LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. liepos 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Arijus“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė teigia, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas nagrinėjamoje byloje nebuvo savarankiškai ištirtas, o jo turinys nagrinėjamoje byloje buvo formaliai pripažintas kaip darbdavio kaltės įrodymas ir darbuotojo kaltę paneigiantis įrodymas, dėl ko teismai, vadovaudamiesi šio akto turiniu, neteisėtai motyvavo darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir darbuotojo neatsargios kaltės nebuvimą. Komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe ir pildanti nelaimingo atsitikimo darbe aktą, neturi kompetencijos spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų viseto konstatuojant jos kompetencijos ribose nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Teismai nepagrįstai suteikė nelaimingo atsitikimo darbe aktui darbdavio civilinę atsakomybę pagrindžiančią įrodomąją vertę, nes nekonstatuoja darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Byloje buvo nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutinta darbdavio atsakomybė už aplinkybes, kurių darbdavys nevaldo ir nekontroliuoja.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visetą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 160 straipsnio nuostata. Tačiau teismas netinkamai taikė ir aiškino minėtą straipsnį. Ieškovui atvykus į pasikrovimo vietą, jokios darbdavio pareigos ar kompetencijos pasikrovimo vietos savininkui/valdytojui/siuntėjui nebuvo perduotos. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko darbuotojui vaikščiojant neapšviestoje ir nepažįstamoje teritorijoje, be kita ko nepasišviečiant ir neprašant teritorijos valdytojo įjungti apšvietimą. Tokiomis pat aplinkybėmis darbuotojas turėjo vienodą riziką patirti nelaimingą atsitikimą ir ne darbo metu, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovo neatsargaus elgesio vaikštant svetimoje neapšviestoje teritorijoje bei teritorijos valdytojo neužtikrinto vietos saugumo, yra svarbesnis ir esminis, nutraukiantis priežastinio ryšio grandinę tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios žalos kaltės pagrindu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ (j. a. k. 133336251) atstovui advokatui S. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 113 (šimtas trylika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto EPP, mokėjimo užduoties kodas ZK79803.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė