Civilinė byla Nr.e2-6425-545/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32738-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;
2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10;
2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2021 m. gegužės 03 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant dalyvaujant ieškovo BUAB „MAGIRNIS“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui
atsakovo UAB „KVD KONSULT“ atstovams vadovui M. Š., advokatei Dovilei Užkurienei
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „MAGIRNIS“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, ieškinį atsakovui UAB „KVD KONSULT“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, –
n u s t a t ė:
ieškovas BUAB „MAGIRNIS“ į.k. 124600620, atstovaujamas nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas:
-pripažinti niekiniu ir negaliojančiu įskaitymo sandorį: 2019-09-06 d. UAB „MAGIRNIS“ pranešimą dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo 4535,39 Eur sumai, kuriuo buvo atliktas tarp UAB „MAGIRNIS“ ir UAB „KVD KONSULT“ įskaitymas 4535,39 Eur sumai;
-taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „KVD KONSULT“ ieškovo BUAB „MAGIRNIS“ naudai 4535,39 Eur sumą;
-priteisti iš atsakovo UAB „KVD KONSULT“ ieškovo BUAB „MAGIRNIS“ naudai 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 4029,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-7, 14-16, 37,54).
Ieškinyje (b.l. 1-7) bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad BUAB „MAGIRNIS“ atsakovui UAB „KVD KONSULT“ 2019-09-06 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052 11 817,36 Eur sumai. Ieškovas BUAB „MAGIRNIS“ 2019-09-06 d. pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pranešė atsakovui, kad įskaito 4535,39 Eur sumą (atsakovo skolos dalį pagal 2019-09-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052), kaip ieškovo skolą atsakovui pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847. Nors ant PVM sąskaitos faktūros Nr. 1847 nurodyta data 2019-09-06 d., tačiau prie ieškovo („Prekes ir paslaugas gavau“) ir atsakovo („Sąskaitą išrašė“) atstovų rekvizitų ir parašų, ranka prie „Sąskaitą išrašė“ užrašyta 2019-09-09 d. Ieškovo nuomone, faktiškai PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 yra išrašytra ir pateikta apmokėjimui 2019-09-09 d., t.y. po ieškovo BUAB „MAGIRNIS“ 2019-09-06 d. pranešimo „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ atsakovui pateikimo, kurio įskaityta 4535,39 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847.
Ieškovo nuomone, ieškovas atliko įskaitymą nesant vykdytino atsakovo reikalavimo, nes atsakovo reikalavimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847, pateikas ieškovui apmokėti (vykdyti) tik po trijų dienų (2019-09-09), kai ieškovas atliko priešpriešinio vienarūšio reikalavimo 4535,39 Eur sumai įskaitymą, t. y. ieškovas įskaitymą atliko neegzituojančiam įskaitymo momentu priešpriešiniam reikalavimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs dėl atliko įskaitymo, todėl be jokio teisinio pagrindo ieškovo 2019-09-06 PVM sąskaita faktūra Nr. 0005052 iš viso 11 817,36 Eur sumai išrašyta ir pateikta apmokėjimui ieškovui, dalyje dėl 4535,39 Eur buvo/liko neapmokėta.
2019-09-06 pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ atsakovo priešpriešinis reikalavimas 4535,39 Eur sumai įskaitytas buvo įskaitytas ieškovo, nors įskaitymo momentu nebuvo vykdytinas (suėjęs įvykdymo terminas), t. y. atliekant įskaityma nebuvo laikytąsi imeratyvaus CK 6.130 str. 1 d. įtvirtinto nurodymo, kad prievolė baigiasi, tik tuo atveju, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas jau yra suėjęs, todėl yra pagrindas 2019-09-06 pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ (vienašalį sandorį) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Sandorį pripažinus negaliojančius spręstinas ir restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 str. 2 d.).
Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019-09-19 iškėlė ieškovui bankroto bylą.
Ieškovas BUAB „MAGIRNIS“ 2019-09-06 pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pranešė atsakovui, kad įskaito 4535,39 Eur sumą (atsakovo skolos dalį pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052), kaip ieškovo skolą atsakovui pagal 2019-09-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847.
Ieškovas prašo pripažinti minėtą įskaitymą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi atliekant įskaitymą ieškovas buvo nemokus, pažeidė kitų kreditorių teisėtus interesus, neprivalėjo sudaryti ginčo (vienašalio) sandorio.
2020-11-30 d. prašymu dėl ieškinio senaties taikymo ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti dėl 2019-09-06 d. įskaitymo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes tik 2020-11-22 d. bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, bankroto byloje bankroto administratoriui terminas sandorių patikrinimui buvo pratęstas iki 2020-12-10 d., ieškinys teismui pateiktas 2020-11-16 d. (b.l. 8).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 d. sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas visiškai, ieškovui, atstovaujamam nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, atnaujintas praleistas CK 6.66 str. 3 d. nustatytas terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti (b.l. 17-19).
Atsakovas UAB „KVD KONSULT“ į.k. 302470749, 2021-01-20 d. pateikė pareikšimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-38752-545/2020 (šiuo metu bylos Nr. e2-6425-545/2021) ir atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas- 38 Eur žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą (b.l. 21-24, dok-12771), 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 39, dok-42342).
Pareiškime bei atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847 ieškovui pateikė 2019-09-06 d. ir būtent tą dieną bendrovės direktorius M. B. (bendrovės vadovas iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo) minėtą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė.
Atsakovo teigimu, jis pateikė teismui savo PVM sąskaitos faktūros Nr. 1847 kopiją, pasirašytą buvusio BUAB „MAGIRNIS“ direktoriaus M. B. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta data: „2019-09-09“, o ieškovo pateikta teismui PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 pasirašyta kito asmens – statybos vadovo V. G.
Atsakovo teigimu, tiek PVM sąskaita faktūra Nr. 1847, tiek ir PVM sąskaita faktūra Nr. 0005052, buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui tą pačią dieną, kada buvo surašytas ir ginčijamas pranešimas „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ – 2019-09-06 d.
Atsakovo nuomone, atliktas įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi įskaitymo metu BUAB „MAGIRNIS“ nebuvo iškelta bankroto byla, o paslaugos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847 buvo suteiktos iki bankroto bylos iškėlimo – 2019-09-03 d. ir 2019-09-05 d. Bendrovės tuometinis vadovas pabrėžė atsakovui, kad paslaugos yra būtinos bendrovei, kadangi nesuteikus paslaugų pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą bendrovei būtų kilusi atsakomybė – netesybų taikymas ir t.t. Taigi, būtent paslaugų suteikimas ir apsaugojo kreditorių interesus.
Be to, atsakovas nežinojo apie prastą ieškovo finansinę padėtį ir jos netikrino, kadangi pasitikėjo ieškovu kaip ilgamečiu partneriu. Šalys privalėjo atlikti mokėjimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, arba atlikti įskaitymą. Atsakovas laikytinas sąžiningu, kadangi nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad ieškovo vienašališkai atliktas įskaitymas, kuriam atsakovas negalėjo daryti jokios įtakos, pažeis kreditorių teises.
Atsakovo nuomone, nėra visų būtinų sąlygų actio Pauliana pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, sprendimas už akių priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir teisingam bylos išnagrinėjimui neturint visų reikšmingų įrodymų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 d. nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-38752-545/2020; atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-38752-545/2020 nagrinėjimą, skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021-03-04, 09:00 val. vaizdo konferencijos būdu; kviesti liudytojais M. B. ir V. G., įpareigojant ieškovą užtikrinti liudytojų dalyvavavimą 2021-03-04 teismo posėdyje, arba nurodyti šių liudytojų gyvenamosios vietos adresus (b.l. 30-32).
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl 2019-09-06 pranešimo „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 str., 6.130 str. pagrindu bei restitucijos taikymo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui 2019-09-06 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052 iš viso 11 817,36 Eur sumai.
2019-09-06 d. atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą PS Nr.1847 4535,39 Eur sumai.
Ieškovas BUAB „MAGIRNIS“ 2019-09-06 d. pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pranešė atsakovui, kad įskaito 4535,39 Eur sumą (atsakovo skolos dalį pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052), kaip ieškovo skolą atsakovui pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847.
Ieškovas ginčija nurodytą įskaitymo sandorį dviem pagrindais: CK 1.80 str., 6.130 str. pagrindu bei CK 6.66 str.pagrindu.
Ieškovas pateikė teismui ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847, kurioje nurodyta data 2019-09-06 d., tačiau prie ieškovo („Prekes ir paslaugas gavau“) ir atsakovo („Sąskaitą išrašė“) atstovų rekvizitų ir parašų, ranka prie „Sąskaitą išrašė“ užrašyta 2019-09-09 d. Pasirašė šią sąskaitą V. G.
Tuo tarpu atsakovas UAB „KVD KONSULT“ pateikė teismui savo 2019-09-06 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1847 kopiją, pasirašytą buvusio BUAB „MAGIRNIS“ direktoriaus M. B. PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 bei PVM sąskaita faktūra Nr. 0005052 buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui tą pačią dieną, kada buvo surašytas ir ginčijamas pranešimas „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ – 2019-09-06 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-17 d. nutartyje buvo konstatuota, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 yra ginčo objektas. Byloje yra dvi PVM sąskaitos faktūros Nr. 1847 versijos, kurios pasirašytos skirtingų dviejų ieškovo atstovų – buvusio BUAB „MAGIRNIS“ vadovo M. B. ir buvusio statybos vadovo V. G..
Taip pat iš statybos vadovo V. G. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros darytinos išvados, kad minėta PVM sąskaita faktūra yra pateikta apmokėjimui 2019-09-09 d., tačiau iš atsakovo vadovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 1847 darytina išvada, kad minėta PVM sąskaita faktūra galėjo būti pateikta apmokėjimui 2019-09-06. Esant pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių prieštaravimui (ta pati PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 pasirašyta skirtingų asmenų, taip pat tiksliai nėra aišku kada PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 pateikta apmokėjimui) yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą (ir įrodymų tyrimą), kad pašalinti prieštaravimus.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo UAB „KVD KONSULT“ vadovas M. Š. parodė, kad 2019-09-06 d. ieškovui BUAB „MARGIRNIS“ buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra PS Nr.1847 dėl 4535,39 Eur. Liudytojas šios PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną (2019-09-06 d.) nuvyko asmeniškai į ieškovo BUAB „MARGIRNIS“ ofisą Žirmūnuose, Lakūnų gtv., kuriame ieškovo BUAB- „MARGIRNIS“ vadovas M. B. šią PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir pasirašė. Liudytojo teigimu, ginčo PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ir įteikta ieškovo vadovui M. B. tą pačią dieną-2019-09-06 d. Pastolių montavimo paslaugos Jonavoje buvo suteiktos abiejų vadovų žodiniu susitarimu, rašytinės sutarties nebuvo. Apmokėjimo terminas už suteiktas atsakovo paslaugas yra 2019-09-06 d. , t.y. ginčo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo ir įteikimo ieškovui dieną.
Nagrinėjamoje byloje buvo taip pat buvo apklaustas liudytoju buvęs ieškovo BUAB “MARGIRNIS“ vadovas M. B., kuris iš esmės patvirtino atsakovo vadovo M. Š. parodymus dėl ginčo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir gavimo tą pačią dieną-2019-09-06 d. bei papildė, jog ieškovui prašant atsakovas suteikė pastolių montavimo paslaugą Jonavoje tinkamai. Ši paslauga buvo būtina, skubiai vykdytina, nes nedemontavus pastolių ieškovui gręsia pastolių nuomotojo netesybos ir žala įmonei padidėtų. Pastolius reikėjo sandėliuoti, kad pasiimtų nuomotojas ir neliktų be priežiūros. Atsakovo išrašyta PVM sąskaita faktūra PS Nr.1847 dėl 4535,39 Eur buvo apmokėta tą pačią dieną įskaitymu, t.y. 2019-09-06 d. pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“, kuriuo atsakovui buvo pranešta, jog įskaito 4535,39 Eur sumą (atsakovo skolos dalį pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052), kaip ieškovo skolą atsakovui pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847.
Liudytojas M. B. parodė, kad ginčo 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847 priėmė jis ir pasirašė gavęs 2019-09-06 d., o V. G. (buvęs bendrovės staybos vadovas) nebuvo įgaliotas priimti ir pasirašyti, tačiau 2019-09-09 d. V. G. šią PVM sąskaitą-faktūrą galėjo pateikti į buhalteriją, todėl yra pastarojo parašas ir data „2019-09-09“.
Liudytojas V. G. 2021-04-13 d. bylos nagrinėjimo metu vaizdo konferencijos būdu buvo prisijungęs, tačiau vėliau neprisijungė prie Zoom sistemos apklausai, todėl šalių atstovai prašė tęsti bylos nagrinėjimą be liudytojo V. G. apklausos. Teismas šalių atstovų prašymą patenkino (b.l.57).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad faktiškai PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 yra atsakovo išrašyta ir pateikta ieškovo buvusiam vadovui M. B. -2019-09-06 d., o pateikta apmokėjimui (į ieškovo buhalteriją -2019-09-09 d.), t.y. po BUAB „Magirnis“ 2019-09-06 pranešimo „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ atsakovui pateikimo, kurio įskaityta 4535,39 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847.
Pagrindo konstatuoti, kad atsakovo 2019-09-06 d. išrašyta ginčo PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 dėl 4535,39 Eur ieškovui pateikta po trijų dienų, t.y. 2019-09-09 d.-nėra pagrindo, nes šios aplinkybės nepatvirtina nei ieškovo buvęs nei atsakovo esamas vadovas, 2021-04-13 d. apklausti teisminio nagrinėjimo metu.
Svarstant ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti 2019-09-06 pranešimą „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 str., 6.130 str. pagrindu bei restitucijos taikymo, teismas atsižvelgia į galiojantį teisinį reglamentavimą.
CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl jam taikytini įstatyme nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai, o CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (LAT 2018-04-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2018-06-27 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-259-403/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2-1760-585/2020).
CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (LAT 2017-06-22 d. nutartis civ. ibyloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (LAT 2017-11-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).
CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs, teismų praktikoke detalizuojant minėtą nuostatą nurodyta, kad apie tai, ar egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos reikia vertinti, be kita ko, abu reikalavimai (ir ieškovo, ir atsakovo) yra vykdytini.
Nagrinėjamu atveju ieškovas atliko įskaitymą esant vykdytinam atsakovo reikalavimui; ieškovo įskaitymas atliktas tą pačią dieną, kai ir pateikta atsakovo PVM sąskaita faktūra Nr. 1847 (2019-09-06 d.); 2019-09-06 d. ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052 dėl 11 817,36 Eur; 2019-09-06 d. atsakovas pateikė ieškovui apmokėti 2019-09-06 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1847, ir tą pačią dieną ieškovas 2019-09-06 d. pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pranešė atsakovui, kad įskaito 4535,39 Eur sumą (atsakovo skolos dalį pagal 2019-09-06 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052).
Taigi, ieškovo nurodytu pagrindu nėra pagrindo sutikti, kad ieškovas tą pačią dieną neturėjo teisės įskaityti atsakovo reikalavimo dėl 4535,39 Eur, taikant CK 1.130 str. 1 d., 1.80 str.
Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovas ieškinio teisinio pagrindo papildyme (b.l. 52, dok-66267), Lietuvos apeliacinis teismas 2021-03-23 d. nutartyje civ.byloje Nr. e2A-201-407/2021, 2021-03-30 d. nutartyje civ.byloje e2A-223-516/2021 išaiškino, kad įskaitymas atliktas pažeidžiant ĮRĮ 7 str. 2 dalies ir CK 6.134 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Pagal CK 6.134 str. 1 d. 6 p. įskaitymas draudžiamas, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Vadovaujantis ginčijamo įskaitymo atlikimo metu galiojusio ĮRĮ 7 str. 2 d., jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.
Nagrinėjamoje byloje tai nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2019-07-22 d. nutartyje civ.byloje Nr.eB2-3821-275/2019 (šiuo metu civ.bylos Nr. eB2-646-275/2021) , t.y. šia nutartimi sustabdytas ieškovo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Tai reiškia, kad šios nutarties galiojimo metu nebuvo galima atlikti turtinės reikalavimo teisės įskaitymo (CK 6.134 str. 1 d. 6 p., ĮRĮ 7 str. 2 d.), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamą įskaitymą negaliojančiu kaip prieštaraujantį minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.) tenkintinas.
Dėl 2019-09-06 pranešimo „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu bei restitucijos taikymo
Kaip nurodė teismas procesiniame sprendime, Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (LAT 2006-01-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-09-19 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto bylą. Ieškovas BUAB „MAGIRNIS“ 2019-09-06 d. pranešimu „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ pranešė atsakovui, kad įskaito 4535,39 Eur sumą (atsakovo skolos dalį pagal 2019-09-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052), kaip ieškovo skolą atsakovui pagal 2019-09-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1847.
Ieškovas prašo pripažinti minėtą įskaitymą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi atliekant įskaitymą ieškovas buvo nemokus, pažeidė kitų kreditorių teisėtus interesus, neprivalėjo sudaryti ginčo (vienašalio) sandorio.
Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (LAT 2013-02-27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-47/2013).
Actio Pauliana institutui taikyti būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo neįvykdytų prievolių kitiems kreditoriams, kurie sudaro 1 388 562,87 Eur sumą (Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1631-275/2020).
Ginčijamas vienašalis sandoris (2019-09-06 įskaitymas) pažeidžia kreditorių teises, kadangi atlikus įskaitymą 4535,39 Eur sumai ieškovui nebeliko turto (minėtai sumai), iš kurio būtų galima buvę patenkinti kreditorių reikalavimus.
Kadangi pradelsti ieškovo įsipareigojimai yra ne mažesni nei 1 388 562,87 Eur, ieškovo neegzistuojančių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas 4535,39 Eur sumai ginčijamu vienašaliu sandoriu sumažino ieškovo turto masę todėl minėta suma nebuvo galima atsiskaityti su kreditoriais.
Ginčijamo sandorio ieškovas neprivalėjo sudaryti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šio sandorio būtinumą ar netesybų taikymą, jei pastoliai nebūtų demontuoti. Be to, nėra aišku, koks netesybų dydis būtų taikomas ieškovui, ar netesybų suma viršytų įskaitymo vertę (4535,39 Eur).
Be to, ginčo įskaitymo sudarymo metu (2019-09-06 d.) ieškovas žinojo, kad yra nemokus, nes paties ieškovo 2019-07-19 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme (iki įskaitymo) 2019-07-22 d., 2019-07-23 d. viešai paskelbta www.teismai.lt apie ieškovo bankroto bylą, 2019-09-19 d. ieškovo turtui buvo taikytas areštas. Bylos duomenimis, ieškovas buvo nemokus nuo 2019-02-28 d. (b.l. 36, dok-37010).
Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (LAT 2020-04-09 d.. nutarties civ. byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 p.; 2020-04-29 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 p.).
Ieškovas žinojo apie sustabdytą įmonės turto realizavimą bei išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019-07-22 d. nutartį, todėl elgėsi nesąžiningai atlikdamas ginčijamą įskaitymą.
Preziumuojama, kad atsakovas UAB „KVD KONSULT“ taip pat elgėsi nesąžinigai (CK 6.67 str. 5 p.), kadangi neprieštaravo ir neginčijo ieškovo 2019-09-06 d. įskaitymo. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas (vadovas) nurodė, kad nežinojo apie sunkią ieškovo turtinę padėtį, ieškovo pareiškimą apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nesutinka su atsakovo atstovų argumentais. Teisminio nagrinėjimo metu (2021-04-13 d.) atsakovo atstovas nurodė, kad nesidomėjo ieškovo finansine padėtimi, nors preinamomis teisinėmis priemonėmis galėjo pasidomėti. Be to, visi veiksmai atlikti per 1 deiną-2019-09-06 d., atsakovo atstovas ir PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2019-09-06 d. ir ją nuvežė ieškovui, kuris tą pačią dieną įskaitė šį reikalavimą. Toks verslo subjektų skubotumas yra netipiškas ir sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo nemokumą bei negalėjimą atsiskaityti įprasta tvarka turint visą eilę kitų kreditorių. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo buvęs vadovas M. B. parodė, kad pastolių demontavimo darbus Jonavoje reikėjo atlikti kuo skubiau žodinio susitarimo pagrindu ir atsakovas nurodytus darbus atliko. Šių darbų atlikimo būtinumas ir skubotumas atsakovui buvo paaiškintas, atsiskaityta nedelsiant atsakovui pareikalvus.
Tokiu būdu, tseismas, vadovaudamasis CK 6.66 str. 1- 2 d., pripažįsta nesąžiningu, pažeidžiančiu kitų kreditorių teises ir negaliojančiu 2019-09-06 vienašalį ieškovo sandorį (2019-09-06 pranešimą „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“), nes ieškovas, būdamas pelno siekiantis asmuo ir atsakingas už bendrovės ūkinę-finansinę veiklą, atliko įskaitymą turėdamas pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tokiu įskaitymu suteikdamas atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius.
Kadangi vienašalis sandoris (2019-09-06 pranešimas „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“) pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 6.66 str.) taikytina restituciją, ieškovui iš atsakovo priteisiant 4535,39 Eur sumą, kuri nebuvo apmokėta pagal 2019-09-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005052 (CK 6.66 str. 4 d., 1.80 str. 2 d.).
Teismo sprendime išdėstyti argumentai bei byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą remiantis tikimybių pusiausvyros principu, naudojamu teismo praktikoje, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, t.y. pagal esančius byloje įrodymus šalys buvo nesąžiningos dėl įskaitymo (CPK 185 str.) (LAT 2001-03-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo
Nagrinėjamu atveju ieškovas nežymiai praleido CK 6.66 str. 3 d. nustatytą 1 metų terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonės dokumentai nemokumo administratoriui buvo perduoti 2019 m. lapkričio mėnesį.
Prašyme dėl termino atnaujinimo ieškovas nurodė, kad dėl itin didelio ieškovo sandorių kiekio ir ieškovo dokumentų kiekio (administratorius perėmė virš 700 dokumentų segtuvų) sandorių patikrinimas buvo apsunkintas. Ieškovo bankroto byloje buvo nustatyta itin daug neteisėtų sandorių ir pareikšta itin daug ieškinių, kas įtakojo terminus šioje byloje pareiškiant ieškinį (tai patvirtina vieši LITEKO duomenys).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (LAT 2006-11-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (LAT 2007-06-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (LAT 2008-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (LAT 2008-10-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-532/2008).
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad nėra teisinių pagrindų neatnaujinti atsakovui įstatymų nustatytą terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti, kadangi terminas praleistas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių (CK 1.5 str., CPK 78 str. 1 d.), todėl ieškovo BUAB „MAGIRNIS“ prašymas atnaujinti praleistą terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 str. 2 d. kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 4535,39 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (38 Eur žyminio mokesčio bei 605 Eur bylinėjimosi išlaidų) neatlyginamos.
Ieškovas patyrė 4029,30 Eur bylinėjimosi išlaidų : 1306,80 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 15-16) bei papildomai 2069,10 Eur bei 653,40 Eur (b.l. 37, dok-42296, b.l. 54 dok-67692).
Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, susidėda iš vieno elektroninės bylos tomo, skolinė (4535,39 Eur), nereikalaujanti didelių darbo laiko sąnaudų, nes teismo praktika nagrinėjamu atveju gerai išplėtuota, bylos trukmę, pareiškimas priimtas 2020-11-17 d., byla nagrinėjama iki šiol, iš esmės, byloje buvo tik du posėdžiai (2021-03-04 d., 2021-04-13 d.), todėl teismas sprendžia, kad 4029,30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, nors ir neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl teismas iš atsakovo priteisia 1306,80 Eur atstovavimo išlaidų (už ieškinį) bei paildomai -1361,25 Eur (2069,10+653,40 =2722, 50 Eur x 50 %), viso 2668, 05 Eur (1306.80 Eur+1361.25 Eur), ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 102,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 80 str. 7 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,03 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 78 str., 262--270 str.,-
n u s p r e n d ž i a :
atnaujinti ieškovui BUAB „MAGIRNIS“, į. k. 124600620, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, praleistą, CK 6.66 str. 3 d. nustatytą, terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento BUAB „MAGIRNIS“, į. k. 124600620, vienašalį sandorį, t. y. 2019-09-06 pranešimą „Dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo“ bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „KVD KONSULT“, į. k. 302470749, ieškovui BUAB „MAGIRNIS“, į. k. 124600620, atstovaujamam nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, 4535,39 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis Eur 39 ct) sumą.
Priteisti iš atsakovo UAB „KVD KONSULT“, į. k. 302470749, 6 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4535,39 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-17 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 2668,05 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 05 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo BUAB „MAGIRNIS“, į. k. 124600620, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Erik Sinicki, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „KVD KONSULT“, į. k. 302470749, 17,03 Eur (septyniolika Eur 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 102,00 Eur (vieną šimtą du Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) į valstybės biudžetą (priteistos sumos mokėtinos į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja R.Bražinskienė