Civilinės bylos: Nr. 2-86/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.4, 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl automobilio pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovui UAB „Alira Vita“ vaistinė iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo kontora“.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi taikė atsakovui BUAB „Alira Vita“ vaistinė supaprastintą bankroto procesą, nustatant vienerių metų šio proceso trukmę, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Alira Vita“ vaistinė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant, kad likvidavimo procedūros turi būti pabaigtos iki 2013 m. rugsėjo 20 d.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtino administratoriaus siūlomą transporto priemonės Chrysler Voyager (1995 m.) pardavimo tvarką, nutardamas patvirtinti 2500 Lt pradinę automobilio pardavimo kainą ir šia kaina automobilį pardavinėti 30 dienų nuo teismo procesinio dokumento patvirtinti automobilio kainą įsiteisėjimo dienos; nepardavus per nustatytą terminą, pradinę kainą sumažinti 20 proc. ir naujai nustatyta kaina automobilį perdavinėti dar 30 dienų; nepardavus per nustatytą terminą, pradinę kainą sumažinti 40 proc. ir naujai nustatyta kaina automobilį pardavinėti dar 30 dienų; per nustatytą terminą nepardavus automobilio, administratoriaus įgaliotas asmuo įpareigotinas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti naują transporto priemonės pardavimo kainą ir tvarką.
Atsakovo bankrutavusios UAB „Alira Vita“ vaistinė administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl automobilio pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kuriuo prašė leisti parduoti atsakovo vardu registruotą transporto priemonę Chrysler Voyager už didžiausią pasiūlytą kainą. Nurodė, jog pagal teismo patvirtintą kainą automobilio parduoti nepavyko, nes automobilis yra nevažiuojantis bei su išdaužytais langais. Nustatyta kaina nei vienas asmuo šio automobilio nesutiko įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino bankrutavusios UAB „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus prašymo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo nustatyta automobilio pardavimo tvarka. Naujos transporto priemonės pardavimo tvarkos nustatymas būtų galimas tuo atveju, jei jos nepavyktų parduoti laikantis galiojančios teismo nustatytos tvarkos reikalavimų. Teismas iš administratoriaus pateiktų įrodymų sprendė apie jo pastangas parduoti transporto priemonę, laikantis teismo nustatytos tvarkos. Teismas iš pateikto internetinės svetainės www.bankrotokontora.lt išrašo nustatė, kad turtą skelbimu buvo bandoma parduoti vieną kartą už 1500 Lt, kai teismas nutartimi buvo nustatęs visai kitą turto pardavimo tvarką. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti administratoriaus prašymo leisti parduoti minėtą automobilį už didžiausią pasiūlytą kainą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovo bankrutavusios UAB „Alira Vita“ vaistinė administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti BUAB „Alira Vita“ vaistinė vardu registruotą transporto priemonę Chrysler Voyager parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismo išvada, jog atsakovo administratorius nesilaikė teismo nustatytos turto pardavimo tvarkos, yra nepagrįsta. Teismui pateikto internetinio puslapio www.bankrotokontora.lt išrašo spausdinimo dieną automobilį buvo bandoma parduoti už 1500 Lt., t.y. pradinę 2500 Lt kainą, mažinant 40 proc. Būtent tokia kaina išrašo spausdinimo dieną (2013 m. lapkričio 7 d.) automobilis ir turėjo būti pardavinėjamas.
- Automobilio būklė yra itin prasta – automobilis yra nevažiuojantis, neturintis langų, jo techninės apžiūros galiojimas baigėsi 2010 m. lapkričio 5 d. Populiariausiuose naudotų automobilių tinklapiuose www.autogidas.lt bei www.autoplius.lt tos pačios markės 1995 m. pagaminto automobilio kaina svyruoja nuo 1300 Lt iki 5000 Lt. Taigi analogišką techniškai tvarkingą ir važiuojantį automobilį galima įsigyti nuo 1300 Lt.
- Jei automobilio nepavyko parduoti už 1500 Lt, tai nelogiška tikėtis, jog jį pavyktų parduoti už 2500 Lt.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Įmonės supaprastinto bankroto proceso metu yra kilęs šios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimas. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl leidimo parduoti automobilį už didžiausią pasiūlytą kainą suteikimo, esant galiojančiai ankstesne teismo nutartimi nustatytai automobilio pardavimo kainai ir tvarkai. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino šio įmonės administratoriaus prašymo, konstatavęs, jog naujos automobilio pardavimo tvarkos nustatymas būtų galimas tuo atveju, jei jo nepavyktų parduoti laikantis galiojančios teismo nutartimi nustatytos tvarkos reikalavimų, o iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad šios tvarkos nebuvo laikytasi.
Remiantis BUAB „Alira Vita“ vaistinė bankroto bylos duomenimis, nustatyta, jog šios įmonės turtą sudaro 13 176,65 Lt piniginių lėšų (2013 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos grąžinta permoka valstybės biudžetui (2 t., b.l. 69)), transporto priemonė Chrysler Voyager (1995 m.) ir 101 151 Lt dydžio reikalavimo teisė solidarią prievolę galimai turintiems skolininkams Valerij Igumnov ir Algirdui Dangveckui, dėl kurios kilęs ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-286-599/2014. Bendra teismo patvirtintų atsakovo kreditorių reikalavimų suma sudaro 21 557,59 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis (2 t., b.l. 30-31)), o bendra administravimo išlaidų suma – 7 000 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis (2 t., b.l. 63-64)).
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi buvo nutarta taikyti BUAB „Alira Vita“ vaistinė supaprastintą bankroto procesą (2 t., b.l. 42-43), o 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, nustatant, kad jos likvidavimo procedūros turi būti baigtos iki 2013 m. rugsėjo 20 d. Pažymėtina, jog taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, Įmonių bankroto įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (ĮBĮ 131 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, tenkinant įmonės administratoriaus prašymą, buvo nustatyta atsakovui priklausančio automobilio Chrysler Voyager (1995 m.) pardavimo kaina ir tvarka. Teismas nustatė 2500 Lt dydžio pradinę automobilio pardavimo kainą, kuria automobilis turėjo būti pardavinėjamas 30 dienų nuo teismo procesinio dokumento patvirtinti automobilio kainą įsiteisėjimo dienos. Nepardavus automobilio per nustatytą terminą už pradinę kainą, ji turėjo būti sumažinta 20 procentų, skaičiuojant nuo pradinės automobilio kainos, o naujai nustatyta kaina automobilis turėjo būti pardavinėjamas dar 30 dienų. Nepardavus automobilio per šį terminą, jo kaina turėjo būti sumažinta 40 procentų, skaičiuojant nuo pradinės automobilio kainos, o naujai nustatyta kaina automobilis turėjo būti pardavinėjamas dar 30 dienų. Tik nepardavus automobilio laikantis minėtos tvarkos reikalavimų, įmonės administratorius būtų įgijęs pareigą kreiptis į teismą su prašymu dėl naujos transporto priemonės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
Sprendžiant atsakovo BUAB „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus teismui pateiktą prašymą leisti parduoti automobilį už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatyta, jog įmonės administratorius nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytos automobilio pardavimo tvarkos. Atsakovo administratorius nepateikė jokių šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog internetinio puslapio http://www.bankrotokontora.lt/ išrašo apie parduodamą turtą spausdinimo dieną (2013 m. lapkričio 7 d.) atsakovui priklausantis automobilis Chrysler Voyager (1995 m.) buvo parduodamas už 1500 Lt kainą, t.y. už kainą, kuri yra 40 procentų mažesnė už Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytą pradinę automobilio pardavimo kainą (2 t., b.l. 171). Tačiau nei šis išrašas, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina to, kiek laiko automobilį buvo bandoma parduoti ir už kokią kainą, taip pat nepatvirtina teismo nustatytos pradinės automobilio pardavimo kainos mažinimo fakto, nepavykus jo parduoti už didesnę kainą. Kaip jau minėta, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, būtina naujos automobilio pardavimo tvarkos nustatymo sąlyga, yra automobilio nepardavimas, laikantis šia nutartimi nustatytos tvarkos reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog automobilio Chrysler Voyager (1995 m.) nepardavimas už 40 procentų mažesnę kainą, nei nustatyta teismo šio turto pradinė turto pardavimo kaina, įrodo, jog ji neatitinka minėtos transporto priemonės rinkos vertės, kas sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl naujos automobilio pardavimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, jog atsakovui BUAB „Alira Vita“ vaistinė priklausančios transporto priemonės rinkos vertė šios įmonės supaprastinto bankroto proceso metu nebuvo nustatinėjama. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatant pradinę automobilio Chrysler Voyager (1995 m.) pardavimo kainą, jos nustatymo kriterijumi buvo pasirinkta transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – šios markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais. Kadangi atsakovui priklausančios transporto priemonės bendra techninė būklė, remiantis byloje pateiktais įrodymais, yra prastesnė nei tų automobilių, kurių rinkos vertė buvo pasirinkta nustatant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, o pats automobilis yra apgadintas, tai, siekiant jį parduoti už kainą, kuo artimesnę jo rinkos kainai, buvo pasirinktas pardavimo būdas, leidžiantis palaipsniui sumažinant pradinę automobilio pardavimo kainą parduoti jį už kainą, kuo artimesnę jo rinkos vertei. Tačiau būtina teismo nustatytos pradinės transporto priemonės pardavimo kainos sumažinimo sąlyga – automobilio pardavinėjimas už teismo nustatytą kainą tam tikrą fiksuotą laikotarpį, per kurį jo nepavyktų parduoti. Nustačius šią turto pardavimo sąlygą, inter alia buvo siekiama, jog apie parduodamą atsakovui priklausančią transporto priemonę sužinotų kuo didesnis norinčių ją pirkti asmenų skaičius. Tam tiesioginę reikšmę būtų turėjęs ir kuo platesnis įvairių informavimo šaltinių apie siekiamą sudaryti sandorį ir jo sąlygas panaudojimas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo išnaudota galimybė, laikantis teismo nutartimi nustatytos tvarkos reikalavimų, parduoti atsakovui priklausančią transporto priemonę už labiausiai tikėtiną jo piniginę vertę rinkoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog atsakovo BUAB „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytą atsakovui priklausančios transporto priemonės pardavimo tvarką ir kainą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria netenkintas šis įmonės administratoriaus prašymas, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Kartu pabrėžtina, jog ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso vienerių metų terminas nėra savitikslis. Juo siekiama kuo operatyviau užbaigti įmonės likvidavimo procedūras, kad būtų sumažinti įmonės bankroto administravimo kaštai ir padidinta kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė. Vadovaujantis ĮBĮ 131 straipsnio 5 dalimi, pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Remiantis šiuo reglamentavimu, būtų nepagrįsta atsakovui priklausančią transporto priemonę iš karto leisti parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, ypač atsižvelgiant į byloje esantį UAB „Vireka“ 2013 m. sausio 11 d. pasiūlymą jį įsigyti už 100 Lt (2 t., b.l. 172). Tai neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų – sąžiningumo, teisingumo ir protingumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Artūras Driukas