Civilinė byla  Nr. 2S-859-302/2010

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4

 (S)

                                                               

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Tatjana Žukauskienė,

 

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statnuoma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“ dėl skolos, nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB „Statnuoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sostinės būstai“ ieškovo naudai 5 034,79 Lt nesumokėtos skolos ir nuomos mokesčio, 410,14 Lt dydžio delspinigių, 6 procentų dydžio metinių  palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant – areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas vengia bendrauti su ieškovu, neatsiskaito pagal skolos perkėlimo sutartį bei už suteiktas nuomos paslaugas, todėl kyla grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Ieškovo UAB „Statnuoma“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui UAB “Sostinės būstai” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 5 456 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Leido atsakovui UAB „Sostinės būstai“ šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu UAB „Statnuoma“.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolė turtinė, reikalavimo suma nėra didelė, tačiau atsakovas į ieškovo raginimus įvykdyti prievolę nereaguoja, neieško galimybių ginčą spręsti geruoju, byloje yra duomenų, kad įmonė reorganizuojama, manė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

Atsakovas UAB „Sostinės būstai“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą atsakovui 2009-12-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-12-15, teismas privalėjo nedelsiant sustabdyti bylą ir perduoti ją Vilniaus apygardos teismui. Nepaisant imperatyvių Civilinio proceso kodekso 34 str. 2 d. 5 p., 163 str. 5 p., Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl bylos sustabdymo ir perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, teismas net ir gavęs pranešimą apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą 2010-01-06, priėmė skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip neatsižvelgdamas į restruktūrizavimo proceso esmę ir paskirtį, pažeisdamas reikalavimą, kad visų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami įstatymuose nustatytos eilės tvarkos ir proporcingumo. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui. Teismas nutartyje neįvardijo aplinkybių nei ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais vadovaujantis padarė išvadą, kad ieškovo turtiniams interesams kiltų reali grėsmė. Taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovui, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, net ne vyksta reorganizacija, kaip nurodė teismas, reiškia, kad įmonė negalės atsiskaityti su savo medžiagų (resursų) tiekėjais ir rangovais, dirbančiais esamame projekte už darbus, atliktus jau iškėlus restruktūrizavimo bylą, o tai sąlygos atsakovui nuostolių atsiradimą.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

 

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje, taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebegalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones byloje pareikštam turtinio pobūdžio reikalavimui užtikrinti, jos pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo bei teisingumo principais. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurioms esant teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Kolegijos vertinimu, teismui ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas vengia bendrauti su ieškovu ir atsiskaityti su juo, bei duomenys apie tai, kad įmonė restruktūrizuojama (teismo per klaidą pavartotas žodis reorganizuojama), buvo pakankami padaryti išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai.

Kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikrina, ar yra pagrindas taikyti šias priemones, t.y. ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisės spręsti ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėdamas duomenų, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir jis nedelsiant turėjo sustabdyti bylą ir ją perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikštas civilinėje byloje dėl skolos, nuomos mokesčio, netesybų priteisimo, todėl teismas, gavęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, pagrįstai ir teisėtai jį sprendė bei procesinės teisės normų nepažeidė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto argumentai, jog teismas nepaisė Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 p., 163 straipsnio 5 p., Įmonių restruktūrizavimo  įstatymo nuostatų apie bylos sustabdymą ir perdavimą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, yra visiškai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tą pačią dieną priėmė nutartį sustabdyti šią civilinę bylą ir perduoti ją restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Kolegija nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitinka įmonių restruktūrizavimo tikslo, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos išsaugoti ir plėtoti  šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, kadangi iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, yra taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, numatančios specialią tvarką, kaip yra valdomas įmonės turtas jos restruktūrizavimo laikotarpiu, pagal kurias restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo restruktūrizuojama įmonė negali: 1) parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises; 2) perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai; 3) suteikti garantijas, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti prievolių įvykdymą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytus atvejus (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Taigi kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenis atsakovui UAB „Sostinės būstai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla Vilniaus apygardos teismo 2009-12-04, kuri įsiteisėjo 2009-12-15, paskirtas įmonės administratorius iki restruktūrizavimo plano parengimo ir paskirtas 4 mėnesių terminas restruktūrizavimo planui parengti, o 2010-04-08 nutartimi terminas jam parengti pratęstas iki 2010-05-14, tačiau restruktūrizavimo planas nebuvo parengtas nustatytu terminu, sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas skundžiama nutartimi negalėjo pažeisti įmonės restruktūrizavimo tikslų, nepagrįstai suvaržyti atsakovo teisių, susijusių su jo vykdoma veikla restruktūrizavimo laikotarpiu, nes Įmonių restruktūrizavimo įstatymas riboja galimybę restruktūrizuojamai įmonei be teismo leidimo valdyti įmonės turtą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma šios dalies 5 punkto nuostata, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 p.) ir kt., siekiant užtikrinti tinkamą restruktūrizavimo tikslo įgyvendinimą bei kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Kiti atskirojo skundo argumentai, kad laikinosiomis apsaugomis priemonėmis trikdoma įmonės veikla, trukdoma įmonei atlikti einamuosius mokėjimus, nėra niekuo pagrįsti, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai suvaržomos jo teisės ir teisėti interesai, todėl kolegija sprendžia, kad remiantis šiais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo teisėtai ir pagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs ieškovui, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi teisė spręsti ar nagrinėti tokį prašymą nepranešus šaliai, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priklauso teismo diskrecijai ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas pagrįstai manė esant grėsmę, kad pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (Civilinio proceso kodekso  148 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sostinės būstai“ 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                            Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Henrichas Jaglinskis

 

                                                                                                                                  

  Tatjana Žukauskienė