-05-08 ekspertizės išvadose, kurias patvirtino teisme apklaustas ekspertas A. R., kad visi pakeitimai esminiai ar neesminiai, liečiantys gaisrinės saugos reikalavimus turi būti įvykdyti ir vykdomi viso projekto eigoje, tai reiškia, kad iškilus problemoms dėl dūmtraukio montavimo pagal projekto reikalavimus, privalu buvo pirmiausia daryti projektinių sprendinių keitimus. Taigi paskirtas vadovauti įmonės atliekamiems katilinės, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams ir būti atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę saugą, V. M. turėjo reikalauti pataisyti, pakoreguoti projektą, nes pagal kompetenciją jis atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nesant jokių projekto sprendinių keitimo (pagal projektinę dokumentaciją dūmtraukiai vertikalūs, be pravalos durelių palėpėje ir t.t., o faktiškai sumontuoti kitaip), todėl atsakomybė tenka rangovui, tiksliau statybos darbų vadovui, kuris atsakingas už darbų ir priešgaisrinę saugą. V. M. nevykdė pareigos ir nereikalavo pataisyti projekto sprendinį, tikėdamasis, kad projekto vadovė padarys atitinkamas žymas statybų darbų žurnale, ir ne pagal projektą, o pagal gamintojo instrukciją, pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose taisyklių reikalavimus, sumontavo dūmtraukius, kas vėliau turėjo įtakos gaisro kilimui (duomenys neskelbtini) pastate.

23.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. M. dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo elgesio taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.11 ir 59.12 punktuose, statybos darbus vykdė ne pagal projektą ir kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1, įrengė pažeisdamas Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimų 4.12, 4.15, 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus, dėl to 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini). 

23.5. Pripažindamas V. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį. Todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. M. pripažintas kaltu, ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino

24. Nuteistieji R. T. ir V. L. apeliaciniais skundais prašo bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Apeliantų teigimu, nuo projektavimo darbų užbaigimo ir dūmtraukio įrengimo – 2010 m. kovo 29–31 d., yra praėję daugiau nei penkeri metai, todėl buvo pagrindas taikyti senatį.

24.1. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiką pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Taigi teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-447/2012, 2K-282-303/2017).

24.2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-284-976/2019 taip pat pažymėjo, kad sprendžiant dėl senaties termino pradžios turi būti nustatytas laikas, nuo kurio nusikalstama veika yra laikoma baigta. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo laiką būtina nustatyti, kad buvo realizuoti visi konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Atitinkamai, jei nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, jos padarymo momentu laikytinas padarinių kilimo laikas. Pabrėžė ir tai, kad neatsargios nusikalstamos veikos BK paprastai yra įtvirtinamos materialiosios nusikalstamos veikos sudėties. Tokių nusikalstamų veikų ypatumas tas, kad, nekilus padariniams, padaryta veika savaime baudžiamąja teisine prasme nėra pavojinga ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Taigi, momentas, kai yra realizuoti tokie veiksmai (neveikimas), neturėtų būti laikomas BK 95 straipsnyje nurodytu ,,nusikalstamos veikos padarymu“, nuo kurio pradedami skaičiuoti neatsargios nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

25. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, pagrįstai konstatavo, kad R. T. ir V. L. padarytų veikų, numatytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, padarymas siejamas su veikos pasekmėmis, nes minėtų straipsnių dispozicijoje yra numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis didelė turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės ir dėl kurio Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) patyrė didelę žalą, kilo 2012 m. sausio 25 - 26 d., pagrįstai senaties termino pradžią skaičiavo nuo padarinių atsiradimo momento.

26. Esant tokioms, baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą už nuteistųjų padarytus BK 188 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje nurodytus neatsargius nusikaltimus taikytina 2010 m. birželio 15 d. BK 95 straipsnio redakcija, nes nuteistųjų veikos buvo baigtos, t. y. padariniai kilo, po šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną – 2018 m. spalio 26 d. – BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nustatytas terminas (aštuoneri metai) nebuvo suėjęs, todėl nėra pagrindo baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. 

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistųjų R. T., V. L. ir V. M. apeliacinius skundus.

Teisėjai Nerijus Masiulis

                                                                                                                      Gražvydas Poškus

                                                                                                                      Laisvydas Zederštremas